Paieška
Užklausos ''acta'' žymių rezultatai.
13 rezultatų
-
Šimtai pasaulio svetainių pirmadienį nusprendė neveikti – taip, programišių aktyvistų „Anonymous“ raginimu, protestuojama prieš naują JAV skaitmeninės erdvės saugumo įstatymą CISPA (Cyber Intelligence Sharing and Protection Act). Ši protesto akcija yra gana panaši į pernykštį „Wikipedia“ protestą prieš SOPA (Stop Online Piracy Act) įstatymą, kurio tikslas buvo kova su piratavimu. Tuokart prie protestuojančiųjų prisijungė ir „Google“ paieškų svetainė. Visi protesto dalyviai vieną parą vietoje savo pagrindinio puslapio svetainės lankytojams rodė tik „plakatą“ su aiškinimu, kaip blogai yra SOPA. Tiesa, šiuokart protesto mastai yra kur kas mažesni, o dalyviai tikrai nėra tokie interneto „sunkiasvoriai“, kaip pernai. Didžioji dalis protestuojančiųjų yra tiesiogiai susiję su programišiais-aktyvistais arba yra aktyvūs tinklaraštininkai. Pilną protestuotojų sąrašą galima rasti čia. Tikėtina, kad nemažos dalies protestuojančiųjų šioje svetainėje nėra – pavyzdžiui, prie protestuotojų prisidėję lietuviams žinomi tinklaraštininkai Skirmantas Tumelis, Rokiškis Rabinovičius, Leo Lenox. Ponas Rabinovičius savo protesto plakate rašo: „Jungtinėse Valstijose ruošiamasi įvesti pasaulinę interneto cenzūrą. Kongresas, pasistengus kai kuriems veikėjams, kurie rado progą – kai atmatos surengė Bostono sprogdinimus, staigiai ir tyliai prakišo naują įstatymą CISPA. Visa tai – tik tam, kad visų žmonių susirašinėjimas, Interneto naudojimas būtų sekamas ir kontroliuojamas. Panašiai jie bandė prastumti ir ACTA bei SOPA įstatymus. Juos pavyko užblokuoti. Kartą jau pavyko užblokuoti ir tą pačią CISPĄ, bet dabar ji išlindo vėl. Interneto kontrolės įstatymai, įvedami JAV, gali pažeisti viso pasaulio Internetą: JAV yra ta šalis, aplink kurią Internetas sukasi. Ten yra valdomi DNS, ten yra ir pagrindiniai pasauliniai Interneto tiekėjai, ten yra ir dauguma kompanijų bei puslapių, kurių paslaugomis naudojamės – tai ir Google, Gmail, ir Facebook, ir Wordpress, ir Blogger, ir Yahoo, ir Flickr, ir begalės kitų. Nors Lietuva toli nuo JAV, nors ji nedaro tiesioginės įtakos, mes visvien galime palaikyti tuos, kas yra JAV.“ CISPA įstatymo projekte numatyta, kad kompanijos ir valdžia gali dalintis informacija siekiant užkirsti kelią ar apsisaugoti nuo interneto atakų ir kitų su internetu susijusių grėsmių. Tačiau projektas numato valdžiai bei bendrovėms suteikia daug naujų galių – pavyzdžiui, peržiūrėti bet kurio žmogaus asmeninę informaciją norint patikrinti, ar joje nėra ko nors, kas keltų grėsmę. Projektas surašytas taip abstrakčiai, kad iš esmės galima teigti, jog jis įmonėms suteikia galią naršyti bet kokią asmeninę informaciją be jokių valdžios užklausų ir atsakomybės grėsmės. Tokiu būdu visuose egzistuojančiuose privatumo kibernetinėje erdvėje įstatymuose jis pramuša milžinišką skylę. Praėjusią savaitę įstatymo projektas sėkmingai įveikė Atstovų rūmų patikrinimą – respublikonų dominuojamoje institucijoje už šį įstatymą balsavo 288 asmenys, prieš – 127. tiesa, prieš projektui tampant įstatymu už CISPA turės nubalsuoti ir JAV Senatas, kuriame dominuoja demokratai. -
Europos Komisijos dokumento „10 mitų apie ACTA” paneigimas
Impaler patalpino straipsnį Įvairios naujienos
Vienas Europos Komisijos (EK) desperacijos dėl ACTA požymių yra tas, kad ji buvo priversta išleisti dokumentą, pavadintą „10 mitų apie ACTA”, kuris neva paneigia neteisingą informaciją, sklandančią įvairiuose informaciniuose šaltiniuose. Tačiau visai neatsitiktinai pats EK dokumentas kupinas klaidingos informacijos. Čia pateikiami tik keli iš labiausiai absurdiškų teiginių. Iš Europos Komisijos „10 mitų apie ACTA”: 1. ACTA bus ribojama prieiga prie interneto ir cenzūruojamos interneto svetainės. Žr. ACTA susitarimo tekstą – nerasite nė vienos ACTA pastraipos, kuria galėtumėte pagrįsti šį teiginį. ACTA skirtas kovoti su plataus masto dažnai nusikalstamų grupuočių vykdoma neteisėta veikla. Šis susitarimas nesusijęs su kasdieniu interneto naudojimu. Interneto naudotojai gali toliau dalytis nepiratine medžiaga ir informacija internete. ACTA nebus ribojamos interneto naudotojų teisės ar uždaromos interneto svetainės, priešingai nei numatyta JAV teisės aktų pasiūlymuose (SOPA ir PIPA). Pateikiamos patogios „pusiau tiesos”. Sutarties rėmėjai gali teigti, kad ACTA siekia suvaržyti tik plataus masto dažnai nusikalstomų grupuočių vykdomą nelegalią veiklą, bet dokumente niekur nepaminėtas minimalus tokių suvaržymų lygmuo. Taigi potencialiai ACTA gali būti pritaikyta individualiems asmens veiksmams, galbūt net vien dėl vieno failo pasidalinimo su kitais. Problema ta, kad ACTA tekste atsakomybės ribos yra tokios neapibrėžtos, kad tampa neaišku, kas gali būti patrauktas atsakomybėn. Nepriklausomai nuo to, ką Komisija sako dabar, svarbiausia, kaip tekstas bus interpretuojamas vėliau. Juk galų gale, jeigu Komisija tikrai norėtų kovoti „su plataus mąsto nusikalstamų grupuočių vykdoma nelegalia veikla”, ji būtų apibrėžusi minimalų suvaržymų lygmenį ir užtikrinusi, kad nebus paliesti paprasti interneto vartotojai. Atsisakydama sutartyje apibrėžti minimalų atsakomybės lygmenį (tą būtų labia lengva padaryti ), EK iš tikrųjų siekia pritaikyti ACTA taisykles eiliniams piliečiams. Teigdama priešingai, ji paprasčiausiai prisidengia gražiomis frazėmis. Kita EK pusiau tiesa skelbia: Interneto vartotojai gali toliau dalytis nepiratine medžiaga ir informacija internete. Bet kas yra „nepiratinė medžiaga”? Kas tą nusprendžia? Šiandien autorių teisės ginamos tokiu komplikuotu įstatymų rinkiniu, kad retai aišku (net intelektinės nuosavybės teisių teisininkams), kas konkrečiai įvardijama kaip „piratavimas”: pavyzdžiui, teismai turi dažnai nuspręsti, ar kuriai nors medžiagai ir kūriniui galioja „sąžiningo naudojimo” sąlygos („sąžiningo naudojimo sąlygos” leidžia naudoti intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotą medžiagą edukaciniais ar apžvalgos tikslais). Taigi kaip paprastas pilietis kiekvienu atveju žinos, ar tai, kuo jis dalijasi, nėra „piratinė” medžiaga? Šiandien autorių teises apibrėžiantys terminai įvairiose šalyse gana smarkiai skiriasi, todėl ta pati medžiaga vienoje šalyje gali būti „viešo naudojimo” („viešo naudojimo” statuso medžiagai autorių teisės negalioja dėl šių priežasčių: baigėsi autorių teisių terminas, autorius atsisakė intelektinės nuosavybės teisių arba pagal tos šalies įstatymus tam tikro turinio ar kilmės medžiaga laikoma „viešo naudojimo”), o kitoje ji gali būti vis dar apsaugota autorių teisėmis. Taigi kas atsitinka, kuomet žmogus, gyvenantis šalyje, kurioje tam tikras kūrinys yra „viešo naudojimo”, pasidalija juo su kitu žmogumi iš kitos šalies, kurioje šiam kūriniui „viešo naudojimo” sąlygos negalioja arba nėra vis dar pasibaigusios? Besitęsianti O’Dwyerio byla rodo, kad JAV siekia pritaikyti savo įstatymus visame pasaulyje. bet ar tai reiškia, kad JAV autorių teisių įstatymai galioja Europoje? Nors ir tiesa, kad ACTA tiesiogiai neužsiims „interneto