Mason13

Geras žaidimas gaila po 340h sudeginau motina (kompo žinoma). Tai dabar verkiu kampe.

. Išleidimo data: Vasario 18, 2016 (Steam versija, apie kuria kalbama apžvalgoje) Kūrėjai: Spike ChunSoft Leidėjai: Spike ChunSoft Kaina: 27,99€ Steam versija taip pat galima žaisti ir Linux platformoje, kas man kaip Arch Linux sistemos vartotojui labai džiuginantis dalykas. „Danganronpa: Trigger Happy Havoc“ – tai detektyvinė vizualinė novelė su mistikos elementais. Pirmąkart ji buvo išleista PSP platformai dar 2010 metais, tačiau tik Japonijos rinkoje. Žinoma, atsirado žmonių, kurie, atradę šį žaidimą, nusprendė neoficialiai išversti jį į anglų kalbą, tai 2013 metais ir įvyko, o po metų Playstation Vita konsolėje pasirodė ir oficialus vertimas į anglų kalbą su anglišku įgarsinimu. Kadangi egzistuoja žmonės, kuriems angliškas įgarsinimas ne prie širdies, žaidėjams suteiktas pasirinkimas tarp angliško ir japoniško. Bet, atvirai kalbant, skirtingai nei tikriausiai daugumai, japoniškas man nėra labai mielas ausiai, todėl aš palikau anglišką. 2016 metų vasario 18 dieną pasirodė ir versija asmeniniams kompiuteriams. Tai yra 4-oji platformą, kurioje pasirodė šis žaidimas, neskaitant Playstation konsolių. „Trigger Happy Havoc“ taip pat pasirodė ir mobiliuosiuose Android ir iOS, deja, tik japoniškos versijos, todėl žaidėjai, kurie nesupranta japoniškai, bet nori išbandyti šį žaidimą savo telefonuose, turės tai daryti naudodami PPSSPP emuliatorių. Lyginant su PSP versija, pagerėjo grafika, atsirado papildomi žaidimo režimai, Steam pasiekimai ir kortos, bet apie juos vėliau. Šį žaidimą kūrė studija „Spike Chunsoft“, atsakinga už tokias vizualines noveles kaip 9 Persons, 9 Hours, 9 Rooms ir Conception 2. Žaidime pasakojama apie tokį Makotą Naegi, vidutinioką, kuriam pasisekė patekti į vieną iš geriausių miesto gimnazijų „Hope's Peak Academy“, kur patenka tik geriausi iš geriausių savo sferose pasižymėję mokiniai (geriausi programuotojai, sportininkai, menininkai, stilistai). Na, o mūsų veikėjas prie visos šitos grupės atrodo kaip tarpklasiniame krepšinio turnyre žaidžiantis Trečiokas Marius prie Lebron‘o James‘o. Prisistatęs į atidarymo ceremonija jis apsvaiginimas ir kaip japonų filme „Karališkas Mūšis“ („Battle Royale“ – vyresnė „Bado Žaidynių versija“) nieko nesuprasdamas atsibunda klasėje bei bando išsiaiškinti, kas nutiko. Suradęs bendraklasius jis išsiaiškina tai, kad kažkokiu neaiškiu būdu atsidūrė mokykloje, visi išėjimai uždaryti, o prie langų prikaltos metalinės plokštės, taip pat kiekvienoje patalpoje yra vaizdo kamera. Ir visai netrukus prisistato pagrindinis šio žaidimo piktadarys Monokuma, kurį paprastumo vardan toliau vadinsiu tiesiog „Meškiu“. Jis visai klasei praneša, kad jie gimnazijoje pasiliks visam gyvenimui, tačiau yra vienas dalykas, kuris leis jiems išeiti į laisvę. Tad Meškis pasako kažką panašaus į: - Gyvenimas tai žaidimas. - Žudyk arba būsi nužudytas. Meškio sąlygos paprastos – jeigu kas nors taps blogiuku ir nužudys savo klasioką bei sugebės išsisukti, tas pilietis galės keliauti namo. Tačiau yra vienas dalykas – jis privalo išlikti nepastebėtas ir nepagautas nusikaltimo vietoje. Išklojęs visą informaciją, Meškis mums suteikia elektroninę pažymių knygelę, kurioje galima rinkti duomenis apie savo klasiokus, įrodymus, sužinoti taisykles ir išsaugoti žaidimą. Norėdamas užtikrinti, kad visi mokiniai prarastų bet kokią viltį ir žaistų šį žaidimą, jis pradeda imtis įvairių raginimo priemonių, pvz., jis praneša, kad jeigu iki tam laiko nebus jokių nužudymų, Meškis atskleis blogiausias jų paslaptis arba ima spausti labai didelėmis pinigų sumomis. Žinoma, po kiek laiko jo pastangos duoda vaisių, tarp klasiokų sumažėja pasitikėjimas ir po truputį pradeda kilti paranojos jausmas. Aišku, yra vienas dalykas, kuris asmeniškai man laužo visą įsijautimą į žaidimą ir tai specialiai buvo padaryta siekiant sumažinti žaidimo amžiaus cenzo reikalavimus – kraujas nudažytas rožine spalva. „Trigger Happy” – tai žodžiai, kuriais apibūdinamas veikėjas, negalintis ar nenorintis paleisti pirštų nuo gaiduko ir galintis