Impaler

„Fortnite“ po atnaujinimo įgys vieną svarbiausių visų populiariausių šiuolaikinių žaidimų konkurencingą režimą. „Fortnite“ „ranked“ režimo rangų struktūra bus įprasta kitiems žaidimams. Žaidėjai galės kopti nuo bronzinio iki deimantinio lygio ir tuomet bandys patekti į aukščiausius rangus – „Elite“, „Champion“ ir „Unreal“. Pats režimas bus įprastas kitiems „battle royale“ žanro žaidimų žinovams. „Fortnite“ po penkerių metų nusprendė įnešti šį svarbų pokytį. Techniškai „Fortnite“ turėjo konkurencingą režimą „Arenoje“, kuurioje buvo tam tikros taisyklės, skirtos konkurencingam ir turnyrams pritaikytui žaidimui. Vis dėlto, žaidimo kūrėjai „Epic“ nusprendė panaikinti „Arena“ šio sezono pabaigoje ir jį pakeis „Ranked“ sistema. „Ranked“ bus galima žaisti visais „Battle Royale“ žanro būdais – solo, duetu ar su komanda. „Zero Build“ žanre „Ranked“ režimą bus galima žaisti tik duetais. Bus skirtingi „Battle Royale“ ir „Zero Build“ žanro rangai. „Bronze“ (1, 2, 3) „Silver“ (1, 2, 3) „Gold“ (1, 2, 3) „Platinum“ (1, 2, 3) „Diamond“ (1, 2, 3) „Elite“ „Champion“ „Unreal“ (Rangas gaunamas priklausomai nuo geriausių žaidėjų lentelės) Įdomu tai, kad pasiekus „Unreal“ rangą, jį išlaikysi viso sezono metu. „Epic“ savo tinklalapyje viešins visus stipriausius žaidėjus pagal rangą. Tiesa, jį bus galima nuslėpti žaidime. Štai svarbiausi faktoriai, į kuriuos reiktų atsižvelgti šioje naujoje rangų sistemoje: 1) Užimtos vietos varžybose ir oponentų eliminavimo kiekio 2) Komandos reitinguojamos pagal aukščiausią reitingą turintį žaidėją 3) Komandos vienodai gauna ir praranda reitinguotus taškus kaip vienetas Konkurencingo žaidimo režimo įvedimas turės didelę įtaką ne tik išaugusiam žaidimo populiarumui, bet ir potencialiai esporto scenos plėtrai. Dabar bus lengviau atskirti geriausius žaidėjus. „Fornite“ taps konkurencingesniu žaidimu, o kur tvyro konkurencija, ten tūno ir (e)sportas.

„Rovio Entertainment“, Suomijoje įkurta žaidimų studija, žinoma už savo žaidimą „Angry Birds“, sutiko, kad ją nupirktų Japonijos žaidimų milžinas „Sega“. „Sega Sammy Holdings“ sumokės 776 mln. USD (706 mln. EUR / 625 mln. GBP) už pirkinį, kuriuo įsigis visas aštuonias „Rovio“ pasaulines studijas. „Sega“ perką šią įmonę, kad „sustiprintų savo pozicijas“ mobiliųjų žaidimų srityje. „Rovio“ yra žinoma už „Angry Birds“ žaidimą. Visgi ši žaidimų studija dar nėra išleidusi panašaus populiarumo hito – jų vėliau išėję žaidimai kaip „The Croods“, „Nibblers“ ir „Retry“ nepasiekė tokių aukštumų kaip „Angry Birds“ franšizė. „Angry Birds“ buvo išleisti 2009 m. Vos per pirmus šešis mėnesius jis tapo populiariausiu mobiliuoju žaidimu. 2012 m. jis buvo parsisiųstas virš milijardo sykių. Tai buvo pirmas žaidimas istorijoje, pasiekęs tokį rekordą. „Rovio“ išleido gausybę „Angry Birds“ žaidimo versijų. Jie taip pat sukūrė du filmus, paremtus žaidimu. „Rovio“ 2017 m. buvo vertinama 1 mlrd. USD. Visgi „Sega“ juos sugebėjo įsigyti daugiau nei penktadaliu pigiau, o tai simbolizuoja suomių įmonės nesugebėjimą pastaruoju metu išleisti tokio paties populiarumo žaidimą. „Sega“ ekspertų vertinimu, mobiliųjų žaidimų rinkos vertė 2026 m. sieks 263.3 mlrd. USD. „Tarp sparčiai augančios pasaulinės žaidimų rinkos mobiliųjų žaidimų rinka turi ypač didelį potencialą, todėl ilgalaikis SEGA tikslas buvo paspartinti jos plėtrą šioje srityje“, – sakė „Sega Sammy Group“ generalinis direktorius Haruki Satomi. „Užaugau žaisdamas Sonic the Hedgehog, sužavėtas šiuolaikiško dizaino“, – pridūrė „Rovio“ generalinis direktorius Alexandre'as Pelletier-Normandas A. Pelletier-Normandas palygino šių dviejų žaidimų pagrindinius personažus – „Red“ ir „Sonic“ – ir teigė, kad jie yra du pasauliniu mastu pripažinti ir ikoniški personažai, sukurti dviejų nepaprastai vienas kitą papildančių kompanijų, kurių pasiekiamumas yra jaučiamas visame pasaulyje.