svetainių uždarymu”, tačiau vienas punktas siūlo net dar blogesnę alternatyvą (10 straipsnis): Teisminės institucijos būtų įgaliotos nurodyti, kad medžiagos ir priemonės, kurios buvo daugiausia naudojamos gaminant ar kuriant tokias neteisėtas prekes, nedelsiant ir be jokio atlygio būtų sunaikintos arba jų būtų atsikratyta. Pagal apibrėžimą interneto puslapis „sukuria” neteisėtas kopijas, kuomet jas išsiunčia ar daro jas preinamas vartotojams, taigi teisininkai galėtų argumentuoti ir tikrai argumentuotų (žinant teisininkus), kad ACTA suteikia teisę sunaikinti bet kurį kompiuterį, kurį naudojant neva pažeidžiamos autorių teisės. Tai ne įprasta cenzūra, o „tik” kompiuterių konfiskavimas ir fizinis sunaikinimas (jeigu jie naudojami vienoje iš ACTA sutartį pasirašiusių šalių), greičiausiai įskaitant ir domeno vardą. Be to, 12 straipsnis leidžia konfiskuoti „medžiagas ir priemones” iš anksto neinformavus susijusio asmens ir be jokios garantijos, kad žmonės galės vėliau apsiginti teisme. Štai toks „teisingas” teismo procesas ir teisingumas. 3. ACTA yra slaptas susitarimas. Derybos dėl jo buvo neskaidrios ir vyko už uždarų durų. Europos Parlamentas nebuvo visapusiškai apie jas informuotas, o su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo konsultuojamasi. ACTA tekstas paskelbtas viešai ir yra visiems prieinamas. Derybos dėl ACTA nesiskyrė nuo derybų dėl bet kokio kito tarptautinio susitarimo. Iš tiesų, derybos dėl tokio pobūdžio susitarimų nevyksta viešai, tačiau Lisabonos sutartyje ir peržiūrėtame Bendrajame susitarime nustatytos aiškios taisyklės, susijusios su Europos Parlamento (EP) informavimu apie tokias pobūdžio prekybos derybas. Šių taisyklių buvo griežtai laikomasi. Už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Karelas De Guchtas dalyvavo trijuose plenariniuose posėdžiuose, žodžiu ir raštu atsakė į daug EP klausimų, dvi rezoliucijas ir vieną deklaraciją; derybų metu Komisijos tarnybos pateikė EP nariams su šia tema susijusios konkrečios informacijos. Be to, prasidėjus deryboms visuomenė buvo informuota apie jų tikslus ir bendrą siekį. Po kiekvieno derybų raundo Komisija skelbė apibendrinamąsias ataskaitas, o derybų tekstas paskelbtas viešai 2010 m. balandžio mėn. Komisija surengė spaudos konferencijas ir keturias su ACTA susijusias suinteresuotosioms šalims skirtas konferencijas (viena iš jų surengta likus tik kelioms dienoms iki pirmojo derybų raundo pradžios). Mūsų derybų partneriai, pvz., JAV, Šveicarija, Australija ir Kanada, ėmėsi panašių veiksmų. Nepaprastai dviveidiški teiginiai. Nors ACTA tekstas dabar prieinamas kiekvienam, bet tai įvyko tik po to, kuomet derybos buvo užbaigtos – kitais žodžiais tariant, sutartis buvo pristatyta kaip įvykęs faktas. Nors ACTA diskusijos prasidėjo 2006 m., pirmasis formalus sutarties projektas buvo oficialiai išleistas tik 2010 m. Žmonės sužinojo, kas parašyta ACTA projekte, tik dėl dokumento, kurį „Wikileaks” paviešino 2008 m., kitais žodžiais tariant, jei ACTA derybininkams būtų pavykę, dėl šios sutarties būtų buvę deramasi 4 metus už uždarų durų – tol, kol, kol visuomenė ką nors sužinotų. Jeigu „Wikileaks” nebūtų nutekinusi informacijos, sutarties projektas turbūt apskritai nebūtų paviešintas. EK teigia, kad „prasidėjus deryboms visuomenė buvo informuota apie jų tikslus ir bendrą siekį”, bet iš tiesų svarbesnės yra sutarties detalės, o ne jos „bendras siekis”. Keli trumpi spaudos pranešimai ir tarpininkų konferencijos negali visuomenei atstoti galimybės nors kažkiek prisidėti prie ACTA rengimo proceso. Tačiau tokios galimybės nebuvo daugybę metų, kuomet vyko šios derybos. Nors visuomenei nebuvo leista komentuoti sutarties, kuri turėtų didelių pasekmes jų gyvenimams, pasak „Wikipedijoje” pateiktos informacijos, tam tikros privilegijuotos grupės ne tik turėjo tokią galimybę, bet ir konsultavo sutarties parengimo klausimais: „Buvo atsižvelgiama ne tik į derybose dalyvaujančių vyriausybių, bet ir į didelių tarptautinių kompanijų sudaryto patarėjų komiteto nuomonę dėl sutarties projekto, įskaitant Amerikos farmacijos tyrimų ir gamintojų grupę bei Tarptautinį intelektualinės nuosavybės aljansą, į kurį įeina Programinės įrangos kompanijų aljansas, Amerikos kino kompanijų asociacija ir Amerikos muzikos įrašų pramonės asociacija. 2009 m. JAV Informacijos laisvės akto pagrindu patenkinus “keionline.org” puslapio savininkų prašymą, paaiškėjo, kad pagal slaptą susitarimą sutarties projekto kopijas taip pat gavo „Google”, „eBay”, „Intel”, „Dell”, „News Corporation”, „Sony Pictures”, „Time Warner” ir „Verizon” kompanijos.” Daugumai JAV korporacijų, kurios siekia tiesiogiai pasipelnyti iš ACTA sutarties vykdymo sąlygų, buvo leista formuoti jos turinį nuo pat pradžios, tuo tarpu 300 milijonų Europos piliečių, kurie bus pavaldūs toms pačioms sutarties direktyvoms, neturėjo jokios galimybės pareikšti savo nuomonės. Taigi EK teiginys, kad ACTA nėra slapta sutartis ir dėl jos buvo konsultuojamasi su visuomene, yra mažų mažiausiai juokingas ir įžeidžiantis. 6. ACTA sudaromos palankesnės sąlygos intelektinės nuosavybės teisių turėtojams. ACTA panaikinamos tarptautinės teisės aktuose nustatytos apsaugos priemonės ir išimtys. Priešingai, ACTA sudarytas labai lanksčiai ir jame nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kad dalyvaujančios šalys rastų tinkamą visų susijusių teisių ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamos į savo ekonominius, politinius ir socialinius tikslus bei teisės tradicijas. Tebegalioja visos apsaugos priemonės ir išimtys, nustatytos ES teisės aktuose arba Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. Atkreipkite dėmesį, kad pateiktas „mitas” susideda iš dviejų dalių, bet EK „paneigia” tik vieną iš jų. Visa sutartis remiasi prielaida „Kuo daugiau teisinių suvaržymų – tuo geriau”, jos autoriams nerūpi, kokią gretutinę žalą šie suvaržymai gali sukelti visuomenės nariams. Taip yra todėl, kad visuomenei nebuvo leista pareikšti savo nuomonės, galutinis dokumentas yra neįtikėtinai šališkas ir atstovauja stambių korporacijų, kurios užsiima autorių teisėmis apsaugotų produktų kūrimu, interesus. Tai aiškiai matyti 9 straipsnyje, kuris numato žalą dėl pažeidimų (paryškintos esminės dalys): 1. Nustatydamos dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo padarytos žalos dydį, Šalies teisminės institucijos yra įgaliotos svarstyti galimybę taikyti, inter alia, bet kokią teisių turėtojo siūlomą visavertę ir teisėtą priemonę, kuri gali apimti prarastą pelną, neteisėtų prekių ar paslaugų vertę, nustatytą pagal rinkos kainą, arba siūlomą mažmeninę kainą. 2. Bent autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir prekių ženklų klastojimo atvejais kiekviena Šalis nustato, kad civiliniuose teismo procesuose jos teisminės institucijos yra įgaliotos nurodyti, kad pažeidėjas teisių turėtojui sumokėtų pažeidėjo gautą pelną, siejamą su pažeidimu. Šalis gali laikyti, kad šis pelnas yra 1 dalyje nurodytos žalos dydis. 