nupilti kitus. Šiuo atvejų tai gali būti vienas iš mokinių, kuris mes kaltinimus kitiems, nesvarbu kokia proga ar kuo jie nusikalto šiam asmeniui. Kitaip tariant, tai žmogus, kuris nelauks progos paleisti kaltinimus į jūsų pusę, o kadangi pagrindinis veikėjas pakankamai gerai gaudosi situacijose, jis bus vienas iš pirmųjų, kuriam pareis „serija”(angl. – Burst). Po kiekvieno nužudymo ar nelaimės, surinkus visus įkalčius nusikaltimo vietoje, pristatomas klasės teismas, kurio metu bus ieškoma kaltininko ir bandoma jį patraukti atsakomybėn. Meškis praneša, kad jeigu bus surastas tikrasis kaltininkas, jis bus nubaustas mirties bausme, tačiau jeigu nusitaikysite į nekaltą veikėją, egzekucija bus surengta visai klasei išskyrus kaltininką, kuriam bus leista išeiti į laisvę. Pradžioje viskas prasideda nuo „Nonstop Debate“, kuriame jūs atsišaudote į surastus prieštaravimus tarp klasiokų parodymų ir turimų įrodymų, kurie šioje vietoje atspindi kulkas. Tiesa, jūs negalite švaistyti šių kulkų, kadangi už neteisingą spėjimą neteksite gyvybių. Einant siužetine linija tolyn, visi režimai atitinkamai pasunkės ir pridės naujų elementų, kurie arba padės, arba pakenks. Po svarstymų seka krūva galvosūkių ir po jų įrodymų – tikrinimai ir nesutapimų paieška. O galiausiai turime „Machinge Gun Talk|bullet time Talk“ – tai svarbiausias etapas, kurio metu į jūsų pusę bus paleista serija kontrargumentų, į kurią jūs turėsite ritmingai ir greitai atsišaudyti turimais įrodymais. Nuo to, kaip greitai ir tiksliai jūs reaguojate, priklauso po teismo gauti taškai, kurie suteikia monocoins – žaidimo pinigų, kuriuos galima naudoti siekiant atrakinti papildomos medžiagos. Po kiekvieno teismo užbaigiamas skyrius, tačiau aš nežinau skyrių skaičiaus ir kas tie blogiečiai. Kai niekas nieko nebando nužudyti ir po truputį įsivyrauja ramybė, jums suteikia laisvo laiko, kuris gali būti panaudotas siekiant artimiau susipažinti su klasiokais, duoti dovanų ir gauti kokį įgūdį, kuris padės kitame teisme, taip pat galėsime apie rinkti daugiau informacijos ir užpildyti failą elektroninėje knygelėje. O monocoins bus naudojami pirkti dovanas, kurių, atvirai šnekant, devynios galybės ir kiekviena iš jų skirtingai veikia žmogų, su kuriuo bendraujame. Kadangi kiekviena persona šioje gimnazijoje turi savitą asmenybę, charakterį ar šiaip nuvažiavusį stogą, bus gana sunku atsirinkti, kas tikrai žaidžia meškio žaidimą, o kas tėra ne vietoje ir ne laiku pasitaikęs „družbanas“. Kai kurie veikėjai žaidimo metu taip pat įgauna transformacijas, panašias į tas matytas „Drakonų kovose“ ir nukreipia taikiklį tiesiai sau prie smilkinio. Visos bylos, sukurtos gana įdomiai ir tikrai bus įdomu jas narplioti, kadangi tikrasis kaltininkas, bus ne tas, apie kurį galvojame, o žaidimo kinematografiški kameros kampai prideda žaidimui „over the top“ anime jausmo. Vietomis Meškis prie niūrių aplinkybių pradeda skaldyti labai juodus juokus taip užtikrinant, kad žaidimas nesilaiko prie depresyvios nuotaikos, visgi išlaikomas balansas tarp rimtumo bei juokų. Tiesa, reikia paminėti ir tai, kad Meškis gali ir pats susitepti rankas, jeigu koks nors veikėjas sulaužo taisykles. Kaip vizualinė novelė ji pasižymi labai greito tempo žaidimo eiga, jeigu lyginsime su žanro standartais, Ir labai sklandžiai perėjimais, bei minėtais kameros kampais. Prie šio gėrio prisideda ir gana originali, lyginant su kitais žaidimais, veiksmo vieta bei mums skirtos užduotys. Vizualinių novelių ir nuotykių žaidimų mėgėjams šis žaidimas bus tikras saldainiukas, kaip ir žmonėms žaidusiems tik originalią versija, kadangi papildomas turinys žymiai prasilenkia su tuo kas buvo originale. Kalbant apie AK/PC versija turiu pasakyti tai, kad tai išties labai gerai padarytas portas, žaisti galima 60 fps ir ekrano raiškose virš 1080p su antialiasing ir puikiai suderintu klaviatūros bei pelės valdymu. Žaidimą įveikti užtruks šiek tiek daugiau nei 20 valandų. Galiu drąsiai teigti, kad žaidimas išlaiko kokybę nuo pradžios iki pabaigos, apie kurią galiu pasakyti tik tai, kad ji tikrai dviprasmiška ir vers jus ieškoti atsakymų patiems.

