Paieška
Užklausos ''microsoft'' žymių rezultatai.
13 rezultatų
-
Microsoft pranešė, kad pardavė 8 milijonus Kinect kamerų ir XBOX pardavimai pasiekė 50 milijonų. Lyg to nebūtų gana, praėjusią savaite team fail0verflow ir Geohot galutinai atidarė duris į PS3 konsolę ir įspraudė Sony į kampą. To dėka bus išleistas CFW PS3 konsolei, dėl to XBOX 360 tapo saugiausia ir sunkiausia hackeriams įveikiama konsole rinkoje. Dėl šito XBOX LIVE taip pat taps vienintele padoria online paslauga, nes PSN, kaip ir kitos nemokamos internetinės paslaugos, bus prikimštos cheater'ių.
-
Microsoft su savuoju XBOX 360 ir Sony su savo PlayStation 3 jau kuris laikas rinkoje pretenduoja į namų skaitmeninio pramogų įrenginio etalono vietą. Kompanijos nori, kad jų produktai būtų skirti ne tik žaidimų mėgėjams, tačiau ir platesniam vartotojų ratui, kurie naudotųsi kitu skaitmeniniu turiniu. Analitikai spėja, jog kompanijos judėdamos šia linkme tik įsibėgėja, tačiau pripažįsta, kad Microsoft yra keletu žingsnių priekyje. Microsoft savo kišenėje turi tokius tinklus kaip Netflix ar Facebook, taip pat už savo interneto prieigą naudojant Xbox Live imą mokestį, kas neša pelną. Sony PlayStation Network ekvivalentas yra nemokamas, tačiau šis kiek nusileidžia kokybe Microsoft kūriniui. Nieko keisto, kad kompanijos ieško būdų, kaip padaryti, jog žaidimų kompiuteris nebūtų vien tik skirtas žaidimams. Kompanijų siekis – vartotojo pramogų kambario užvaldymas bei visko patalpinimas viename įrenginyje. Užkietėja žaidėjai yra kiek suerzinti tokia mintimi, tačiau paprasti vartotojai džiaugiasi galimybe įsigyti funkcionalesnį įrenginį. Taigi, tiek Xbox Live, tiek ir PlayStation Network mums suteikią prieigą prie laidų įrašų, filmų ir kitokio turinio. Nereikės ilgai laukti, kai kompanijos siūlys įsigyti ir muzikos kūrinių. Microsoft ypač gerai išnaudoja Netfilx įrašų platinimo paslaugą. Taip pat metinis Xbox Live Gold mokestis yra 50 JAV dolerių, kas Microsoft suteikia didesnį pranašumą – šiuos pinigus galima investuoti į tinklo plėtrą. Sony kuris laikas giriasi Blu-Ray optiniu įrenginiu, tačiau verta pripažinti faktą, kad žaidimų mėgėjams tai nerūpi, o tokio tipo filmų parduodama žymiai mažiau, nei DVD formatu. Kompanija sumažino savo žaidimų kompiuterio kainą, taip pat pristatė mažesnę versiją, tačiau Xbox 360 vis dar pigesni. Xbox 360 taip pat kol kas laimi šį kartą, tačiau verta pripažinti, kad tik dėl savo mažos kainos bei ankstesnio pasirodymo rinkoje. Sunku pasakyti, kas nugalės. Tai parodys laikas, o favoritus pasirenkame mes.