3. Be to, autorių teisių arba gretutinių kūrinių, fonogramų ir jų atlikimo teisių apsaugos pažeidimų atžvilgiu ir prekių ženklų klastojimo atvejais kiekviena Šalis nustato arba išlaiko sistemą, pagal kurią nustatomas vienas ar daugiau toliau išdėstytų dalykų: a) iš anksto nustatyta žala arba b) prielaidos nustatyti žalos dydį, kuris būtų pakankamas teisių turėtojui pažeidimu padarytai žalai atlyginti, arba c) papildoma žala, susijusi bent su autorių teisėmis. Pažiūrėkime, kaip šios nuostatos gali būti pritaikytos MP3 failų dalinimuisi internete. Anot ACTA, autorių teisių savininkas gali reikalauti kompensuoti žalą, lygią „prarastiems pelnams”, kuriuos galėjo atnešti šie MP3 failai. Jeigu norite susidaryti geresnį vaizdą, kaip įrašų pramonė skaičiuoja prarastą pelną, paklauskite Jammie Thomas-Rasset, nubausta 1 920 000 JAV dolerių už 24 dainas, kuriomis ji pasidalijo JAV teritorijoje. Kuomet suma buvo sumažinta iki 54 000 dolerių, įrašų kompanijos pareikalavo pakartoti bylos svarstymą, nes, jų nuomone, ši suma buvo aiškiai per maža. ACTA iš esmės įteisina tokius beprotiškus skaičiavimus ir leidžia autorių teisėmis disponuojančioms kompanijoms teikti absoliučiai išgalvotas pretenzijas dėl įsivaizduojamų nuostolių. Siekiama, kad būtų „atlyginta teisių turėtojui padaryta žala”, nors tos „žalos” neįmanoma įvertinti jokiais sveiko proto diktuojamais skaičiais, kuomet kalbama apie skaitmeninį failų dalijimąsi. Iš tikro failų dalijimasis tikriausiai neatneša jokios žalos, nes jis gali netgi paskatinti prekybą – šiuo klausimu galite pasitarti su Paulo Coelho, bet ACTA sutarties susiaurintas žiūros laukas, žinoma, negali numatyti tokios galimybės. Turint omenyje šiuos neadekvačius skaičius, neįtikėtina, kaip EK gali rimtu tonu teigti, kad ACTA nėra palankesnė intelektinės nuosavybės teisių turėtojams. Turbūt manoma, kad kiekvienas uždirba tiek, kiek Europos Komisijos nariai – 240 000 eurų per metus, ir, jei labai prisireiktų, gali lengvai rasti dar porą milijonų eurų, užkištų kažkur už sofos… 8. ACTA skatinama derinimą vykdyti netiesioginiais būdais. Iš Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) užsakyto universitetinio tyrimo paaiškėjo, kad dėl ACTA reikės keisti su teisių vykdymo užtikrinimu susijusius ES teisės aktus ir (arba) nacionalinius įstatymus. ACTA nuostatos neprieštarauja galiojantiems ES teisės aktams. ACTA nebus reikalaujama peržiūrėti ES teisės aktų ar juos pritaikyti ir nebus reikalaujama, kad valstybės narės peržiūrėtų savo priemones, kuriomis jos įgyvendina susijusius ES teisės aktus. ACTA taip pat atitinka tarptautinės teisės aktus, visų pirma PPO sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. INTA tyrime nepateiktas joks konkretus pavyzdys, įrodantis, kad ACTA būtų prieštaraujama bent vienai galiojančių ES teisės aktų nuostatai arba būtų reikalaujama jas panaikinti ar pakeisti. Tai labai aiškiai patvirtinta dviejose minėtose Europos Parlamento Teisės tarnybos nuomonėse. Daugiau informacijos rasite čia. Jei ACTA ir yra suderinama su šiandien veikiančiais ES įstatymais (nors tai lieka neaišku, nepaisant priešingų EK teiginių), taip yra tik dėl to, kad visa sutartis išdėstyta itin neaiškiai. Joje daugybė laisvai pasirenkamų neprivalomų punktų – sąlygų, kurias pasirašiusios šalys „gali” traktuoti sau patogiais būdais. Esminis ACTA triukas yra tas, kad tyčia miglotai parašyta sutartis dabar neprimeta naujų įstatymų ją pasirašiusioms šalims. Tikroji ACTA paskirtis yra sukurti sisteminę struktūrą, kuri leis ateityje priimti griežtesnius įstatymus. Kitais žodžiais tariant, ACTA tikslas nėra šiandienos, o rytojaus teisinė panorama. Ji leis politikams pasakyti: „Na, mes turime priimti griežtesnius įstatymus, nes jie yra numatyti ACTA sutartyje. Taip padarė visi mūsų partneriai, todėl atrodytų negražiai, jeigu mes nepasektume jų pavyzdžiu.” Tiesą sakant, EK nariai net nelaukia, kol ACTA bus ratifikuota ir jie galės žengti šiuo keliu. Pateikę „Siūlymą peržiūrėti direktyvą dėl intelektinės nuosavybės teisių” [pdf], jie jau dabar planuoja įvesti griežtesnius intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įstatymus – būtent tokius, kokius ACTA bando įteisinti kaip etaloną. Kuomet vienos šalies autorių teisių maksimalizmas yra panaudojamas kaip dingstis „suderinti” visų likusių šalių įstatymus, toks procesas gali būti pavadintas autorinių teisių reketu. Būtent taip nutiko su autorių teisių terminu, kuomet įvairūs terminai įvairioms kūrinių rūšims – tekstui, muzikai, garso įrašams – palaipsniui buvo sugriežtinti, t.y. „suderinti” visame pasaulyje (argi nekeista, kad toks „suderinimas” niekuomet nevyksta kita, visuomenei naudingesne kryptimi ir visada yra palankesnės intelektinės nuosavybės teisėmis disponuojančioms korporacijoms?). ACTA siekia panaudoti tą patį triuką, kad į ją pasirašiusias šalis būtų eksportuoti patys blogiausi pertekliniai intelektinės nuosavybės apsaugos metodai. Glyn Moody 2012 02 13 Vertė Jurgis Valančauskas -
Laidoje dalyvauja Piratų partijos iniciatyvinės grupės narys, architektas Justas Ingelevičius. -
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė nutraukiantis tarptautinės autorių teisių sutarties ACTA ratifikavimą po to, kai šalyje praūžė masinių protestų banga ir buvo įvykdytos kibernetinės atakos prieš vyriausybės internetinius tinklapius, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“. D. Tuskas penktadienį pranešė, kad pirmiausiai šiuo klausimų turi būti surengta plati diskusija, į kurią būtų įtraukti tiek privačių teisių apsaugos įstaigos, tiek ir eiliniai interneto vartotojai. Lenkijos vyriausybė praėjusį mėnesį pasirašė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA), tačiau jį dar turi ratifikuoti šalies parlamentas. D. Tuskas teigė, kad parlamentas to gali ir nepadaryti, jei susitarimas neatitinka Lenkijos įstatymų. JAV, Japonija ir kitos pasaulio valstybės teigia, kad šis susitarimas yra reikalingas norint kovoti su piratinių duomenų prekyba. Lenkija yra vienintelė valstybė, kurioje kilo rimta nepritarimo sutarčiai banga. ACTA priešininkai teigia, kad susitarimas apribos interneto laisvę ir leis valdžios institucijoms sekti internetą. Šaltinis: Balsas.lt -
Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje buvo kalbama apie ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement). Šios sutarties tikslas – kovoti su piratavimu. Pasak didelės daugumos žmonių (net ekspertų), ši sutartis yra giljotina internetui. Įsivaizduokite tokį pavyzdį. Jūs nueinat į maisto ruošimo kursus ir išmokstat pagaminti užkandį. Grįžę namo, parodot tai savo žmonai. Sveikinu, jūs esate nusikaltėliai, kadangi tik tu mokėjai už kursus, kurie išmokė to. Tačiau asmeninis gyvenimas yra asmeninis. Nebegyvename tokiais laikais, kai būdavo baisu ištarti garsiai ką nors, kas turėtų ir likti tik asmeniniame gyvenime. Bet ACTA sutartis leidžia į tą gyvenimą įsibrauti. Kaip? Net susirašinėjus su draugu per tokias programas kaip "Skype" ir pasidalinus su juo mėgiama muzika, jus galės susekti ir nuteisti už piratavimą (o kur dar lindimas į asmens asmeninį gyvenimą, kuris yra nesusijęs su piratavimu). Skamba kraupiai. Lyg Džordžo Orvelo kūrinyje “1984”, kuomet teleekranu ar mikrofonais stebimas kiekvienas žingsnis. Tačiau ne vien internetas nukentės. Vieną dieną uždraudus vieną, kitą uždraus kita. Galime tik numanyt, kaip ACTA sutartis sumažins inovacijas. Galime netgi sakyt, kad grįšime 15-20 metų atgal. Lietuva taip pat pasirašė šią sutartį (kartu su Jungtinėmis valstijomis, Australija, Kanada, Japonija, Maroku, Naująja Zelandija, Singapūru ir Pietų korėja, Latvija) Tokijuje. Tačiau Estija, priešingai nei kitos dvi Baltijos šalys, nusprendė, kad dėl pasirašymo turi nuspręsti parlamentas. Tokios pačios nuomonės yra ir kitos šalys. Mano manymu, Lietuva pasirašė sutartį lygiai taip pat kaip balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO - nesvarstydama. Reikia viltis sieti su ES parlamentu. Taip, didelė tikimybė, kad parlamentas nubalsuos už. Tačiau socialistų koalicija gali visada pateikti staigmenų. Jeigu ne, privalome pasekti lenkų pavyzdžiu ar bent sukilti viešojoje erdvėje. Šaltinis: Delfi.lt -
„Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ (Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA) - tai prekybos sutartis, ankstyvosiose savo sudarymo stadijose buvusi itin slaptu dokumentu, apie kurį beveik niekas nežinojo tol, kol nebuvo viešai išplatintas interneto erdvėse dėl informacijos nutekėjimo. Sutartis sudaryta siekiant apginti intelektinę nuosavybę (autorių teises ir pan.) bei saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekonominiam stabilumui. Tai skamba įprastai bei patraukliai, rašoma iniciatyvinės grupės „StopACTA Lietuva“ pranešime. Tačiau ši prekybos sutartis nebuvo pakankamai detaliai nagrinėjama, ir derėtų pabrėžti, jog šis dokumentas buvo sudarytas asmenų, kurie nėra demokratiškai išrinkti atstovauti žmonių interesams, t.y. mūsų valstybės įstatymų sudarinėtojų ar Europos Sąjungos atstovų. „Kiekviena Šalis nustato sankcijas už 23 straipsnio (Nusikalstamos veikos) 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus nusikaltimus, kurios apima įkalinimą ir pakankamai dideles pinigines baudas (suprantama, kad Šalis nėra įpareigota numatyti galimybę lygiagrečiai taikyti įkalinimą ir pinigines baudas), kad būtų atgrasoma nuo galimų pažeidimų ateityje, ir kurios atitinka už panašaus sunkumo nusikaltimus skiriamų sankcijų lygį.“ (ACTA, II skyrius, 4 skirsnis, 24 straipsnis) Tokios skalės kriminalines sankcijas, kokios bus taikomos patvirtinus ACTA (minimos 24 straipsnyje), derinti be viešo demokratinio proceso yra itin neįprasta. Vienintelė 24 straipsnio paguoda yra ta, jog Šalis nėra įpareigota lygiagrečiai taikyti įkalinimą ir pinigines baudas. Tačiau tuo pačiu verta pridurti, jog Šalis ir nėra įpareigota to nedaryti. Europos parlamento nariai beveik vienbalsiai pasisakė prieš šį dokumentą pareikšdami, jog „Ekonominės bei inovacinės rizikos privalo būti apsvarstytos bei įvertintos prieš įvedant kriminalines sankcijas, jei civilinės priemonės tam jau seniau įtvirtintos.“ Tai išdėstyta Europos Parlamento deklaracijoje dėl skaidraus proceso trūkumo bei turinio, kuris potencialiai kelia prieštaravimus ACTA sutartyje, deklaracija publikuota leidinyje „Official Journal of the European Union“, praėjusių metų lapkričio 20 dieną. Deklaracijoje taip pat priduriama, jog visi su derybomis susiję dokumentai privalo būti paviešinti. Tačiau piliečiai neturėjo galimybių pamatyti dokumentų, kuriuose aprašomos derybos dėl šios sutarties. Viskas buvo daroma slapta, neviešai. Taip yra dėl to, jog ACTA apėjo įsteigtas daugiašales organizacijas, kaip WIPO (World Intellectual Property Organization) ir WTO (World Trade Organization), kurios veikia besiremdamos demokratiniais principais bei atvirumu ir turi aiškias procedūrines garantijas. Tikriausiai jums užkliuvo Europos parlamento pareiškimas? Taip, ACTA iš esmės nekeičia jau egzistuojančių valstybės įstatymų, liečiančių intelektinę nuosavybę. Tačiau tuomet peršasi klausimas, koks tikslas įvesti šią sutartį, jei įstatymai šiuo klausimu jau egzistuoja? Paprastas atsakymas būtų toks: norima, remiantis esamais valstybių įstatymais, praplėsti procesus bei galimybes, kuriomis naudojantis galima atitinkamai teisiškai persekioti prasižengusius asmenis. ACTA šalininkai nori neaiškiu procesu įsteigti komitetą, neįvardindami garantijų ar įsipareigojimų, jog šis organas veiks skaidriai ir bus suteikta galimybė jį viešai nagrinėti. (pagal ACTA, V skyrius, 36 straipsnis) 36 straipsnis ne tik neįvardina, kaip bus įsteigtas šis komitetas ir kas jam vadovaus ar bus jo dalimi, bet ir leidžia minėtam komitetui būti visiškai atsakingu už sutarties vykdymą bei interpretaciją. Jis taip pat turės teisę be jokios viešos atskaitomybės pasiūlyti pataisas sutarčiai, kai ji jau įsigalios. (Kitaip tariant, komitetas iš esmės gali bet kada pakeisti sutarties punktus, tačiau ACTA priėmusi šalis negalės nesulaužydama sutarties keisti ar plėtoti savųjų intelektinės nuosavybės, autorių teisių bei klastotės įstatymų. Tai yra demokratiškos įstatymų plėtros ribojimas.) Intelektinės nuosavybės savininkų interesai bus iškeliami virš žodžio laisvės, privatumo ir kitų fundamentalių žmogaus teisių: Visų pirma, ACTA suteiktų galimybę privačioms kompanijoms reguliuoti žodžio laisvę, nes sutartis nustato įpareigojimus trečiosioms šalims, pvz., interneto teikėjams, reguliuoti skaitmeninį turinį. Vėlgi, ACTA pasilieka teisę koreguoti savo sutarties punktus ir „imtis efektyvių veiksmų kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais skaitmeninėje erdvėje, įskaitant skubias taisomąsias priemones pažeidimams išvengti ir taisomąsias priemones, kurios atgrasytų nuo tolesnių pažeidimų.“ (ACTA, II skyrius, 5 skirsnis, 27 straipsnis, 1 ir 2 punktai) Pagal susitarimą, interneto paslaugų teikėjai bus priversti, esant reikiamybei, atskleisti jūsų asmeninį identitetą bei informaciją apie jūsų veiklą skaitmeninėje erdvėje, kuri iki šiol buvo saugoma privatumo įstatymais, nekalbant apie LR konstituciją! Tai vienas iš absurdiškiausių visos sutarties punktų. “Šalisgali įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą, jeigu teisės turėtojas pateikė teisiškai galiojantį skundą dėl prekių ženklo, autoriaus teisių arba gretutinių teisių pažeidimo“ (ACTA, II skyrius, 5 skirsnis, 27 straipsnis, 4 punktai) Dėl minėto 27 straipsnio 4 punkto, padidėjus trečiųjų šalių atsakomybei, internetinių paslaugų teikėjai būtų netinkamai paskatinti sekti savo tinklą ir įvesti nepageidaujamas bei įkyrias priemones skirtas identifikuoti tariamus pažeidėjus. Viena tokių priemonių būtų plataus masto komunikacinis stebėjimas per vadinamąją „giluminę paketų inspekciją“ („deep packet inspection“), taip būtų įteisinti didžiuliai vartotojų privatumo pažeidimai. Taigi, konkrečiai 27 straipsnio 4 punktu ACTA tiesiogiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.” Konstitucijoje nenumatoma, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą būtų renkama pagal kokią nors prekybos