@HesAlwaysNearUs Kaip suprast 600Lt už Diablo 2? Tai kiek kopijų pirkai? Mano patirtis su Pentium 4, o pats tada turėjau Celerona, buvo visai kitokia. Pilna gerų žaidimų budavo, visi geranoriškai dalinosi, pirkdavom žurnalus su žaidimais. Žaisti tikrai buvo ką ir tame tarpe nei vieno multiplayer žaidimo nežaidžiau. Tas pats ir dabar. MP vieną kitą matchą suloši ir grįžti prie SP O ką ten tiek žaisti, paklausi? Na, open world žaidimų net neminėsiu, nes tai akivaizdu, kad jie daug daugiau galimybių kaip praleisti laiką pasiūlo. Bet yra tarkim tokių kaip pvz. Deus Ex, kur ne kartą gali pereiti keliais būdais - stealth, action, nieko neužmušant ir t.t. Dark Souls, kur išvis galima prigalvoti begalę užduočių sau, pasunkinant žaidimą. Žaidimuose juk būna sunkumo lygis, dėl kurio dar ir dar kartą norisi pereiti mėgstamą žaidimą. Daug žaidimų juk turi Scoreboard, kur žaidėjai varžosi dėl vietos už surinktus taškus. Ir čia tik keli pavyzdžiai, kodėl galima žaisti vieną žaidimą kelis kartus, nebūtinai tai turi būti RPG kaip tavo minėtas Diablo ar koks Skyrim. O dėl trofėjų, tai man asmeniškai patinka žinoti, kad žaidimą pereini pilnai, pamatai viską ir surenki ką tik įmanoma. Ne visi žaidimai su trofėjais gerai susitvarko. Kai kurie yra grynas grindas, tokie tai užknisa. Aplamai paėmus, tai beveik kiekvienam žaidime yra nors vienas durnas trofėjus, bet kadangi kiti yra normalūs, tai ir tą vieną sukandęs dantis pabaigi ir mėgaujiesi nauja Platina, my precious! Jeigu jau esi MP mėgėjas, tai tuo labiau turi suprasti trofėjų competetive natūrą. Tai juk dar vienas pasyvus "žaidimas" varžytis tarpusavy. Taip pat tai yra žaidimo užbaigtumo faktorius ir dar vienas challenge, juk tai viena iš priežasčių, dėl kurių žaidžiame, ne visus, bet daugelį žaidimų.