-
Skaitmeninė intelektinių teisių kontrolė turi gausybę veidų. Šios priemonės gali atimti galimybę kopijuoti ir platinti skaitmeninį turinį, tam tikram laikotarpiui apriboti galimybę naudotis skaitmeniniu turiniu ar riboti kūrinio peržiūrų skaičių. Bendrovė „Microsoft“ užpatentavo dar vieną apsaugos priemonę: galimybę nustatyti peržiūrų skaičių konkrečiam vartotojui. Nuo šiol turinio tiekėjas galės apsaugoti savo intelektinę nuosavybę keliais būdais: - Nustatyti ribotą peržiūrų skaičių; - Per tam tikrą periodą leisti tik nustatytą skaičių peržiūrų; - Riboti žiūrinčių asmenų skaičių; - Riboti peržiūras atsižvelgiant į vartotojo amžių; - Nustatyti išvardintų ribojimų kombinaciją. Tam, kad tokia kontrolė būtų efektyvi, teks naudoti prietaisus, kurie gali nustatyti ir identifikuoti turinio vartotojus. „Microsoft“ pateiktame patente vaizduojama „Kinect“ įrenginys su vaizdo kamera, kuri nustato kambaryje esančių vartotojų skaičių bei asmenybes ir atsižvelgiant į produkto licencijos taisykles suteikia galimybę arba ne, peržiūrėti įsigytą turinį. Todėl, jeigu įsigysite produktą, kuris yra skirtas tik jūsų asmeninei peržiūrai, neturėsite galimybės peržiūrėti jo su visa šeima. Ši priemonė leis intelektinės nuosavybės kūrėjams efektyviau kontroliuoti parduoto produkto vartojimą ir užkirs kelią licencijavimo pažeidinėjimams. Bent jau to tikisi „Microsoft“. Tikėtina, kad išplitus šiai kontrolės priemonei, elektroninėse parduotuvėse atsiras licencijavimas, skirtas atskiroms vartotojų grupėms. Pavyzdžiui, pirkėjas galės rinktis su kokio tipo licencija jis įsigis kompiuterinį žaidimą: skirtą vieno, dviejų asmenų peržiūrai ar visai šeimai. Vos tik kūrinio peržiūros įrenginys nustatys, kad turiniu naudojasi daugiau asmenų nei nustatyta licencijoje, jo peržiūrą bus galima sustabdyti automatiškai. Kol kas nežinia ar vartotojai bus linkę įsileisti tokį stebėtoją į savo namus ir sutiks, kad kažkas kontroliuotų jų vartojamą skaitmeninį turinį.
-
Graudi žinia Skype programos vartotojams. Po ilgų derybų Microsoft pagaliau pasiūlė tokią sumą, kurios Skype akcininkai atsisakyti negalėjo. Už 8.5 mlrd. dolerių Microsoft prarijo Skype ir nuo šiol įgijo visas teises į programos valdymą. Skelbiama, kad Microsoft Skype integruos į Xbox, Kinect, Xbox Live, Windows Phone, Lunc, bei Outlook. Skype ir toliau turėtų veikti visiem 663 mln. vartotojų, tačiau nieks nepaneigė, kad dabar joje nebus reklamuojama Microsoft produkcija. 2010 metais Skype pajamos buvo 860 mln. dolerių, tačiau kompanija vis tiek patyrė 6.9 mln. nuostolių, o bendrai Skype yra prasiskolinusi 686 mln. dolerių.
-
Didžiausia pasaulyje programinės įrangos gamintoja "Microsoft" gavo 388 mln. USD baudą už Singapūro IT bendrovės įregistruotų patentų pažeidimus. JAV teismas nubaudė "Microsoft" už tai, kad ši naudojo Singapūro kompanijai "Uniloc" priklausančią programinės įrangos piratavimui kelią užkertančią technologiją. Šitaip esą "Microsoft" neteisėtai užsidirbo milijardus USD. "Uniloc" ieškinį "Microsoft" pateikė dar 2003 m. spalį dėl "Windows XP" ir kai kuriose "Office" paketo programose esančių legalios programinės įrangos registravimo sprendimų. Pati "Microsoft" tvirtina, kad jų naudotas sprendimas yra savitas ir patentų nepažeidžia. Skaičiuojama, kad "Microsoft" programinė įranga yra įdiegta maždaug 95% pasaulio asmeninių kompiuterių, tiesa, 2007 m. duomenimis, bent 35% "Microsoft" produkcijos buvo nelegali.