„Mojang Studios“ praneša, kad „Minecraft Legends“ dabar yra prieinamas „Xbox Series X|S“ ir „Xbox One“ konsolėms, asmeniniams kompiuteriams su „Windows“ ir „Steam“, konsolei ir asmeniniam kompiuteriui skirtiems „Xbox Game Pass Ultimate“ ir „Xbox Game Pass“, „Nintendo Switch“, „PlayStation 4“ ir „PlayStation“ 5 ir per žaidimų centrą „Samsung Smart TV“. Iškart po starto visuose šiuose įrenginiuose prieinama skirtingoms platformoms pritaikyta galimybė žaisti daugeliui žaidėjų. „Minecraft Legends“ yra visiškai naujas „Mojang Studios“ ir „Blackbird Interactive“ veiksmo strateginis žaidimas, kuriame žaidėjai gali tyrinėti jautrią vešlių biomų ir išteklių turtingą žemę, atsidūrusią ties pokyčių slenksčiu. Prasidėjo piglinų invazija, o žaidėjai turi įkvėpti sąjungininkus ir vadovauti jiems strateginėse kovose, kad būtų išgelbėtas pasaulis! Norėdami sužinoti daugiau apie „Minecraft Legends“, peržiūrėkite šiandienos Minecraft.net įrašą, mūsų pristatymo treilerį ir sekite mus „Twitter“! Taip pat būtume dėkingi, jei į susijusias publikacijas ar vaizdo įrašų turinio aprašymus būtų įtraukta nuoroda į oficialią „Minecraft Legends“ pagalbos svetainę. „Minecraft Legends“ prieinamas su „PC Game Pass“, kurį dabar galima įsigyti Lietuvoje už 9,99 Eur per mėnesį. Nauji nariai, norintys prisijungti prie „PC Game Pass“, gali apsilankyti adresu xbox.com/pcgamepass ir sužinoti daugiau, kaip prisiregistruoti. Pristatymo proga nauji nariai Lietuvoje gaus specialų pasveikinimo pasiūlymą „3 mėnesiai už 1 Eur“. „PC Game Pass“ nariai gali iš karto gauti prieigą prie šimtų aukštos kokybės kompiuterinių žaidimų bibliotekos „Windows“ sistemoje, įskaitant naujus „Xbox Game Studios“ žaidimus nuo pirmos dienos, ikoniškus „Bethesda“ žaidimus, „EA Play“ narystę ir „Riot“ žaidimų privilegijas tik nariams.

Legendinio CS:GO žaidimo kūrėjai „Valve“ pagaliau pristato ilgai lauktą, atnaujintą žaidimo versiją „Counter-Strike 2“. Ši nauja žaidimo versija naudos naujesnį „Source 2“ žaidimų variklį. Kovo 22 dieną „Valve“ pristatė „Counter-Strike 2“. CS:GO bendruomenė jau keletą metų laukė ir stebėjo kiekvieną „Valve“ žingsnį ties žaidimo perkėlimu į naujajį variklį. Ir pagaliau tai įvyko. Žaidimo kūrėjai savo „YouTube“ kanale pristatė tris naujus vaizdo įrašus apie atnaujintus žaidimo aspektus. Pirmasis iš jų pristato žaidimo serverio dažnio atnaujinimą, dėl kurio žaidėjai pastaruoju metu labai skundėsi. Pagal „Valve“ nuo dabar žaidimas tiksliai žinos, kada buvo iššautas šovinys ar išmesta granata. Antrajame vaizdo įraše kompanija pristato žemėlapių atnaujinimus. Nuo šiol šiek tiek keičiasi tekstūros ir žemėlapių apšvietimas. Bus perdirbti seniausi „Counter-Strike“ žemėlapiai ir pritaikyti naujajam žaidimo varikliukui. Trečiasis vaizdo įrašas kalba išskirtinai apie dūmines užsklandas ir jų atnaujinimus. O jie atrodo tikrai įspūdingai. Realistiški, vietą užpildantys ir išsklaidomi dūmai pridės išskirtines mechanikas naujajam žaidimui. Naująjį „Counter-Strike 2“ žaidimo kūrėjas „Valve“ žada išleisti jau šią vasarą, o kai kurie CS:GO žaidėjai bus pakviesti į limituotą testavimą, kuris prasideda jau šiandien. Reikia tiesiog prisijungti į žaidimą ir pagrindiniame ekrane sulaukti atsiradusio įrašo apie galimybę išbandyti CS2. „Counter-Strike: Global Offensive“ vos neseniai pasiekė naują vienu metu žaidžiančių žaidėjų rekordą su daugiau nei 1,4 mln. žaidėjų. Tam turėjo įtakos ir visos kalbos apie naująjį „Counter-Strike 2“, tad ši naujiena tikrai išsprogdino žaidimo mėgėjų bendruomenę.

