Perėjau ir aš pagaliau šitą meno kūrinį. Kitaip negaliu pavadint. Ekrane eina titrai, aš sedžiu virtuvėje ant žemės, o už lango jau pradeda aušti. Ir galvoje visiška sumaištis. Jausmas ne kaip žaidimą praėjus, o kaip pažiūrėjus psichologinį draminį filmą. Negavau emocinio apdovanojimo pabaigoje, nors to gal ir reikėjo tikėtis. Iki pat pabaigos laukiau jog baigsis kitaip negu užsibaigė. Bet ne viskas apsiverčia aukštyn kojom. Nesulaukiau ir dialogo finalinio tarp personažų. Kaip , kad MGS serijose. Ar patiks žaidimas ar ne priklausys nuo kiekvieno žaidėjo asmeninės empatijos. Arba jos nebuvimo. Mano atveju tas nesuveikė iki galo. Tokią sunkią užduotį sau užsikrovė sumanydami šį siužetą. Ir mano subjektyvia nuomone jiems nepavyko iki galo tai igyvendint. Gal reikėjo pasitelkt pagalba papildomų scenaristų ar psichologų. Tam ,kad gauti reikiamą emocinį atsaką iš žaidžiančių. Gal reikėjo sukurti patrauklesnį ir charizmatiškesnį Abby persanažą. Tačiau man užjausti ją buvo sunku. Bet tai vėlgi subjektyvu. Kaip žaidimas žaidžiasi puikiai. Ir nesuprantu tų kas sako jos primytivus ar prastas. Žaidėjams davė sėlinimą, plaukiojimą, nardymą, vertikalų gameplay, smūgius kumščiais, šaltus ginklus, šaunamuosius su snaiperio ir paprastais, lankus, granatas ir jiems dar maža? Ko dar trūksta jiem? Skraidžiojimo kaip supermenui? Man žaidimas patiko, nors scenarijaus tikėjausi kitokio. Jokios užuominos ar vilties apie vakciną nebuvo. Būtu idomu patirti dar kartą tą ilgą kelione per puse šalies. Sutinkant šalutinius personažus su idomiom savo istorijom. Patirti išgyvenimus naujus kartu skirtingose vietovėse. Jis nėra idealus ta prasme , kad patiktų visiems. Bet tokio sumaišymo su purvais jis tikrai nenusipelnė. Kokių nuomonių prisiskaičiau po ivairiom apžvalgom arba jose. Kur surandamos problemos ir jos hiperbolizuojamos iki dangaus. Taip galima kiekvieną žaidimą ap..... Dar kalbant apie gameplay man patiko labai praneti po vandeniu negiliose vietose. Gali bėgti , o gali atsigules dugnu po vandeniu pranerti. Nu genialus sumanymas. Dar patiko daužyti stiklus. Prieini uždarytas duris ir žiūri langas šalia. Ai ne bėda galima išdaužt ir patekus vidun iš ten atidaryt jei reikia. Tas nepabodo iki pat galo. Gal čia atsiskleidė mano užslėptas vandalizmas. ?
Aš linkiu kūrėjams po šio žaidimo gerai pailsėti ir atsigauti. Susirasti naujų talentingų žmonių savo komandai. Ir su naujom jėgom kibti į darbus. Kuriuose toliau mus džiuginti savo liguistu pedantiškumu.
PS: pirmą kartą rašau tokį ilgą postą. Turbūt žaidimas tikrai neeilinis.