-
Spalio 14 dieną, korporacija „Microsoft“ pranešė užbaigusi interneto komunikacijų bendrovės „Skype Global S.a.r.l.“ įsigijimo procesą. Kompanija žada jau netolimoje ateityje pateikti naujų internetinio bendravimo technologijų patobulinimų. Nuo pat pradžių, kai gegužės 10 d. buvo paskelbta apie „Microsoft“ ketinimus įsigyti „Skype“ už 8,5 mlrd. JAV dolerių, derybas vedė ir įsigijimo sąlygas derino investicinė grupė „Silver Lake“. Abiejų korporacijų direktorių tarybos šiam sandoriui pritarė. „Microsoft“ ir „Skype“ tikslas ir toliau išlieka tobulinti būdus, kuriais vartotojai visame pasaulyje galėtų bendrauti realiuoju laiku, naudodamiesi įvairiausiais įrenginiais. Įsigijimo proceso uždarymas taip pat reiškia, kad „Skype“ tampa naujuoju „Microsoft“ verslo padaliniu. „Skype“ yra fenomenalus produktas, kurį pamėgo milijonai žmonių visame pasaulyje, – sakė: „Microsoft“ Generalinis direktorius Styvas Balmeris (Steve Ballmer). – Kartu su „Skype“ padaliniu mes žvelgiame į ateitį ir kuriame naujus būdus, kurie padės žmonėms bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos palaikyti nuolatinį ryšį su savo šeimomis, draugais, kolegomis ar klientais.“ Numatyta, kad „Skype“ Generalinis direktorius Tonis Beitsas (Tony Bates) iš karto tampa „Skype“ padalinio prezidentu, ir atsiskaitys tiesiogiai Styvui Balmeriui. „Skype“ padalinys tęs savo dabartinių produktų ir paslaugų teikimą vartotojams visame pasaulyje. Ilgesniuoju laikotarpiu „Skype“ taip pat bus integruotas į daugelį „Microsoft“ produktų – tai padės „Skype“ didinti dabartinį vartotojų ratą ir išplėsti jiems siūlomas galimybes. „Skype“ darbuotojai tęs savo darbą skirtingose šalyse, įskaitant Estiją, Čekiją, Rusiją, Švediją, Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą, Japoniją, Singapūrą, Honkongą ir Jungtines Amerikos Valstijas. „Apjungdami geriausia ką turi „Microsoft“ ir „Skype“, mes toliau tobulinsime mūsų pasiūlymus gyventojams ir įmonėms, kad jie galėtų bendrauti naujais būdais, – sakė Tonis Beitsas. – Dirbdami išvien mes netrukus pasieksime, kad kasdienė „Skype“ vartotojų auditorija sudarys 1 milijardą.“ 2003 metais įsteigtą bendrovę „Skype“ 2005 metais buvo įsigijęs „eBay“. Vėliau, 2009 metais, bendrovę įsigijo investicijų grupė „Silver Lake“. „Skype“ pasižymėjo įspūdingu progresu, kuriant ir tobulinant naujus produktus, didinant pajamų srautus, pritraukiant prie kompanijos vairo iškilius ir patyrusius vadovus, taip pat atliekant strateginio pobūdžio investicijas į intelektinę nuosavybę ir taip stiprinant galimybes žmonėms bendrauti.