Pirmą sykį virtualios realybės (VR) įrenginius išmėginau pačioje jų aušroje. Tuo metu lankiausi renginyje, kur buvo demonstruojami pirmieji prototipai. Kūrėjų eksperimentams skirtas „Oculus Rift“ siūlė tik statines pramogas, tragiškai žemos kokybės ekrane, bet, nepaisant to, dauguma žurnalistų, kuriems pasisekė jį išbandyti, išeidavo apimti ekstazės. Mes liudijome žaidimų ateitį, tokią, apie kokią svajojo ne vienas mūsų. Kodėl tai svarbu šioje apžvalgoje? Na todėl, kad naujasis darbas suteikė galimybę ne tik išmėginti, bet ir po ranka turėti viską, ką galėjau apibūdinti kaip virtualios realybės progresą. Naujos kartos „Oculus“ įranga, HTC Vive su judesio davikliais ir (dėmesio!) dedikuota patalpa žaismui, su kabliu lubose, kad laidas nesimaišytų po kojomis. O taip pat ir vizitai į kitus pasaulio renginius, kur galėjai pamatyti ateities įrangos prototipus. Kažkur tuo metu pasirodė ir pirmoji „PlayStation VR“ versija, kuri mane tiek pat džiugino, kiek ir nuliūdino. „Sony“ tarsi pavyko įrodyti, kad kokybiški virtualios realybės pojūčiai, bent jau teoriškai yra įmanomi namų sąlygomis, visos įrangos įsigijimui išleidžiant iki 1000 eurų. Tačiau tik teoriškai. Pirmoji kokybiškų VR potyrių namams versija buvo nepatogi naudoti, nepatogi saugoti, jai trūko galios, bet svarbiausia — kūrėjai neskubėjo kurti naujų patirčių, arba jos buvo kuriamos konkurentų platformoms. Nepaisant to pirmoji PSVR versija sulaukė kritikų ir žaidėjų liaupsių dėl santykinai aukšto kainos ir kokybės santykio. Tačiau revoliucija, kurios tikėjausi, neįvyko. Pramogos virtualioje realybėje netapo kasdieniu reiškiniu, o joms skirta įranga nedominavo svetainėse. Nutariau, kad virtuali realybė galimai dar ne vieneriems metams užšals būsenoje, kurioje „paprastas žmogus“ galės rinktis tarp pigių ir nelabai įspūdingų nuotykių namuose, arba tikrų VR potyrių renginiuose, festivaliuose ar specialiai įrengtuose arkadų salonuose. Nes tikrieji VR potyriai vis dar reikalauja solidžių investicijų, kur kompiuteriui ir įrangai turėsite pakloti bent jau 2-3 tūkstančius eurų. Nuo tada prabėgo vos penkmetis ir „Sony“ nusprendė pabandyti dar kartą. Pristatydami „PlayStation VR2“ arba PSVR2 bendrovės atstovai teigė, kad tai bus kažkas visiškai nauja ir todėl naujoji įranga neveiks su senais žaidimais. Kai į vieną sakinį sudedamos šios dvi žinutės, nė nežinai, ar nori pradėti juo tikėti. Geriau jau imti ir viską išbandyti pačiam. PSVR2 patiko, nes: Lengva prijungti ir paruošti darbui. Puikus kainos ir kokybės santykis. Puikūs pulteliai. Stipri starto žaidimų kolekcija. Galėjau glostyti savo kūną čiuptuvais. PSVR2 nepatiko, nes: Yra laidas. Pulteliai išsikrauna per greitai. Brangu, jei dar neturite „PlayStation 5“ konsolės. Po ilgesnių sesijų sunku atsikratyti minties, kad gyvename simuliacijoje. Pakuojam pakuotę Įrenginys atvyksta dėžėje, kurios sudėtį galima drąsiai vadinti asketiška. Na, bent jau mūsų testui atsiųstoje įrenginio versijoje buvo tik tai, kas būtina. PSVR2 šalmas, dveji naujieji „Sense“ pulteliai, specialios ausinės ir... viskas. Tiesą sakant buvau nustebintas, kad komplekte nebuvo nė skudurėlio lęšiams valyti. Viena vertus, tai suprantama – siekiant taupyti ir siūlyti naujos kartos įrangą už vos 599,99 EUR. Antra vertus, kai įrenginiui išleidi net 599,99 EUR, tarsi tikiesi, kad viduje bus ir priemonės būtinajai priežiūrai. Išmetus iš pakuotės viską ko nereikia, joje liks tvirtas kartono dėklas, tad dėžę galėsite naudoti ir įrangos saugojimui. Esminiai faktai: PSVR2 gali būti naudojamas tik su PlayStation 5 konsole. Įrenginio kaina: 599,99EUR. Prekybos pradžia: 2023 02 22 Aukštos raiškos ekranas ir PS5 konsolės galia užtikrina „premium“ kategorijos VR patirtis. Techninės savybės ir prijungimas PSVR2, kaip namų apyvokos daiktas, turi vieną trūkumą – 4,5 metro laidą. Ir aš tyčia dabar šį stebuklą pavadinau namų apyvokos daiktu, nes jis pagaliau būtent tokiu ir tapo. Taip, tai yra portalas į iš fantastinių filmų nužengusį žaismą. Taip, dėvėdami šią įrangą į žaidimus pasinersime labiau nei bet kada iki šiol, bet tuo pat metu jis naudojamas kaip eilinis ne pirmos