Undertale

Tai dabar liko tik SMT IV Final sulaukti, ten mes galėsime nunešti Dievą (YHVH), ir veiksmas vyksta iškart po šio, serijos standartai nelaužomi ir kaip kiti tęsiniai jis tęsia tradicija, kad praeito žaidimo "neutral" pabaiga yra "Canon" ir seka paskui ją. Finale žudysim dievus, taip sakant. Fun Fact: pirmasis serijos žaidimas pasirodė dar 1987 (Megami Tensei/ Famicom) t.y apie 9 metus prieš pirmą pokemonų žaidimą (1996). Šiaip pats bandžiau IV ir visai patiko, bet neperėjau dėja. Bet galiu spėta, kad pagal serijos taisyklęs, kažkas kas nėra mūsų "šaikoje" pagal "alligment" žus, kaip ir kitose žaidimuose.

80h viskas pereita beliko ant S visas misijas įvykdyt, visi side ir b***** tik 72 procentai, tai reikia dar daug atrakinti visko.

Išleidimo Data: 2015, rūgsėjo 1 Kūrėjai : Kojima Productions Leidėjai: Konami žaista su AK/PS3 Fantomo skausmas – tai nebeegzistuojančių galūnių skausmas, kuris šio žaidimo veikėjams primins jų tikslą – kerštą už žuvusius draugus, kurių jau nebėra, bet vis tiek jaučiasi jų buvimas šalia. Apie ką yra Metal Gear ir ar galima žaisti nežinant praeitų dalių siužeto? Metal Gear – tai jau 28-us metus gyvuojanti sėlinimo žaidimų serija, kurta Hideo Kojima (kuriam Phantom Pain yra paskutinė serijos dalis) ir leidžiama kompanijos Konami. Serija žinoma dėl įdomių veikėjų (tokių kaip vienas pilietis jaučiantis potraukį kartoninėms dėžėms ir gitaristas, kuris neseniai perėjo prie smuiko) ir rimtų politinių temų (šio žaidimo tema – terorizmas). MGS Phantom Pain yra trūkstama grandis, kuri paaiškina ryšį tarp pirmojo Metal Gear ir likusių serijos žaidimų, pasakojančių apie Solid Sneiko tėvą, žinomą kaip Didysis Bosas. Pagrindinis šio žaidimo motyvas yra kerštas ir kadangi tai yra serijos priešistorė, kuri paaiškina kaip Sneiko tėvas tampa blogiečiu, čia niekam gerai nesibaigs. Siužetas (trumpas istorijos paaiškinimas) 1975-iais, Didysis Bosas patraukia į misiją išgelbėti 2 veikėjus, su kuriais per „Peace Walker“ užmezgė gana neblogus ryšius, tačiau vieną iš jų, trigubą agentę, vardu Paz Ortega arba Pacifika Oušen (Pacifica Ocean), pagrobė organizacija, žinoma kaip Šifras (Cypher) ir jos specialus smogikų būrys XOF, kurie įkalino minėtą veikėją CŽV stovykloje Kuboje. Jai iš paskos sekė vaikinukas vardu Čiko, kurį irgi įkalino toje pačioje stovykloje. Didysis Bosas, žinoma, pradėjo operaciją siekdamas juos iš ten ištraukti, bet, deja, tai buvo XOF būrio spąstai, dėl kurių Boso misija žlunga, o jis netenka ir pagrindinės bazės Karibuose, ir abiejų savo draugų. Taigi, po 9 metų komos jis atsibunda ir supranta, kad nebeturi kairės rankos ir kaukolėje yra įstrigęs ragas. Ligoninė, kurioje jūsų veikėjas pragulėjo visą tą laiką, užpuola „Šifro“ smogikai ir praktiškai išnaikina visą personalą bei pacientus, tiesa, Bosui pasiseka išgyventi, nes tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje pasirodo pacientas, kuris teigia esąs Išmaelis ir padeda mūsų veikėjui praeiti pro smogikus. Žinoma, tai nebūtų Metal Gear jeigu nebūtų įdomių įvykių. Bosą atranda Ocelotas ir praneša, kad Kazuhira Milleris, vyrukas, su kuriuo