Puikus buvo mėnuo - spalis. Eilinį kartą PlayStation Plus dėka turiu ką žaisti ir ne tik. Daug patirta įspūdžių su mano draugeliu PlayStationu, daug naujų žaidimų neišbandyta, bet nepaisant to daug laiko praleista linksmai žaidžiant nuostabius žaidimus. Trys žaidimai, kurie išsiskyrė šį mėnesį iš mano geiminimo meniu tai Terraria, Dragon's Dogma ir nuostabusis Remember Me. Šie žaidimai pavergė mano širdį, suėdė daug laiko ir patenkino mano alkį. Aišku, buvo ir kiti žaidimai, taip sakant geiminimo gyvenimui paįvairinti. Tarp jų Battlefield 3, kurio buvo baigtas single-player. Labai silpnas šuteris istorijos ir dar labiau kai kurių mechanikų prasme. Daug QTE (Quick Time Event) yra blogai, kai jie padaryti bet kaip, BF3 tie eventai tiesiog šlykštūs. Multi-player nežaistas, nes nekabina. Bandytas Metal Gear Rising, kuris kolkas irgi neužkabino, bet nustebino, kad labai sklandžiai veikia, jausmas lyg 60fps būtų. Visiškai kitaip atrodo, o valdyti vienas malonumas. Bet grįžkime prie šio vakaro žvaigždžių ir mėnesio nugalėtojų.
Terraria
O, Terraria! Kiek daug valandų praleista šiame nuostabiame 2D pasaulyje. Steam rodo 568h, o kiek dar žaista torrentinė versija. Šį mėnesį privalėjau grįžti prie žaidimo, nes buvo išleistas masyvus, nemokamas atnaujinimas, kuris įnešė tiek daug naujo. Žaidimas visiškai pasikeitė. Ateini mokėdamas beveik visus crafting receptus, kur kokį daiktą rasti iš senesnės versijos, o lieki su išpūstom akim, viskas ką matai yra nauja. Nauja muzika, naujos gamtinės sferos, naujas dungeon, 4 nauji bosai, virš 100 naujų mobų, virš 1000 naujų ginklų, daiktų, šarvų, nauji eventai. Terraria pasikeitė neatpažįstamai. Hardmode pvz. dabar tikrai sunkus. Savo nuotykius pradėjau iškart multiplayery, nes tai vienas iš tų žaidimų, kurio multiplayer komponentas man patinka, nors vistiek PvP nevirškinu. Esu labiau co-operative nei competetive žaidėjas. Pradžia buvo labai sunki, ypač kai prarasdavau savo daiktus dėl serverio laikinų nestabilumų. Tačiau tas apsimokėjo, nes vėl susitikom su senais šio serverio žaidėjais, kurie taip pat kaip ir aš prisijungė prisiminti senus laikus ir aišku pasimėgauti nauju atnaujinimu. Kaip anksčiau, taip ir dabar kartu explorinom, rinkom madžiagas naujiems šarvams, grindinom sunkiai gaunamus daiktus. Darėme automatines farminimo bazes - nauji spąstai iš džiunglių dungeon'o labai praverčia. Atsiranda aišku ir tokių šunsnukių, kurie tiesiog iš po nosies pavogia loot'ą. Vėlgi lenktyniavom, kas pirmas išvalys dungeonus nuo loot'o po žemėlapio atnaujinimų, kurie vyko gan reguliariai. Dabar tai buvo ypač svarbu, nes geriausi žaidimo ginklai buvo uždaryti unikaliose skryniose, o raktą nuo jų kartais tekdavo valandomis farminti. Tikrai labai smagiau buvo laikas praleidžiamas. Dabar reikėtų vėl grįžti prie jo, nes neseniai buvo išleistas dar vienas atnaujinimas - specialus Halloween'o update. Vėl naujų daiktų atsirado, tad teks pastudijuoti Wiki.