būtinybės namų prietaisas. Išpakuojate, prijungiate vieną vienintelį laidą prie konsolės ir žaidžiate. Tai vienas didesnių, kiekvienam suprantamų skirtumų tarp senos ir naujosios įrenginio versijų. Kaip pavyko to pasiekti? Visų pirma sumontuojant žaidėją stebinčias kameras į patį įrenginį. Šių kamerų yra keturios ir jos atlieka kelias svarbias funkcijas. Visų pirma jos stebi erdvę aplink žaidėją, bei žaidėjo poziciją erdvės atžvilgiu, tai suteikia galimybę vaikščioti, tūpčioti ir šokinėti žaidžiant. Šios kameros taip pat stebi pultelių poziciją erdvėje, bei užtikrina „passthrough“ funkcionalumą, kas leis stebėti aplinką juodai baltu vaizdo formatu nenusiimant šalmo. Leiskite iškart pasakyti, kodėl tai nuostabu. Visų pirma, PSVR2 dabar jau yra suderinamas su trimis žaidimo režimais. Pirmasis leidžia žaisti sėdint, antrasis stovint vietoje, o trečiasis leidžia žaisti laisvai vaikštant po 2x2 metrų ar didesnę erdvę, kurią patys sau ir sukuriate. Įrenginys nuskenuos patalpą, kurioje žaisite, ir pažymės žaismui saugią zoną, o tuomet, naudodami „passthrough“ funkcionalumą, šią erdvę galėsite padidinti ar sumažinti. Tokiu būdu galite sukurti draudžiamas zonas greta ekranų, šviestuvų ar kitų kontaktui neatsparių daiktų. Kadangi dalis žaidimų bus suderinami su visomis padėtimis, kartais žaisdami nuspręsite, kad norite sėdėti užuot stovėję, ar atvirkščiai. Tokiomis akimirkomis gebėjimas matyti savo aplinką yra nepamainomas, nes suteikia galimybę atsistumti kėdę, ar patraukti sėdmaišį, išvaikyti namiškius ir augintinius, nė akimirkai nenusiimant šalmo. Tai yra svarbu ir dėl pačios žaismo kokybės. Naujasis VR šalmas yra patogus, jį lengva užsidėti ir susiveržti, bet jį nuolatos kilnojant ar judinant, jis gali šiek tiek atsipalaiduoti, dėl ko kaip mat ima lietis vaizdas ar iškyla kiti mini trikdžiai kuriuos teks spręsti prieš tęsiant žaidimą. PSVR2 Šalmas Kur kas geresnę vaizdo kokybę dabar garantuoja 4K raiškos ekranas užtikrinantis 90Hz/120Hz kadrų kaitą. Kiekvienai akiai skirtuose ekranuose vaizdas bus atkuriamas 2,000 x 2,040 taškų raiška. Manęs jau daugybė žmonių klausė „tai ar matosi tas taškas (pikselis)?“, o aš atsakau – priklauso nuo žaidimo ir jo detalumo. Realiai pats taškas yra nematomas, tačiau žaidžiant ypač aukštos raiškos žaidimus mes regime ir jaučiame jų būtį. Lengviausia tašką pastebėti žaidime, kur yra daug toli esančių objektų, tarkim, spoksant į horizonte dangų remiančius kalnus. Tokią akimirką suvoksite, kad tarp jūsų ir tų kalnų, ore tarsi raibuliuoja vos įžiūrima plastikinė plėvelė. Ekrano taškeliai tik taip ir pastebimi. Žvelgiant į objektus ar tiesiog iš labai arti apžiūrinėjant savo rankas taško pastebėti praktiškai neįmanoma. Tad sutarkime, su vaizdo kokybės iššūkiu PSVR2 tikrai susitvarkė. Šalme taip pat sumontuotos infraraudonų spindulių kameros, bet jos nukreiptos į vidų ir stebi žaidėjo akis. Šios kameros padės kūrėjams taupyti konsolės resursus, aukojant vaizdo atkūrimo kokybę dalykams kurie yra ekrane, bet į kuriuos žaidėjas nežiūri. Šios kameros akių vyzdžius seka puikiai, tad jų naudojimas diegiamas ir žaidimuose – visų pirma naudojantis meniu ir nustatymų langais, užuot keliavus per pasirinkimus pulteliu, dabar užteks tik pažiūrėti į norimą pasirinkimą ir spausti X. Žaidžiant žvilgsnis taip pat bus išnaudojamas, kai kur taikantis, kai kur pasirenkant pašnekovą, ar dialogo opcijas. Išorinėje šalmo pusėje dar rasite ratuką lęšių atstumo reguliavimui. Tai gan individualus nustatymas, skirtas sureguliuoti atstumą tarp lęšių taip, kad jis atitiktų atstumą tarp žaidėjo akių. Tai paprasta procedūra, bet aš rekomenduočiau pasistengti įsiminti ratuko padėtį jau pirmo nustatymo metu, nes vėliau jį tenka vis pareguliuoti. Kartais dėl to, kad jis tiesiog netyčia pasisuka, tarkim dedant šalmą ant kokio paviršiaus, bet dažniausiai dėl to, kad visų žmonių tarpai tarp akių šiek tiek skiriasi, tad kiekvienas žaidėjas bandys susireguliuoti šį niuansą pagal save. Galiausiai, naujasis šalmas turi atgalinio ryšio funkcijų, kaip, pavyzdžiui, vibracijos. Aš buvau apie tai pamiršęs, tad pirma į galvą pataikiusi