Paieška
Užklausos ''piratavimas'' žymių rezultatai.
26 rezultatai
-
Didiesiems žaidimų gamintojams imantis vis tobulesnių (arba griežtesnių) apsaugos nuo piratavimo priemonių, kurios labai erzina teisėtai žaidimus įsigijusius klientus, viena nepriklausoma žaidimų kūrimo studija su piratavimu nusprendė kovoti kitaip. „Greenheart Games“ piratinių programų atsisiuntimo svetainėse išplatino „nulaužtą“ savo žaidimo „Game Dev Tycoon“ versiją – su karčiu pipiru. Pažaidus kelias valandas nemokamą turinį mėgstančiam žaidėjui tenka susipažinti su situacija, ištinkančia populiarios programinės įrangos kūrėjus, kai jų produkcija platinama per piratinius kanalus. Ekrane atsiranda žinutė, informuojanti žaidėją, kad jo žaidime valdomos įmonės produkciją išvaginėja piratai, todėl pardavimai ir pelnas krenta tiek, kad virtuali bendrovė neišvengiamai bankrutuoja. „Greenheart Games“ atstovas Patrickas Klugas savo tinklaraštyje rašė, kad „nulaužtosios“ versijos siuntimai sudarė daugiau nei 93 proc. visų „Game Dev Tycoon“ atsisiuntimų ir pasidžiaugė susierzinimų žaidėjų, kurie netvėrė pykčiu, kad dėl kažkokios „išgalvotos“ piratavimo problemos jie negali pasimėgauti nemokamu žaidimu. „Greenheart Games“ nėra vienintelis programinės įrangos kūrėjas, ėmęsis netradicinių savo produktų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, jei žaidimas „Crysis Warhead“ nustato, kad jis buvo kopijuotas neteisėtai, tuomet kulkos būna pakeičiamos kur kas mažiau efektyviais viščiukais. „Nintendo DS“ skirto žaidimo „Michael Jackson: The Experience“ piratinėje versijoje muzika skęsta vuvuzelų triukšme. SNES sistemai skirtas „Nintendo“ žaidimas „EarthBound“ piratams taip pat neturėjo sukelti pasitenkinimo – jeigu būna nustatoma, kad žaidimas piratinis, tuomet žaidimas smarkiai pasunkėja, o jeigu piratas būna toks vikrus, kad net ir apsunkintomis sąlygomis sugeba pasiekti kovą su paskutiniu bosu, būna ištrinami visi žaidimo padėties išsaugojimai. -
Vienam iš žinomiausių „torrent“ failus indeksuojančių puslapių „The Pirate Bay“ šiais metais sukaks dešimt metų. Bet kokiam interneto puslapiui dešimt metų yra gana ilgas laiko tarpas, jau nekalbant apie „The Pirate Bay“, kuriam ne vieną kartą teko kovoti ir teismo salėse. Taip, „The Pirate Bay“ netrukus sulauks gimtadienio ir veikiausiai veiks ir toliau, tačiau kažkas panoro sužinoti, kiek gi metų yra seniausiam „torrent“ failui, kurį galima atsisiųsti iš tinklapio. O pasirodo, jog tokiam failui šio mėnesio pabaigoje sukaks jau net devyneri metai. Failas yra skirtas parsisiųsti dokumentinį filmą „Revolution OS“. Filmas „Revolution OS“ pasirodė 2001 metais, yra dokumentinis ir pasakoja apie „Linux“ operacinės sistemos istoriją. Portalui „TorrentFreak“ susisiekus su filmo direktoriumi, jis pripažino, kad toks platinimas yra didelė problema, nes nėra legalus, bet jis pasidžiaugė, jog dokumentinis filmas kažkam patiko, o jį vis dar platina apie 40 žmonių net ir praėjus 12 metų po jo pasirodymo. Tiesa pasirodžius informacijai apie šį filmą, netrukus platintojų skaičius padidėjo iki beveik 500. -
Pusė kompiuterių pardavėjų rekomenduoja piratines programas
Impaler patalpino straipsnį Įvairios naujienos
Patikrinus 149 kompiuterių pardavimo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, paaiškėjo, kad kas antras parduotuvės konsultantas klientams pateikia patarimų, kaip įdiegti „piratines“ kompiuterių programas. Teisininkų teigimu, nelegalią programinę įrangą rekomenduojančius pardavėjus turinčios Lietuvos įmonės rizikuoja užsitraukti milijonines baudas. „Microsoft“ užsakymu atliktu „Slaptojo pirkėjo“ tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti neteisėtos programinės įrangos pasiūlą kompiuterių pardavimo vietose, sužinoti parduotuvių konsultantų požiūrį į nelicencijuotas kompiuterių programas. Taip pat tyrimu buvo siekiama patikrinti ar kompiuterių pardavėjai supranta „piratinių“ kompiuterių programų keliamas grėsmes ir apie jas informuoja klientus, rašoma pranešime spaudai. „Slaptojo pirkėjo“ tyrimas atskleidė, kad pusė (48 proc.) kompiuterių pardavėjų yra teigiamos nuomonės apie neteisėtą programinę įrangą arba mano, kad tokios kompiuterių programos yra tinkamos naudoti. Net 26 pardavėjai klientams patys pasisiūlė įrašyti neteisėtas kompiuterių programas, 16 pardavėjų pasiūlė kompiuterių „specialistą“, kuris įrašytų „piratines“ programas, o 20 pardavėjų rekomendavo nelicencijuotas programas parsisiųsti iš interneto. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad beveik pusė (48 proc.) kompiuterių pardavimo konsultantai nežinojo, kuo originali programinė įranga pranašesnė už „piratinę“. Už neteisėtos programinės įrangos platinimą gresia baudos Pardavėjai, diegiantys neteisėtas kompiuterių programas, pažeidžia įstatymus ir privalo ne tik sumokėti baudą valstybei, bet ir atlyginti ar kompensuoti žalą autorių teisių turėtojams. Kaip teigia asociacijos „Business Software Alliance“ (BSA), atstovaujančios programinės įrangos gamintojų ir platintojų interesus tarptautinėse rinkose atstovas Lietuvoje, advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai" („BalticLaw“) advokatas Andrius Pranckevičius, pardavėjai už pažeidimus gali gauti tūkstantines baudas. „Priklausomai nuo neteisėtos programinės įrangos vertės, pagal teisėto pardavimo kainas, „piratinių“ kompiuterių programų platintojams gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji, taip pat visais atvejais bus taikoma civilinė atsakomybė. Administracinės atsakomybės atveju, bauda už tokius teisės pažeidimus svyruoja tarp vieno ir dviejų tūkstančių litų su neteisėtų kompiuterių programų konfiskavimu. Dar didesnę – trijų tūkstančių litų baudą – pardavėjas gali gauti jei bus nustatytas pakartotinis panašaus pobūdžio pažeidimas. Tokiu atveju teismas konfiskuos ne tik neteisėtas kompiuterių programų kopijas, bet ir jų gamybos priemones“, – sakė A. Pranckevičius. Anot A. Pranckevičiaus, baudžiamosios atsakomybės taikymo atveju, pardavėjui, priklausomai nuo jo veikos masto, gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas, ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Tuo tarpu pardavėjo darbdaviui gali grėsti bauda iki 6,5 mln. litų, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas. Civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokį neteisėtą kompiuterių programų panaudojimą ir ji gali būti taikoma ne tik konkrečiam pardavėjui neteisėtai įdiegusiam ir išplatinusiam programinę įrangą, bet ir jo darbdaviui, kaip asmeniui atsakingam už savo darbuotojo neteisėtus veiksmus. Lietuvos kompiuterių pardavėjai aktyviausiai siūlo „piratinę“ programinę įrangą Baltijos šalyse Analogiškas „Slaptojo pirkėjo“ tyrimas Latvijoje ir Estijoje parodė, kad šiose šalyse daugelis kompiuterių pardavėjų į neteisėtą programinę įrangą žiūri neigiamai. Latvijoje neigiamai į „piratinės“ programinės įrangos diegimą žiūrėjo 65 proc. konsultantų, o Estijoje prekybos vietose klientui diegti neteisėtas programas nerekomenduoja net 85 proc. konsultantų. „Labiausiai dėl tokio prekeivių požiūrio nukenčia vartotojai, nes neoriginali programinė įranga sukelia pavojų vartotojų duomenims ir privatumui. Jei tinkamai neatnaujinamos, kompiuterių programos tampa nesaugios, veikia nestabiliai ir neužtikrina sklandaus kompiuterio darbo, vartotojai gali patirti nuostolių dėl prarastos informacijos ar asmens duomenų“, - sakė „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golod. Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos lygis nemažėja keturis metus BSA pasaulinio kompiuterių programų „piratavimo“ lygio tyrimo duomenimis, Lietuvoje neteisėtai naudojamų kompiuterių programų dalis praėjusiais metais siekė 54 procentus. Praėjusiais metais „piratinių“ kompiuterių programų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę 32 mln. eurų (110,5 mln. litų) sumą. Visame pasaulyje bendra 2011 m. įsidiegtų neteisėtos programinės įrangos kopijų vertė pasaulyje buvo 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų). -