sutartį ir pateiktą skundą. ACTA sutartis kelia rimtų implikacijų riziką, nes ji visiškai nesugeba rasti deramo balanso tarp intelektinės nuosavybės gynimo ir fundamentalių žmogaus bei visuomenės teisių - žodžio laisvės, privatumo bei prieigos prie informacijos ir kultūros - gynimo. Tai neva paprasčiausia prekybinė sutartis (dėl ko ji ir buvo derinama slaptai įvairių valdančių organų be viešo demokratinio proceso įtraukimo). Tačiau ji turi potencialą ženkliai keisti ne tik civilinių, bet ir baudžiamųjų įstatymų vykdymą Šalyse, kuriose ji bus priimta bei patvirtinta vyriausybės. Net ES šią sutartį tvirtintų nenoromis, nes, pagal esamus ES įstatymus, nėra autorystės teisių įstatymų, kurie būtų kriminalinio lygmens. Sutarties punktai gali būti pakeisti vėliau po jos pasirašymo ir iš naujo patvirtinti neaiškiomis sąlygomis įsteigto vadovaujamo organo (ACTA komiteto), kuris bus atsiskyręs nuo jau egzistuojančių tokių komitetų (WTO/WIPO, JT, ES). Dėl sutarties Šalys negalės plėtoti savo jau egzistuojančių įstatymų intelektinės nuosavybės klausimais ir turės leisti ACTA komitetui priimti sprendimus, kurie nebus demokratiškai pripažinti šalių piliečių. Tuo tarpu komitetas neturi jokių įsipareigojimų atskleisti informaciją jos viešam nagrinėjimui, atvirkščiai, komitetas turi teisę įslaptinti savo veiklą. Iniciatyvinė grupė „StopACTA Lietuva“ skatina žmones ir Lietuvos vyriausybę pilnai suprasti ir apsvarstyti ACTA keliamas implikacijas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, jog neturime patenkinamo ACTA sutarties patvirtinimo iš Europos Komisijos ir iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo. Atsižvelgdama į masinius protestus pasaulio mastu, iniciatyvinė grupė primygtinai prašo Lietuvos vyriausybės nepatvirtinti šios Japonijoje, Lietuvos piliečiams už nugaros, pasirašytos prekybinės sutarties, kuri reikštų galą savarankiškai įstatymų plėtrai, informacijos prieigai, interneto bei žodžio laisvei, asmenų privatumui bei, visų svarbiausia, Demokratijai. Šaltinis: Delfi.lt -
Opozicinė partijos "Tvarka ir teisingumas" parlamentinė frakcija paskelbė siekianti užkirsti kelią prieštaringo Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA) ratifikavimui Seime. "Tvarkiečiai" pranešė pradėję rinkti parlamentarų parašus po kreipimusi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių bei užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, kuriuo ragina "atsižvelgti į visuomenės viešai reiškiamas pagrįstas abejones dėl šio susitarimo nuostatų, iškeliančių intelektinės nuosavybės autorių teises virš pamatinių žmogaus teisių". "Tvarkiečiai" įsitikinę, jog sausio pabaigoje Tokijuje pasirašytas ACTA susitarimas, nors oficialiai siekia griežtinti piratavimo interneto kontrolę ir stiprinti autorinių teisių gynybą, galimai prieštarauja Konstitucijai. "Be to, ši prekybos sutartis nebuvo pakankamai detaliai nagrinėjama, ji buvo sudaryta asmenų, kurie nėra demokratiškai išrinkti atstovauti žmonių interesams. Esame įsitikinę, jog šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas neteikti Seimui ratifikuoti Prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu", - teigiama TT frakcijos išplatintame pranešime. Prieš ACTA pasisako ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri po šiuo susitarimu mato grėsmę genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo leidimui Lietuvoje. Partija paskelbė dalyvausianti šeštadienį sostinėje planuojamoje akcijoje prieš minėtą susitarimą. "Nors ACTA susitarimas tiesiogiai susijęs su bendromis intelektinės nuosavybės teisėmis ir pasaulio prekyba, 2011-ųjų metų pabaigoje jis buvo tyliai patvirtintas Europos sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime. Deja, Lietuvos Žemės ūkio ministerija nepasivargino surengti platesnės diskusijos, kokias pasekmes toks susitarimas gali atnešti Lietuvai", - partijos išplatintame pranešime teigia jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat kreipėsi į Lietuvos Žemės ūkio ministeriją, klausdama, ar pastaroji turėjo Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus pasirašyti sutartį. Teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius yra sakęs, kad įgyvendinant naują Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu interneto laisvei gali ateiti sunkesni laikai. Pasak teisingumo ministro, nors šis susitarimas nieko kardinalaus Lietuvos teisinėje sistemoje nenumato, tačiau kai kurios jo "nuostatos yra ganėtinai griežtos ir priklausomai nuo įgyvendinimo tikrai gali būti grėsmingos". "Tarkime nuostata, kad interneto paslaugų tiekėjas turi nedelsiant pateikti informaciją, pagal kurią galimas autorių teisių ar prekių ženklų pažeidėjas būtų identifikuojamas ir pašalinamas. Taip pat baudžiamosios sankcijos numatytos gana griežtos ir sudėjus viską į krūvą iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad tarsi seniai esančios priemonės bus sugriežtintos taip, kad interneto laisvei gali ateiti sunkesni laikai", - pirmadienį Lietuvos radijui sakė R. Šimašius. Susitarimą dėl kovos su klastojimu praėjusių metų spalį pasirašė Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nebuvo pasirašiusios šio susitarimo, kol nebuvo atliktos vidinės ES procedūros. Sausio 26 dieną Europos Sąjungos vardu susitarimą 22 Bendrijos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susitarimu buvo sukurta tarptautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais. Dėl šios sutarties kaimyninėje Lenkijoje kilo dideli protestai. Protesto akcijos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, planuojamos šeštadienį. -
Prieš piratavimą nukreiptus JAV teisės aktus sustabdžiusi interneto bendruomenė dabar sukilo prieš naują piktžaizdę, kuri gali kelti grėsmę interneto laisvei – Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastotėmis (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA). Antipiratinių sutarčių ir įstatymų šalininkai eilinį sykį ramina, esą ši sutartis iš esmės nieko nekeičia. Tad kokią grėsmę kelia ACTA? Europos Sąjunga (ES), o taip pat ir Lietuva, jau pasirašė ACTA sutartį. Tam, kad sutartis įsigaliotų, ją dar reikės ratifikuoti, o vėliau teisines normas perkelti į nacionalinius įstatymus. Siekdami užkirsti kelią šiai sutarčiai, jos priešininkai organizuoja įvairias protesto akcijas, piketus, renka parašus ir ragina žmones kreiptis į savo išrinktus įstatymų leidėjus nacionaliniuose parlamentuose ar ES institucijose. Sujudo ir lietuviai. Pasigenda skaidrumo ACTA sutartis pradėta ruošti dar prieš ketverius metus, o pirmasis jos variantas visuomenei paviešintas 2010-aisiais. Kilus pasipiktinimui dėl to, kad dalis jos nuostatų yra pernelyg drastiškos, sutartis kelis kartus buvo keičiama. Galutiniame jos variante, kurį jau pasirašė ES, JAV, Australija, Kanada, Japonija, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras ir Pietų Korėja, dauguma su autorių teisių apsauga susijusių punktų yra sušvelninti tokiais žodžiais, kaip „gali“ ar „turėtų“. Taigi valstybėms narėms paliekama laisvė pačioms