Sveiki. Gana dažnai gaunu žinutes, skype pranešimus ir panašiai su klausimais - kokia yra viena (kokia nors) konsole iš mano sarašo. Kaip seniai daugelis pastebėjo, turiu jų labai daug tai kartais sunku papasakoti kiekvienam žmogui kas buvo ta ar kita konsolė. Tai sukuriu šią temą su foto (savo fotografuoti užimtų daug laiko, bet naudosiu foto butent tų modelių, kuriuos pats turiu), trumpią istoriją ir aprašymų kiekvienos konsolės (galbut neiškarto, bet pildysiu pastoviai šią temą) kad vartotojai žinotų žaidimų industrijos istoriją. P.S. Savaime aišku bus čia ir visiems žinomų konsolių taigi prašau nerašyti - ai kam čia rašai juk tai visi žino. Pamatysiu tokias ir panašias žinutes - trinsiu su įspėjimų kad neterštų temos. Buvote perspėti. Taigi pradedu: ZX Spectrum ZX Spectrum + Asmeninis kompiuteris, išleistas 1982 metais Sinclair Research kompanijos. Iš pradžių kompiuterio kodinis pavadinimas buvo ZX 82, tačiau vėliau, siekdamas pabrėžti mašinos galimybę atvaizduoti spalvas (prieš nespalvotą ankstesnį kompiuterį Sinclair ZX81), Klaivo Sinklerio buvo pervadintas į ZX Spectrum. Spectrum buvo pirmasis plačiai paplitęs namų kompiuteris Jungtinėje Karalystėje ir pagal reikšmę prilygo Commodore 64 sėkmei JAV. C64 tuo pačiu buvo pagrindinis konkurentas Spectrum kompiuteriui XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje. Aparatinė dalis Spectrum apartinę dalį sukonstravo Sinclair Research darbuotojas Richard Altwasser. Kompanijos pramonės gaminių dizaineris Rick Dickinson buvo atsakingas už kompiuterio išorinę išvaizdą. ZX Spectrum kompiuteryje dirbo Zilog Z80A arba suderinamas mikroprocesorius, veikiantis 3.5 MHz dažniu, pirmieji Spectrum modeliai turėjo 16 kB arba 48 kB operatyviosios atminties ir 16 kB pastoviosios atminties. Spectrum vaizdas buvo išvedamas per radijo dažnių moduliatorių (prie kurio buvo prijungiamas bendraašis kabelis). Tekstas galėjo būti atvaizduojamas 32 stulpelių x 24 eilučių simboliais iš ZX Spectrum ženklų rinkinio su galimybe pasirinkti aštuonias spalvas ir du ryškumo lygius, kurie suteikė 15 atspalvių (juoda buvo vienoda abiejuose ryškumo lygiuose). Paveikslėlio raiška buvo 256×192 su tais pačiais spalvų apribojimais. Spectrum turėjo įdomų spalvų valdymo metodą; siekiant sumažinti atminties naudojimą, spalvų „atributai“ buvo laikomi atskirai nuo taškinio atvaizdo 32x24 matricoje, kurie atitiko simbolio vietą ekrane. Atributas susidėjo iš priekinio plano ir fono spalvų, ryškumo lygio ir besikeičiančio ženklo, kuris, jį nustatant, tam tikru intervalu apkeisdavo tas dvi spalvas . Ši schema privedė prie taip vadinamo „spalvų konflikto“ (color clash) arba „atributų konflikto“, dėl kurio arkada stiliaus žaidimų animuotoje grafikoje atsirasdavo keistų efektų. Ši problema buvo išskirtinė Spectrum problema ir tapo anekdotu tarp Spectrum vartotojų ir pašaipos objektu tarp kitų sistemų šalininkų. Kiti to meto kompiuteriai, pavyzdžiui, Amstrad CPC, neturėjo tokios problemos. Commodore 64 taip pat naudojo spalvų atributus, bet naudotos aparatūrinės sprite ir slinkties savybės, siekiant išvengti šio atributų konflikto. Garso išvedimas buvo per garsiakalbį, esantį pačiame kompiuteryje. Jis gebėjo skleisti vieno kanalo 10 oktavų su daugiau nei dešimties pustonių garsą. Kompiuteris taip pat turėjo Edge connector praplėtimo magistralę arba audio išvedimo/įvedimo jungtis kasetiniam magnetofonui prijungti. Kompiuterio programinę įrangą pagal kontraktą su Nine Tiles Ltd (Sinclair BASIC kūrėjais) parašė Steve Vickers. Spectrum chiclet tipo klaviatūroje buvo sužymėti Sinclair BASIC raktažodžiai. Pavyzdžiui, programuojant paspaudus „G“ raidę, išvestų „GO TO“ komandą. Mano modelis ZX Spectrum+ modelio planavimas prasidėjo 1984 metų liepą ir pasirodė rinkoje tų pačių metų spalį. Šie 48 kB Spectrum (kodiniu pavadinimu TB) įdiegė naują Sinclair