-
Kinect technologija bus pritaikoma išmaniesiems telefonams
Impaler patalpino straipsnį Microsoft naujienos
„Microsoft“ dar praėjusiais metais įsigijo judesių jutiklių technologijų kūrimu užsiimančią kompaniją „Canesta Inc.“. Rinkos analitikai teigia, jog šio sandorio pagrindu įsigyta technologinė bazė leis iš esmės sumažinti kompiuteriniuose žaidimuose (ir ne tik) naudojamo „Xbox“ priedo „Kinect“ matmenis. Visai realu, jog jutiklis sumažės tiek, jog jį bus galima integruoti įprastiniuose išmaniuosiuose telefonuose. Dabar „Microsoft“ savo gaminamame „Kinect“ naudoja licenzijos pagrindu iš kompanijos „PrimeSense Ltd.“ įsigytą jutiklio „PrimeSensor“ technologiją. Nors vartotojo judesius galintis jausti įrenginys buvo skirtas žaidimų kompiuteriui „Xbox 360“, kūrybiški inžinieriai greitai pritaikė gaminį kitiems tikslams ir netgi išleido jam valdyti skirtų neoficialių tvarkyklių ir programų rinkinį. Savarankiškas „Kinect“ programavimas tapo toks populiarus, jog „Microsoft“ galiausiai išleido ir oficialią „Kinect“ tvarkyklių versiją. Portalo „EETimes“ teigimu, šiuo metu „Kinect“ tobulinimu užsiima kompanijos padalinys „Microsoft Robotics“ ir jau dabar jutiklio palaikymas įtrauktas į nemokamai platinamą robotų programavimo paketą „Robotics Developer Studio“. Toks žingsnis reiškia, jog „Kinect“ gali būti naudojamas kaip bet kurio „Windows“ operacine sistema valdomo roboto „akys“ ir „ausys“. Žadama, jog elektronikos gamintojai turės pilną priėjimą prie „Kinect“ naudojamų vaizdų atpažinimo algoritmų, o „Kinect“ turintys robotai galės būti valdomi judesiais ir žodinėmis komandomis. Tačiau kuo visa tai susiję su išmaniaisiais telefonais? Pasirodo, jog „PrimeSensor“ iš tiesų yra tarytum pirmasis prototipas, kuriuo „Microsoft“ siekė išbandyti tokios prekės poreikį rinkoje. Praėjusiais metais „Microsoft“ įsigijo lustų gamintoją „Canesta Inc.“, kuris kaip tik specializuojasi vaizdams atpažinti skirtų lustinių sistemų kūrime. Remiantis pirminiais gandais, „Canesta“ produkcija efektyvumu lenkia „Kinect PrimeSensor“ technologiją, nors konkretūs duomenys kol kas neatskleidžiami. Vertinant technologinį skirtumą, prognozuojama, jog „Microsoft“ galės sumažinti „Kinect“ sistemą iki vos vieno kvadratinio centimetro dydžio įrenginio. Na, o tokių gabaritų judesių jutiklį bus galima labai paprastai sumontuoti ne tik naujos kartos „Xbox“ žaidimų kompiuteriuose, bet ir mažyčiuose robotuose bei „Windows“ pagrindu veikiančiuose išmaniuosiuose telefonuose.-
- microsoft
- primesensor
-
(ir dar 2)
Su žymėmis:
-
„Microsoft“ trečiadienį leido užmesti akį į „Windows 8“ operacinės sistemos išvaizdą bei pristatė pirmąjį sistemos kūrėjų dienoraščio vaizdo įrašą. Jame buvo parodyta tik lopinėlis naujovių, tačiau tvirtai galime teigti – aštuntoji operacinės sistemos (OS)versija atneš didžiausius pokyčius per visus 25 produkto gyvavimo metus. Kompanija kurdama naują operacinę užsibrėžė tikslą sukurti vieną sistemą, kuri lygiai taip pat patogiai veiktų 8 colių planšetiniame kompiuteryje ir itin galingame stalo kompiuteryje su milžinišku ekranu. „Jokių kompromisų, tai buvo labai svarbu mums“, – interviu „AllThingsDigital“ sakė „Windows“ sistemos padalinio vadovas Stevenas Sinofsky. Naujosios operacinės sistemos ašis – gyvosios piktogramos. Jos primena „Windows Phone 7“ taikomas mikroprogramas. Visos „Windows 8“ (kodinis sistemos pavadinimas) programos bus atvaizduojamos šiuo principu. Tai specialūs laukai, kuriuose pateikiama dalis programos informacijos. Štai pavyzdžiui orų programos gyvoji piktograma rodo koks oras lauke dar neatvėrus programos. Jei norime gauti daugiau informacijos, pirštu paspaudus gyvąją piktogramą programa atveriama visu dydžiu. „Windows 8“ standartiškai palaikys dviejų tipų programas: klasikines „Windows“ programas, veikiančias labai panašiai kaip „Windows 7“, ir naujos kartos programas, parašytas HTML5 bei „Javascript“ kalbomis. Šios programos bus atvaizduojamos per visą ekraną bei primins mobiliąsias ir planšečių programėles. Bandomoji „Internet Explorer 10“ interneto naršyklės versija jau gali būti rodoma būtent taip. Minėtos programos bus išdėliotos starto ekrane, sistemoje bus gerokai mažiau valdymo naudojant tradicinius programų langus. Jie bus pasitelkiami tik papildomoms funkcijoms ar grįžus prie senųjų programų. Pirmajame sistemos darbastalyje taip pat bus „Windows Marketplace“ piktograma. Tai dar viena didelė naujovė, priminsianti „Apple“ neseniai pristatytą „App Store“ programų parduotuvę „Mac“ kompiuteriams. S. Sinofsky teigimu, „Windows 8“ planšetėms pasiūlys tai, ko trūko iki šiol – patogų valdymą tik pirštais ir naują programų platinimo mechanizmą su nauju verslo modeliu programuotojams. „Windows 8“ sistema buvo sukurta išspręsti šias problemas neprarandant suderinamumo su dešimtmečius naudojamomis senomis sistemos programomis. Tai „Microsft“ pasiekė sukūrusi apytikslio prisilietimo valdymą paprastoms „Windows“ programoms. Vartotojo sąsajos dizainerė Julie Larsen-Green „AllThingsDigital“ aiškino, jog tai išspręs bėdas su programomis, pirmiausia sukurtomis valdyti klaviatūra ir pele. Be to, naujos programos, sukurtos pirštams, su pelyte veiks ne prasčiau nei tradicinės. Nauja vartotojo sąsaja taipogi pasiūlys daugybę kitų naujovių. „Microsoft“ vaizdo įraše tvirtina, jog tradicinės klaviatūros nepatogios, jos verčia vartotojus siekti mygtukų viduryje. „Windows 8“ ekrane leis rašyti su pusiau perskelta klaviatūra. Ši klaviatūra turėtų būti patogesnė bei leis matyti daugiau ekrano. Kita rodos nesuvokiama naujovė – pamesta starto juosta. Nuo šiol paleistas programas bus galima peržiūrėti pirštu braukiant kairiajame ekrano krašte į dešinę. Ekrano krašte dešinėje brūkštelėjus į kairę – atsiveria pagrindinių komandų juosta. Ji leidžia grįžti į pradžios langą bei valdyti paleistas programas. „Microsoft“ taip pat pasiūlys naują sprendimą – „Snap“. Tai atstos programų valdymą langais. Kadangi naujosios programos bus rodomos visu vaizdu, brūkštelėjus iš kairės į dešinę ir kurį laiką palaikius, ekranas bus padalytas veikiančioms programoms. Kuri rodys daugiau informacijos, užims daugiau ekrano, o į atsiradusius plotus programoms bus galima atitemti bet kurią veikiančią programėlę. Taip pat kompanija patikino, naująją operacinę galima sieti su „iPad“, tačiau nereiktų persistengti. Planai pasirinkti naują strategiją buvo aptarti pristačius „Windows 7“ 2009 metais, kuomet „iPad“ dar net nebuvo. „Išleidę „Windows 7“ mes ilgai svarstėme, kuria kryptimi judėti toliau, – sakė vadovas, – turiu prisipažinti, labiausiai mus įkvėpė mobilieji.“ Praktika mobiliųjų įrenginių rinkoje taipogi privertė kompaniją imtis nemažų pokyčių „po kapotu“. Planuojama, jog sistema veiks su ARM tipo procesoriais ir „Windows 8“ galės leisti planšetės, naudojančios „Nvidia Tegra“, „Texas Instruments“ ir „Qualcomm“ procesorius. Jie prisidės prie iki šiol tradicinių „Intel“ ir ADM procesorių bei leis pagaminti pigesnius prietaisus pirkėjams. Tiesa, ARM prietaisai negalės leisti tradicinių „Windows“ programų, sukurtų x86 architektūros procesoriams. Pabaigai taipogi reiktų pabrėžti – „Windows 8“ kaip ir „Windows 7“ nereikalaus daugiau iš kompiuterių savininkų nei ankstesnė sistema. Atnaujinant naudojamą „Windows“ neteks nuogąstauti dėl darbinės atminties ar kitų resursų – jų liks su kaupu. Visa tai skamba išties puikiai, todėl belieka tik sulaukti ir pažiūrėti, ar „Windows 8“ pasiruošusi vadinamajai „pokompiuterinei“ erai, kuomet svarbiausia planšetės, debesų kompiuterija ir išmanieji telefonai. Ką apie tai manote jūs?