nuspręsti, kokios baudos ir už kokius pažeidimus grės. Kita svarbi detalė – didelė dalis sutarties nuostatų jau yra įtvirtinti daugumos valstybių teisės aktuose. Tad kodėl širsta interneto bendruomenė? Bene labiausiai internautus piktina tai, kad sutarties tekstas ir jo korekcijos ilgą laiką buvo slepiamos nuo visuomenės. „Sutarties sudaryme ES šalys nedalyvavo, o tai reiškia, kad taip buvo pažeisti Lisabonos sutarties demokratiškumo reikalavimai, teigiantys, jog tokių tarptautinių sutarčių neužtenka tik ratifkuoti, – yra būtina dalyvauti ir jų rengime, priešingu atveju neužtikrinama žodžio laisvė, kai dėl to nėra keliama vieša diskusija“, – teigė neseniai susikūrusios bendruomenės Stop-ACTA.lt atstovas Justas Petronis. Šia sutartimi kėsinamasi į sąžiningą ir laisvą žmonių bendradarbiavimą, privataus gyvenimo neliečiamybę, jo asmens duomenų apsaugą ir žodžio laisvę, – sakė J.Petronis.Kita priežastis – sutarčiai įsigaliojus ją pasirašiusios šalys galės griežtinti autorių teisių apsaugą ginančius, tačiau interneto ir žmonių laisvę mažinančius, įstatymus. „Šia sutartimi kėsinamasi į pamatinius demokratijos principus: sąžiningą ir laisvą žmonių bendradarbiavimą, universalią idėjų sklaidos laisvę ir prigimtines žmogaus teises, tokias kaip privataus gyvenimo neliečiamybė, jo asmens duomenų apsauga ir žodžio laisvė“, – sakė J.Petronis. Erdvė interpretacijoms Pašnekovas išskyrė kelis sutarties punktus, kurie kelia didžiausią nerimą. Pirmiausia jis atkreipė dėmesį, kad sutartis įpareigoja interneto paslaugų tiekėjus suteikti informaciją apie pažeidimą galimai padariusius abonentus. Taip įvairioms institucijoms gali būti suteiktos galios rinkti informaciją apie privačius asmenis, taip pažeidžiant ir asmens duomenų apsaugos įstatymus, ir konstitucinius principus, draudžiančius bet kokį baudžiamąjį ar kitokį persekiojimą nesant kaltės įrodymų. Be to, dalis sutartyje naudojamų terminų nėra paaiškinti, o tai suteikia plačią terpę interpretacijai bei teisės normų įgyvendinimui. „ACTA nepasiekia esamų tarptautinių teisinių dokumentų standartų, nes pateikia aukštesnius, nei šiuo metu egzistuojantys vykdymo reikalavimus intelektinės nuosavybės klausimais ir neapibrėžtas bei teismine tvarka neginamas garantijas. Baisiausiai mums atrodo tai, jog šia sutartimi sukuriamas naujas tarptautinis komitetas, kuris vienas vertina ACTA veikimo efektyvumą, nėra niekam atskaitingas, nes nėra renkamas demokratiniu būdu, ir pats vienas teturi teisę interpretuoti sutarties tekstą taip, kaip komiteto narės tą nusprendžia daryti“, – pastebėjo J.Petronis. Be to, šiam komitetui suteikiama teisė priimti įvairius sprendimus, kurių šalys neprivalės ratifikuoti. Stop-ACTA.lt bendruomenė žada skatinti diskusiją apie ACTA tarp visuomenės ir valdžios. Taip pat jie neatmeta galimybės organizuoti protesto akciją, o gal net rinkti parašus dėl referendumo. Įstatymai jau galioja Mūsų kalbinti teisininkai teigė, kad net jei ACTA sutartis įsigaliotų, Lietuvoje gali tekti keisti tik kelias su piratavimu internete susijusias įstatymų nuostatas. Pavyzdžiui, sutartyje siūloma skirti skirti baudžiamąją atsakomybę už nelegalaus turinio platinimą internetu. Šiuo metu Lietuvoje už tokią veiką galioja tik administracinė atsakomybė. Taip pat gali būti numatyta teisė nukentėjusiajam reikalauti sunaikinti priemones ir įrankius, naudotus piratavimui. Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė teigė, kad iš esmės visi reikiami įstatymai Lietuvoje jau galioja. Paklausta, kam apskritai reikia sutarties, kurios nuostatos jau galioja, ji aiškino, kad tai padės ginant užsienio autorių teises. „Visų pirma, tai ne kovos su piratavimu sutartis, o prekybinė sutartis ir ji apima visą prekybą, kur tik prekiaujama produktais, susijusiais su intelektine nuosavybe. Ją dar reikės ratifikuoti, gali būti numatytos įvairios išlygos ir t.t. Be to, net jei sutartis įsigaliotų, tai dar nereiškia, kad ja remiantis bus taikoma atsakomybė – narės pačios turės spręsti, kaip jos įgyvendins sutarties nuostatas“, – pabrėžė N.J.Matulevičienė. Pašnekovė akcentavo, kad sutartyje nėra primygtinai nurodoma, kaip būtent turėtų būti ginamos teisės, todėl kiekviena valstybė, „vadovaudamasi savo protingumo kriterijais“, turės nuspręsti, kokie teisės aktai geriausiai užkirstų kelią neteisėtam kūrinių naudojimui. Anot jos, daugiau dėmesio derėtų skirti ne įstatymams, o jų įgyvendinimui. „Šiuo metu įgyvendinimui nėra pakankamai jėgų. Ar yra tiek policijos, kitų asmenų, kurie pajėgtų visa tai iškuopti? Galų gale, tie patys autorių teisių turėtojai – ar kreipėsi kas nors į teismą? Jiems atrodo, kad kažkas už juos visa tai turi padaryti“, – sakė N.J.Matulevičienė. Reikalinga prekybininkams Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad ACTA sutartis visų pirma reikalinga kovai su klastotėmis. Ja siekiama nustatyti sistemą, kuri padėtų intelektinės nuosavybės teisių turėtojams veiksmingiau kovoti su jų teisių pažeidimais kitose šalyse. „ACTA neįpareigoja ES keisti teisės normas, nes ES teisė jau dabar yra gerokai pažangesnė nei tarptautiniai standartai. Baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus susitarime numatyta tik tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir atitinka valstybių narių baudžiamosios politikos praktiką ir vystymosi kryptis. Tuo tarpu kitos susitarimo šalys, pasirašiusios ACTA, privalo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo lygį priartinti prie dabartinio ES lygio. Siekiama, kad ateityje prie šio susitarimo prisijungtų kuo daugiau valstybių, įskaitant ir tokias svarbias pasaulio ekonomikas kaip Kinija ar Rusija“, – rašoma URM atsiųstame komentare. Anot ministerijos atstovų, susitarimas bus naudingas ES eksportuotojams, veikiantiems pasaulio rinkoje ir šiuo metu kenčiantiems dėl sisteminių ir plačiai paplitusių autorių teisių, prekių ženklų, patentų, dizaino ir geografinių nuorodų pažeidimų užsienyje. „ACTA susitarime visapusiškai atsižvelgiama į pagrindines žmogaus teises (teisės į nuosavybę, žodžio laisvę, duomenų apsaugą yra pagrindiniai susitarimo principai), laisvos internetinės erdvės svarbą, ir suinteresuotųjų šalių, kaip vartotojų, interneto paslaugų teikėjų ir besivystančių šalių partnerių, problemas“, – tikina ministerija. Šaltinis: 15min.lt -
Dėl ACTA sutarties atsistatydino Europos Parlamento pranešėjas
Impaler patalpino straipsnį Įvairios naujienos