Lietuvos interneto „piratai“ švenčia dar vieną pergalę: Kauno miesto apylinkės teismas nutraukė 2009 metais iškeltą bylą prieš „torrent“ svetainės Tracker.lt serverio savininką, Kauno technologijos universiteto studentą Martyną Radvilą. Jam panaikinta ir 1 tūkst. Lt bauda. „Nubaustas pirmasis interneto „piratas“ Lietuvoje“, – dar prieš dvejus metus drąsiai skelbė Lietuvos naujienų portalai. Apie studentui skirtą baudą rašėme ir mes. Tuomet pranešta, kad „pažeidėjo kaltė buvo visiškai įrodyta“, o Kauno miesto apylinkės teismas už pažeidimą skyrė jam 1 tūkst. Lt baudą. Tačiau paaiškėjo, kad platindama pranešimą spaudai Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) paskubėjo. Kaltinamasis spėjo pateikti apeliaciją. Kaltės nepripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų balandį M. Radvilo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino žemesnės instancijos teismo nutarimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ketvirtadienį byla buvo iš naujo svarstoma Kauno miesto apylinkės teisme. Teismo nutartyje rašoma, kad dėl filmo „First Sunday“ neteisėto platinimo svetainėje Tracker.lt teisių turėtojams buvo padaryta 756,20 Lt žala. Šis filmas esą buvo neteisėtai parsisiųstas 38 kartus. M. Radvilas pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad Tracker.lt sukūrė tam, kad vartotojai galėtų dalintis legalia informacija, muzika, filmais. „Vartotojai prisiregistruoja savarankiškai, jis vartotojų pateikiamos informacijos nekontroliavo. Kažkas iš vartotojų įdėjo tą filmą („First Sunday“, – aut. past.) ir parodė puslapyje. Paties filmo serveryje nebuvo, tiesiog buvo to asmens nuoroda į tą filmą“, – rašoma dokumente. Tyrimą atliko LANVA? Teismo teigimu, iš administracinio teismo pažeidimo protokolo matyti, kad jame nėra nurodyta, kokias Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas pažeidė M. Radvilas. Be to, protokolas grindžiamas tik LANVA surinktais dokumentais. „Visos dokumentų kopijos patvirtintos tik šios organizacijos spaudu, t. y. visą tyrimą atliko visuomeninė organizacija, kuri (…) neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus. Todėl daryti vienareikšmiškas išvadas, kad šios asociacijos spaudu patvirtinti dokumentai yra teisingi, atitinkantys tikrovę, teismas neturi pagrindo“, – rašoma teismo nutartyje. Teismas remiasi anksčiau šiemet Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) priimtu sprendimu, kuriuo buvo išteisintas Linkomanija.net vartotojas S. Bernotas, kaltintas neteisėtai parsisiuntęs ir padaręs viešai prieinama internete operacinę sistemą „Windows 7“. Taip jis esą pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą. LVAT šiemet balandį nusprendė, kad policijos pareigūnai negali remtis LANVA surinktais duomenimis. Kadangi jokių kitų M. Radvilo kaltės įrodymų Kauno miesto apylinkės teismas byloje neįžvelgė, jis nutarė administracinę bylą nutraukti. Šis nutarimas dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Pirmas blynas prisvilo LANVA pirmininkės pavaduotojas Vytas Simanavičius apgailestavo, kad viena pirmųjų bylų Lietuvoje, susijusių su piratavimu internete, pakrypo nepalankia linkme. „Tai buvo pirmosios bylos, o praktika taip ir formuojama. Mes surinkome pirminius įrodymus, policija galbūt kažko papildomai neatliko, nieko nepadarysi. Pirmos bylos galbūt ir prisvyla, žiūrėsime kaip ten viskas yra ir bandysime skųsti“, – sakė V. Simanavičius. Sprendimą, ar skųsti nutartį, turės priimti policijos pareigūnai. V. Simanavičius pridūrė, kad naujose bylose prieš interneto piratus LANVA policijos pareigūnams tik pateikia pirminę medžiagą ir rašo pareiškimą, prašydami imtis tyrimo. Taigi ateityje panašių atvejų tikimasi išvengti. Nudegė kitoje byloje M. Radvilui buvo iškelta byla ir dėl dar vienos jo sukurtos svetainės Filmai.in, kurioje, kaip paaiškėjo, buvo nelegaliai platinami autorių teisių saugomi kūriniai. Šiaulių miesto apylinkės teismas kovo mėnesio pabaigoje nagrinėjo bylą, kurioje M. Radvilas buvo kaltinamas 2009 m. birželio – 2010 m. vasario mėnesiais svetainėje Filmai.in patalpinęs beveik 40 tūkst. audiovizualinių kūrinių kopijų. Jų vertė pagal tuometines mažmeninės prekybos kainas siekė 393 tūkst. Lt. M. Radvilas teisme pripažino, kad svetainės Filmai.in vartotojams sudarė galimybę už tam tikrą mokestį neteisėtas kūrinių kopijas peržiūrėti realiu laiku arba atsisiųsti į savo įrenginius ir tokiu būdu gavo daugiau nei 31 tūkst. Lt neteisėtų pajamų. Savo kaltę teisme jis visiškai pripažino, atsiprašė, o su nukentėjusiais juridiniais asmenimis – UAB „ACME“ ir UAB „Forum Cinemas“ – sudarė taikos sutartis ir atlygino žalą. Kokią sumą M. Radvilas sumokėjo bendrovėms, neatskleidžiama. Atsižvelgdamas į aplinkybes, teismas atleido M. Radvilą nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukė. Jam buvo skirta 60 valandų nemokamų darbų, konfiskuotos lėšos banko sąskaitoje. Šiuo metu Filmai.in tęsia veiklą, tačiau teigiama, kad svetainė M. Radvilui nebepriklauso. -
„Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas pareiškė, kad interneto paieškos milžinė priešinsis ketinimams blokuoti prieigą prie piratinėmis laikomų interneto svetainių, tokių kaip „The Pirate Bay“. Tokie ribojimai, anot jo, kelia pavojų žodžio laisvei. Kalbėdamas su žurnalistais Londone, E. Schmidtas įspėjo, kad, įgyvendinus Didžiosios Britanijos vyriausybės planą blokuoti bylų dalinimosi svetaines, būtų sukurtas „pražūtingas precedentas“. Todėl „Google“ žada priešintis tokiems užmojams, net jei įstatymas įsigaliotų, praneša Guardian.co.uk. Užmojus blokuoti prieigą prie interneto svetainių E. Schmidtas lygino su Kinijoje galiojančiais ribojimais. „Vyriausybės vietoje aš būčiau labai, labai atsargus, bandydamas įgyvendinti paprastas priemones spręsti tokias sudėtingas problemas. Taigi vieni nuspręs: „Uždarykime tą svetainę“. Gerai, tai gali būti šios problemos sprendimas, tačiau tai sukurtų labai blogą precedentą, nes tuomet kita šalis nuspręs, kad jai nepatinka žodžio laisvė ir ji užblokuos prieigą prie daugybės svetainių. Tokia šalimi galėtų būti Kinija“, – teigė E. Schmidtas. „Toks ėjimas neatrodo teisingas. Aš būčiau labai, labai atsargus, svarstydamas tokius dalykus. Jei (Didžiosios Britanijos vyriausybė) pasirinks neteisingą kelią, tai gali tapti pražūtingu precedentu, kuriuo bus remiamasi ir kitose šalyse“, – pridūrė jis. Didžiosios Britanijos kultūros ministras Jeremy Huntas patvirtino, jog darbotvarkėje yra planai blokuoti prieigą prie nelegalų turinį leidžiančių atsisiųsti svetainių. Jis pripažino, kad didžiausias „iššūkis“ bus atrinkti, kurias svetaines derėtų blokuoti. Interneto paslaugų tiekėjai artimiausiu metu ministrui turėtų pateikti ataskaitas apie praktines galimybes blokuoti prieigą prie svetainių. Primename, jog anksčiau „Google“ pasidavė autorių teisių gynėjų spaudimui ir pradėjo riboti „torrent“ failų paiešką. -
Skaitytuvai ir planšetiniai kompiuteriai skatina piratavimą?
