profesorius

Liko 3 dienos labai laukiu

oho tokios naujienos net mane prikele butu ka veikti rudens vakarais

Tu man nepatinki ir kiauriai permatau, kad po tavo durnelio ir optimistiško geriečio kauke slepiasi savanaudis aukšto intelekto niekšas, kurį galbūt kadaise traumavo aplinkiniai...bet vistiek turiu pasakyti, kad tai šaunus video ir šauni užduotis. Linksmų švenčių

Na tikrai nesupratau, bet ka jau padarysi namaste

Nenoriu pasirodyti aršus tiesiog neturiu tiek laiko atrašinėti į niekus: pirmoje pastraipoje pats sau prieštaraujate. Antroje pastraipoje kalbate apie tai, kad jums nepatiko, kad iš jūsų pirko, todėl nusprendėte nepardavinėti, o poto smerkėtė youtube, net nesuprasdamas ir nepamėginęs jo, bet kai kažkas iš draugų pasakė, kad youtube yra gerai tada tapote youtube dalimi. Ignoruosiu suprasdamas tai kaip "užvaldė godumas". Tuomet kažkas iš draugų galėtų pasakyti kad godumas yra blogai. Žaidimų mainams reikia turėti, bet kodėl pats juos perkate, ne tik skelbimuose, bet ir turguje ir pan, o ne vien tik mainotės? Naujas žmogus nori kažkokio žaidimo, bet jo negali įsigyti, kadangi jūs norite mainyti, jam reikia surasti atliekamą žaidimą, kurį galėtų mainyti, bet greičiausiai jo neras, nes tikimybė didelė, kad jis jau guli kažkur pas jus. Tai pasirinkimas kaip ir duotas, bet realiai jo nėra. Abejoju ar aš savo daiktų tarpe rasčiau ką pasiūlyti. Ar ne taip viskas vyksta? Ar naujokai išvis nepageidaujami, nes jūs kaip koks mafijos tėvas valdote rinką? Nieko asmeniško prieš jus neturiu, tiesiog nesuprantu, kaip tokia sistema veikia plačiau, nei kažkoks išrinktųjų draugų ratas. Nieko prieš tai taip pat neturiu, tiesiog gaila žinoti, kad tie žaidimai patenka pas kažką, jie sugrupuojami vienodais po kažkiek vienetų ir tiesiog prapuola, nebeišvysdami dienos šviesos. Mano nuomone tai kaupimas visu gražumu.

Ačiū, kad netingėjai paskaityti ir smagu, kad patiko, sėkmės ir toliau ugdant jaunimą Gal straipsnyje pateikiau, kad iš to užsidirbinėti yra blogai, tai savaime nėra blogai, blogai tampa tada kai pradedi tai išnaudoti. Manau jeigu esu nusistatęs ribą, už kiek pirktum ir ta riba atitinka kainą už kurią parduodi žaidimą, tada viskas gerai. Problema prasideda tada, kai turi žemas pirkimo ribas, bet labai aukštas pardavimo ribas.Tada jaunimas ir bėga, nes pamato iš arti šią problemą. Ar nemanai?

