Iš pat pradžių pasakysiu, kad esu truputį senesnes kartos žaidėjas, kai klestėjo survival horror žanras ir tokie kūriniai kaip RE, RE2, RE3, SH, SH2, SH3 ir daug daug daug kitų (galite rasti visą visą sąrašą mano mini kolekcijoje PS2 konsolei ČIA) drebino pasaulį. Taip, aš nepamėgau nei F.E.A.R., nei GEARS OF WAR, nei CONDEMNED 2... Pasakysiu kodėl... Visų pirma F.E.A.R.: Ar jums nepabodo vis keliauti po blankius namus, kartais iš tikrųjų tuščius, tik prikrautus dėžių ir kito šlamšto, šaudyti kareivius ir vis matyti tą vaiduoklį-mergaitę, bandančią išgąsdinti kas pora minučių? IR Nors kraujo daug ir visur kur šaudydavai likdavo kulkų žymės ir t.t., bet man žaidimas nepasirodė geras, stipriai trūko įvairovės, kažko, kas užkabintų, nors gamespot.com ir kiti puslapiai gyrė ištisai. Problema tame, kad žaidimų rinką sudaro tuo metu daugiausiai pardavimų padaręs žaidimas, į kurį stengiasi žiūrėti ir kiti gamintojai, laikydami jį kaip pinigų uždirbimo etaloną. Daugiausiai šiuo metu žaidimus perka jaunuoliai nuo 14 iki 20 metų, kuriems svarbiausia yra pats veiksmas, t.y. pabūti herojumi, pyškinti į viską, kas juda, neugdant net logikos. Iš tikrųjų žaidimų gamintojai, net senuosius mano mėgiamų žaidimų žanrus koreguoja naujose jų dalyse būtent atsižvelgdami į šiuolaikinį "standartą". Pažvelkite, kaip pasikeitė Resident Evil 4 dalis... Aš nesakau, kad jis tapo blogas, tiesiog pakeitė savo kryptį iš lėto, tikrai priverčiančio krūptelėti zombių slinkimo į lakstančius ispanų kaimelio gyventojus. VS Iš tikrųjų 90% siaubo žaidimų, kuriami stengiantis pasiremti staigumo siaubo elementais, o neatsižvelgdami į tai, kad siaubinga yra kai mes pastebime, kad blogio nesustabdome pora šovinių, jis nėra mirštantis arba bent jau pagulėjęs vėl atsikelia. Jis nėra greitas (juk turime įsijausti į baimingą aplinką), bet lėtai lėtai nesustodamas slenka link jūsų... Štai čia yra siaubo žaidimas, o ne 100 lakstančių aplinkui žmonių į kuriuos šaudai kaip rembo ar terminatorius (matėte "Karštos Galvos 2"? )... Žvilgtelkime į GEARS OF WAR... Žaidimo pradžia daug žadanti... iki kol nepamatai savo valdomo herojaus, kuris tarsi Švarcnegeris išlipęs iš filmo Konanas - Barbaras. Vien jau tas raumenų kalnas ir tokia jau tipiška scenarijaus kalba verčia susimastyti ar aš kartais nežiūriu Predatoriaus žudimo komandos su mieluoju Švarcu priekyje... IR Visi tie kareiviai (samdiniai?) vaizduojami tokie "kieti" ir nesustabdomi, net per filmo atkarpas! O ir tas šaudymas be perstojo tikrai neprideda įvairovės. Galiausiai turime tik non-stop šaudymą į visus galus, bosų šaudymą ir šiaip šaudymą kiekvieną laisvą minutę. Nenusibosta tas pats per tą patį? Galiausiai prieiname prie CONDEMNED 2: Bloodshot... Įsidedame diską ir pasiruošę laukiame įspūdingiausio pradinio filmuko į "geriausią šių metų siaubo žaidimą". Įsistebeilijame į ekraną ir tikimės įkvepiančios pradžios... Iš tikrųjų pamatome ne tai ko tikėjomės... Visas pradinis filmukas trunka tikrai ne per ilgiausiai ir per kurį