-
Interneto pokalbių programą „Skype“ įsigijusi „Microsoft“ žada palikti galimybę vartotojams naudotis paslauga nemokamai, tačiau ketina didinti reklamos kiekį. Kompanijos „Microsoft“ generalinis direktorius Steve'as Ballmer'is antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad 8,5 mlrd. dolerių kainavęs pirkinys negalės visą laiką nešti nuostolių, kaip buvo iki šiol. Jis teigė matąs didelę potenciją reklamos srityje. Ypač daug vilčių dedama į reklamą per vaizdo pokalbius tarp vartotojų, rašo Telegraph.co.uk. Tokiu lėšų pritraukimo būdu tiki ir „Skype“ generalinis direktorius Tony Batesas, kuris taps „Skype“ padalinio „Microsoft“ vadovu. Dirbti su reklama „Skype“ darbuotojams padės „Microsoft“ pardavimų departamentas. Kol kas neatskleidžiama, kaip ir kiek reklamos bus rodoma, tačiau žadama, kad tai neturės įtakos vaizdo pokalbių kokybei. Šiuo metu nemokamas „Skype“ paslaugas naudojantiems vartotojams vaizdo pokalbių metu kartais rodomos reklamos ekrano viršuje. Praėjusių metų duomenimis, „Skype“ finansiniai įsipareigojimai siekė 686 mln. dolerių. Pirkdama vaizdo pokalbių kompaniją „Microsoft“ prisiėmė ir jos skolas. T. Batesas taip pat paneigė anksčiau sklandžiusius gandus, esą „Skype“ norėjo pirkti ir kitos technologijų milžinės, tokios kaip „Google“, „Facebook“. Anot jo, bendrovė turėjo vieną pirkėją, „Microsoft“, ir derybos vyko tik su šia kompanija. Šiuo metu „Skype“ turi 663 mln. vartotojų visame pasaulyje, iš jų 170 mln. programą naudoja reguliariai.
-
Didžiosios kompanijos prašneko, jog naujos kartos žaidimų konsolių išleidimai prasidės 2012 metais, praneša Fudzilla. Atsižvelgiant į dabartines ekonomines sąlygas, tiek „Sony“, tiek „Microsoft"“ nusprendė atidėti naujos aparatūros išleidimą ne mažiau kaip dvejiems metams. „Žaidimų kokybė vis dar atrodo gan gerai su „Playstation“ ir „Xbox“, tačiau „Wii“ tikrai galėtų imtis tam tikrų pakeitimų, kai kalba eina apie grafinę žaidimo pusę. ATI ir Nvidia kovoja dėl dominavimo vaizdo plokščių rinkoje, kol IBM turi puikia progą užimti procesorių lyderio pozicijas. Atsižvelgiantį į šiuos faktorius yra naivu tikėtis iki 2013 sulaukti žaidimų konsolių.“ Skirtingai nuo šių gandų kalbėjo žaidimų mokslinių tyrimų analitikas Michael Pachter, kuris pridūrė, jog naujos kartos konsolės geriausiu atveju mus pasieks tik 2013 metais.