Vienas Europos Sąjungos (ES) pareigūnų diskusijas dėl prieštaringai vertinamos antipiratinės prekybos sutarties ACTA pavadino maskaradu, praneša BBC. Kaderis Arifas - Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA, penktadienį dėl šio klausimo atsistatydino. Jis pareiškė buvęs liudininku dar niekada anksčiau nematytų manevrų, kurie buvo atlikti ruošiant šią sutartį. Ketvirtadienį 22 ES narės, tarp jų ir Didžioji Britanija, pasirašė ACTA sutartį. ACTA yra antipiratinė prekybos sutartis, kuria siekiama apsaugoti tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Sutartimi siekiama nustatyti tarptautinius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus. Sutarties dalyvės įsipareigoja kovoti su daiktų, kūrinių ir kitų objektų klastojimu. Susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas. Numatyta, jog diskusijos dėl šio klausimo vyks birželį. „Aš smerkiu visą procesą, kurio metu buvo pasirašytas šis susitarimas: jokio pasitarimo su pilietine visuomene, skaidrumo nebuvimas jau nuo pat derybų pradžios, dokumento pasirašymo vilkinimas be jokio paaiškinimo, nepaisymas Parlamento rekomendacijų, kurios pateiktos keliose mūsų asamblėjos rezoliucijose“, - sakė K. Arifas. K. Arifo sprendimas atsistatydinti buvo paskelbtas po Lenkijoje kilusių protestų. Tūkstančiai demonstrantų išėjo į gatves po to, kai buvo pasirašyta ši sutartis. Minios jaunuolių laikė plakatus su užrašais „Ne - cenzūrai“ ir „Laisvas internetas“. Šios savaitės pradžioje programišiai sutrikdė kelių Lenkijos vyriausybės tinklalapių, tarp jų parlamento ir ministro pirmininko, darbą. Neoficiali programišių grupė, kuri, pasak jos pačios, susijusi su tarptautine programišių organizacija „Anonymous“, prisiėmė atsakomybę už šią internetinę ataką, kuri reiškė protestą prieš vyriausybės planus pasirašyti sutartį su ACTA. Šaltinis: Delfi.lt -
Ministrų kabinetas nusprendė neskubėti teikti Seimui ratifikuoti Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA), nes šis susitarimas Lietuvos bei Europos visuomenių vertinamas nevienareikšmiškai. Tokį Vyriausybės sprendimą pranešė teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Vienareikšmiškai sutarėme, kad sutartis ratifikavimui artimiausiu metu tikrai nebus teikiama, bus konsultuojamasi su visuomene, bus šnekama, žiūrima, kaip visa tai atrodo. Bus toliau analizuojama ir tik tada sprendžiama“, - po posėdžio sakė ministras. Jo teigimu, Lietuva turi pati apsispręsti, ar ji ratifikuos susitarimą, ar ne – jokio konkretaus termino tam numatyta nėra. „Man asmeniškai atrodo svarbiausi patys principingiausi dalykai: išradimai, intelektinės nuosavybės produktai, autorystės produktai mūsų gyvenime užima vis didesnį vaidmenį tuo tarpu intelektinės nuosavybės apsaugos pramonė evoliucionavo po truputį ir nesekė paskui revoliucijas, įvykusias technologijose, bet išliko iš esmės tokia pati, kokia buvo XIX a pabaigoje. Atėjo laikas įsivertinti, ar tai atitinka nūdienos poreikius“, - teigė R. Šimašius. Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pasakojo, kad prieš pasirašant susitarimą Lietuvoje jį vertino ekspertai iš 14 institucijų, tačiau, jų nuomone, šiame susitarime nėra nieko., kas nebūtų reglamentuota mūsų nacionalinėje teisėje. „Rengiantis pasirašyti šią sutartį, dirbo 14-os institucijų atstovai: įvairių ministerijų, Patentų biuro, Informacinės visuomenės plėtros komiteto ir taip toliau. Tai tokių klausimų pasirengimo etape ir iš visuomenės nebuvo labai girdėti, jie suaktyvėjo būtent po pasirašymo. Čia įžvelgiame diskusijos poreikį dar ir todėl, kad skiriasi kai kurių sutarčių nuostatų interpretacija. Yra sakoma, kad jos gali varžyti vieną ar kitą teisę. Tai norint išsiaiškinti, reikia diskutuoti“, - teigė E. Meilūnas. Lietuva yra pasirašiusi ACTA, tačiau tam, kad ji įsigaliotų, sutartį turi ratifikuoti Seimas ir taip ji taptų Lietuvos teisės sistemos dalimi. Tačiau ACTA sukėlė protestų bangą Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje. Sutartis pakrikštyta interneto laisvę ribojančiu dokumentu. Dideli protestai dėl minėto dokumento priėmimo surengti Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose bei kitose valstybėse. Demonstracijos vyko ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose, tarp jų – Edinburge ir Glazge. Dokumentui nepritariantieji tvirtina, kad taip bus suvaržytos interneto naudotojų teisės, jie galės būti sekami bylų dalinimosi programose. Dokumento rengėjai tvirtina, kad taip tikimasi apsaugoti kūrėjų teises. Sutartį jau yra pasirašiusios 22 Europos Sąjungos narės, tačiau dokumentą dar turės ratifikuoti Europos Parlamentas, kuriame nuo birželio bus rengiamos diskusijos šiuo klausimu. Rudenį pirmosios dokumentą pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja. Šaltinis: Delfi.lt -
Daugiau ACTA naujienų. EP pirmininkui pasisakius prieš dabartinę ACTA redakciją (http://www.lrytas.lt/-13291375851327824385-ep-pirmininkas-prieš-acta-sutartį.htm), Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė teigia kol kas neteiksianti ratifikuoti sutarties Seimui (http://www.lrytas.lt/-13291438761329065668-d-grybauskaitė-neskubės-teikti-dokumento-acta-ratifikacijai.htm). Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, Lietuva vėl pasirašo tarptautinius susitarimus, neįvertinusi pasekmių, tuo tarpu autorių teisių specialistai teigia, kad reikia griežtinti bausmes interneto piratams. Laidoje dalyvauja: E. Masiulis, Marius Kuzminas (LATGA-A Muzikos skyriaus vedėjas), Andrius Iškauskas (advokatas, kurio interviu jau spausdino Delfi.lt). Kviečiame žiūrėti “Lietuvos Ryto TV” laidą “Lietuva tiesiogiai”: Pirma dalis | Antra dalis Taip pat, vakar “Žinių radijo” eteryje apie ACTA diskutavo ir Piratų partijos iniciatyvinės grupės narys, architektas Justas Ingelevičius. Klausykitės laidos įrašo. -
Interneto visuomenė kaip avilys dūzgia nuo bandymų apriboti interneto laisvę ir neregėtais tempais bei mastais konsoliduojasi šią laisvę ginti. Visose šalyse buvo eskaluojama JAV diskutuoti ir galiausiai nepriimti SOPA ir PIPA aktai (nukreipti prieš piratavimą ir patentų pažeidimus, bet numatantys naujus ir vargiai ar pagrįstus apribojimus). Tačiau tuo metu Vakarų valstybės pasirašė tarptautinę ACTA sutartį (Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu). Interneto laisvės gynėjai nerimauja, valstybės tyli. Kadangi man šios svarbios sutarties pasirašymas irgi buvo naujiena, pabandžiau išsiaiškinti detaliau apie jos turinį ir apie procedūras. Taigi, kas tai per žvėris? Kiek jis baisus? Kaip jis čia atsirado? Kiek suvaldomas? Ką numato ACTA? Viena vertus, ACTA tarsi ir nesukuria kažko naujo, Pasirašančios šalys sutaria kaip bendradarbiaus toje srityje, kuri ir taip įtvirtinta jų nacionalinėje teisėje, t.y., intelektinės nuosavybės pažeidimų draudimas. Be to, geras dalykas yra tas, kad daugelyje vietų paliktas didelis lankstumas įgyvendinti susitarimą. Dažniausiai naudojama išlyga - „…kad nebūtų kuriama kliūčių teisėtai veiklai, įskaitant elektroninę prekybą, ir kad pagal tos Šalies teisę būtų užtikrinti pagrindiniai principai, kaip antai žodžio laisvė, teisė į nešališką procesą ir privatumo apsauga”. Nieko blogo nematau, kad „Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą ir veiksmingus teisinės gynybos būdus, neleidžiančius išvengti veiksmingų techninių apsaugos priemonių, kurias autoriai, atlikėjai ar fonogramų gamintojai naudoja savo teisėms ginti ir kuriomis ribojami neteisėti veiksmai, susiję su jų kūriniais, kūrinių atlikimu ir fonogramomis, kurių naudoti neleidžia atitinkami autoriai, atlikėjai ar fonogramų gamintojai arba tai draudžiama teisės aktais.” Kitaip tariant, kiekvienas