Labas, ačiū už įvertinimą ir kad netingėjai parašyti Tiesa tekste labai kritikiškai aprašau pardavėjus, bet pabrėžiu, kad ne visus, o tik tuos kas iš to užsidirbinėja pinigus. Aš kaip tik esu už mainus/pardavimus, kad žmonės nekauptų daiktų, o jais dalintųsi. Be abejo tai puiki idėja, turėti hobį ir dar iš to užsidirbti, bet tai prastas, mūsų seimūnų lygio mąstymas - svarbu dabar man gerai, o kas po manęs bus tai ne mano reikalas. Rašiau, kad tai mada ir ji greit nepraeis, bet kažkada praeis. Gal pameni kaip buvo su butų pirkimo bumu? Žmonės pirko butus už 500,000Lt, tik tam, kad sužinotų, kad po po kelių metų jų vertė taps 125,000 Lt. Nesinori, kad ir su žaidimais tai nutiktų, todėl kritikuoju žmones, pučiančius kainas. Atvejų, kada turguje gali nusipirkti neveikiantį daiktą pasitaiko. Tačiau man taip būna retai, o jei ir pasitaiko, tai pardavėjas visada pasako, kad netikrino, ar nemokėjo įjungti, bet dėl to ir parduoda už atitinkamą kainą. Pardavėjai ir turėtų prisipažinti, jei kažko neįjungia - turguje reikia bendrauti su žmonėmis. Aš vienas iš tų žmonių kurie elektronikoje nelabai gaudosi, bet remdamasis visokiais gidais ir nebijodamas sugadinti dažniausiai sėkmingai pasidarau ką reikia. O jei nenori pats yra žmonių, kurie tvarko. Taigi nemanau, kad jie pražūtų ir be jūsų pagalbos, Rietavsv, galiausiai vistiek turbūt pigiau išeitų pirkti ir remontą daryti atskirai, ar ne taip? O gal jums reikėtų sukurti kokį savo garantijos ženklą? Galbūt tas minėtasis audeklas tai ir yra. Bet aš ir manau dauguma kitų puikiai apsieina ir be jo. O turgus ar kažkas manau yra kiekvieno aplinkoje, Lietuva nėra milžiniška valstybė, tik kaip minėjau tam reikia skirti laiko ir pastangų. Kiek laiko užtrunka taisyti puikiai žinau, ypač jei reikia dalių gauti, pvz. kol paleidau savo pirmąjį zombį-frankenšteiną iš visokių atliekų surinktą Nintendo DS praėjo mažiausiai pusė metų. Pastaruoju metu paaukojau visą savaitgalį vienos nesenai išlindusios ntsc konsolės atstatymui, reikėjo įdėti nemažai darbo valant, taisant ir beieškant pakaitalų trūkstamoms dalims, bei skirti nemažai laiko ieškant informacijos ir patarimų internete. Dėl komplektų pirkimo, galbūt ne ten žiūriu, bet žaidimu pardavimuose iš tamstos pusės nebuna labai jau daug. Ar nebūna, kad ir tie nenorimieji žaidimai randa kelią i lentyną? O tas parduodamas komplektas tampa tik konsolė su labiausiai kolekcijoje pasikartojančiu žaidimu? Žinoma nesinori parduoti pigiau nei parduodi, bet gal iš viso nereiktų kreipti dėmesio į žmones, kurie tik komplektą parduoda? Jie paprasčiausiai remdamiesi vienu geru žaidimu nori viską parduoti. Aišku tuomet kyla klausimas, kaip atsikratyti kitais žaidimais nenuleidžiant kainos. Vienaip ar kitaip, aš pasidariau sau tokią išvadą, kad jūs norite pirkti už centus iš kitų, bet parduot norite už šimtus litų. Tokia vat provakacija iš mano pusės jūsų atžvilgiu. Apie tą draugą, tai jis padėjo man daug gėrio įsigyti nė kiek nepadidintomis kainomis, ir stengiasi pastoviai perleisti rastus daiktus, kurie jam atrodo neįdomūs, pirmiausia dėdamas juos į mainyk. Jis manęs net nepažinodamas, tiesiog paskolino neribotom laikui pažaisti keletą retų ir labai gerų žaidimų, kai norėjau išbandyti savo naujai įsigytą N64 konsolę.Aišku galima pasakyti ir blogų dalykų, galbūt kitomis aplinkybėmis jei bučiau susipažinęs vėliau, gal ir nenorėčiau su juo turėti reikalų, bet tai jau pasėkmė to, kas įvyko per pastaruosius kelis metus. Užtai dabar jau žinodamas, kad galima apsieiti ir be pagrindinių skelbimų kūrėjų, nenoriu turėti reikalų ir su daiktais nuo balto blizgančio audeklo, bent jau šioje srityje. Nutikus gedimui gal ir kreipsiuos, negali žinoti. O man bijoti nėra ko, aš jau verčiau liksiu be žaidimo, nei kažkam gerinsiuos. O jei su manimi elgiamasi sąžiningai aš ir stengiuos atsilyginti.