QL stiliaus korpusą kartu su įspaudžiamaisiais klavišais ir pakartotinės kelties (reset) mygtuku. Jo kaina buvo £179.95. Senesnių modelių savininkams taip pat buvo įmanoma įsigyti ir „pasidaryk pats“ konvertavimo rinkinį. Pradžioje šių įrenginių buvo parduota 2:1 santykiu daugiau, tačiau, kai kurie mažmenininkai pranešė apie labai didelį sugedusių įrenginių kiekį. Programinė įranga Spectrum kompiuteris turėjo dinamišką ir pasišventusį gerbėjų ratą. Dėl to, kad jis buvo pigus ir paprastas mokymuisi ir programavimui, Spectrum tapo pirmuoju kompiuteriu dideliam skaičiui programuotojų ir technikos mėgėjų, kurie prisimena jį su nostalgija. Aparatinės įrangos apribojimai pareikalavo ypatingo kūrybiškumo žaidimų kūrėjams ir, dėl šios priežasties, dauguma ZX Spectrum žaidimų yra kūrybiški ir malonūs žaisti netgi pagal šiandieninius standartus. Ankstyvieji Spectrum modeliai tapo populiarūs kaip žaidimų platforma, nepaisant to, kad neturėjo integruotų vairalazdės jungčių, turėjo primityvų garsą ir ribotą spalvų palaikymą, kuris buvo optimizuotas teksto atvaizdavimui. Spectrum kompiuterių šeima turi labai didelę programinės įrangos biblioteką, kurioje yra daugiau kaip 14 000 vardų. Nors dauguma jų buvo žaidimai, programinės įrangos įvairovė yra labai įvairiapusė, įskaitant programinių kalbų implementacijas, duomenų bazes (pavyzdžiui, VU-File[24]), teksto procesorius (pvz., Tasword II[25]), skaičiuokles (pvz., VU-Calc), paišymo programas (pvz., OCP Art Studio) ir netgi 3D modeliavimo įrankius (pvz., VU-3D). Platinimas Dauguma Spectrum programinės įrangos originaliai buvo platinama audio kasetėse. Spectrum buvo pritaikytas dirbti beveik su visais kasečių grotuvais ir, nepaisant skirtumų tarp audio įrašų atgaminimo tikslumo, programų krovimo procesas buvo gana patikimas. Nors ZX Microdrive saugojimo įrenginys greitai išpopuliarėjo tarp Spectrum vartotojų dėl pigios skaitytuvo kainos, tačiau pačios kasetės, skirtos šiam įrenginiui, programų leidėjams masiniam platinimui kainavo labai brangiai (10 kartų brangiau, palyginus su paprastos audio kasetės kopijavimu). Be to, pačios kasetės įgavo nepatikimumo reputaciją ir leidėjai nenoriai suteikdavo kokybės garantijas kiekvienam be išimties parduotam vienetui. Dėl šios priežasties, pagrindinė programinė įranga ir toliau buvo platinama paprastose kasetėse ir tik nišiniai ir pagalbiniai produktai, pavyzdžiui, Tasword teksto procesorius, buvo išleisti ir Microdrive kartridžuose. Nežinomas nė vienas žaidimas, išleistas tik Microdrive kasetėse. Nepaisant DISCiPLE ir +D diskelių skaitymo sistemų populiarumo, dauguma joms išleistos programinės įrangos buvo nedidelės paslaugų programos (utility software). Tuo tarpu daug didesnę komercinę sėkmę pagal išleistų programų skaičių turėjo į ZX Spectrum +3 modelį integruotas 3 colių diskelių skaitymo įrenginys. Nuo 1987 iki 1997 buvo išleista daugiau kaip 700 programinės įrangos produktų šiose laikmenose. Programinė įranga taip pat buvo platinama spausdintine forma, gerbėjų žurnaluose ir knygose. Tokiu būdu dažniausiai buvo platinamas kodas, parašytas Sinclair BASIC programavimo kalba. Skaitytojas turėdavo parašyti šį kodą ranka kompiuteryje ir įrašyti į kasetę vėlesniam naudojimui. Paprastai tokiu būdu platinama programinė įranga būdavo paprastesnė ir lėtesnė už asemblerio kalbos analogus bei neturėdavo grafikos. Tačiau greitai žurnalai pradėjo platinti su apskaičiuota kontroline suma šešioliktainius skaičius, kuriais mašininiu kodu būdavo užkoduoti įvairūs žaidimai ir įrankiai. Egzistavo susiformavusi dinamiška mokslinė bendruomenė, kūrusi tokias programas, kurių spektras apėmė nuo palydovinių lėkščių reguliavimo iki mokyklinės darbotvarkės programų. Dar vienas neįprastas programinės įrangos platinimo metodas buvo programos audio srauto transliavimas iš vienos vietos į kitą, kurioje