-
Nepaisant „Microsoft" ir „Nokia" pasirašytos partnerystės sutarties JAV bendrovė siekia kur kas daugiau: pasak žinomo Rusijos IT analitiko ir tinklaraštininko Eldaro Murtazino, „Microsoft" siekia įsigyti suomių bendrovės mobiliųjų telefonų gamybos padalinį, praneša „ITProPortal.com". Vakarų IT žiniasklaidoje E. Murtazinas tapo žinomas po to, kai pirmasis pranešė apie ketinimą keisti „Nokia" vadovą, dar 2010 m. gruodį pirmasis paskelbė, jog „Nokia" ir „Microsoft" sudarys strateginį aljansą „Windows Phone 7" OS naudojantiems telefonams gaminti. Šių metų vasarį jis pirmasis teisingai prognozavo, jog „Nokia" atsisakys „Ovi" prekės ženklo. E. Murtazino turimomis žiniomis kitą savaitę „Microsoft" ir „Nokia" pradės aptarinėti dalinio verslo sujungimo galimybę. Analitiko teigimu, „Microsoft" norėtų įsigyti „Nokia" telefonų gamybos padalinį. „Kol kas šių derybų rezultatai bus konfidencialūs, tačiau sandoris gali būti užbaigtas iki šių metų pabaigos: abi bendrovės labai skuba", – sakė jis. Kitų šaltinių teigimu, „Microsoft" už „Nokia" mobiliųjų telefonų padalinį pasiruošusi sumokėti iki 30 mlrd. JAV dolerių. „Nokia" atstovybė Jungtinėje Karalystėje žurnalistams priminė panašių gandų oficialiai nekomentuojanti, o pono E. Murtazino prognozes pavadino vis klaidingesnėmis.
-
Tai, kad bendrovė „Microsoft” nusipirko „Skype” už 8,5 milijardų dolerių, jau niekam nebėra paslaptis – ši naujiena nuvilnijo visomis įmanomomis oficialiomis ir neoficialiomis žiniasklaidos priemonėmis. O kas toliau? Kokios povandeninės srovės ir akmenys gali slypėti po šiuo sandoriu? Ką toliau „Microsoft” darys su „Skype”? Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kas vyko dar iki pirkimo. Apie „Skype“ galima pardavimą buvo trimituojama ne sykį ir ne du. Buvo minimi įvairūs pirkėjai, tarp jų – ir milžinai „Facebook“ bei „Google“. Kokios pardavimo priežastys? Banalu, bet paprasta – kompanija neuždirba pinigų. Pernai net patirta nuostolių. Kalbant apie kitus rinkos dalyvius, visai realu, kad „Google“ ir „Facebook“ pretendavimas į Estijoje susikūrusią bendrovę buvo tiesiog gerai apgalvotas „Skype“ viešųjų ryšių specialistų rinkodaros žingsnis. Toks šurmulys turėjo kilstelti bendrovės kainą – žinia, galiausiai suma pakilo iki 8,5 milijardų JAV dolerių, nors visai neseniai sklandė kalbos vos apie vieno kito milijardo vertę. Žvelgiant iš kitos pusės, bendrovei „Google“ nereikia „Skype“, nes ji turi savo „Google Voice“. O „Facebook“? Šiai bendrovei „Skype“ įsigijimas galbūt ir būtų logiškas, tačiau dabar išėjo irgi neblogai: nereikėtų pamiršti, kad „Microsoft“ yra pusantro procento FB akcijų savininkė, tad visai įmanoma, kad Markas Cukerbergas (Mark Zuckerberg) ir kompanija gavo naudos „tiesiai per aplinkui“. Bendrovė „Microsoft“ nuo seno garsėja savo kiek biurokratine santvarka ir sugebėjimu „numarinti“ nupirktas kompanijas. Tačiau šis atvejis gali būti kiek kitoks – „Microsoft“ tikrai žino, ką daro. Visgi 8,5 milijardų dolerių yra didžiuliai pinigai, ir vargu, ar gali būti taip, jog tokia investicija įvyko, neapskaičiavus visko iš anksto ir nesuformulavus aiškios strategijos. Kita vertus, „Skype“ yra galimybė bendrovei „Microsoft“ grįžti ne tik į pirmuosius