blasterio kulka vos neišvertė iš klumpių. Vėliau tai tiesiog tampa patirties dalimi. Pro šalį praskrendantys objektai dabar tikrai kedena plaukus ir toliau sėkmingai trina ribas tarp realybės ir virtualybės. Į šalmą įmontuotas mikrofonas leis bendrauti su draugais žaidžiant tinkle, tačiau jo nepamiršta ir žaidimų kūrėjai. Viename žaidime teko įpūsti vėjo į laivo burę, kitame užpūsti torto žvakę ir man visur pavyko tai padaryti. Galiausiai naujasis šalmas turi patobulintą vėdinimo sistemą kurios užduotis – kovoti su lęšių rasojimu. Ši kova taip pat laimėta, stabdyti žaidimą dėl lęšių rasojimo ar prakaito neteko nė karto. Bet palaukime vasaros. Nepaisant to, ar PSVR2 sugebės vėsinti veidą vasarą, jau išvardintų savybių arsenalas yra pakankamas, kad užtikrintų du kertinius dalykus. Visų pirma, tai lyg šiol neregėtas įrankių komplektas žaidimų kūrėjams, leisiantis perteikti dar realistiškesnį žaismą ir žaidimų pasaulius. Kalbėdamas apie vibracijos režimą minėjau kulkas ir smūgius, nes į tai atkreipiau dėmesį pirmiausia, tačiau šalmas perteikia ir smulkesnius pojūčius, kaip antai ant galvos krintantys lietaus lašai. Beveik kaip tikri, tik sausi. Taip pat tai reiškia, kad PSVR2 gali tapti prieinamas dar platesniam žaidėjų ratui, nei kita VR įranga. Kalbu apie jūrligę, pykinimą, kojų linkimą ir kitus nemalonius įspūdžius, kuriuos virtualybėje patiria daugybė žmonių. Nemalonius pojūčius gali sukelti gausybė reiškinių: dalis jų fiziologiniai, dalis labiau įpratimo dalykas. Tačiau pastebėta, kad iš principo nemalonių pojūčių patiriame gerokai mažiau, jei VR patirtis yra statinė (žaidėjas veiksmą stebi iš fiksuotos pozicijos), arba kai žaidėjai gali judėti erdvėje visu kūnu. Manoma, kad kuo natūraliau žaidėjas jaučiasi žaidimo aplinkoje, tuo lengviau įtikinti smegenis liautis ožiavusis ir nebegadinti potyrių siunčiant įvairius šiurpulius, virpulius ar pykinimą. Aš pats turėjau mažai tokio tipo iššūkių net ir su ankstyvosios kartos įranga, tad negaliu būti labai empatiškas, tačiau paliudysiu – PSVR2 šia prasme yra labai komfortiškas. Keliai linko, bet tai lėmė ne įranga, o aukščio baimė. Tiesą sakant, daugiau problemų patiriu ne žaisdamas, o po žaidimo. Naujoji įranga suteikia pakankamai komforto, kad užsimirštum ir be pertraukos pražaistum 45minutes, valandą ar net ilgiau. Po tokios sesijos paprastai jautiesi šiek tiek lengvas ir permatomas, akims reikia kelių minučių apsiprasti su realybe ir tikrojo pasaulio gyliu. Taip pat jei žaidžiu judesiu valdomus žaidimus, bandau vaikščioti mažesniais žingsneliais, kad nekliūti už laido ar nekirsti žaidimo ribų ir tas įprotis paskui persikelia į realybę, kas atrodo labai keistai. Korporacijas gelbėjantys „linksmakočiai“ Kaip „PlayStation 5“ atveju, taip ir PSVR2, nepaisant visų technologinių pranašumų, aukštos raiškos ir kitų svarbių elementų, kovai už žaidėjų protus ir širdis pasitelks „sense“ pultelius. Kiek neįprastos formos pulteliai yra ypač patogūs naudoti. Jų forma ir medžiagos, bei vibracijas sukuriantys motoriukai sukuria labai įtikinamą įspūdį. Pultelių tarsi nejauti rankose, kai žaidime delnuose nieko nėra, na o laikydamas daiktus, jauti būtent tuos daiktus. Kirviai, plaktukai, čiuptuvai, lankai ar dvirankės kuokos, blasteriai, irklai ir atsuktuvai... viskas žaidimuose perteikiama gan realistiškai. Dėl to vienodomis dalimis kalta tiek pultelių forma, tiek vibracijos, tiek dinamišką pasipriešinimo jausmą sukuriantys mygtukai. Pulteliai, be abejo, bevieliai tačiau tai nėra vien privalumas, nes tai sukuria ir trūkumą – jie santykinai greitai išsikrauna ir paprastai, jie išsikrauna kartu. Pulteliai įkraunami paprastu USB C tipo laidu ir asketiškoje pakuotėje tokių laidų, žinoma, nerasite. Čia pat verta paminėti ir tai, kad konsolė savo priekinėje dalyje teturi vieną USB jungtį, tad jei konsolės nugarinė dalis nėra lengvai pasiekiama, antram pulteliui teks skolintis telefonų pakrovėją. „Sense“ pulteliai, beje, turi galimybę ir ribotai sekti pirštų judesius bei padėtį. Nykščio, smiliaus ir didžiojo pirštų padėtis pultelis „nuspės“ beveik visada. Ši savybė leis naudoti gestų kalbą (pergalė, ok, ištiestas smilius) žaidimuose, bei suteikia šiek tiek daug realizmo pojūčių, kai „patikime“, kad žaisdami galime visiškai laisvai lankstyti virtualiuosius savo pirštus. Tiesa pažaidęs ilgėliau ir daugiau įvairių žaidimų atradau ir vieną trūkumą. PS mygtukai, kurie atidaro konsolės meniu, yra po analoginėmis svirtelėmis ir netyčia jas paliesti atrodytų yra neįmanoma, kol nepradedi žaisti žaidimų aktyviai išnaudojančius būtent svirteles. Tuomet atsitiktiniai mygtuko paspaudimai ir netikėti „skryžiai“ į meniu tampa pasikartojančių reiškiniu. Ką žaidėm ir kaip sekėsi? Kartu su įranga testui gavome ir keletą žaidimų. Žymiausias ir labiausiai lauktas jų, be abejo, buvo „Horizon: Call of The Mountain“. Tas pats garsusis „Horizon“, kurį taip mylime, tapo pasiekiamas virtualioje realybėje. Tai yra tiesiog aukščiausios prabos VR potyris, ypač gerai atskleidžiantis PSVR2 grafikos galimybes. Ką aš nuveikiau žaidime pirmiausia? Na žinoma, ėmiausi visų įmanomų vandalizmo aktų, daužiau ir niokojau aplinkas, mėčiau daiktus ir nepadoriai liečiau kitus žmones. Nes pasaulis atrodė pakankamai tikroviškas, kad pagaliau leisčiau sau „išsikrauti“ be jokio kaltės jausmo. Laimei greta šio žaidimo gavome ir pasakišką nuotykių žaidimą „Moss“, tad jau netrukus vėl buvau ramus ir švelnus ginkluoto peliuko globėjas. Testams įsibėgėjus sulaukėme ir nepriklausomų kūrėjų pasiūlymų išmėginti jų žaidimus, tame tarpe ir tokius puikius kūrinius kaip „Tentacular“, „The Last Clockwinder“, „Demeo“ ar klasikinius „The Settlers“ primenantį „Townsfolk VR“. Viso apie dešimt žaidimų, o turint galvoje, kad „Sony“ starto metams žadėjo jų apie 100, tai sakytume visai solidi imtis. Šioje apžvalgoje, dėl vietos stokos, žaidimu neaptarinėsiu (laukite kito teksto), bet pabandysiu apibūdinti jų visumą. Jei patys galvojate apie VR įrangos įsigijimą, tai PSVR2 atveju tai yra vienintelis kritinis nežinomasis. Na, pažvelkite: kokybiškas 4K raiškos ekranas, milžiniška „PlayStation 5“ konsolės galia, vibracijų motoriukai, jokių išorinių sekimo įrenginių ar kamerų, kurias reiktų sumontuoti patalpoje, tris žaismo tipai ir visos kitos šio įrenginio savybės užtikrina puikų kainos ir kokybės santykį. Įrenginio kokybės, kuri, kalbant apie nuolatinį naudojimą reiškia ne tiek jau ir daug. Na ir kas, kad įsigysite naujos kartos įrangą, jei rinkoje esantys žaidimai išnaudos tik dalį jos savybių? Testo metu tapo labiau nei akivaizdu, kad PSVR2 realybė yra kuriama iš daugybės komponentų ir tik harmoningas jų ansamblis užtikrina tą žaismo lygį, kuris galėtų būti lygintinas su tūkstančius kainuojančia profesionalia VR įranga entuziastams. Jei šį efektą sukuriančių žaidimų nebus, ar bus nedaug — PSVR2 negalės pasiūlyti beveik nieko daugiau, nei tai, ką siūlo „Meta Quest 2“ (kainuoja šimtu euru pigiau ir jo naudojimui nebūtina turėti kompiuterį ar konsolę). Taigi, ištikus žaidimų badui, išloš tik tie PSVR2 savininkai, kurie jau iš seniau turėjo „PlayStation 5“. Ir sakydamas žaidimų badas, aš turiu galvoje, tobulai PSVR2 funkcionalumui pritaikytų žaidimų stoką, o ne žaidimų stoką bendrąja prasme. Vertinant pirmąją dešimtį žaidimų, kuriuos žaidžiau, drįsčiau teigti, kad bent jau pirmomis dienomis badas negresia. Net ir žaidimai, atkeliavę į PSVR visatą iš kitų sistemų, yra pritaikyti naujiesiems pulteliams ir bent jau kažkuriai daliai unikalių įrenginio savybių. Žanrų prasme, radau visko, nuo dinamiškų veiksmo ir nuotykių žaidimų, kuriems pasijutau gerokai per senas, iki labai keistų, bet ypač įtraukiančių galvosūkių ar stalo žaidimų ekvivalentų. Vienos patirtys siūlo pasinėrimą visų kūnu, kai tuo tarpu kitos sukuria statines dioramas, kurias galime stebėti ir jomis manipuliuoti. Smagiausia, žinoma, kad viską dabar darome rankomis, atlikdami logiškus ir realistiškus judesius. Tad įvairovės prasme viskas jau net ir dabar atrodo neblogai, net jei įrenginį įsigijo didesnė šeimyna, startinėje žaidimų bibliotekoje tikrai rasite kažką kas žavės paauglius, jų tėvus ar net senelius. Verdiktas Bet ar taip tęsis amžinai? Ar pasirodžius pirmiems 30-čiai žaidimų, jie toliau bus kuriami tokiais