neramiBite

Ne į temą Kiek tau metu?

O i antra slota kai idedi tas pats?

HDD ant master padaryk. DVD - slave. O biose problema gali buti nebent tame, kad yra limitas del chipseto ant kanalo sumuojant kartu PATA ir SATA. Pabandyk jei yra galimybe enablinti auto rezima raba kitus kurie yra (daugiau triju nebus). Rekomendacija: nedek ant vieno kanalo DVD ir OS HDD.

Reikejo minimaliai, nepastebimai, vos vos, kelis laipsnius.Atsuk dabar bent i vidurine to potenciometro padeti. Paziurek kas daros. Po to bandyk pasukti truputeli ir ziurek ar gereja ar blogeja. Dar truputeli ir paziurek kas daros. Jei pradeda bloget tai pakeisk pasukimo krypti ir bandyk toliau. Taip iteracijom priartesi prie geriausio varianto (jei tai imanoma). Jei visgi panaudojai jega tai pats jau tikrai nieko nepasitaisysi.

Taigi jau sakiau, kad atstatyk kaip buvo, i pradine padeti ir bus ok.Jei parashysi tiksliai ka pridirbai, tai tuomet bus galima parashyti kaip atstatyt. O speliot ka ten nulupai, persukai ar pritrumpinai galima iki begalybes.

Z@p@dl0 paukshtukam: Z@p@dl0 bitem: Diedukas linksminasi: Alternatyvi paskirtis - mashina atpratinanti rukyti. Shalutinis poveikis: tushcios kishenes, pakilus nervine itampa arba ir tas ir tas jei proto ner

Jei fokusas ish viso i pievas - nepaleidzia. Jei truputi gaudo - bando isukt.

Imanoma.Jei nesufokusuoja (kai per silpntnas arba per stiprus lazerio spindulys) tai ir nesuka varikliuko, nes nera tikslo tai daryti. Galima paziureti ar lazerio fokusavimo leshiukas vaikshto aukshtyn ir zemyn ar ne. Jei net nevaikshto tai dar kazkas pazeista (pvz shleifa nutrauke).

Kaina shiaip priklausys nuo galingumo. Ir siustuvas bus(turetu buti) brangesnis nei imtuvas. Bet tokio lygio kaip pateikta pvz kaina tikrai kosmine nebus (nebent pacioje pradzioje, tikslu nuskalpuoti ezius entuziastus, trykshtancius noru ishleisti babkes tikslu pasipuikuoti).Patentuoti ten nelabai ka yra (ir nenoreciau tiketi, kad imanoma - jie gi tik pagamino komercini prototipa to kas jau senai atrasta). Labiau tokie dalykai tikiu, kad bus pritaikomi ikraudineti mobilia technika, o ne stacionarius DVD ar pan. Pvz.: atejai i namus, numetei mobiliaka ant stalo ir jis tau kraunasi kol ten guli. Nereikia sukti galvos pajunginejant laidus. Arba pvz vaziuoji visuomeniniu transportu ir ten tau mobiliakas kishenej budamas automatishkai pasikrauna, kaip bonusas uz ishmushta bilietuka

Atstatyk i pradine padeti ir jei neishkepinai lazerio - veiks kaip veike.Visada priesh kazka pradedant sukineti reiktu pirma pasizymeti pradini tashka ir pokycius daryti minimaliai, o ne sukalioti ish vienos puses i kita kaip laivo shturvala

Zinant kad tas virusas toks gudrus, kad net pakoreguoja online bankiniu saskaitu ishrashus (paslepia pervedimus, nerodo tikros sumos), niekada neina i saskaitos minusa, pervedineja nedidelem sumom, kad nesukeltu itarimo ir pan, tai speciau, kad jis yra adaptuotas kokiam vienam-dviems pasaulinio lygio bankams. Lietuvoj tokio guraus apsirashinet jauciu neapsimoketu. Bet... jei jis gabus surinkt pakankamai auku ir Lietuvoje - kodel gi ne Ash kai pirma karta ishgirdau ka jis gali ishkresti buvau shokiruotas nuo to kiek energijos i trojana idejes jo autorius. Uz gabuma autoriu galima butu pagirti, tik tiek, kad jis nukreiptas netinkama linkme.