Norėjau pažiūrėti, kokių variantų tau, bet užkliuvo šitas: http://www.mainyk.lt/daiktas/sony-playstation-1-zaidimu-kompiuteris-zaidimai/691344 Būk atsargus su tokiais, nes rašo, kad veikia tik su originaliais žaidimais, bet aš žiūrėdamas į žaidimus nesuprantu. Ant visų žaidimų rašo PAL, bet originalūs PAL žaidimai yra dvigubai storesnėse dežutėse, kadangi be cd, ten turi tilpti ir stora instrukcijos kygutė. Southpark žaidimas yra NTSC, kadangi reitingas ant jo yra M, o raidėmis žymimi amerikiečiu reitingai. PAL versija būtų paženklinta skaičiais pvz 11+, 18 ir pan. Amerikietiški originalai būna įprastose plonose dėžutėse. Tiek Pal tiek NTSC originalių diskų darbinė dalis yra juodos spalvos. Taigi išvada tai čipuotas psone, kas nėra blogai, nes gali žaisti neoriginalius žaidimus, bet pardavėjas neoriginalius žaidimus nori prastumti kaip originalius, o tai jau blogai. Kita vertus negali žinoti ar jis tiesą sakė ir ar išvis jam paleido tuos žaidimus.

Ačiū, kad paskaitei Ne, tai ne mano kolekcija, aš iš interneto tą nuotrauka paimiau, nes man pasirodė graži mano kolekcija kuklesnė ir tokių lentynų neturiu yra nuotraukos galerijoje, ką turiu

Sakyčiau kad visai retro, nes psx jau 20 metų senumo pasak wikipedijos,the console was released in Japan on December 3, 1994, taigi kaip tik jubiliejaus proga gali pradėti kolekciją pirmo PS žaidimų esu gavęs iš sendaikčių turgaus, skelbimų ir skudurynų. Skelbimuose buvo prie parduodamų PS2 žaidimų. Gal turi pažįstamų UK, ten playstation žaidimų kainos nėra aukštos, pasiųsk pažįstamus pasidairyti po vietines žaidimų parduotuves ir cash converterius. O pačiai pradžiai jei nuspręsi, galėčiau perleisti keletą savo žaidimų