Impaler patalpino straipsnį Įvairios naujienos
Bendrovės „Wiggin“ teisininkai, nekomercinės asociacijos „Digital Entertainment Group“ užsakymu atlikę sociologinį tyrimą, padarė išvadą, kad elektroninių knygų skaitytuvai ir planšetiniai kompiuteriai skatina piratavimą Didžiojoje Britanijoje. 36% planšetinių kompiuterių savininkų nemoka už elektroninių knygų atsisiuntimą. Tarp elektroninių knygų skaitytuvų savininkų tokių yra 26%. Ketvirtadalis jų ketina tai daryti ir ateityje, todėl galima daryti išvadą, kad leidėjų nuotoliai ir toliau augs. Taip pat paaiškėjo, kad elektronines knygas nemokamai siunčiasi ne tik paaugliai, bet ir vyresnės nei 35 metų moterys. Jos tampa piratinio turinio naudotojomis, kai tik įsigyja „Kindle“ arba „iPad“. Didžiosios Britanijos knygų leidėjų asociacija neseniai paskelbė duomenis, rodančius, kad per metus šalyje parduotų įprastų knygų kiekis pernai sumažėjo 3%. Tiesa, šalyje elektroninių knygų pardavimai padidėjo, tačiau tik 16 milijonų svarų per metus (spausdintų knygų rinkos apyvartos augimas siekė 3,1 milijardų svarų). -
Pasaulinis kompiuterių programinės įrangos piratavimo tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6% – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių. Nors pasaulyje teisėtos programinės įrangos vartotojų daugėja, Lietuva vis dar patenka į aukštą piratavimo lygį turinčių šalių grupę. Per pastaruosius metus programinės įrangos piratavimo rodiklis Lietuvoje nesumažėjo ir siekia 54 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei kas antrame parduodame personaliniame kompiuteryje įdiegiama neteisėtai naudojama programinė įranga. Pasaulinį piratavimo lygio tyrimą aštuntus metus iš eilės atliko tarptautinė ne pelno siekianti organizacija „Business Software Alliance“ (BSA) kartu su partneriais „International Data Corporation“ (IDC) ir „IpsosPublicAffairs“. 2010 metais tyrimas buvo vykdomas daugiau nei 100 pasaulio šalių. Lietuvoje tokie tyrimai atliekami daugiau nei 5 metus. Skirtingai nuo kitų Europos šalių, Lietuvoje nuo 2008 metų piratavimo rodiklis nemažėja. Rekordinė neteisėtos kompiuterių programinės įrangos vertė Pasauliniu mastu komerciškai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė 2010 metais išaugo 14 procentų ir pasiekė rekordinę 59 mlrd. JAV dolerių sumą. Tai didžiausia suma per visą tyrimų istoriją, nuo 2003 metų ji išaugo dvigubai. Pasaulinis piratavimo lygis, palyginus su 2009 metais, nukrito vienu nuošimčiu iki 42 procentų. „Programinės įrangos piratavimo „variklis“ yra besivystančios ekonomikos šalys, prie kurių galima priskirti ir Lietuvą. Šiose šalyse itin sparčiai auga asmeninių kompiuterių rinka, kurios dar „nepasiveja“ supratimas apie programinės įrangos piratavimo daromą žalą tų pačių šalių ekonomikoms“, - teigė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai" („Baltic Law Office“) advokatas Andrius Pranckevičius. Praėjusiais metais daugiau nei pusė naujų kompiuterių buvo pristatomi į besivystančių valstybių rinkas, tačiau teisėtos programinės įrangos šiose šalyse buvo įsigyjama tik penktadalis. BSA specialistai prognozuoja, kad tik 2049 metais vidutinis piratavimo lygis besivystančiose rinkose, kuris dabar siekia 69 proc., pasieks dabartinį išsivysčiusių ekonomikų piratavimo lygį – 26 procentus. „Per šiuos metus daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, ekonomikos patirs milžinišką žalą, - teigė advokatas A. Pranckevičius. – Augant teisėtos kompiuterių programinės įrangos naudojimui Lietuvoje bus gauta papildomų pajamų į biudžetą, augs darbo vietų skaičius, stabilizuosis verslas ir skaidrės konkurencinė aplinka.“ Didžiausias piratavimo lygis praėjusiais metais buvo Gruzijoje (93 proc.), Zimbabvėje (91 proc.), Jemene, Bangladeše ir Moldovoje (po 90 proc.), o didžiausia neteisėtos programinės įrangos vertė užfiksuota JAV (9,5 mlrd. JAV dolerių), Kinijoje (7,7 mlrd.) ir Rusijoje (2,8 mlrd.). Neteisėtai naudojamų kompiuterių programų vertė Lietuvoje - didžiausia iš visų Baltijos šalių Centrinė ir Rytų Europa drauge su Lotynų Amerika išlieka aukščiausią programinės įrangos piratavimo lygį turinčiais regionais (po 64 proc.), o pagal komercinę neteisėtai naudojamų kompiuterių programų vertę pirmauja Azijos-Ramiojo vandenyno regionas bei Europos Sąjunga (atitinkamai 18 mlrd. ir 13 mlrd. JAV dolerių). Nors Lietuvoje neteisėtos kompiuterių programinės įrangos dalis praėjusiais metais buvo mažesnė nei Centrinės ir Rytų Europos šalių vidurkis (64 proc.), mūsų šalis gerokai nusileidžia tokioms šalims kaip Čekija (36 proc.), Vengrija (41 proc.) ar Slovakija (42 proc.). Neteisėtai naudojamos programinės įrangos vertė Lietuvoje praėjusiais metais taip pat buvo didžiausia, palyginus su kitomis Baltijos šalimis – Latvija (30 mln. JAV dolerių) ir Estija (23 mln. JAV dolerių). Šių metų pradžioje BSA Lietuvoje atliko ir „slapto pirkėjo“ tyrimą, kuriuo patikrino pardavėjų požiūrį į kompiuterių programinės įrangos legalumą. Nustatyta, kad vis daugiau kompiuterių pardavėjų Lietuvoje pataria vartotojams įsidiegti licencijuotą programinę įrangą ir gerai išaiškina jos privalumus. Tačiau pasitaiko ir nesąžiningų pardavėjų, atvirai ar užuominomis siūlančių naudotis nelegaliomis programomis. Pastarieji konsultantai savo veiksmais ne tik daro žalą šalies ekonomikai, bet ir rizikuoja pažeisti autorių teises ginančius įstatymus bei ilgam prarasti klientų pasitikėjimą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad stipriau intelektinės nuosavybės teisių apsauga besirūpinančios šalys pasižymi ir geresniais ekonominiais rodikliais. Pasak su BSA Lietuvoje bendradarbiaujančio „Verslo programinės įrangos aljanso“ (VPĮA) prezidento Ervino Leontjevo, atkovojus bent dalį neteisėtai naudojamos programinės įrangos rinkoje cirkuliuojančių lėšų, būtų pasiekta teigiamų rezultatų. Gautos lėšos taptų didele paspirtimi tiek informacinių technologijų rinkai, tiek visai Lietuvos ekonomikai. „Turėtume imti pavyzdį iš kaimyninių regiono šalių, kurios net ir ekonominiu sunkmečiu sugebėjo sumažinti piratavimo lygį. Galima daryti išvadą, kad tų šalių vyriausybės ir visuomenės ima pastebėti teisėtos kompiuterių programinės įrangos teikiamą naudą ekonomikai ir imasi konkrečių veiksmų, stiprinančių jų konkurencingumą globalioje rinkoje,“ - teigė VPĮA prezidentas. Praėjusių metų pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija, Policijos departamentas ir VPĮA pasirašė trišalį bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sustiprinta teisių į intelektinę nuosavybę apsauga Lietuvoje. Visos susitarimą pasirašiusios šalys bendradarbiauja keičiantis informacija apie autorių teisių pažeidimus, organizuoja mokymus ir seminarus programinės įrangos teisinės apsaugos klausimais. Daugiau informacijos apie BSA pasaulinio programinės įrangos piratavimo tyrimo metodologiją ir detalią ataskaitą galima rasti adresu www.bsa.org/globalstudy. -