Kaina neturetu buti didele (savikaina koks 10-20$, o prakalines jauciu po kokia 100-200$ ), nebent bus dirbtinai ishpusta. Jei tiketi tuo kas zinoma, tai itakos neigiamos neturetu buti Bet laikas parodys.

OLED technology explained using a pickle and an Igor Spustelkit nuotrauka, kad paziuret video. O cia placiau apie OLED.

Bendrovė „Sony“ pranešė sukūrusi prototipinę aukšto efektyvumo buitinės elektronikos įrenginių maitinimo sistemą, galinčią tiekti jiems elektrą be laidų. Energija be laidų – sena inžinierių svajonė, dėl didelių nuostolių ir mažo efektyvumo sunkiai besiskinantį kelią į rinką. Toks energijos perdavimo principas žinomas jau daugiau kaip šimtą metų – visos radijo bangų transliacijos remiasi bevieliu energijos pernešimu, tiesa, labai mažais galingumais. Todėl tokiu principu kol kas galima transliuoti nebent pačią informaciją, bet tik ne energiją. Tiesa, negalima sakyti, jog nėra bandymų kaip tai pakeisti. Dar 2007 metais rašyta apie tai, jog JAV tyrėjams pavyko bevieliu būdu įžiebti 60 W už 2 m esančią elektros lemputę. Šio eksperimento metu pasiektas bendras 40% naudingumas – daugiau nei pusė siųstuvo spinduliuojamos energijos nepasiekė imtuvo. Dabartinis „Sony“ nuotolinio energijos perdavimo prototipas negali pasigirti įspūdingais erdviniais parametrais – energija perduodama iki 50 cm (su tarpiniu pasyviniu reflektoriumi iki 80 cm) atstumu, tačiau bendras naudingumo koeficientas yra jau įspūdingas ir siekia 80 %. Bendrovės inžinieriai jau atliko eksperimentus, kurių metu daugiau nei 50 centimetrų atstumu transliavo 60 W galios maitinimo signalą (įtampos lygis siekė 100 V) 22 colių įstrižainės skystųjų kristalų televizoriui. „Sony“ pristatyta technologija ypatingai niekuo neišsiskiria iš analogiškų sistemų, tik panašu, jog šiuo atveju inžinieriams pasisekė labai gerai išnaudoti magnetinį rezonanso efektą. Besidomintys elektronika nesunkiai susigaudys kas tai yra, o su tuo nesusijusiems skaitytojams trumpai paaiškinsime – suprojektuotoje sistemoje yra dvi ritės; viena iš jų, pirminė, jungiama prie kintamosios srovės šaltinio, antrinė montuojama televizoriuje ar kitame energiją priimančiame įrenginyje. Į pirmosios ritės įėjimą paduodamas maitinimo signalas, kurio dažnis preciziškai tiksliai sutampa su nuosavu ričių rezonansiniu dažniu. Imtuvui ir siųstuvui dirbant darnaus rezonanso režimu eliminuojami pagrindiniai nuostolių šaltiniai ir į imtuvą patenka apie 80 % ištransliuotos energijos. Žinoma, lyginant su įprastiniai laidais prototipinės sistemos efektyvumas nedidelis - perduodant energiją patiriamas apie 20 proc. nuostolis, dar tam tikra jos dalis prarandama antrinės ritės elektros grandinėje konvertuojant kintamą elektromagnetinį signalą į maitinimui tinkamą formą. Tačiau jau dabar ši sistema yra geresnė už ankstesnius bandymus, o „Sony“ inžinieriai savu ruožtu tikisi, kad jiems dar labiau pavyks padidinti sistemos naudingo veikimo koeficientą. Bendrovė kol kas neskelbia, kada planuoja parengti šią technologiją komerciniam naudojimui ir kada rinką galėtų pasiekti pirmieji ją naudojantys įrenginiai.