Rašau norintiems pradėti rinkti retro žaidimų kolekciją. Atsakyti ar verta galima įvertinus kelis nesudėtingus jeigu. Neverta - jeigu tai planuojama daryti dėl mados ir jeigu manai, kad viską susirinksi per skelbimus, nes tiesiog tai būtų per brangu ir yra daug pigesnių ir prasmingesnių užsiėmimų. Verta - jeigu, ketini susigrąžinti savo mėgstamiausius žaidimus ar iš tikro žaviesi praeities technologijomis, bei gali skirti laiko žaidimų medžioklei. Prieš kažkiek, nebaisiai daug metų, pradėjo sparčiai populiarėti retro žaidimų kolekcionavimas. Tai įtakojo nintendo wii virtualios konsolės žaidimų atsiradimas, kai už pinigus iš internetinės Nintendo parduotuvės į Wii atmintį gali parsisiųsti prieš tai buvusių konsolių žaidimus, kitaip tariant tai oficialus Nitendo žaidimų emuliatorius, bei sparčiai populiarėjantys video žaidimų kanalai Youtube. Visa tai įvyko dėl vieno magiško dalyko - nostalgijos. Dabar šis pomėgis ant bangos ir panašu, kad mada greit nepraeis. Populiarumo pasekmė - tai tapo ypatingai brangiu hobiu. Panašu, kad jei žaidimas turi ant jo užklijuotą Zeldos vardą - jis aukso vertės, ir tuo pradėjo naudotis papildomai užsidirbti siekantys asmenys. Aš pradėjau kolekcionuoti, nes man tai buvo natūralu, taip nutiko, kad patys pirmieji žaidimai, kuriuos žaidžiau buvo labai geri (Darkwing Duck, The Flintstones: Surprise at Dinosaur Peak, Chip 'n' Dale, TMNT 2: arcade game, Super Mario Bros, Felix the Cat), tai paliko gerą įspūdį apie tuometinį zilitoną ir aš kartas nuo karto vis norėdavau grįžti prie jų, kol palaipsniui nusprendžiau susigražinti savo mylimiausius vaikystės žaidimus ir įsigyti tuos, apie kuriuos buvau girdėjęs ir visada norėjau pažaisti ( Super Mario 64, LoZ: Wind Waker, Resident Evil Zero ir t.t.). Tuo užsiimu jau penktus metus. Man prisijungus į kolekcionierių gretas, Lietuvoje jau buvo žmonių su milžiniškomis kolekcijomis - tai buvo įkvėpimas, kad galėjau pasiekti ko norėjau. Tačiau tuo metu senus žaidimus pradėjo rinkti ir daugiau nostalgijos gerbėjų ir laikui bėgant viskas buvo sugadinta. Pradžioje skelbimų buvo labai mažai - bet jie buvo gerom kainom. Pavyzdys - įsigijau savo Super Nintendo su 7 žaidimais (jų tarpe Donkey Kong Country 1 ir 3 dalys, Castlevania Vampire's Kiss) už 70lt. Įsigijau kitą puikios buklės Super Nintendo su dėže ir Mario All Stars žaidimu už 20 Lt, tuomet pirmąjį SNES išmainiau į Gamecube. Pagrindinis kolekcijos papildymas vyko mainais arba paieškomis sendaikčiu turguje. Bendrą vaizdą įsivaizduojate. Šiomis dienomis tas pats Nintendo su vienu, kažkieno kolekcijai netikusiu ir atlikusiu žaidimu kainuoja apie 130lt, nors pasirinkimo ir netrūksta. Taigi grubiai tariant reali daikto kaina šiuo atveju išpūsta 6,5 karto. Žiūrint į šviesiąją pusę, kartais pasitaiko ir teisingų skelbimų geromis kainomis. Tokia situacija pasaulyje nusistovėjusi jau senokai, o prieš porą metų taip nutiko ir Lietuvoje. Ir kuo toliau ji tampa vis labiau apgailėtina, kadangi atsirado dvi niekingos šitos požeminės ir vis besiplečiančios industrijos atstovų rušys - perpardavinėtojai ir kaupikai. Perpardavinėtojai - tai tie, kurie ieško žaidimų pigiau ir juos parduoda su milžinišku antkainiu. Naujokai kolekcionieriai pamatę tokias kainas, mano kad jos yra normalios ir nenorėdami blogina situacija parduodami savo atliekamus žaidimus tokiomis pat ar dar aukštesnėmis kainomis, galbūt lygindami jas su ebay kainomis, kur situacija, kaip minėjau, nekontroliuojamai bloga jau ilgą laiką. Rezultatas - dabar žaidimų skelbimų yra apstu, bet tokiomis kainomis, kad daiktus gali įsigyti tik patys turtingiausi. Kaupikai - tai tokia kolekcionierių rūšis, kurios atstovai renka ir krauna i lentynas bet ką, svarbu, kad jos pilnėtų, o gavę naują žaidimą ir jį pažaidę 10 minučių jau nori kito. Jie neperleidžia kitiems net tų žaidimų, kuriuos jie laiko blogais. Tokie žmogėnai trugdo, tiems, kurie nori žaisti. Duosiu pavizdį, daugelio nemėgstami bet mano mylimi NES žaidimai - Ghosts and Goblins ir Jurassic Park guli pas kažkokį kaupiką lentynoje, ir jie niekada nebus žaidžiami, gal net priešingai, jie bus kritikuojami, bet vistiek ten gulės, kai mano rankose jie būtų bent jau kartą per metus žaidžiami su malonumu. Aš