Lietuvoje keistuoliu laikomas ne tas, kuris piratauja, o tas, kuris stengiasi už parsisiųstus failus sumokėti. Tačiau prieš teisiant pirataujančiuosius reikia įvertinti legalios informacijos prieigą, o ji mūsų šalyje – menka. Vien programinės įrangos piratavimo mastas Lietuvoje 2009 m. buvo 54 proc. – tokius duomenis pateikia tarptautinė programinės įrangos kūrėjų asociacija BSA. Taigi didesnėje pusėje Lietuvoje esančių kompiuterių įdiegta nelegalių programų. Jei prie jų pridėtume ir filmus, dainas, žaidimus, kitą informaciją, kuri be vargo prieinama duomenų dalijimosi puslapiuose, praktiškai nerastume „švarių“ kompiuterių. Klystume manydami, kad tai vien Lietuvos problema. Interneto amžiuje, kai nuotraukos iš „Google images“ išsaugojimas traktuojamas kaip autorių teisių pažeidimas, su piratavimu susiduria visos valstybės, kurios tik turi interneto prieigą. Akivaizdu, kad senoji autorių teisių apsaugos sistema faktiškai nebeveikia, tačiau tai nereiškia, kad padėties neįmanoma suvaldyti. Pasak BSA, tai įrodo mažiausiu piratavimo mastu pasižyminčios JAV. Amerikiečiai už parsisiųstą informaciją moka ne dėl to, kad gali sau tai leisti finansiškai, nors tai taip pat svarbi priežastis. Tiesiog šioje šalyje, priešingai nei Lietuvoje ir daugelyje kitų valstybių, veikia visos pagrindinės patogaus informacijos apmokėjimo tarnybos. Mokėti turi būti paprasčiau, nei siųstis nelegaliai Ką daryti žmogui, kuris gyvena Lietuvoje ir nori nepirataudamas, greitai ir patogiai nusipirkti informacijos? – paklausėme interneto specialisto, populiariausio Lietuvoje tinklaraščio apie kompiuteriją Nežinau.lt autoriaus Džiugo Paršonio. „Emigruoti. Geriausia į JAV, galima ir į Angliją, nors ten irgi yra šiokių tokių apribojimų“, – pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė pašnekovas. Vėliau pridūrė, kad jei visur padėtis būtų tokia kaip JAV, niekas piratavimu nesiskųstų. Jis egzistuotų, bet būtų toks nedidelis, kad nekeltų galvos skausmo. Kaip pavyzdį Dž.Paršonis pateikia tarnybą „Netflix“, siūlančią už aštuonių dolerių per mėnesį abonentinį mokestį internetu žiūrėti pasirinktus filmus ar televizijos laidas praktiškai be jokių apribojimų. Vienintelė problema – ši paslauga teikiama tik JAV rinkai. „Lietuvoje analogiška skaitmeninės filmų nuomos galimybė veikia tik kabeliniuose televizijos tinkluose, ir tai yra labai ribota. Interneto vartotojams siūloma pirkti „blue-ray“ diską, bet galbūt tas diskas jiems visiškai nereikalingas – juk jie viso labo nori peržiūrėti jame esantį filmą, kurį turėtų būti galima patogiai gauti ir skaitmeniniu formatu“, – komentuoja interneto specialistas. Panašių Lietuvoje neveikiančių tarnybų apstu. Ypač ryškus pavyzdys – muzikos verslą skaitmenizavusi interneto parduotuvė „iTunes“. Kol industrijos atstovai skaičiuoja drastiškai sumažėjusius kompaktinių diskų prekybos pelnus, „iTunes“ vilioja melomanus milžiniška skaitmeninės muzikos įrašų duomenų baze, o šie noriai perka dainas už prieinamą kainą – įprastai apie 1 svarą. To rezultatas – padidėjęs muzikos įrašų pardavimas. Problema vėlgi ta pati: lietuviška banko kortele „iTunes“ atsiskaityti nepavyks. Tai reiškia, kad žmogui, norinčiam gauti naują, tarkime, grupės R.E.M., albumą, lieka du keliai: arba laukti, kol jį fiziniu formatu atveš į muzikos įrašų parduotuves Lietuvoje (tai gali užtrukti ir porą mėnesių), arba siųstis nelegalią skaitmeninę kopiją iš lietuviškosios „Linkomanijos“, švediškojo „The Pirate Bay“ ar kito panašaus nelegaliais failais besidalijančio puslapio. Be abejo, dauguma renkasi antrąjį variantą. „Tai labai racionalus veiksmas. Siųsdamiesi jie išsprendžia problemą, nes neturi paslaugos, kurios pageidauja“, – vartotojus teisina Dž.Paršonis, neslėpdamas, kad savo kompiuteryje turi daug nelegalių failų kopijų. Ar tikrai pageidauja? Galbūt žmonės, net ir turėdami galimybę susimokėti už kūrinį, vis tiek siųstųsi nelegaliai, bet nemokamai? „Viską lemia vartotojo ir paslaugos santykiai. Jei tarnybos bus patogios, o kainos – sąžiningos, atitinkančios skaitmeninės informacijos vertę, tuomet vartotojai siųsis legaliai. Reikia suprasti, kad, pavyzdžiui, už skaitmeninę knygą tikrai negalime mokėti tiek, kiek mokame už spausdintą. Pagal visas sąnaudas skaitmeninė knyga turėtų kainuoti apie 3 Lt, o ne 30 Lt, kaip yra dabar. Be to, mokėjimas turėtų teikti ir tam tikrų privalumų, palyginti su nelegaliu siuntimusi. Pavyzdžiui, pirkdamas legalią programą vartotojas gauna galimybę tiesiogiai bendrauti su jos kūrėjais, prašyti techninės pagalbos. Tai buvo pagrindinis postūmis JAV pereiti prie legalių programų“, – tvirtina Dž.Paršonis. Jis sieja viltis su planuojama bendra ES skaitmenine erdve, kuri sujungtų visas valstybes į vidinę rinką ne tik fiziniu, bet ir skaitmeniniu pavidalu. „Principas paprastas: jei bendrovė leidžia įsigyti informacijos kurioje nors ES šalyje, ji turi tai leisti visose. Šiuo metu to nėra. Kai bus, piratavimo problema greitai pradės mažėti“, – įsitikinęs pašnekovas. 3,5 metų be nelegalių failų Vis dėlto Lietuvoje ir šiuo metu yra žmonių, sakančių principingą „ne“ nelegaliam failų siuntimuisi. Vienas jų – Vilniaus universitete teisę studijuojantis Darius Kulikauskas. Anksčiau buvęs aktyvus piratas, dabar vaikinas tikina savo kompiuteryje turintis vien teisėtai jam priklausančią informaciją. Pašnekovas stengiasi naudoti nemokamą programinę įrangą, o knygas, muziką ir filmus siunčiasi iš interneto parduotuvės „eBay“, tiesa, fiziniu, o ne skaitmeniniu formatu. Jis tikina tarp didžiulės „eBay“ pasiūlos randantis visko, ko reikia, ir nesijaučiantis suvaržytas. Per mėnesį legaliai informacijai siųstis vaikinas išleidžia apie 150 Lt. „Muzikos, filmų ir panašių dalykų įsigijimą dažnai riboja turimo laisvo laiko kiekis, o ne piniginė. Pvz., jei filmus nusprendi siųstis nelegaliai, juos siuntiesi net ir žinodamas, kad artimiausiu metu (arba niekada, bet „dėl viso pikto“) jiems laiko neturėsi. Siuntiesi, nes nieko nekainuoja, o ne dėl to, kad tikrai reikia. Pasirinkęs teisėtus informacijos gavimo būdus racionaliau matuoji savo poreikius“, – antipiratavimo pranašumus vardija pašnekovas. Nors nuo nelegalios informacijos vaikinas atsiribojo jau prieš 3,5 metų, tvirtina vis dar susiduriantis su aplinkinių nuostaba. „Pati populiariausia reakcija būna: „palaikau, bet pats taip nedarysiu“. Žmonės suvokia, kad renkantis legalią produkciją gyventi įmanoma be neigiamų pasekmių, bet jiems tokia praktika atrodo keista“, – prisipažįsta D. Kulikauskas. Autorių teisės nespėja paskui internetą Didžiausias piratavimo paradoksas – kad tai įstatymą pažeidžianti, dažnai vieša, bet praktiškai nebaudžiama veikla. Nebaudžiama, nes norint pagauti visus piratus, reikėtų iškelti bylas maždaug milijardui planetos gyventojų ir sustabdyti patį internetą, kurio vienas iš principų yra laisvas dalijimasis informacija, kad ir kam priklausytų jos autorių teisės. Intelektinės nuosavybės teisės specialistas Andrius Iškauskas pripažįsta, kad dabartinė autorių teisių sistema seniai nebesuspėja paskui interneto tendencijas ir per artimiausią dešimtmetį ji turės kardinaliai pasikeisti. „Internete vartotojai nebesuvokia, kas yra gerai, o kas blogai. Vagystė tikrame gyvenime visuomenės vertinama blogai, už tai turi būti baudžiama. Tačiau vagystė virtualioje erdvėje pateisinama. Nepaisant to, autorių teises reikia užtikrinti, tik jos turi būti pritaikytos prie naujų žmonių įpročių“, – aiškina A. Iškauskas. Jo manymu, didžiausia problema yra ta, kad šiuo metu autorių teisės teoriškai gina visus kūrinius, bet to užtikrinti praktiškai skaitmeninėje erdvėje neįmanoma. „Viena išeičių galėtų būti autorių kūrinių registravimas. Įsivaizduokime, kad būtų sukurtas registras, kuriame autorius užregistruotų savo kūrinį, jei tikrai norėtų, kad jo teisės būtų apsaugotos“, – sprendimą siūlo teisininkas. Tačiau visuomenė nelauks, kol autorių teisių neveiksnumo problema bus išspręsta, todėl, pasak Dž.Paršonio, dabartiniu chaotišku laikotarpiu reikėtų neeikvoti laiko ir išnaudoti teigiamus piratavimo aspektus. Įkvepiantis pavyzdys – projektas „Google Books“, kurio tikslas kilnus, bet akivaizdžiai pažeidžiantis autorių teises: „Google“ sumanė skaitmenizuoti visas pasaulio knygas. Šiuo metu jau skaitmenizuota apie 15 mln. knygų, kurių daugumos nebegalima nusipirkti, – „Google Books“ yra vienintelė vieta visuomenei pasiekti jose esančią informaciją laisvai. Nors projekto autoriai dėl autorių teisių nepaisymo vis dar bylinėjasi su rašytojais ir leidėjais, „Google“ laikosi principinės pozicijos: autorių teisės negali apriboti informacijos prieinamumo. -