pamatome HQ atkarpėlę (dkv "Štabas") ir pagrindinio herojaus pristatymą kažkokiame barelyje ar kavinukėje... Bet iš viso filmuko suprantame, kad žaisime už buvusį teisėtvarkos pareigūną, kuris atsistatydino (tiesą sakant, atsistatydino kaip reikiant ir dabar patapo benamiu). Pažiūrime kaip mūsų herojus išgeria kažkokias sutrintas tabletes ir jam prasideda haliucinacijos, jis kažką sumuša ir yra išvejamas į lauką apspangęs. Nežinau kaip jums, mielieji, bet tokia pradžia manęs neįkvėpė žaidimui, oi, tikrai neįkvėpė... Jokio malonumo žaisti už valkatą, besitrainiojančią gatvėse ir dar kuriai vaidenasi... >> Aišku, žaidime yra siaubo akimirkų, kurios vėlgi remiasi į staigumo elementą, bet apskritai bežaidžiant nepajauti jokio artumo pagrindiniam herojui ir tau tikrai nusišvilpt ar jį užmuš kažkoks juodas juodas mutantas (???) ar koks kitas apsisvaiginęs benamis. Iš tikrųjų žaidimas turi įkvėpti tave siekti istorijos, kas įvyks toliau, bet užuot lakstau po gatves aklai ieškodamas kur nueiti toliau ir ką užmušti toliau, kol galiausiai nusibosta iki gyvo kaulo daužytis kumščiais, lazdom ir kitais "ginklais". Tada išgeriu kavos ir tiesiog padedu diską su žaidimu į šalį. --- Galėčiau rašyti dar daugiau žaidimų, kurie man nepatiko, bet manau, kad svarbiau yra sudaryti sąrašą to, kas man patiko, tad po šios netrumpos mano apžvalgos "kas nutiko žaidimams" pradėsiu sąrašiuką tų, kuriuos žaidžiau ir kurie man patiko ar bent sudomino, kad norėčiau tęsti toliau... VĖLIAU BUS DAUGIAU...
Iš pat pradžių pasakysiu, kad esu truputį senesnes kartos žaidėjas, kai klestėjo survival horror žanras ir tokie kūriniai kaip RE, RE2, RE3, SH, SH2, SH3 ir daug daug daug kitų (galite rasti visą visą sąrašą mano mini kolekcijoje PS2 konsolei ČIA) drebino pasaulį. Taip, aš nepamėgau nei F.E.A.R., nei GEARS OF WAR, nei CONDEMNED 2... Pasakysiu kodėl... Visų pirma F.E.A.R.: Ar jums nepabodo vis keliauti po blankius namus, kartais iš tikrųjų tuščius, tik prikrautus dėžių ir kito šlamšto, šaudyti kareivius ir vis matyti tą vaiduoklį-mergaitę, bandančią išgąsdinti kas pora minučių? IR Nors kraujo daug ir visur kur šaudydavai likdavo kulkų žymės ir t.t., bet man žaidimas nepasirodė geras, stipriai trūko įvairovės, kažko, kas užkabintų, nors gamespot.com ir kiti puslapiai gyrė ištisai. Problema tame, kad žaidimų rinką sudaro tuo metu daugiausiai pardavimų padaręs žaidimas, į kurį stengiasi žiūrėti ir kiti gamintojai, laikydami jį kaip pinigų uždirbimo etaloną. Daugiausiai šiuo metu žaidimus perka jaunuoliai nuo 14 iki 20 metų, kuriems svarbiausia yra pats veiksmas, t.y. pabūti herojumi, pyškinti į viską, kas juda, neugdant net logikos. Iš tikrųjų žaidimų gamintojai, net senuosius mano mėgiamų žaidimų žanrus koreguoja naujose jų dalyse būtent atsižvelgdami į šiuolaikinį "standartą". Pažvelkite, kaip pasikeitė Resident Evil 4 dalis... Aš nesakau, kad jis tapo blogas, tiesiog pakeitė savo kryptį iš lėto, tikrai priverčiančio krūptelėti zombių slinkimo į lakstančius ispanų kaimelio