pats niekada nelaikau to žaidimo, kuris man nepatinka ar manau, kad jį perėjes nenorėsiu dar kartą pereiti. Blogiausi iš visų tai abiejų šių tipų kombinacijos, kurie pardavinėja tik besidubliuojančius daiktus, be abejo nepamiršdami jus kuo labiau apiplėšti. Tokių žmonių skelbimai vyrauja įvairiuose portaluose, jie labai aktyvus, kurdami savo video, komentuodami, tuo metu galbūt to net nenorėdami smarkiai kenkdami šiai bendruomenei. Net mainydami jie vertina ir lygina žaidimų kainas. Šie mano aprašyti tipai ir pablogėjusi situacija ne kartą vertė susimastyti apie šio hobio nutraukimą, bet nusprendžiau nepasiduoti, kol neturėsiu savo mėgstamiausiųjų savo rankose. Asmeninė patirtis: Visas šitas laikas, skirtas kolekcijai buvo labai smagus. Viską lemia tie nerealūs potyriai, kai gauni labai norėtą ir ilgai ieškotą žaidimą, kai randi dar nebandytą žaidimų konsolę, ypač jei jau kuris laikas nori ją išbandyti, o kartais pradžiuginantis net ir bet koks radinys, kai ilgą laiką nieko naujo neberandi. Nieko nėra smagiau, kai gali pasidalinti tuo su kitu žmogumi, tada kai su geru draugu ar draugais žaidi kabinančius dviejų ar daugiau žaidėjų žaidimus ir visi smagiai leidžia laiką bendraudami, bei mainų metu, kai matai, kad žmogui suteiki džiaugsmo. Visada smagu paštu gauti siuntinį, ypač jei jis didelis, o ir jo laukimas suteikia gerų jausmų. Rinkdamas žaidimus išmokau ir naujų dalykų. Pavyzdžiui naudotis pašto paslaugomis ) Seniau buvau labai drovus ir nemėgdavau skambinti telefonu, tačiau kontaktavimas su įvairių skelbimų autoriais privertė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nuo vaikų iki jų mamų, kurios sunkiai gaudosi apie ką eina kalba. Išmokau derėtis, supratau, kad dauguma kainų yra šiek tiek pataisomos. Dar viena svarbi priežastis, kodėl man tai patinka - tai laiko išbandymus atlaikusių, klasikinių ir nepamirštamų žaidimų patyrimas, žaidimų, kurių nestikėjai pažaisti, ir visa tai vyksta taip kaip buvo sugalvota - tu sėdi ant sofos prieš teliką su pulteliu rankose ir tuo mėgaujies. Daugybė valandų džiaugsmo. Vienas iš tokių žaidimų Legend Of Zelda Ocarina of Time, tai atskiras gyvenimo nuotykis, o gerų Nintendo 64 emuliatorių nėra, todėl originalų turėjimas - vienintelis būdas, pajusti visą šią galią 100%. Labai norėčiau patarti žmonėms norintiems pradėti, o galbūt nesenai pradėjusiems užsiiminėti retro žaidimų kolekcionavimų. Mano TOP 7 patarimai: 1. Nepasidaryk gobšus, neskubėk, nenorėk visko įsigyti per naktį ir gerbk kitus gerbtinus kolekcionierius. 2. Pastebėjau, kad kolekcijos dydis nemažai priklauso nuo gyvenamosios vietos. Pasidomėk, kurie sendaikčių turgūs yra arčiausiai tavo gyvenamosios vietos. Tai turėtų būti pagrindinis tavo lobių šaltinis 3. Nepasiduok, jei tame turguje, nerasi nieko 5 kartus iš eilės, galbūt rasi šeštąjį. Tavo išsvajota SEGA ar Nintendo nebūtinai turi laukti tavęs išskėstomis rankomis. 4. Puikios ir pigios konsolės pradžiai - PS1 ir Sega Mega Drive 2, tik nepirk jų nuo blizgančio balto audeklo per skelbimą, o kantriai ieškok turguje. Aš už savo PS1 mokėjau 20lt, psOne - 20lt, pernai Sega Mega Drive 2 pirkau uz 5 lt, visur buvo pilnas komplektas. 5. Laikykis tam tikros sumos už kiek gali pirkti žaidimą ir būk kantrus. Įsivesk taisyklę: neperku žaidimų kurie kainuoja daugiau 20lt. Iš patirties: pirkau Super Mario Sunshine žaidimą už 50lt, nes labai norėjau jį pažaisti. Po pusmečio jų atsirado daugiau už gerokai mažesnę kainą. Be abejo man tas žaidimas buvo vertas pinigų, nes suteikė daugybė valandų linksmybių, todėl nieko nesigailiu, bet pamoka tokia. 6. Ieškok dėvetų drabužių parduotuvėse, komisuose, labdarynuose. 7. Atsiskaitant ir parduodant internetu laikykis paprastos taisyklės. Pirmą atliekamas pinigų pervedimas, pervedimui įvykus išsiunčiami daiktai. Nesiųsk pirmas daiktų kitam, ir neprašyk daiktų iš kitų neturėdamas pinigų ir problemų neturėtų kilti. Norėčiau sužinoti komentaruose, ar svarstote pradėti tokia kolekciją? O jei pradėjote tai kada ir kaip sekas? Aš norėčiau pabendrauti, su žmonėmis, kurie renka žaidimus, ne tik tam, kad kauptų, bet juos ir žaidžia. Norėčiau padėti naujokams. Galbūt senieji kolekcionieriai gali pasidalinti patarimais ir patirtimi. Ačiū.