Nurodydama piratavimą kaip vieną iš svarbiausių pelno sumažėjimo priežasčių (ypatingai tai liečia „Nintendo DS“), „Ubisoft“ generalinis direktorius Ivas Gilmo patvirtino kompanijos planus pristatyti šiais metais priemonę kovai su piratavimu personaliniuose kompiuteriuose. „Piratavimo lygis konsolėse yra gana žemas. Tačiau personaliniams kompiuteriams skirtų žaidimų sektoriuje piratavimas labai paplitęs. Mes kuriame priemonę, kuri leistų sumažinti piratavimą pradedant nuo kitų metų, o gal būt šią technologiją panaudosime ir viename iš šių metų žaidimų“ – teigė Ivas Gilmo. Ankščiau „Ubisoft“ savo žaidimuose, pavyzdžiui, „Far Cry 2“, naudojo „SecuROM DRM“ apsaugą. Gilmo nepatikslino ar naujoji apsauga bus kažkas iš principo naujo, ar tai bus „SecuROM DRM“ patobulinimas. Įdomu tai, kad „Ubisoft“ strategija priešinga tai, kurią naudoja kita stambi žaidimų kūrėja „Electronic Arts“. Pastaroji neseniai išleistuose žaidimuose, pavyzdžiui, „Spore“, „Crysis Warhead“ ir kituose, išleistuose 2008 pabaigoje – 2009 metų pradžioje, vengia naudoti „SecuROM DRM“. Tikėtina, kad to priežastimi yra sėkmingas „Sims 3“ žaidimo pardavimas. Nors reikia pripažinti, kad ši serija buvo visada gerai parduodama. -
Prieš keletą savaičių „Microsoft“ pradėjo blokuoti modifikuotus „XBox 360“ kompiuterius, leidžiančius sužadinti piratines žaidimų kopijas. Pastebėtiems kompiuteriams nebeleidžiama prisijungti prie „XBox Live!“ tinklo, siūlančio žaidimų paslaugas bei naujus žaidimus. Piratai dar kartą įrodė, kad nenulaužiamų apsaugų nėra. Kaip nurodoma „DailyTech“ portale, piratams pavyko sukurti naują „Xbox“ DVD įrenginio programinę įrangą, kuri leidžia sužadinti piratines žaidimų kopijas ir kuri nėra aptinkama „Microsoft“ sukčių paieškos sistemos. Tiesa, užblokuotiems žaidėjų kompiuteriams ši pataisa jau nebepadės, nes kompiuteris atpažįstamas pagal kitus parametrus, pavyzdžiui, tinklo plokštės adresą, kurį „Xbox“ kompiuteryje pakeisti yra sunkiau, nei asmeniniame. -
Kompanija „Ubisoft“ atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad kiekvienai parduotai licencinei žaidimo kopijai tenka devynios piratinės. Ir nors leidėjas ne kartą buvo aršiai kritikuojamas dėl abejotinų antipiratinių priemonių, kompanija tvirtai ketina laikytis savo pozicijos. „Mes iš tikrųjų norime plėtoti kompiuterinių žaidimų rinką, ir nemokamus žaidimus – tai vienas iš būdų tikslui pasiekti. Maždaug 5–7 proc. žaidėjų pasiruošę mokėti už tai, kad gautų papildomų galimybių nemokamuose žaidimuose. Maždaug tiek pat žmonių perka licencinius žaidimus, tuo tarpu kiti užsiima piratavimu. Tai yra maždaug 93–95 proc. Tai praktiškai tolygu tam, kad vartotojai žaidžia nemokamai“, – pareiškė „Ubisoft“ vadovas Yvesas Guillemotas. „Ubisoft“ planuoja iš dalies sukoncentruoti savo jėgas į sąlyginai nemokamų žaidimų sritį. Juose žaidėjai pirktų papildomus virtualius daiktus savarankiškai. Tokiu būdu, Y.Guillemoto nuomone, nemokamų žaidimų sistema atpirktų žaidimų kūrimo kaštus ir leistų toliau plėtoti žaidimų industriją. -
Vartotojai, iš interneto nelegaliai besisiunčiantys piratinius filmus ar muziką, gali pastebėti, kad jų ryšys lėtėja ar yra ribojamas – tokių priemonių prieš piratavimą ėmėsi JAV interneto paslaugų teikėjai (IPT), bendradarbiaudami su muzikos ir filmų platintojais. Pagrindiniai JAV IPT sutiko iki šešių kartų įspėti savo vartotojus jeigu paaiškės, kad jų interneto paskyra yra naudojama nelegalios informacijos siuntimui. Įspėjimai vartotojui bus pateikiami elektroninių laiškų ar iššokančių langų pavidalu, skelbia agentūra Reuters. Jei įtariamai nelegali veika nebus nutraukiama, IPT galės laikinai sumažinti interneto greitaveiką ar nukreipti vartotojo naršyklę į tam tikrą tinklalapį kol vartotojas susisieks su savo IPT. Vartotojas galės prašyti nepriklausomai įvertinti jų veikos teisėtumą. Interneto prieiga nebus nutraukiama, tvirtina šią strategiją vykdysiančios įmonės. Tokių veiksmų iniciatoriai buvo nepriklausomi kino kūrėjai, kino studijos ir garso įrašu įmonės. Kovos su piratavimu šalininkai tvirtina, kad piratavimas JAV ekonomikai kainuoja daugiau nei 370 000 darbo vietų, 16 mlrd. dolerių negautų pajamų ir 3 mlrd. dolerių nesumokėtų mokesčių kasmet. Pramogų pramonės atstovai teigia tikį, jog dauguma žmonių liausis pažeidinėję autorių teises po to, kai gaus įspėjimus apie neteisėtą veiką. Tokie įspėjimai taip pat informuotų tėvus, kurie galbūt nežino apie neteisėtus vaikų užsiėmimus. -
Kino studija „Voltage Picture“ pranešė atnaujinanti ieškinį prieš interneto piratus, „BitTorrent“ tinklu nelegaliai platinusius filmo „Išminuotojų Būrys“ kopijas. Naujajame ieškinyje išvardinti 24 583 IP interneto adresai. Nuo šiol tai – pati didžiausia visų laikų autorių teisių gynimo byla Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši byla pirmą kartą buvo iškelta pernai. Tuomet „Voltage Picture“ pateikė ieškinį tik penkiems tūkstančiams IP adresų savininkų, tačiau filmo autorių teigimu, juos apvogė gerokai daugiau žmonių ir jie patyrė didesnius nuostolius nei anksčiau galvota. Dėl šios priežasties jie nori nubausti didesnį piratų skaičių. Šiuo metu studija jau sutarė su „Charter“ ir „Verizon“ interneto tiekėjais, jog šie identifikuotų IP adresų savininkus. Padėti nesutiko tik „Comcast“ interneto įmonė – jos priežiūroje maždaug pusė kaltinamųjų, iš kurių „Voltage Picture“ pareikalaus nuo vieno iki dviejų tūkstančių JAV dolerių kompensacijos bei toliau su kaltinamaisiais nebesibylinės. Žinoma, sučiupti tikruosius piratus yra išties nelengva. Dabartiniai įstatymai pakankamai palankūs jiems. Pirmiausia, „Voltage Picture“ negali tiksliai sužinoti asmenų tapatybių, kadangi IP adresai priskiriami ne žmonėms, bet kompiuteriams ir nežinia kas prisėjęs prie jų namuose galėjo atsisiųsti filmą nelegaliai. Be to, jie negali būti visiškai tikri ar atsisiųstas failas buvo atvertas ir rodytas kitiems. 2008 metais pasirodęs filmas „Išminuotojų Būrys“ laimėjo 6 Oskarus ir buvo pripažintas geriausių 2008 metų filmų. „Išminuotojų Būrys“ pasakoja istoriją apie bebaimį naujoką išminuotoją ir jo žygdarbius minų lauke. -
Interneto piratus gaudanti Prancūzijos kompanija „Trident Media Guard“ (TMG) patyrė fiasko ir užtraukė gėdą ją samdančiai šalies vyriausybei: programišiai įsilaužė į jos serverius ir paviešino juose rastą informaciją, tarp kurios – patarimai, kaip „piratauti“ liekant nepastebimiems. Prancūzijoje jau antri metai galioja vadinamasis „trijų kirčių“ įstatymas, kuris numato, jog nelegaliu failų platinimu įtariami asmenys tris kartus yra dėl to įspėjami. O jei tęsia šią veiklą, jie gali būti paduoti į teismą, kur jiems grėstų įvairios bausmės, tarp jų – interneto išjungimas, rašo BBC. Įsigaliojus šiam įstatymui Prancūzijos vyriausybė įsteigė agentūrą HADOPI, kuri turėjo realizuoti įstatymo vykdymą, o taip pat nusamdė kompaniją TMG, kuri turėjo rinkti informaciją apie nelegalius failų platintojus „peer-to-peer“ tinklais. Antradienį pranešta, jog programišiai įsilaužė į TMG sistemą ir paviešino joje rastą informaciją. Tarp jos – vartotojų IP adresų sekimo kodai, netikrus susijungimus inicijuojantys „peer-to-peer“ klientai, piratavimu įtariamų vartotojų IP adresai ir kt. HADOPI vadovas Ericas Walteris patvirtino, kad agentūra „laikinai nutraukė“ ryšius su TMG. Taigi šiuo metu „trijų kirčių“ įstatymas Prancūzijoje realiai nėra įgyvendinamas. Kaip gaudomi piratai Interneto piratus sekanti kompanija, tokia kaip TMG, inicijuodama netikrus susijungimus su failus platinančių vartotojų kompiuteriais gauna jų IP adresus. Tai skaitinis kodas, leidžiantis identifikuoti, iš kurios vietos kompiuteris yra prisijungęs prie interneto. Pateikę užklausą interneto paslaugų tiekėjui autorių teisių gynėjai gali sužinoti, kokiam klientui suteiktas tas IP adresas. Ir nors konkretaus kompiuterio ar vartotojo šis kodas neleidžia nustatyti, Prancūzijoje atsakomybė už bylų dalinimą gali grėsti ir tinklo savininkui, t. y. asmeniui, kuris yra užsakęs interneto paslaugą. Būtent jam yra siunčiamas įspėjimas dėl autorių teisių pažeidimo. Jei toks pranešimas išsiunčiamas tris kartus, ir kliento „laidais“ toliau nelegaliai platinama informacija, jam gali grėsti sankcijos. Įspėjimus vartotojams HADOPI pradėjo siųsti pernai spalį. Praėjusią savaitę HADOPI paskelbė, jog šįmet sausį jau buvo išsiųsta per 70 tūkst. įspėjamųjų laiškų vartotojams, o šiuo metu HADOPI kiekvieną dieną išsiunčia apie 5 tūkst. tokių pranešimų. -