pat tempais, kiek ilgai pati „Sony“ bus linkusi investuoti į savo įrenginio sėkmę? Norint pateisinti 599.99 EUR kainą, „Sony“ privalėjo sukurti įrenginį, kurį mes išsitraukiame dažniau nei kartą per mėnesį. Už tokia kainą norėtųsi kasdienių ir neįpareigojančių potyrių. Technine prasme, šie tikslai pasiekti. Įrenginį lengva prijungti, parengti darbui, atjungti ir padėti saugojimui. Tą per minutę ar dvi sugebės padaryti net ir gyvenime jokios VR įrangos nemačiusi močiutė ar senelis. Kita priežastis naudoti įrangą kasdien yra turinys, o jo ateitis nenuspėjama. Tiesą sakant, esu tikras, kad žaidimų gausa arba badas bus tiesiogiai susiję su PSVR2 pardavimais. Jei „Sony“ pavyks greitai pasiekti bent jau kelių milijonų parduotų įrenginių ribą ateitis bus šviesi. Jei, ne... Tada ne. Tad jei svarstote ar jums apsimoka įsigyti VR įrangą, ar būtent šią VR įrangą, aš rekomenduočiau laikytis klasikinių tokiam atvejui taisyklių. Pirma, jei tik galite, išmėginkite įrangą pardavimo vietoje ar svečiuose, vien tam, kad suprastumėte, kiek tolerancijos šiai patirčiai turi jūsų organizmas. Na, o jei galvoje ir skrandyje viskas gerai, tuomet tiesiog palaukite Kalėdų. Virtualioji realybė jau yra čia ir niekur ji nebepabėgs, tačiau per Kalėdas matysime kiek iš to žadėto 100 žaidimų jau išleista, kaip jiems sekasi, kiek paskelbta naujų žaidimų ir keli iš jų išties verti to, kad pasirinktumėte būtent uždarą „Sony“ VR platformą vietoje kad ir brangesnių, bet atvirų alternatyvų, skirtų asmeniniam kompiuteriui. Kaip ten bebūtų — PSVR2 gal ir netaps įrenginiu užkariavusiu visas pasaulio svetaines, bet bent jau sugrąžins tikėjimą tuo, kad ypač kokybiškos VR patirtys yra įmanomos ir įperkamos vidutiniam namų ūkiui.

Šaltais žiemos vakarais norisi susisukti į pledą ir žiūrėti mėgstamą serialą. Televizijos serialų gerbėjams šiemet tikrai yra ko laukti – populiariausios turinio platformos yra paruošusios daug naujienų. Viena jų – socialiniuose tinkluose nuolat minimas ir ypač vaizdo žaidimų mėgėjų laukiamas serialas „Paskutinieji iš mūsų“ (angl. „The Last of Us“). Kuo jis ypatingas ir kodėl visas pasaulis taip jo laukė? Pirmoji diena JAV. 2003 m. rugsėjo 26 d. mergina, vardu Sara, pabunda savo namuose Ostino priemiestyje, kai ją pažadina blyksinčios karinių sraigtasparnių šviesos. Jos tėtis Džoelis dingo, o televizorius skelbia nacionalinį perspėjimą apie nepaprastąją padėtį. Sara nueina į kitoje gatvės pusėje esantį namą ir virtuvėje įlipa į kraujo pėdsaką. Sekdama juo, ji randa pagyvenusią kaimynės mamą, suklupusią ant keturių ir tarp dantų suspaudusią dukros gerklę. Sara išbėga į lauką, kaimynė ją vejasi. Kaip tik tuo metu sunkvežimiu atvažiuoja Džoelis su dėde Tomiu ir suduoda jai per galvą. Sarai, Džoeliui ir Tomiui pabėgus pikapu, horizonte dega namas. „Visi galvoja apie tą patį“, – sako Tomis, matydamas greitkeliuose susigrūdusius automobilius. Kaip netrukus sužino veikėjai, milijardai žmonių užsikrėtė parazitiniu grybeliu, paverčiančiu juos į piktus zombius, kurie, norėdami daugintis, kanda savo aukoms. Kai tėtis ir dukra įvažiuoja į Ostino centrą, „užkrėstieji“ jau būriuojasi gatvėse. Iš dangaus nukrenta lėktuvas, o jų automobilis apvirsta nuo sprogimo. Sarai lūžta kulkšnis. Džoelis neša ją per užkandinę, o „užkrėstieji“ juos persekioja. Galiausiai pora pasiekia kareivį, kuris paklausia, ar jie neužsikrėtę. Vykdydamas įsakymą, kareivis pradeda šaudyti ir nužudo Sarą. Taip prasideda naujas HBO televizijos serialas „Paskutinieji iš mūsų“. Tačiau daugeliui to paties pavadinimo „PlayStation“ žaidimo, kurį 2013 m. išleido kompanija „Naughty Dog“, gerbėjų ši seka jau yra žinoma. Jie jau matė, kaip dega kaimyno namas. Jie traukė Sarą iš griuvėsių ir nešė ją gatvėmis, kai būrys „užkrėstųjų“ bandė juos pasivyti. Jie taip pat matė, kaip miršta Sara. Nors pasirodė tik viena serija, šiuo metu IMDB platformoje serialas vertinamas 9,4 balo iš 10. Toliau žaidimas tęsia Džoelio ir keturiolikmetės Elės, kurią jam pavesta saugoti, istoriją po daugelio metų. Ji yra vienintelis žmogus, atsparus katastrofą sukėlusiai smegenų infekcijai, taigi ir raktas į