Bankinis trojanas kaltę primeta nekaltoms aukoms Sudėtingos Trojos arklių programos, sukurtos ištuštinti banko sąskaitas, išmoko naujo triuko: jos meluoja tyrėjams apie tai, kur buvo pervesti pinigai. Pirmiausia šią naujieną paskelbė kompanija „Finjan Software“. Trojaną „URLzone“ šiuo metu visi žino. Jis perrašo banko puslapius taip, kad aukos negalėtų suprasti, jog jų sąskaitos buvo ištuštintos. Be to, šis trojanas turi sudėtingą valdymo ir kontrolės sąsają, leidžiančią nusikaltėliams nustatyti, kokią sąskaitos dalį jie nori ištuštinti. Kompanija „Finjan“ nėra vienintelė, kuri stebi „URLzone“. Kompanijos „RSA Security“ tyrėjai tvirtina, kad programinė įranga naudoja keletą metodų, kuriems vadovauja tyrėjai ir teisėsauga. Tyrėjai sukuria savo programas, kurios atkartoja realių trojanų elgesį. „Kai „URLzone“ atpažįstą vieną jų, ji nusiunčia netikrą informaciją“, - teigė „RSA“ nusikalstamų veiksmų tyrimų laboratorijos vadovas Aviv Raff. Saugumo ekspertai jau seniai paskelbė tyrimą, tiriantį vidinį kenksmingų kompiuterinių programų, tokių kaip „URLzone“, darbą. „Dabar kita pusė žino, kad jie stebimi“, - sakė Aviv Raff. Kai „URLzone“ aptinka tyrėjo programą, jis neatsijungia iš tyrėjo kompiuterio, bet nurodo pervesti pinigus. Tačiau užuot pervesdami pinigus į nusikaltėlio sąskaitą, nusikaltėliai pasirenka nekaltą auką. Paprastai tai būna žmonės, kuriems iš kitų įsilaužtų kompiuterių buvo teisėtai pervesti pinigai. Iki šiol buvo naudojamasi daugiau nei 400 teisėtų sąskaitų. Šiuo būdu stengiamasi suklaidinti mokslininkus ir užtikrinti, kad tikrieji nusikaltėliai nebus rasti. Jau metus bankiniai trojanai, tokie kaip „Zeus“ ir „Clampi“, tuština sąskaitas. Tačiau „URLzone“ yra pirmasis pažangesnis trojanas. Per praėjusį mėnesį jis užkrėtė apie 6 400 kompiuterių. Per dieną iš sąskaitų nurašoma apie 12 000 eurų (17 500 dolerių).

Bile kaip ir greitai - netiks (iki lazerio uzmushimo). Todel kad reikia zinoti ka sukti, kaip ir kiek sukti. O kas papasakojo ant greutuju tai tegu dabar ir padeda srebti koshe

Ja ja. Pats "optimaliausias variantas" Deja tau nieko jis nepades. Gi pats rashei kad pas tave: "DIMM1: 256 MB PC2100 DDR SDRAM". Tai tu geriau nebandyk DDR2 grust. Ir pasiseks tau jei pigiai gausi, ir dar 1G. Manau dasidetum papildomai 256MB ir butu tau pats tas. Tolimesnis RAM didinimas zenkliai paspartejime nepasireiksh. Ziurek ar ish viso dar ka nors rasi, o tada mastyk

Na, bishki meluoji Arba tau paprasciausiai nepasiseke (arba kazka gal ne taip darai, bet tuomet neturetum neigti to ko tau nepavyko igyvendinti).Jei defragmentuoji teisingai HDD, defragmentuoji ir susitvarkai registrus (neesamos nuorodos, nereikalingi duomenys ir pan.), tai pagreitejimas tikrai bus. Ir zymus. Ir tikrai ne ka blogesnis nei perinstaliavus Windowsus ir sugrudus tas pacias programas. Logishkai pamastyk.

Tu turbut niekad neesi bandes kad taip drasiai tvirtini, a?O ash patarciau nuo to kaip tik ir pradeti, nes tam nereikia jokiu investiciju. Isidejus papildomai RAM'o page failo kurima harde galima atjungti.

Paciam turbut to 1:1 neprisireiks, bet paskaitineti buvo idomu. Sekmes konstruojant!

Tai gal ten pas tave tik plastmase su 128MB lipduku, o viduriai 8MB

Kazkiek pageretu. Bent tikrai nesuletetu.O pradziai pabandyk defragmentuoti HDD. Jei HDD uzkishtas, mazai laisvos vietos, tai pirma pratrink ir defragmentuok. Registrai per laika uzsikisha, tai irgi padeda registru pravalymas ir defragmentavimas (arba paprasciausiai - perinstaliuoji windowsus).

Idedu paveiksliuku. Reikia va tokio RGB SCART: Parduotuvese maciau PS2 i tulpes pirkt. O i SCART'a gyvai nemaciau. Pats isigijau per skelbimus, su PS1 konsole jei gerai pamenu.

Mr. Freeman, part 0