Pasaulinis kompiuterių programų „piratavimo“ lygio tyrimas atskleidė, kad pernai Lietuvoje neteisėtai naudojamų kompiuterių programų lygis sudarė 54 procentus. Tai reiškia, jog daugiau nei pusė vartotojų įsidiegtų programų buvo nelicencijuotos. Kompiuterių programų „piratavimo“ lygis Lietuvoje nemažėja jau keturis metus, o neteisėtų kompiuterių programų vertė – auga. Nuo 2008 metų Lietuvoje „piratinių“ kompiuterių programų vertė padidėjo 14 proc. ir pasiekė rekordinę 32 mln. eurų (110,5 mln. litų) sumą. BSA tyrimo duomenimis, bendra 2011 m. įsidiegtų neteisėtos programinės įrangos kopijų vertė pasaulyje pasiekė 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų). „Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis ar net su kaimynėmis Latvija ar Estija, „piratavimo“ lygis Lietuvoje išlieka labai aukštas. Ši tendencija turėtų atkreipti valstybės institucijų dėmesį“, – sakė BSA atstovaujantis advokatas Andrius Pranckevičius. „Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos vartojimas nemažėja. Nors šalyje intelektinės nuosavybės apsaugos įstatyminė bazė yra pakankamai stipri, jos užtikrinimas praktikoje – silpnas. Pažeidėjai mato, kad už intelektinės nuosavybės pažeidimus baudžiama retai, todėl įpročių nekeičia“, – sakė Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ prezidentas Ervinas Leontjevas. Pasak E. Leontjevo, šiemet Valstybinės mokesčių inspekcijos administratoriai į įmonių patikrinimo planus įtraukė ir jose naudojamų kompiuterių programų teisėtumo vertinimą. Kovojant su neteisėtų kompiuterių programų naudojimu Lietuvoje įgyvendinamas trišalis bendradarbiavimo susitarimas, pagal kurį jėgas suvienijo asociacija „Verslo programinės įrangos aljansas“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Policijos departamentas. Neteisėtų kompiuterių programų rinka Lietuvoje – didžiausia Baltijos šalyse Pagal atlikto tyrimo rezultatus, 2011 m. didžiausias neteisėtų kompiuterių programų naudojimas užfiksuotas Centrinės ir Rytų Europos regione, prie kurio priskiriama Lietuva ir kitos Baltijos šalys. Šiame regione „piratinių“ kompiuterių programų lygis praėjusiais metais siekė 62 procentus. „Neoriginalios programinės įrangos rinka alina šalies ekonomiką, slopina informacinių technologijų pažangą ir stabdo naujų darbo vietų kūrimą. Valstybinės institucijos turėtų atnaujinti intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus ir užtikrinti, kad programinės įrangos „piratams“ būtų taikomos realios bausmės“, – komentavo E. Leontjevas. Neteisėtos kompiuterių programos klesti besivystančiose rinkose Tyrimo duomenimis, „piratavimo“ lygis besivystančiose rinkose yra net 44 proc. punktais didesnis nei išsivysčiusiose rinkose. Augančios besivystančių šalių rinkos taip pat darė didžiausią įtaką neteisėtos programinės įrangos vertės kilimui, kuri 2011 m. išaugo iki 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų). Pasaulinis programinės įrangos „piratavimo“ lygis praėjusiais metais siekė 42 procentus. Kaip parodė tyrimas, labiausiai „piratauti“ yra linkę jauni vyrai, gyvenantys besivystančiose šalyse. Be to, kad verslo atstovai, lyginant su kitais vartotojai, dukart dažniau yra linkę neteisėtai kopijuoti programinę įrangą nupirkdami ją vienam kompiuteriui ir įdiegdami ją į kitus kompiuterius biuruose. Stipri parama intelektinės nuosavybės teisių apsaugai jaučiama visame pasaulyje, tačiau programinės įrangos „piratams“ trūksta motyvacijos keisti savo įpročius. Tik 20 proc. išsivysčiusių rinkų programinės įrangos „piratų“ ir 15 proc. „piratų“ besivystančiose rinkose kaip pagrindinę savo veiklos sustabdymo priežastį nurodė baimę būti nubaustiems. „Teisėsaugos institucijoms pakanka nubausti keletą pažeidėjų ir taip pasiųsti įspėjamąjį signalą kitiems, naudojantiems neteisėtas kompiuterių programas. Nors namų vartotojų kompiuteriai dėl neteisėto kompiuterių programų panaudojimo tikrinami retai, įmonėse naudojamų kompiuterių programų kontrolė turėtų tik stiprėti“, – sakė Andrius Pranckevičius. Pasaulinis „piratavimo“ lygio tyrimas vykdomas jau devintą kartą. Tyrimą BSA vykdo drauge su pirmaujančiomis pasaulyje tyrimų bendrovėmis IDC ir „Ipsos Public Affairs“. Tyrimo metu surinkti 182 pavieniai duomenų pateikimai ir įvertintos kompiuterių bei programinės įrangos tendencijos 116-oje rinkų. Šiemet pirmą kartą į tyrimą buvo įtraukta ir 15 tūkst. kompiuterių vartotojų apklausa 33 valstybėse, kurios bendrai sudaro 82 proc. pasaulinės asmeninių kompiuterių rinkos. Visą pasaulinio „piratavimo“ lygio tyrimą galima rasti oficialioje BSA interneto svetainėje. -
Prieš daugiau kaip mėnesį išleistas žaidimas „No Time To Explain“. Kūrėjai prie jo dirbo ištisas dienas ir naktis, tačiau nepraėjus nė dienai po oficialios išleidimo datos piratinė žaidimo kopija atsirado thepiratebay.com svetainėje. Atrodytų, jog tai – pasityčiojimas iš kūrėjų darbo, tačiau pasirodo, kad piratinę žaidimo kopiją į minėtą svetainę įkėlė patys žaidimo kūrėjai! „No Time To Explain“ žaidimą kūrė kompanija „tinyBuild“, įkurta 2011 metais. Įkūrėjai yra taip pat ir žaidimo kūrėjai – Alex Nichiporchik ir Tom Brien. Žaidimas greitai susilaukė didelės sėkmės ir pripažinimo. Vien iš paskelbtų „No Time To Explain“ pristatomųjų video susilaukė teigiamų įvertinimų iš gerai žinomų žaidimų apžvalgininkų. „Kotaku“ portalas rašė: „Jis atrodo pritrenkiamai“; portalas „Destructoid“ taip pat pavadino „No Time To Explain“ žaidimą daug žadančiu. Piratinė versija įkelta piratebay.com svetainėje taip pat yra ypatinga. Kopija turi piratinę tematiką, visame žaidime veikėjai dėvi piratų skrybėles. Žaidimas tikrąja ta žodžio prasme yra „nupiratautas“. Tai, kad piratinė kopija yra pačių kūrėjų darbas, patvirtina vienas iš žaidimo autorių Alex Nichiporchik. Jam ir kilo idėja sukurti specialią piratinę žaidimo versiją, o jo kolega Tom Brien pasiūlė sukurti piratinę žaidimo atmosferą. „Neįmanoma visiškai sustabdyti piratavimo, viskas ką galima padaryti, tai suteikti tokį turinį, už kurį žmonės būtų linkę mokėti. Mūsų atveju tai yra humoras, mums patinka žmonėms sukelti šypsenas“. Ir tai veikia – publikos reakcija į žaidimą yra absoliučiai teigiama, ir, kas svarbiausia, piratinė versija pardavimams jokios neigiamos įtakos nesukėlė. Priešingai, neįprasta piratinė versija sukėlė didesnį žmonių ir internetinės žiniasklaidos susidomėjimą. Pridėtinė vertė perkant legalią žaidimo kopiją susideda ir iš kūrėjų pažado išleisti žaidimo tęsinį „No Time To Explain SEASON 2“. Antroji versija turėtų pasirodyti spalį ir ją nemokamai atsisiųsti galės pirkusieji pirmąją žaidimo dalį. Tie, kurie nori išbandyti žaidimą, gali parsisiųsti piratinę, tačiau kūrėjų išplatintą versiją „thepiratebay“ svetainėje, arba nusipirkti žaidimą už lyginant nedidelę 10$ kainą. -
The Pirate Bay komanda ragina europiečius kilti į kovą už laisvę internete, kovojant prieš autorinių teisių gynėjus. The Pirate Bay atstovai teigia, kad vasarį įvyko slaptas „Law Enforcement Work Party“ posėdis, kuriame buvo aptariamas Didžiosios Kinijos ugniasienės analogo kūrimas, skirtas „netinkamų“ interneto svetainių blokavimui. Tokie ketinimai iškart sulaukė pasipriešinimo, tarp kurių yra ir interneto tiekėjai, kuriems tektų nepavydėtinas cenzorių vaidmuo. The Pirate Bay atstovai ragina „kartu atlikti pareigą, kad laisvas internetas ir daugybė jo svetainių egzistuotų tūkstantį metų, ir kad piliečiai sakytų, jog tai buvo jų geriausi laikai“. -