klausytojas turėdavo įsirašyti gaunamą garsą į savo kasetę. Per radijo ir televizijos šou, pavyzdžiui, Kroatijoje (Radio 101), Belgrade (Ventilator 202), Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje ir Brazilijoje, transliuotojas apibūdindavo programą, instruktuodavo klausytojus kaip prisijungti magnetofoną prie radijo aparato ar televizijos ir tada transliuodavo programas oro bangomis audio formatu. Kai kurie žurnalai programinę įrangą platino 7" 33⅓ apsisukimų per sekundę flexidisc plokštelėse (vienas iš vinilinių plokštelių variantų), kuriuos buvo galima groti standartiniuose patefonuose. Ši laikmena buvo žinoma floppy ROM vardu. Programinės įrangos kopijavimas ir atsarginių kopijų saugojimas Dauguma kopijavimo programų, sukurtų Spectrum kompiuteriui, buvo skirti nelegaliam kasečių dubliavimui. Buvo sukurta kopijavimo programų, skirtų perkopijuoti turinį iš audio kasetės į Microdrive kasetę, ir vėliau į diskelius. Sudėtingos kelties programos su neįprastais greičiais ir kodavimu buvo Spectrum kompiuterio apsaugos nuo kopijavimo pagrindas, tačiau būdavo naudojami ir kiti metodai, pavyzdžiui, prašant įvesti konkretų žodį iš kartu su žaidimu atėjusios dokumentacijos arba pridedant papildomus fizinius įrenginius programos dėžutėje (pavyzdžiui, Lenslok). Apsaugai pasidarius labiau sudėtingai, tapo nebeįmanoma nukopijuoti kasetę kopijavimo programomis ir, siekiant apeiti apsaugą, įkelties programos turėdavo būti pralaužiamos rankiniu būdu. Speciali aparatinė įranga, pavyzdžiui, Romantic Robot gamintas Multiface įrenginys galėjo perkelti visą ZX Spectrum operatyviosios atminties turinį į diską ar kasetę vieno mygtuko paspaudimu, taip apeinant kopijavimo apsaugos sistemas. Dauguma Spectrum programinės įrangos buvo pervesta į skaitmeninę formą ir pateikta galimybė ją atsisiųsti. Viena populiari programa Spectrum programinės įrangos pervedimui į skaitmeninę formą yra Taper: ji leidžia prijungti magnetofoną į garso kortos įvedimo (line-in) jungtį arba, pasigaminus specialų įrenginį, į lygiagrečią kompiuterio jungtį. Skaitmeninėje formoje programa gali būti paleista Spectrum kompiuterio emuliatoriuose, kurie dabar parašyti daugumai šiuolaikinių sistemų ir operacinių sistemų. Šiuo metu didžiausias programų archyvas, prieinamas internete, yra World of Spectrum tinklalapis, kuriame gali rasti daugiau nei 12 000 programų. Tokios praktikos legalumas iki šiol kelia klausimų, tačiau nepanašu, kad kas nors imtųsi teisinių veiksmų, siekiant apginti savo teises dėl senų, neparduodamų programų. Beje, šio klausimo sprendimui World of Spectrum tinklalapio savininkas pats išsiuntė užklausimus programų teisių savininkams ir pašalino tas, kurių platinimas buvo uždraustas. Žymūs Spectrum programuotojai Dalis šiuolaikinių žaidimų kūrėjų ir žaidimų kūrimo kompanijų savo karjerą pradėjo nuo ZX Spectrum kompiuterio, tarp jų, David Perry iš Shiny Entertainment, Tim Stamper ir Chris Stamper (Ultimate Play The Game kompanijos, šiuo metu žinomos Rare vardu, įkūrėjai, sukūrę žinomus žaidimus Nintendo ir Xbox žaidimų konsolėms). Kiti iškilę žaidimų kūrėjai yra Matthew Smith (Manic Miner, Jet Set Willy), Jon Ritman (Match Day, Head Over Heels), Sid Meier (Silent Service), Oliver Twins, Clive Townsend ir Alan Cox. Bendruomenė Nuo pat ZX Spectrum gyvavimo pradžios susiformavo labai stipri kompiuterio gerbėjų ir naudotojų bendruomenė. Buvo išleista keletas kompiuterinių žurnalų, skirtų šiam kompiuteriui, pavyzdžiui, Sinclair User (1982), Your Sinclair (1983) ir CRASH (1984). Iš pradžių jie buvo labai techninės orientacijos, pateikdami įvairių programų ir mašininio kodo kūrimo pamokas. Vėliau jie tapo dedikuoti beveik tik žaidimams. Be dedikuotų žurnalų, ZX Spectrum kompiuteris ir su juo susijusios naujienos buvo aprašomas įvairiuose bendruose to meto kompiuteriniuose žurnaluose.