bosas įkūrė savo privačią karinę organizaciją „Militaire Sans Frontiers“, įkalintas Afganistane ir Bosui tenka ruoštis jo gelbėti. Šį kartą jis turi susitaikyti ir su skausmu, kurio neturėtų būti, kadangi jis nebeturi kairės rankos, kurią pakeičia prostetine. Taip pat pakeičia vardą į „Punished Venom Snake“. Dėl ko žaidimas įdomus? Phantom Pain pasižymi labai dideliu atrakinamo turinio kiekiu – įvykdęs visas pagrindines ir šalutines misijas turiu 70 procentų įveiktą žaidimą. Taigi tie žaidėjai, kurie mėgsta įveikti žaidimą visu 100 procentų, turės tikrai labai pasistengti. Tačiau, jeigu žaidžiate įprastu tempu ir tik pagrindines misijas, galite žaidimą pereiti per 30-35 valandas. Ilgamečiai serijos fanai pasiges kodekų, kuriuos pakeis kasetės, šiek tiek paaiškinančios žaidimo siužetą ir veikėjų pastebėjimus. Pagrindinis veikėjas didžiąją žaidimo dalį ir taip nekalbės taip leisdamas žaidėjui lengviau įsijausti į vaidmenį. Taip pat, kaip jau buvau minėjęs, žaidime ne tiek ir daug vaizdo intarpų palyginus su kitais žaidimais. Ypač tai pastebima lyginant su MGS:4, kuris buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą dėl ilgiausio vaizdo intarpo žaidimuose.[1]) Tai visgi – kaip pats žaidimas? Siužeto prasme, egzistuoja 37 pagrindinės misijos, 13 pasikartojančių tik sunkesnių ir 157 šalutinės misijos. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio smagu žaisti, yra žaidėjui suteikta pasirinkimo laisvė. Jeigu jūs norite būti Džonas Rembo, jūs galite – svarbu nežūti ir užbaigti savo darbą. Jeigu norite sėlinti – galite, žinoma, dėl pakankamai protingo dirbtinio intelekto misijų sunkumas bus dinamiškas ir keisis priklausomai nuo jūsų veiksmų. Pavyzdžiui, jeigu visąlaik taikotės į galvą, po kurio laiko priešai užsidės šalmus, taip priverčiant keisti strategiją. Žaidėjui suteikiama galimybė apeiti šį dalyką nusiunčiant savo smogikus į šalmų sandėlį ir priešai vėl nebeturės šalmų. Tačiau didžiąją žaidimo dalį jums reikės užmigdyti priešo kareivius, kad su balionu juos partemptumėte į bazę ir gautumėte naujų karių savo organizacijai. Ši mechanika paimta iš Peace Walker. Jums duodama ypatinga pasirinkimų laisvė, net ir „išjungiant“ priešą... Atsiprašau, turėjau omenyje būsimą bazės personalą. Juos galima sušaudyti migdomaisiais, o už jus tai gali padaryti „draugužis“ (buddy) arba galima prieiti prie būsimo draugo arčiau ir senamadiškai „pakrauti malkų“. Na, žmonės su geresne fantazija taip pat gali panaudoti tuščias ginklo apkabas, kurios pataikiusios veikėjui tiesiai į veidą jį išjungia, o kai pataikote žaidimas sugroja labai specifinį garsą. Žinoma, išgirdę bet kokį įtartiną garsą priešai pradės ieškoti šaltinio ir jeigu garsas per daug įtartinas į tą pusę pareina mortyrų sviediniai, o jeigu tai vyksta naktį jie pradės šaudyti šviečiamąsias raketas. Dėl tokių pakankamai protingų priešų, bandydamas sėlinti ir eiti tyliai jaučiau lygiai tokią pačia įtampą lyg žaisdamas pirmuosius „Hitman“ žaidimus. Na, o jeigu nepasiseka ir jus pastebi, įsijungia „Reflex“ režimas, kuris sulėtina laiką ir suteikia šansą neišsiduoti pašalinant asmenį, kuris