Interneto piratai kovodami su teisėsaugos pareigūnais atidaro dar vieną frontą. Šį kartą jie kuria savą bažnyčią. Savo požiūriu į interneto piratus garsėjanti Švedija nesiliauja stebinti. Ji buvo pirmoji valstybė, kurioje atsirado ir išplito pasaulyje politinė Piratų partija, dabar turinti kelias vietas Europos Parlamente. Švedijoje sukurto didžiausio torrent bylų portalo „The Pirate Bay“ įkūrėjai siekia nusipirkti salą ir įkurti savo valstybę, o šįkart grupė radikaliai nusiteikusių švedų nusprendė sukurti piratų religiją ir bažnyčią „Missionary Church of Kopimism“. „Mes tikime, kad kopijavimas ir dalijimasis informacija yra geriausias ir gražiausias dalykas. Jei kas nors kopijuoja jūsų informaciją – tai įvertinimo ženklas, rodantis, kad kai kas mano, jog jūs darote gera“, – skelbiama bažnyčios interneto portale. Šį religinį judėjimą pradėjo devyniolikmetis filosofijos studentas Isaacas Gersonas. Jis ir kiti religijos sekėjai siekia, kad laisvas informacijos kopijavimas ir dalijimasis turėtų būti remiamas religijos, o klavišų kombinacijas CTRL+C (kopijuoti) ir CTRL+V (įklijuoti) jie laiko šventais simboliais. Nesėkmingas mėginimas Praėjusių metų pabaigoje „Missionary Church of Kopimism“ kreipėsi į Švedijos valdžios pareigūnus, kad šie judėjimą pripažintų oficialia religija. Tačiau kovo pabaigoje jų prašymas buvo atmestas. Bažnyčia yra subūrusi bendruomenę, tačiau pareigūnams neįtiko, kad per susirinkimus niekas nebuvo garbinamas. Bažnyčia rankų nenuleido ir paprašė surengti susitikimą, kuriame būtų paaiškinta, kokius reikalavimus reikia atitikti, norint būti pripažintai kaip oficialiai religijai. Oficialus statusas suteiktų keletą pranašumų – mokesčių lengvatų ir svarią poziciją kovoje su teisėsaugos pareigūnais. Meta iššūkį „Mes metame iššūkį visiems tikintiems autorinėmis teisėmis – daugelis jų turi nemažą politinę įtaką ir stiprina savo jėgas apribodami kitų žmonių gyvenimą ir laisvę. Labiausiai jie nori apriboti žinias. Turime apsišarvuoti nuo jų neapykantos ir agresijos“, – skelbiama bažnyčios tinklalapyje. Anot sekėjų, nuo seno įvairios pasaulio grupuotės buvo persekiojamos dėl įsitikinimų, todėl ramybės nuo grasinimų ir žeminimų ieškodavo religijoje. Bažnyčia atkreipia dėmesį ir į kitą pastarųjų laikų problemą – žmonių sekimą klausant jų pokalbių, ką jie veikia internete: „Mes tikime, kad komunikacija yra šventa ir turi būti gerbtina. Stebėti ir slapta klausytis žmonių – tiesioginis kelias į nuodėmę.“ „Missionary Church of Kopimism“ tikina, kad bendravimas su bažnyčios dvasininkais, vadinamais „the Ops“, išliks paslaptis, nes jų, kaip ir kitų šalies dvasininkų, privatumas saugomas Švedijos įstatymų. Savi principai Šios religijos sukūrėjai tvirtina, kad informacijos reprodukcija, platinimas yra etiškai tinkami veiksmai ir kito asmens pagaminto informacinio produkto kopijavimas bei perdarymas yra pagarbos aktas. Taip pat bažnyčia griežtai kritikuoja išeities kodo slėpimą ar jo apsaugojimą tokiomis priemonėmis, kaip DRM (digital rights management – skaitmeninių teisių valdymas): „Programinės įrangos išeities kodo slėpimas yra tas pats kaip vergovė, todėl tai turėtų būti uždrausta.“ Prisijungti prie bažnyčios paprasta: tereikia sutikti, kad viskas turėtų būti kopijuojama, informacija turėtų būti laisva, ir apsilankyti bažnyčios interneto portale. Religijos aksiomos Visos žinios – visiems. Informacijos paieška yra šventa. Informacijos platinimas yra šventa. Kopijavimo aktas yra šventa. -
Dėl piratavimo, daug kompiuterinių žaidimų nelegalių kopijų internete galima rasti dar iki jų išleidimo. Tačiau pastaruoju metu, vis dažniau ir dažniau pasirodo projektų, kurie torentų svetainėse pasirodo praėjus net keletui mėnesių po pardavimų pradžios, o po dvejų metų gali nutikti taip, kad atsiras naujienų, kurių piratinių kopijų bus neįmanoma surasti. Tokias išvadas galima daryti atsiradus naujam apsaugos mechanizmui „Denuvo“, kurios ilgą laiką nepavyko apeiti. Dėl šios priežasties „FIFA 15“, „Dragon Age: Inquisition“ ir „Lords of the Fallen“ žaidimų nelegalių kopijų teko ilgokai palaukti. Kiekviena nauja apsaugos versija tampa sudėtingesnė ir geriau apgalvota. Naujausias, „Denuvo“ naudojantis projektas, yra gruodį išleistas veiksmo žaidimas „Just Cause 3“, kurio iki šiol nemokamai neparsisiųsite. Kinijos įsilaužėlių forumo 3DM įkūrėja, besislepianti po Bird Sister slapyvardžiu, tinklaraštyje parašė, kad nulaužti „Avalanche Studios“ kūrinio vis dar nepavyksta. „Aš vis dar tikiu, kad apsaugą galima apeiti, – pridūrė ji, – bet jei pažvelgti į šios technologijos vystymąsi, bijau, kad po dvejų metų pasaulyje nebeliks nemokamų žaidimų“. Žinoma, šiuo atveju „nemokami žaidimai“ reiškia piratines mokamų projektų versijas, o neatlygintinai kūrėjų platinama programinė įranga niekur nedings. -
Po to, kai didžiausia pasaulyje failų dalinimosi svetainė „The Pirate Bay“ buvo priversta palikti Švediją, jos atstovai paskelbė kiek netikėtą žinią – interneto piratų tvirtovė savo serverius perkėlė į Pchenjaną. Šiaurės Korėja šios žinios kol kas nepatvirtino. „The Pirate Bay“ tvirtina savo bloge tvirtina, kad Kim Jong Unas pats pakvietė juos į Šiaurės Korėją. „Tai tikrai yra ironiška situacija. Mes kovojame už laisvą pasaulį, o mūsų varžovai yra daugiausiai didelės korporacijos iš JAV – šalies, kurioje skelbiama, kad laisvė ir žodžio laisvė yra itin gerbiamos. Tačiau mums į pagalbą atėjo valdžia, kuri garsėja į kalėjimą uždaranti žmones dėl jų nuomonės ir draudžianti priėjimą prie informacijos“, – savo tinklaraštyje rašo „The Pirate Bay“ atstovai. „The Pirate Bay“ dirbantis asmuo svetainei „TorrentFreak“ sakė, kad jie jau kurį laiką stengėsi susisiekti su Šiaurės Korėja. „Mes su jais kalbėjomės maždaug dvi savaites – nuo to, kai jie užsieniečiams leido naudotis 3G ryšiu savo šalyje“, – pasakojo šaltinis. Praėjusią savaitę su piratavimu kovojančios grupės privertė Švedų Piratų partiją nesuteikti serverių „The Pirate Bay“. Vieta serveriams tuomet jiems buvo pasiūlyta Norvegijoje ir Katalonijoje, tačiau skelbiama, kad Norvegijos piratų partija savo pasiūlymą vėliau atsiėmė. Nors „TorrentFreak“ patvirtino, kad šiuo metu „The Pirate Bay“ informacija siunčiama iš Šiaurės Korėjos, nemažai ekspertų abejoja, ar žinia apie serverių perkėlimą yra tiesa. „The Next Web“ atliktos analizės išvadose skelbiama, kad „The Pirate Bay“ serveriai tikriausiai tebėra kažkur Europoje, o svetainės kūrėjai tiesiog simuliuoja jų vietos pakeitimą. „Mažai tikėtina, kad asmenys, kuriantys “The Pirate Bay„ sutiktų iškeisti greitį į galimybę pasakyti, kad jų serveriai dabar yra Šiaurės Korėjoje“. -
Praėjusią savaitę eilinį kartą pasižymėjo amerikiečių teisėsaugos organai, tik šį kartą į kalėjimą buvo nusiųsti du piratinės grupės IMAGiNE atstovai, kuriems pateikti kaltinimai kino filmus neteisėtai įrašinėjus kino teatrų salėse. Teisminėje byloje, kurią Vakarų žiniasklaida jau praminė „procesu apie juodą kojinę“, dalyvavo 57 metų Willie Lambert (turėsiantis už grotų praleisti 30 mėnesių bei sumokėti $450 000) ir 28 metų Sean Loveday (belangėje praleisiantis 23 mėnesius, kartu turėsiantis sumokėti $7500 baudą). Dar du grupės IMAGiNE nariai, Jeramiah Perkins ir Gregory Cherwonik, jau laukia nuosprendžio. Piratų grupės veikla buvo gana paprasta: įrašyti kino teatre kokį nors kino filmą ir išplatinti jį internete per torrent tinklus. Prasikaltusieji garso įrašymui naudojo FM srautą ir infraraudonuosius imtuvus, tuo tarpu vaizdo įrašymui buvo naudojamos įprastos video kameros (su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, jei kalbėtume apie vaizdo kokybę). Vėliau viskas būdavo redaguojama ir išplatinama pirataujančiuose puslapiuose bei P2P tinkluose su grupės „prekiniu ženklu“ IMAGiNE. 2009 – 2011 m. laikotarpiu IMAGiNE nariai įrašė 20 filmų, tarp kurių buvo tokie hitai, kaip „Avatar“ ir „Iron Man 2“, o jų platinimas buvo vykdomas per tokius portalus, kaip unleashthe.net, kurie būdavo talpinami Prancūzijos, Kanados ir JAV serveriuose. Prokurorų nuomone, atskiro dėmesio nusipelnė ir tai, jog prasikaltusieji atitinkamuose puslapiuose ir forumuose pateikdavo „ekspertų patarimus“, iš kurių vienas ir tapo bylos „pravarde“ – kino teatruose vaizdo kameras buvo rekomenduojama naudoti įdėjus į „juodas kojines, prieš padarius ertmę kameros linzei“. -