pandemijos pabaigą. „PlayStation“ bendruomenė išrinko žaidimą „Paskutinieji iš mūsų“ dešimtmečio žaidimu. Šis vaizdo žaidimas užima ypatingą vietą žaidėjų širdyse dėl daugybės priežasčių, viena iš jų – tai, kad, ko gero, šis žaidimas yra vienas iš kinematografiškiausių kada nors sukurtų žaidimų. Žaidimo buvo parduota daugiau nei 17 milijonų kopijų; tęsinio per pirmąją savaitę parduota 4 milijonai kopijų – tai triumfas žaidimui, išleistam pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, rašo wired.com. Televizijos ekranizacijoje, kurią sukūrė žaidimo kūrėjai Neilas Druckmannas ir Craigas Mazinas, sukūręs „Černobylį“, garsioji įžanga išversta tiksliai, išlaikant įtampą ir siaubą, kai Džoelis ir Sara bando pabėgti. Šią seką sustiprina scenos, kurios nebūtų tinkamos žaidimui, bet parodo, koks buvo Džoelio ir Saros gyvenimas prieš tai, kai pasaulis pradėjo griūti. Šis naujas HBO serialas yra fantastiškas, turint omenyje liūdnai pagarsėjusią negausią žaidimų adaptacijų istoriją. Neskaitant kelių fantastiškų animacijų, Holivudas dar niekada nepavertė vaizdo žaidimo dėmesio vertu filmu ar serialu. „Istoriškai vaizdo žaidimų adaptacijos nepavyko dėl to, kad dažniausiai jas kūrė ne žaidėjai, bet jos buvo skirtos žaidimų gerbėjams“, – sako Casey Baltesas, kuris vadovauja interaktyvioms Tribekos kino festivalio programoms. „Dėl to atsirado projektai, kurie gali atrodyti neautentiški žaidėjų auditorijai, o nežaidžiančiam žiūrovui gali būti visiškai painūs.“ Žaidimo adaptacija kelia visai kitokių iššūkių nei, tarkime, romano ar komikso adaptacija. Filmai yra linijiniai, o žaidimai – interaktyvūs. Kai žaidėjai valdo Džoelį, kuris neša Sarą, jie ne tik stebi jį – jie jį įkūnija. Kartu yra dalykų, kuriuos galima padaryti linijiniu, kinematografiniu pasakojimu, o ne žaidimu. Jei mylimus televizijos ir kino filmų personažus sieja svajonės, baimės, konfliktai ir ryšiai, tai žaidimų veikėjai dažnai yra gyvybingi šifrai, skirti tik užduotims atlikti. „Paskutinieji iš mūsų“ gali būti pirmasis serialas, kuriam pagaliau pavyko įveikti šį kodą. Pirmoji vaizdo žaidimo adaptacija buvo garsiausio visų laikų žaidimo adaptacija. 1993 m. kino teatruose pasirodžius filmui „Super Mario Bros“, nebeliko mėlyno dangaus ir žalių grybų karalystės kalvų, o Mario itališką akcentą pakeitė Bobo Hoskinso mėginimas kalbėti niujorkietiškai. 2000-aisiais sukurtos žaidimų adaptacijos, tokias kaip „BloodRayne“ ir „Alone in the Dark“, sulaukė didelio žiūrovų ir kritikų pasmerkimo. Būtų neteisinga sakyti, kad laikui bėgant situacija nepagerėjo. Tačiau tokie filmai kaip „Detective Pikachu“ ir „Werewolves Within“ tikrai nelaikomi prestižiniais. Vis dar vyrauja nuomonė, kad Holivudas tiesiog nesupranta vaizdo žaidimų. Būtent tai paskatino N. Druckmanną ir C. Maziną susivienyti ir kurti šį serialą. Prieš kelerius metus N. Druckmannas bandė paversti savo žaidimą filmu, tačiau C. Mazinas teigė, kad filmas nepavyks. Jis buvo teisus: žaidimas pasirodė per didelis vienam filmui. Sausio 15 d., sekmadienį, pasirodžius pirmajai serijai, kritikai visuotinai pradėjo girti žaidimo ekranizaciją, rašo bbc.com. Serialas apibūdinamas kaip „patogiausiai geriausia kada nors sukurta vaizdo žaidimo adaptacija“, kuriai pavyko „sulaužyti prakeiksmą“ dėl žaidimų ir televizijos kryžminimo. Laikraštis „The Washington Post“ gyrė serialo scenarijų už tai, kad jame laikomasi originalios medžiagos, tačiau taip pat pažymėjo, kad kai kurių veikėjų vystymasis papildo pasakojimą. Dienraščio „The Independent“ kritikas Nikas Hiltonas skyrė serialui keturias žvaigždutes, sakydamas, kad tai „neabejotinai naujas orientyras iš pirmo žvilgsnio neįmanomoje vaizdo žaidimų adaptavimo užduotyje“. „Serialui pavyksta atsikratyti epizodinio linijinio žaidimo pobūdžio“, – rašė jis. „Dizainas stulbinantis: apleistų, subombarduotų didmiesčių vaizdai dera su išsiplėtusiais, vakarietišką atspalvį turinčiais Amerikos kaimo vaizdais.“ Kritikai sutaria, kad „Paskutinieji iš mūsų“ sulaužė vaizdo žaidimų adaptacijos prakeiksmą. Žaidimai visada rėmėsi filmais, bet nė viena studija to nedarė taip gerai, kaip „Naughty Dog“.