gamintojas, leidėjas, gali diegti apsaugos nuo kopijavimo priemones. Kita vertus, kai kurios procedūrinės nuostatos ar sankcijos yra naujos ir kelia rimtų klausimų. Pavyzdžiui, „Šalis gali taikyti baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas už kinematografinių kūrinių kopijavimą be leidimo kino filmo rodymo patalpoje, kuri dažniausiai būna atvira visuomenei”. Be to, „Kiekviena Šalis nustato sankcijas už 23 straipsnio (Nusikalstamos veikos) 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus nusikaltimus, kurios apima įkalinimą ir pakankamai dideles pinigines baudas, kad būtų atgrasoma nuo galimų pažeidimų ateityje, ir kurios atitinka už panašaus sunkumo nusikaltimus skiriamų sankcijų lygį.” Kai pas mus ir taip viskas kriminalizuojama reikia to ar nereikia - įgyjame dar vieną postūmį į tą pačią abejotiną kryptį… Interneto laisvei rimtą grėsmę gali kelti tai, kad „Šalis pagal joje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus gali įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą, jeigu teisės turėtojas pateikė teisiškai galiojantį skundą dėl prekių ženklo, autoriaus teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir jeigu tokios informacijos reikia, kad tos teisės būtų apsaugotos ar užtikrintos.” Tiesa, ir šiuo atveju numatyta išlyga: „Ši tvarka taikoma taip, kad nebūtų kuriama kliūčių teisėtai veiklai, įskaitant elektroninę prekybą, ir kad pagal tos Šalies teisę būtų užtikrinti pagrindiniai principai, kaip antai žodžio laisvė, teisė į nešališką procesą ir privatumo apsauga.” Tačiau suprantame, kad kaip konkrečiai tai atrodys - toli gražu neaišku. Kaip ACTA atsirado? Kas toliau? Tiesą sakant, nežinau iš kur ir kada ji kilo. Tačiau man nepatinka tai, kad sutartis buvo pasirašyta meistriškai išvengiant diskusijų ES ir tuo pačiu Lietuvoje. ACTA ateitis dar nėra aiški. Kai kurios šalys tikrai ją ratifikuos, kai kurios gal ne. Tikiuosi, kad rimta diskusija dėl ratifikavimo bus ir Lietuvos Seime. Net tokiu atveju, jei sutartis bus ratifikuota, daugeliu atvejų esminiai sprendimai priklausys nuo jos įgyvendinimo, pirmiausiai ES lygiu. Mano išvada yra tokia - karta atsistojus ant klaidingų vėžių sunku iš jų išsukti. Intelektinės nuosavybės gynimo vėžės yra su daugeliu klaustukų ir su gerokai mažesniu atsakymų skaičiumi. Joks teisinis institutas neturi gyvuoti, jei jis kertasi su nuosavybe į materialius objektus, su žodžio laisve ar su ekonominės veiklos laisve. Deja, intelektinės nuosavybės (daugiausia patentų, mažiau - autorinių teisių ar prekių ženklų srityje) institutas ir jo praktinis taikymas tuo pasižymi su kaupu. Šiuo konkrečiu atveju dėl ACTA dar galima padaryti, kad žalos žmogaus laisvei būtų kuo mažiau. Tačiau dar svarbiau yra įsivertinti ar tikrai ant tvirtų pamatų stovi visa intelektinės nuosavybės gynimo industrija. Ar tikrai ji tarnauja kūrėjams, ar daugiau pačiai šiai industrijai. Šaltinis: Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus blogas -
Prieš keletą dienų plačiai nuskambėjo su visomis fanfaromis: Japonijoje 22 ES šalių ir dar kelios šalys ne ES narės - JAV, Kanada, Naujoji Zelandija bei Australija, pasirašė antipiratinę sutartį (ANP). Likusios šalys neketina to daryti, antai kaip Šiaurės korėja, Iranas, Sirija, kai kurios Lotynų Amerikos šalys. Toje sutartyje yra numatytos sankcijos už intelektualinių produktų kopijavimą bei platinimą. Taigi, visos kompiuterinės programos, mokomieji filmai, žaidimai, kai kurios e-knygos (ko gero, ir „Google books“), žemėlapiai ir kita vizualinė bei garso informacija daugeliui vartotojų bus nebepasiekiama, arba jeigu bus pasiekiama, tai tik už didelius pinigus. Taip pat pagal šią sutartį už įstatymo ribų liks (arba bent jau iš dalies liks) įvairūs torrent‘ai bei failų keitimosi programos, tokios kaip Emule, Kazza ir kt. Taigi, tarp likusio pasaulio ir ES bei dar kelių valstybių, kurios pasirašė tą sutartį, susidaro informacinė asimetrija. Paprastais žodžiais sakant - rusui, kinui ar kokiam ekvadoriečiui bus prieinama daugiau informacijos nei ES ar JAV gyventojui, nes tose šalyse jie galės laisvai (arba davus kyšį pareigūnui) naudotis įvairias torrent‘ais, emulėmis ir t.t. Taigi čia ir yra šuo pakastas. Tarkime, lietuvis studentas nebegalės gauti kompiuterinės modeliavimo programos ar kokio kito inžinerinio simuliatoriaus, tokio kaip Autocard, Photoshop ir t.t. O tuo tarpu rusas ar kinas lengviausia naudosis šiomis programomis. Taigi jiedu įgyja didesnį pranašumą prieš Lietuvos studentą ir tai iš dalies lems kino ar kokio kito iš trečiųjų pasaulio šalių studento geresnį išsilavinimą, nes jiems bus prieinamesnės praktiškai visos kompiuterinės programos. Šiuo atveju aš labai gerai pamenu kai beveik prieš dešimtmetį studijuodami naudojomės Autokad‘ais, Matcad‘ais ir kitomis simuliacinėmis programomis, aukštesnius balus gaudavo tie studentai, kurie turėdavo tas simuliacines programas. Mano studijų metais tarp mūsų buvo paplitęs posakis: „Kam kalti sausą teoriją, jeigu gali pasižaisti su Matcad‘u ar kokia kita programa ir viską lengvai perprasti“. Bet dabar regis tie pasižaidimai būsimiesiems studentams, ko gero, bus nebelabai prienami ir teks laužyti galvą kalant „sausą teoriją“. Tiesa, tomis programomis bus galima naudotis mokymo įstaigose, bet ten juk neapsigyvensi ir ne bet kurios paros metu prieisi prie kompiuterio. Taigi ES šalys, pasirašydamos šią sutartį, tarsi įspyrė kamuolį į savo vartus. Be to Pabaltijo, Lenkijos, Slovakijos ir kitos valstybės, kurios ribojasi su trečiosiomis šalimis, gali tapti tarsi skylės į laisvą interneto pasaulį (kadaise panašiai skverbėsi Suomijos televizijos bangos per geležinę uždangą, nešdamos laisvės vėjus). Tarkime, Lietuvos atvejis: pasistatau Vilniuje ant daugiaaukščio namo stogo 2000 SPL6 UMTS 3G interneto anteną ir ją atsuku link Voložino ar Molodečno miestelio, o po to nuvažiuoju į Baltarusiją, kad ir į tą patį Voložiną (beje, kiek teko girdėti, šiame miestelyje veikia internetas šiuo režimu), susimoku už internetą trims mėnesiams į priekį ir „downlaudinu“ kiek tik lenda, o kartais už alaus bokalą geram kaimynui „atidowlaudinu“ ko jam reikia. Taigi čia dar vienas ES įvartis į savo vartus, nes pinigai už laisvą internetą atiteks Baltarusijos ar kitai pasienio valstybei. Tad ne tik šnapsas ir benzinas į Lietuvėlę tekės, bet ir internetas pasienio regione liesis laisvai. O kur dar interneto prieigos per Rusijos, Kinijos ar kitų trečiųjų šalių palydovus? Ir vėl šersime ne savo ekonomiką, o Kinijos ar kokios Indijos ekonomiką, jiems mokėdami už palydovinį ryšį. Be to, šios šalys išlošia dar papildomai savo telekomunikaciniais kanalais galėdamos įbrukti ir savo politinę propagandą. Taigi, mano nuomone, toks interneto suvaržymas panašus į didelį nonsensą, kuris atsilieps skaudžiai vartotojui. Ir apskritai tokios mokomosios programos bei klasikinė muzika, kaip antai Bethovenas, Mocartas turi būti nemokamai prieinamos vartotojams. Šaltinis: Delfi.lt
-
Narių statistika
38.744
Viso narių1.219
Daugiausiai vienu metu prisijungusių lankytojų