JAV teisėjas: IP adresas negali būti tapatinamas su asmeniu
Impaler patalpino straipsnį Įvairios naujienos
JAV Ilinojaus valstijos apygardos teisėjas teismo byloje dėl galimo autorinių teisių pažeidimo nesuteikė teisės pareiškėjo atstovams gauti priėjimą prie su IP adresais susietų asmenų duomenų bazės. Pagrindinis sprendimo motyvas - vienu IP adresu gali naudotis ne vienas asmuo. Ši byla gali tapti dar vienu esminiu posūkiu kovoje tarp autorinių teisių savininkų ir keitimosi failais tinklų (tokių kaip „BitTorrent“) vartotojų. Ilinojaus apygardos teismo teisėjas Haroldas Beikeris (Harold Baker) praėjusį penktadienį pareiškė, jog IP adresas nėra tolygu konkrečiam asmeniui. Todėl bylą iškėlusi filmų suaugusiems studija „VPR Internationale“ negavo prieigos prie interneto paslaugų tiekėjų saugomų IP adresų vartotojų asmeninės informacijos duomenų bazės. Bylą pavadinimu VPR Internationale v. Does 1-1017 nagrinėjęs teisėjas rėmėsi neseniai kilusiu incidentu dėl nepilnamečių pornografijos, kai žmogus buvo neteisingai apkaltintas šios rūšies informacijos parsisiuntimu, kai iš tiesų šią informaciją siuntėsi jo kaimynas, prisijungęs prie slaptažodžiu neapsaugoto Wi-Fi tinklo. Analogiška situacija gali egzistuoti ir „VPR Internationale“ iškeltoje byloje, tuo labiau, kad šiuo atveju yra kaltinama ištisa grupė „potencialių autorinių teisių pažeidėjų“. „Realus pažeidėjas gali būti tiek IP adreso savininkas, koks nors kitas jo patalpose gyvenantis asmuo, lankytojas su nuosavu nešiojamu kompiuteriu, kaimynas arba bet kuriuo metu šalia namo sustojusio automobilio savininkas“, – rašė teisėjas Beikeris savo suformuluotame sprendime. Savo nutarimą teisėjas užbaigė pareikšdamas, jog teismas nesirengia palaikyti „žvejybos ekspedicijų, kurių metu yra surinkinėjami asmeniniai interneto vartotojų duomenys, kai nėra nors vieno tiksliai įrodyto atvejo“, t. y. kol tam nėra rimto teisinio pagrindo. Tikėtina, jog šis teismo sprendimas JAV erdvėje gerokai sumažins bylų prieš anoniminius „BitTorrent“ vartotojus. Visą teismo nutartį galite perskaityti čia. -
Britų teismas nurodė blokuoti prieigą prie piratinės svetainės
Impaler patalpino straipsnį Įvairios naujienos
Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis teismas priėmė šioje šalyje precedento neturintį sprendimą ir nurodė interneto paslaugų tiekėjui BT užblokuoti prieigą prie interneto svetainės „Newzbin 2“, kurioje pateikiamos nuorodos į „piratinius“ failus – filmus, muziką ir kt. Svetainių blokavimas paprastai prilyginamas interneto cenzūrai, tačiau Didžiosios Britanijos teismas nusprendė, kad autorių teisės yra svarbiau. Manoma, kad po šio sprendimo teismus užplūs prašymai blokuoti ir kitus tinklalapius, kuriuose galima rasti nelegalaus turinio. „(Interneto tiekėjas) BT turi informaciją apie asmenis, kurie naudojasi paslaugomis pažeisdami autorių teises: jis žino, kad „Newzbin 2“ vartotojai ir administratoriai dideliu mastu pažeidžia autorių teises. (…) Jis žino, kad tarp „Newzbin 2“ vartotojų yra BT klientų, ir jis žino, kad šie vartotojai naudoja jo paslaugas tam, kad atsisiųstų nelegalias failų kopijas, kurias „Newzbin 2“ padarė prieinamas viešai“, – skelbiama teismo nutartyje. Interneto paslaugų tiekėjas BT teismo sprendimo neketina skųsti. Tačiau jo ir autorių teises atstovaujančios asociacijos „Motion Picture Association“ (MPA) žygiai teismuose dar nesibaigė – spalį teismas turėtų nuspręsti, kokias priemones BT turės taikyti, kad užblokuotų prieigą prie svetainės. MPA atstovauja tokias kino kompanijas, kaip „Warner“, „Disney“, „Fox“. „Šis sprendimas yra milijonų žmonių, dirbančių Didžiosios Britanijos kūrybinėje industrijoje, pergalė. Jis rodo, kad žemėje galiojantys įstatymai turi galioti ir internete“, – sakė MPA prezidentas Chrisas Marcichas. Primename, kad Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) anksčiau kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK) prašydama, kad ši nurodytų interneto tiekėjams užblokuoti prieigą prie lietuviško „torrent“ tinklalapio Linkomanija.net. Tačiau IVPK asociacijos prašymo nepatenkino nurodydamas, kad tokį sprendimą gali priimti tik teismas. -
Nuo 2010 metų pradžios daugiau nei 200 tūkstančių JAV failų apsikeitimo tinklų naudotojų buvo paduoti į teismą. Rugpjūčio pradžioje bendras jų skaičius siekė 201828. Dauguma jų – torentų tinklų naudotojai (200591) bei besinaudojantys tinklu „eD2k“ (1237). Dėl šios priežasties teismai tiesiog perkrauti: per metus išspręsti tik keli ieškiniai, kai kurie buvo atmesti, tačiau dauguma atsakovų vis dar laukia sprendimo. Nepaisant didelio atsakovų skaičiaus, nė vienas ieškinys nebuvo peržiūrėtas prisiekusiųjų, nors autorinių teisių savininkai to siekia. Tai reiškia, jog įkalčiai, kuriuos turi kaltintojai, nėra jau tokie nenuginčijami. Teigiama, kad nemažai potencialių piratų sutinka išspręsti ginčą už teismo ribų, sumokėję autorinių teisių savininkams kompensaciją, kurios dydis siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių dolerių. -
Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis teismas atmetė interneto paslaugų tiekėjų (IPT) skundą dėl naujo antipiratinio teisės akto, taip įpareigodamas juos stebėti ir kontroliuoti vartotojų veiksmus, ypač – muzikos ir filmų nelegalų siuntimąsi. Teismas atmetė britų IPT teiginius, esą neseniai priimtas Skaitmeninės ekonomikos aktas (angl. Digital Economy Act, DEA) yra neteisingas, mat pažeidžia vartotojų privatumo ir el. komercijos įstatymus, praneša Telegraph.co.uk. Teismas sutiko tik su IPT pastebėjimu, kad DEA įgyvendinimo kaštai neturėtų būti perkelti ant tiekėjų pečių. Taigi galima beveik užtikrintai sakyti, kad autorių teisių pažeidimais kaltinamiems vartotojams Didžiojoje Britanijoje nuo kitų metų bus siunčiami raštiški įspėjimai. Tiems, kurie ignoruos šiuos įspėjimus, galės būti taikomi techniniai ribojimai, pvz., sumažintas interneto greitis. IPT advokatai teigė, kad šiame akte įtvirtintos priemonės yra neproporcingos verslo ir visuomenės patiriamai žalai, be to, jis gali kirstis su Europos Sąjungos teisės aktais. Mūšis pralaimėtas, karas tęsiasi Muzikos ir filmų industrijos atstovai sveikino šį teismo sprendimą, esą DEA padės aktyviau kovoti su piratavimu šalyje. Tuo metu IPT atstovus šis sprendimas labai nuvylė, jie svarsto galimybę skųsti jį Apeliaciniam teismui arba Europos Teisingumo Teismui (ETT). „Nors mes pralaimėjome šį mūšį, ir toliau kariausime gindami savo vartotojų teises prieš šį neteisingą aktą“, – teigė kompanijos „TalkTalk“ atstovas. DEA numatoma, kad britų antipiratinės organizacijos stebės nelegalų bylų dalinimąsi, pvz., „torrent“ protokolu ir rinks tai darančių vartotojų IP adresus. Vėliau jų sąrašai bus perduodami IPT, kurie turės nustatyti pažeidimus atlikusius vartotojus ir siųsti jiems įspėjimus bei suteikti informaciją apie legalias alternatyvas. Jei per vienerius metus tokios priemonės nepadės ženkliai sumažinti piratavimo, IPT bus įpareigoti imtis techninių priemonių prieš vartotojus – riboti jų interneto prieigos spartą ar apskritai ją uždrausti. Praėjusią savaitę ETT patarėjas pareiškė, jog griežtesni Belgijos antipiratiniai teisės aktai, kurie reikalauja IPT nuolat stebėti ir filtruoti savo vartotojų interneto srautą, pažeidžia žmogus teises. Primename, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusį penktadienį nusprendė, jog policijos pareigūnai negali remtis Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) surinktais duomenimis apie svetainės Linkomanija.net vartotojo esą neteisėtą veiklą internete. Atliekant tyrimą LANVA surinko asmenų, kurie skleidė (t.y. platino) bylą „torrent“ protokolu, IP adresus ir perdavė juos policijai. Lietuvos teismas pabrėžė, kad antipiratinė organizacija neturi teisės savavališkai imtis galimų pažeidimų tyrimo – organizuoti tyrimą, jį vykdyti, rinkti įrodymus ir juos pateikti policijos institucijai.
-
Narių statistika
38.734
Viso narių1.219
Daugiausiai vienu metu prisijungusių lankytojų