Remember Me
Šis žaidimas buvo tikru atradimu. Ne todėl, kad anksčiau nieko apie jį negirdėjau. Atvirkščiai, atsimenu, kai jis buvo pristatytas, parodytas gameplay. Ne kasdien pamatysi žaidimą tokį stilizuotą, kaip Remember Me. Ypač įsiminė pristatytas ir akcentuotas prisiminimų manipuliavimas. Sunku tik buvo pagauti hype'ą, kai kūriamas naujas IP, naujos studijos ir naujos idėjos. Gerai, kad egzistuoja toks dalykas, kaip PS+. Galbūt būčiau kada nors jį išbandęs ir be to, bet tik tada, kai pinigai jau netilptų į piniginę, bet ta diena dar neišaušo, dar toli iki to. Žaidimas savyje turi viską, kas man patinka žaidimuose. Third person, o ta persona dailioji ir nuostabioji Nilin. Malonu ne tik ją valdyti, bet ir klausytis ir stebėti jos istorijos vystymosi. Vis laukdavau, kol voice aktoriai susimaus, kažkaip neįtikinamai ir be emocijų tekstą perskaitys, bet to neįvyko. Ypač gerai padirbėjo Nilin balsą suteikusi aktorė. Žaidimas turi nuostabų garso takelį. Visi mes mėgstam gerą muziką, todėl ir žaidimai privalo turėti įsimintiną teminį treką. Vienas malonumas klausytis viso Remember Me OST albumo. Žaidimas taip pat turi šiokius tokius Environmental Puzzles, kas padidina interaktyvumą, suteikia įvairovės. Bossų kovos įdomios, apgalvotos. Pats gameplay iš video atrodydavo tiesą sakant nekaip, Pressenų sistemą atrodė sunkiai įkandoma, pernelyg buvo panašu į Batmano combo kovas. Praktikoje viskas daug geriau. Žaidimas turi gerą tutorialą, kuris užmaskuotas progresavime. Po naujo dalyko įvedimo žaidėjas puikiai žino kam ir kada naudot tam tikrą galią, smugį ir kaip tinkamai sureguliuoti combo. Man labiausiai efektyviai žaidėsi su: x3 combo - Cooldown, x5 - Regen, x6 - Power ir x8 - visų judesių mišinys. Visi šie combo aišku buvo sustiprinti Chain judesiais, tad failinimas ženkliai sumažėjo kai atsirakinau jų pakankamai. Hard sunkumas teikė daugiau satisfakcijos nei frustracijos. Pasirodė, kad žaidimas gerai išbalansuotas, nes peršokus į Easy ryškiai jautėsi pavojingų situacijų sumažėjimas. Galbūt tiesiog buvau apakintas pasaulio gražumu. Kūrėjai sugalvojo ir įgyvendino labai tikėtiną futuristinio pasaulio, o tiksliau Paryžiaus viziją. Visos lokacijos skyrėsi, bet turėjo bendrą bruožą - nepriekaištingą dizainą bei atidumą smulkmenoms. Kai kurie žaidimai turi suprantamus siekius, bet įgyvendinimas neleidžia įsijausti. Tai netaikoma šiam žaidimui. Remember Me yra puikus pavyzdis, kaip reikia pasakoti fabulą ne tik dialogų pagalba. Aš, įsijautęs, perėjau jį vienu prisėdimu, o kitą dieną - antrą kartą dar vienu prisėdimu, taip jis man patiko. Galėsiu dabar dar vieną žaidimą rekomenduoti be jokių abejonių. Tikrai dar prie jo kada nors grįšiu, nes įspūdžiai liko neeiliniai. I'll remember you, for sure...
Dragon's Dogma: Dark Arisen
Įspūdžiai iš Dogmos galėtų būti padalinti į kelias fazes, nes žaidžiau jį su trumpa pertrauka, bet apie viską iš eilės. Prasidėjo viskas kaip ir bet kuris kitas RPG žaidimas - nežinomybė, intriga, personažo sukūrimas, fakcijos pasirinkimas ir kiti standartiniai role-playing dalykai. Istorija vystėsi labai lėtai, nes vykdžiau visus atrastus side- ir Notice Board questus. Pastarieji užimdavo labai daug laiko, kartais, kai kuriuos praleisdavau, nes nesinorėjo taip ilgai žudyti įvairiausių mobų. Tokius banalius questus vengiau. Žaidžiau už fighterį su kardu ir skydu, kiek vėliau - pasirinkau Warrior klasę. Damage buvo neįtikėtinas. Pagrindinis mano Pawn beveik visada atlikdavo Mago vaidmenį, o tiksliau Healerio ir Buffintojo. Šioje, sakykim, pirmoje fazėje žaidimas patiko, o tiksliau sužavėjo gameplayumi, kovos sistema, progresavimu, bet šitie dalykai gali būti pritaikyti bet kokiam geram RPG žaidimui. Kas buvo nauja, tai Pawnų sistema. Labai patiko, kai jie duodavo patarimus. Paėmi kokį nors labiau patyrusį Pawną ir jis tau išdėsto visas mintis priklausomai nuo situacijos, ar tai questo patarimas, priešų silpnas vietas, parodo kelią ir t.t. Pawnai yra taip pat naudingi renkant loot'ą, nešant sunkius daiktus, kad Arisen galėtų laisviau judėti. Visa tai susiliejo į gaivinantį potyrį RPG žaidimuose.