gyventojus. VS Iš tikrųjų 90% siaubo žaidimų, kuriami stengiantis pasiremti staigumo siaubo elementais, o neatsižvelgdami į tai, kad siaubinga yra kai mes pastebime, kad blogio nesustabdome pora šovinių, jis nėra mirštantis arba bent jau pagulėjęs vėl atsikelia. Jis nėra greitas (juk turime įsijausti į baimingą aplinką), bet lėtai lėtai nesustodamas slenka link jūsų... Štai čia yra siaubo žaidimas, o ne 100 lakstančių aplinkui žmonių į kuriuos šaudai kaip rembo ar terminatorius (matėte "Karštos Galvos 2"? )... Žvilgtelkime į GEARS OF WAR... Žaidimo pradžia daug žadanti... iki kol nepamatai savo valdomo herojaus, kuris tarsi Švarcnegeris išlipęs iš filmo Konanas - Barbaras. Vien jau tas raumenų kalnas ir tokia jau tipiška scenarijaus kalba verčia susimastyti ar aš kartais nežiūriu Predatoriaus žudimo komandos su mieluoju Švarcu priekyje... IR Visi tie kareiviai (samdiniai?) vaizduojami tokie "kieti" ir nesustabdomi, net per filmo atkarpas! O ir tas šaudymas be perstojo tikrai neprideda įvairovės. Galiausiai turime tik non-stop šaudymą į visus galus, bosų šaudymą ir šiaip šaudymą kiekvieną laisvą minutę. Nenusibosta tas pats per tą patį? Galiausiai prieiname prie CONDEMNED 2: Bloodshot... Įsidedame diską ir pasiruošę laukiame įspūdingiausio pradinio filmuko į "geriausią šių metų siaubo žaidimą". Įsistebeilijame į ekraną ir tikimės įkvepiančios pradžios... Iš tikrųjų pamatome ne tai ko tikėjomės... Visas pradinis filmukas trunka tikrai ne per ilgiausiai ir per kurį pamatome HQ atkarpėlę (dkv "Štabas") ir pagrindinio herojaus pristatymą kažkokiame barelyje ar kavinukėje... Bet iš viso filmuko suprantame, kad žaisime už buvusį teisėtvarkos pareigūną, kuris atsistatydino (tiesą sakant, atsistatydino kaip reikiant ir dabar patapo benamiu). Pažiūrime kaip mūsų herojus išgeria kažkokias sutrintas tabletes ir jam prasideda haliucinacijos, jis kažką sumuša ir yra išvejamas į lauką apspangęs. Nežinau kaip jums, mielieji, bet tokia pradžia manęs neįkvėpė žaidimui, oi, tikrai neįkvėpė... Jokio malonumo žaisti už valkatą, besitrainiojančią gatvėse ir dar kuriai vaidenasi... >> Aišku, žaidime yra siaubo akimirkų, kurios vėlgi remiasi į staigumo elementą, bet apskritai bežaidžiant nepajauti jokio artumo pagrindiniam herojui ir tau tikrai nusišvilpt ar jį užmuš kažkoks juodas juodas mutantas (???) ar koks kitas apsisvaiginęs benamis. Iš tikrųjų žaidimas turi įkvėpti tave siekti istorijos, kas įvyks toliau, bet užuot lakstau po gatves aklai ieškodamas kur nueiti toliau ir ką užmušti toliau, kol galiausiai nusibosta iki gyvo kaulo daužytis kumščiais, lazdom ir kitais "ginklais". Tada išgeriu kavos ir tiesiog padedu diską su žaidimu į šalį. --- Galėčiau rašyti dar daugiau žaidimų, kurie man nepatiko, bet manau, kad svarbiau yra sudaryti sąrašą to, kas man patiko, tad po šios netrumpos mano apžvalgos "kas nutiko žaidimams" pradėsiu sąrašiuką tų, kuriuos žaidžiau ir kurie man patiko ar bent sudomino, kad norėčiau tęsti toliau... VĖLIAU BUS DAUGIAU...