jus pastebėjo. Kadangi šiame žaidime nėra sunkumo lygių, kai kurie žaidėjai nepatenkinti, tačiau jeigu norite patirti sunkumą rekomenduoju žaisti su žemiausio lygio ginkluote ir eiti tiesiai į priešo stovyklą. Misijų metu nebūsite per daug baudžiamas jeigu eisite garsiai ir žudysite priešo karius palyginus su Peace Walker, tačiau jeigu sugebėsite išlikti nepastebėtas, gausite papildomų taškų ir gerą misijos įveikimo įvertinimą. Einant tyliai, migdant kareivius ir siunčiant į baze su fultonu, jūs pagerinsite vienos iš kelių skirtingų bazės komandų personalo lygį, o jam didėjant jūs galite gauti įvairesnių ginklų ir daiktų, pavyzdžiui, kietesnių kartoninių dėžių. Atrakinus aukšto lygio ginklus jūs pradėsite lengviau įveikinėti misijas ir smagiau praleisti laiką, ypač kai aukštesnio lygio ginkluotė ir daiktai eina per „crazy“ ir „cool“ kategorijas, o tokie dalykai kaip raketinis kumštis (Rocket Punch) ar kai pilnai ištobulinate balioną, vadinamą fultonu, suteikia dar daugiau linksmumo, jau neminint akimirkos kai jūs atrakinate mini juodąją skylę, kuri teleportuoja visus objektus į „Deimantinių šunų“ bazę. Tačiau yra vienas svarbus dalykėlis. Viskas Phantom Pain, kitaip nei Peace Walker, kainuoja žaidimo pinigais - GMP (Gross Military Product), net ir tokie paprasti dalykai kaip pasirodymas mūšio lauke, ginklų atsiuntimas, priešų nutempimas į motininę bazę. Minėtasis veiksmas, žinoma, kainuoja ne taip brangiai, palyginus su kitais tačiau, kai neturite GMP reikia taupyti. O jeigu išeinate į minusą bazės moralė krenta. Visiems geriausiems šio žaidimo ginklams ir daiktams reikia papildomų resursų, tokių kaip taurieji metalai, kuras, biologinės medžiagos, kurias partempus į bazę dar reikia išgryninti ir tai užtrunka. Nereikia pamiršti ir pakankamai efektyvaus pinigų naikintojo D-Walker (palyginti mažas dvikojis kovinis robotas), kuriam tobulinti reikės labai daug pinigų, tad jeigu norėsite pasinaudoti geriausiais žaidimo siūlomais žaisliukais, turite būti pasiruošęs už juos susimokėti. Po kiek laiko atrasite ir „Gunsmith“, kuris leis tobulinti turimus ginklus iš kitų turimų ginklų dalių, netgi galima sukurti ginklą geresnį už „Metal Gear“[2] Rekomenduoju žaisti Offline režimu – nors jūs ir gautumėte papildomų bonusų prisijungę prie serverių, tačiau prisijungus jūs prailginsite iDroid laukimo laiką kartais net iki kelių minučių, kas gaišina jūsų brangų laiką. Kalbant apie žaidimą, man patinka tas faktas, kad kiekvienas „Venomo“ naudojamas daiktas turi savo panaudojimą, net ir vandens pistoletas, kuris gali būti naudojamas priešo elektronikai naikinti ir sutaupyti šovinius naikinant minas. Taip pat man patiko žaidime naudojami tokie 80-jų hitai kaip „Take on Me“, „Rebel Yell“, „Final Countdown“, kurie pagyvina žaidimo atmosferą, neminint, kad pridedamas ir originalus žaidimo garso takelis. Na, o AK žaidėjai gali įsikelti savo muziką į žaidimą ir naudoti kaip sraigtasparnio muziką. Taigi, jeigu kas nors kels per daug problemų, galėsite ant jo pasiusti „Meilės laivą“ ar „Neliesk mano damos“ – taip žaidimą iš dalies padarant netgi smagesniu, ypač