naujienų puslapius, bet ir į mobiliųjų technologijų rinką. Kad ir kaip skeptiškai daugelis įvertino „Windows Phone 7“ partnerystę su „Nokia“, galbūt dabar visa tai turėtų susidėlioti į savo vietas. Galbūt tai yra sąmoninga ilgalaikė strategija, kurios realūs rezultatai pasimatys po kelerių metų. „Microsoft“ turi tikrai nemažai platformų, kur galės integruoti „Skype“ funkcijas. Kinect, XBox, jau minėtas Windows Phone 7 – visa tai yra potencialus „Microsoft“ kelias atgal į dominuojančias rinkos pozicijas. Tad „Skype“ projektas vargu ar numirs – bent jau ne artimiausiu metu. Nereikėtų pamiršti ir to, kad „Microsoft“ įsigijo ne „Skype“ programinę įrangą, o greičiau jos įvaizdį ir auditoriją. Visgi „Skype“ yra pasaulinio lygio sistema, kuria naudojasi šimtai milijonų žmonių – būtent tai ir yra vienas iš pirkimo privalumų. Dauguma neįsigilinusių vartotojų net nežinos, kad „Skype“ priklauso kitai įmonei, arba net jei ir žinos – neprieštaraus ir toliau naudosis. Kas gresia kitų operacinių sistemų „Skype“ klientams? Logiškas klausimas. Kadangi sistema funkcionuoja ne tik „Windows“ terpėje, įdomu, kas gi bus su klientais, pasirinkusiais „Linux“, „Android“ ir kitas sistemas. Viena vertus, logiškiausias atsakymas būtų, kad tie klientai nebebus palaikomi. Tačiau iš „Microsoft“ pusės tai būtų nevisai apdairus žingsnis – tų operacinių sistemų klientai irgi yra jų auditorija bei potencialūs „Microsoft“ naudotojai kitose sistemose. Tad jeigu ir netobulinti, tai bent jau palaikyti tas specifines versijas tikrai vertėtų. Tą patį kalba ir StivasBalmeris (Steve Ballmer): „Microsoft“ ir toliau palaikys „ne-Microsoft“ platformas“. Nors, kita vertus, kažin, ar kompanija investuotų daug pinigų į tuos atskirus produktus, tai bus tiesiog palaikymas, o ne vystymas. Ir kas gi iš viso to mums, eiliniams mirtingiesiems? Žiūrint iš paprastų vartotojų pusės, niekas lyg ir nepasikeitė. Bent kol kas. Realius „Microsoft“ planus ir veiksmus galėsime stebėti tik po kurio laiko – tada po kiekvieno įdomesnio pakeitimo galėsime vertinti, ar žingsniai yra sėkmingi. Tikėtina, kad ateityje „Skype“ pasuks ir į mobilų pasaulį: šią sistemą naudosime ne vien kompiuteriuose, bet ir telefonuose ar TV sistemose, pasitelkdami tokius prietaisus kaip „Kinect“. Visai graži vizija. Tik esminis klausimas – ar už visą tą malonumą staiga neteks papildomai mokėti? Apie tai „Microsoft“ diplomatiškai nutyli…
-
„Microsoft“ trečiojo finansinio ketvirčio rezultatai viršijo ekspertų lūkesčius. Kompanijos pajamos išaugo 13% iki 16,4 milijardo dolerių, o grynasis pelnas padidėjo 31% ir sudarė 5,23 milijardo dolerių. „Microsoft“ teigia, kad daugiausia pajamų ji gavo iš biuro programų paketo „Office 2010“, žaidimų konsolės „Xbox 360“, kontrolerio „Kinect“ ir operacinės sistemos „Windows 7“ pardavimų. Pasak bendrovės, tai perkamiausia istorijoje operacinė sistema. Nepaisant gerų rezultatų, „Microsoft“ pirmą kartą nuo 1991 metų nusileido „Apple“ pagal pelną. „Apple“ paskelbė, kad jos ketvirčio pelnas siekė 5,99 milijardo dolerių, o pajamos viršijo 24,6 milijardo dolerių. Praėjusių metų gegužės mėnesį „Apple“ atėmė iš „Microsoft“ brangiausios IT kompanijos titulą. Trečioji vieta atiteko „Google“.