Bėgant laikui, kažkodėl nustojau jį žaisti. Po 40 valandų viskas atrodė kartojosi, pradėjo rodytis monotonija. Galbūt dėl to, kad questus atidėjau ir bandžiau tiesiog atidengti žemėlapį, trumpiau tariant pasileisti į nenuspėjamą nuotykį. Nuotykis buvo smagus, bet tiesiog nustojau žaisti. Bet atsitiko taip, kad vėl įsijungiau žaidimą ir visai nepasigailėjau. Pradėjau vykdyt questus, įsijausti į pasaulį, pakviečiau labai patyrusį Pawną prisidėti prie mūsų kompanijos. Dabar mano chebroje buvo du galiūnai su kardais, viena daili ragana ir viena neužsičiaupianti lankininkė. Antroji fazė, galima sakyti, prasidėjo jau po taip vadinamo žaidimo užbaigimo, tačiau tai tik buvo iliuzija, bo tariamo pagrindinio bosso nukovimo, pasaulis nugrimzdo į dar didesnę duobę. Mobai visur pasidarė agresyvesni, stipresni, o labiausiai smagu buvo raid'inti atsivėrusią mirties duobę pačiame Gran Soren centre. Kas įdomiausia, apart įvairių milžiniškų bossų, buvo ir vienas išskirtinis. Ur-Dragon - galingiausias priešas visame žaidime. Labai įdomi mechanika jo. Paaiškėjo, kad online jo versija suvienija visus žaidėjus vienam tikslui - nukauti bestiją ir gauti epic loot'ą. Su didvyrišku nusiteikimu pradėjau savo žygį iki jo slėptuvės. Vienai kovai duodamos apie 10 minučių, po kurių jis išskrenda. Veiksmą galima kartoti kol jo gyvybės nenukris iki nulio. Bet čia vėlgi problemėlė. Būdamas 60 lygio nedariau jam jokio matomo damage, gyvybių liniją vizualiai nesikeitė. Offline jo versija pavyko nukauti, bet jis tada būna daug silpnesnis, nors loot'as irgi dėl to nukenčia. Vat tokia įdėja su epic bossų labai patiko. Atsirado vieta raid'inti dungeonus - Everfall.
Tik jau kai žaidimą perėjau kelis kartus, tik tada šokau išbandyti Dark Arisen content'ą. Ir gerai padariau. Ten išvis geriau nelyst tinkamai nepasiruošus. Pasirodo tai dar viena vieta raid'inti, bet bossai čia daug galingesni, čia jau net kalbos nėra. Nors loot'as irgi puikus. Pawnai dažnai gelbsti. Buvau užtikęs ir tokias pabaisas, kad pats nei kiek nepakenkiu jiems, o vat Pawnai kažkaip susitvarko. Vien Bitterblack saloje (Dark Arisen nauja lokacija) galima praleisti valandų valandas, ką jau sakyti apie pagrindinį žaidimą. Į Dragon's Dogmą įsitraukiau ne veltui, nes žaidimai tikrai įspūdingas. Juk svarbiausia, kad žaidimai teiktų pasitenkinimą, emocijas ar gerą laiko praleidimą arba viską kartu. Tikrai nesigailiu išbandęs ir paaukojęs daug laiko žaidimui - jis to vertas.
Kas toliau?
Taip prabėgo spalio mėnuo. Tai buvo pagrindiniai GERI žaidimai, kuriuos žaidžiau ir pabaigiau, apart Terrarios. Su puikiais žaidimais laikas bėga nepastebėtai. Toliau planuoju grįžti prie Risen 2: Dark Waters, nes visada turi būti pakaitinis RPG. Reikia užbaigti Tomb Raider Multiplayer, pradėsiu Ratchet & Clank, Resident Evil 5 tikriausiai, galbūt duosiu kitą šansą Metal Gear'ui. Iš tolimųjų svajonių yra aišku pereiti Beyond: Two Souls ir The Wolf Among Us. Bet žiūrėsim ką atneš kitas mėnuo PS+ pavidalu. Instant Game Collection atnaujinimas visada kaip šventė.
O Jūs, ką žaidėt šį mėnesį? Ką planuojat žaisti kitą? Dauguma spėju pasiners į naujos generacijos sukūrį?