kai reikia slėptis nuo milžiniško roboto. Private Military Company simulator 2015? Be operacijų mūšio lauke, jūs turėsite ir privačios karinės organizacijos simuliatorių, kuriame jūs skirsite darbus bazės personalui, atleisite iš pareigų. Kaip buvau minėjęs, jeigu jūs pakelsite bazės moralę, veikėjų įgūdžiai kils. O moralė kyla, kai jūs „užvažiuojate“ kokiam personalo nariui į veidą ar pasirodote šalia grupės. Laikui bėgant jūs plėsite bazę ir su nevyriausybinių organizacijų pagalba pastatysite rezervacinį skyrių, į kurį siųsite mūšio lauke rastus gyvūnus. Bazės personalas bus sudarytas ne tik iš karių, kuriuos ištempėte kovos lauke, bet ir iš savanorių, o kuo didesnis jūsų heroizmo lygis tuo geresnių savanorių rasite. Savonoriai bus iš įvairių tautų: turėsime anglų, ispanų, rusų, latvių, estų ir netgi lietuvių bus, kurie dirbs jūsų bazėje. Kas nepatiko? Free Roam – kadangi tiek Afganistanas, tiek Afrika, be laukinių gyvūnų ir priešo karių neturi jokios gyvybės ar veiklos. Kažkur pradingo visi mudžahidai ir šiaip civiliai gyventojai. Nors žaidime ir duodamas paaiškinimas, vis tiek turėtų būti kažko daugiau. Lygiai, tiesą pasakius, labai gražus ir detalus, bet reikia sulaukti modų palaikymo. Siužetas – žaidimo siužetas nėra blogas, tačiau ties pabaiga žaidimas jaučiasi kažkaip „paskubintas“, dalis siužeto tiesiog neužbaigiama ar nepaaiškinama, o paskutinės misijos bus tik pirmųjų pakartojimas sunkesniu lygiu. Aišku, didžioji žaidimo istorijos dalis bus pakankamai gera daugelio skoniui. Ir nors kai kurie istorijos elementai paaiškinami kasetėmis, kurias gaunate po misijų, – to per mažai. Optimizacija (šitas labai patiko) Šį žaidimą išbandžiau su 4 vaizdo plokštėmis: GTX 980, GTX 960, GTX 560 Ti ir Intel HD 4600. Su šiomis kortomis žaisti galima, žinoma, su Inteliu reikia būti paprastesniam ir susimažinti rezoliuciją iki 1024x768 ir nustatyti viską ant low, bet užtat išlaikomas stabilus, net 32 kadrų per sekundę dažnis, o tai yra žymiai geriau nei parodo PS3 ir Xbox 360 žaidimo versijos. Kalbant apie 980, žaidžiant Full HD prie vieno monitoriaus ultra grafikos šios kortos nevargins. GTX 960 žaidžiant ultra, taip pat Full HD rezoliucija, išlaikomas 60 kadrų per sekundę dažnis. Senolė GTX 560 Ti žaidžiant su High nustatymais išlaiko 60fps. Taigi, galima sakyti, kad žaidimas tikrai labai gerai optimizuotas. Grafika tikrai graži. Verdiktas Metal Gear Solid V: The Phantom Pain – tai žaidimas, kuriuo mėgausis tiek ilgamečiai serijos fanai, tiek visai šios serijos žaidimų nežaidę žaidėjai. Tačiau jeigu tikitės žaidimo grandiozine istorija su epinėmis bosų kovomis ir siužeto prasme užbaigto žaidimo – stipriai nusivilsite, nors galiu teigti, kad žaidimas vertas visų tų pinigų, kurių aš nemokėjau. Šiam žaidimui duodu stiprų 9, nes Phantom Pain yra tikrai fantastiškas Metal Gear Serijos užbaigimas, kurį rekomenduočiau kiekvienam. Tai, ko gero, paskutinis rimtas žaidimas išleistas Konami. [3] [1] http://metalgear.wikia.com/wiki/Series_Achievements [2] [3] https://www.vg247.com/2015/09/18/konami-stops-all-aaa-console-production-except-for-pes-report/

Po 22 Misijos duoda sukurti FOB.

Geriausią tai pasigamint Weapon To Surpass Metal Gear

Quiet su Sinful butterfly neblogai eina per tankus ir šarvuotus priešus padeda per eliminate heavy infantry, o pagrinde tai D.D bestas priešus parodo, kalinius parodo, priešus tyliai nužudo kai reikia.

^^Saundtrekas irgi visai nieko https://www.youtube.com/watch?v=lYu0xndc0m8

Bendrai paėmus žaidimas tikrai fantastiškas, savo žaidimo eiga, tačiau istorijos prasme tikrai po 30 misijos važiuoja žemyn, ir atvirai pasakius nesigaliu 60 eurų, kurių neišleidau, gavęs review kodą. Be to labai daug cut- content kurį žaidėjai atrado žaidimo kode http://www.windowscentral.com/data-miners-discover-entire-chapter-metal-gear-solid-v-phantom-pain-warning-possible-spoilers

Pirmos 30 misijų galima sakyti AWESOME, likusios tik pritempimas, tikriausiai nebuvo laiko ir pinigų ar kažko nes jaučiausi, kad skubėjo chebra. Taip čia yra fantastikos elementų, kaikurie veikėjai net iš mirusiųjų pasaulio grįš, ir bus kaip boso kova su ugniniu žmogum 20-oj misijoj (Fantastikos elementai tik pagrindinėse misijose). Žinoma didžiąją dalį tai sėlint reikės ir fultoninti žmonęs, kurie yra svarbūs.

Na praėjus 40 valandų, jau galima kaip ir apžvalga rašyt, supratau, kad iš rembo stiliaus kilerio tapau "Tyliuoju mygdytojų", migdantis automatas (užduslintas), migdantis snaiperis (užduslintas) ir vandens pistoletas (ištikrujų visai naudingas ginklas, žinoma ne žudymui.) Mano Loadout: 1. Riot SMG 2. Renov TP 3. Water Pistol Vandens pistoletas, netgi labai reikalingas (Ir aš ne juokauju), jį gauni kai afrikiečių vaikus atveži į bazę, su juo galima naikinti Communication Equipment tyliai ir minas naikint. Ir šiaip labai smagu su juo trolinti priešų kareivius. Aišku prieš kiekvieną misija rekomenduojų šitą įvykdyti , kad priešai be šalmų būtų ir juo lengviau būtų įmanoma užmygdyti.

29 H jeigu tikėsime STEAM, istorija beveik nuo 15 misijos beveik nejuda pereita apie 30 procentų, nes reikia biški pinigų užsidirbt geresniai technikai side- ops, pagaliau atsirakinau užduslintą miego snaiperį, tai žaidžiant su queit padeda susirinkti gerų vyrukų į bazę. Combat deployment padeda sunaikinti priešų šalmų atsargas tai net nereikia stengtis taikytis į masės centrą, o iškart į galvą, kas yra didelis pliusas. Kiek girdėjau, skaičiau galima žaidimą pereiti einant tik per misijas per 25-30H.

Sveiki visi, neseniai berašant šio žaidimo apžvalga kilo mintis šiek tiek atsipūsti ir padaryti kažką neįprasto, todėl sugalvojau paimti kažką seno (1994 dainą) ir sumaišyti su nauju žaidimu ir taip gavosi šis klipas. Tai yra VGMV - Video Game Music Video. Pažiūrėkite, įvertinkite, kritikos numeskite. Svarbiausias klausimas:

Geriau vėliau, negu niekada. Kantrybė - dorybė

Jo žaidimas kabina, ypač man patinka, kad galima įvairiai misijas pereiti, per kova su Quiet tiesiog ant galvos jai numečiau supply drop ir nutempiau į bazę. Šiaip įdomų šaiką rinkt bazei, bet ilgai užtrunka tinkama chebra surasti ir visi developmentai užtrunka, bet nieko prieš negaliu pasakyt. Bet nesiseka man sėlinti, pamato mane žalčiai, reikia helicopterį kviest ir bėgt.