Impaler

Du žaidėjai. Du valdymo pultai. Ekrane judantis kamuoliukas. Ir jį atmušti turinčios juostelės, kurias pultais galima judinti aukštyn arba žemyn. Išties, nieko įspūdingo – bet būtent tokia buvo komercinių kompiuterinių žaidimų pradžia. 47-ąjį gimtadienį švenčiantis stalo teniso simuliatorius „Pong“ laikomas kompiuterinių žaidimų rinkos ledlaužiu. Šiandien kompiuterinius žaidimus kuria didžiulės komandos žmonių kompanijose, kurios vertinamos milijardais dolerių. Tačiau pirmąjį sėkmingą komercinį žaidimą sukūrė vienas žmogus, pirmus veiklos metus skaičiavusios žaidimų studijos „Atari“ naujokas Allanas Alcornas. Ši užduotis jam buvo skirta tam, kad įgautų įgūdžių. Pirmasis šio žaidimo automatas buvo pastatytas bare, su kurio savininkais gerai sutarė „Atari“ vadovai. Netrukus žmonės į barą ėmė plūsti vien tam, kad pažaistų „Pong“. Po dvejų metų „Atari“ buvo pardavę daugiau nei 8 tūkst. žaidimo kopijų, „Pong“ tapo pirmuoju komerciškai sėkmingu kompiuteriniu žaidimu. Ir visa tai nepaisant to, kad kompanija neapsaugojo žaidimo patentais, tad jį vienas po kito kopijavo konkurentai, vėliau tapę rimtais rinkos dalyviais. Svarbi žaidimų netektis „Pong“ buvo ne tik įtraukiantis, bet ir turėjo socialinę naudą: norint pradėti žaisti reikėjo dviejų žmonių, tad vaikinai ar merginos siūlydavo kitiems prisijungti ir pažaisti kartu. Taip prasidėjo daugybė dialogų tarp nepažįstamų žmonių. „Žaidimų industrija tobulėjo daugelyje sričių: žaidimai įgavo istorinius naratyvus, atsirado galimybė žaisti su žmonėmis iš viso pasaulio, plečiasi ir monetizacijos galimybės. Visgi vieno dalyko, kurį turėjo „Pong“, daugelis naujų žaidimų neturi – tai gyvas bendravimas. Taip, kalbėti ar susirašinėti žaidžiant galima internetu, bet tai nėra tas pat, kas žaisti kartu“. Ateivių invazija sukūrė naują žanrą „Pong“ sėkmė įkvėpė ieškoti naujų žaidimų formų ir galimybių. Visą pluoštą naujovių pažėrė dar 1978-aisiais išleistas „Space Invaders“, kurio tikslas buvo apginti žemę nuo ateivių. Jis turėjo geriausių rezultatų lentelę, šiame žaidime debiutavo ir papildomos gyvybės, atsišaudantys, o ne statiški, priešai, taip pat nenutrūkstamas žaidimo garso takelis. Šis žaidimas kai kuriose šalyse buvo itin populiarus – sklido legendos apie tai, kad dėl „Space Invaders“ Japonijoje buvo jaučiamas 100 jenų monetos trūkumas. Juokaujama, kad tikros ateivių invazijos atveju reikėtų ieškoti ne geriausio kariuomenės vado, bet žaidėjo, kuris surinko daugiausiai taškų šiame būtent žaidime. Ir jei „Pong“ sėkmės įkvėpti žaidimai simuliuodavo realaus gyvenimo situacijas ar žaidimus, tai „Space Invaders“ pastūmėjo žaidimų industriją į fantastikos sritį. Raktai į laisvą pasaulį Pradedant naująjį tūkstantmetį, 2001 metais „DMA Design“ ir „Rockstar Games“ žaidėjams įteikė raktus nuo Laisvės miesto. Veiksmo ir nuotykių žaidimas „Grand Theft Auto 3“ leido beveik nevaržomai judėti po virtualų miestą, sukurtą Niujorko pagrindu. Didesnę laisvę pajusti leido ir pirmą kartą šios serijos žaidime panaudota trečiojo asmens perspektyva. Kūrėjai ypač daug dėmesio skyrė detalėms – garso takeliui, įrašytiems dialogams, realistiškoms automobilių tekstūroms ir t. t. Kritikai teigia, kad šis žaidimas sukėlė revoliuciją visoje industrijoje ir iškėlė naujus standartus. Tiesa, dėl kontraversiško turinio – smurto, kriminalinių ir sekso scenų – „GTA 3“ sulaukė ir daug kritikos. 100 milijonų žaidėjų armija Be tradicinių šaudyklių, pasaulyje vis daugiau dėmesio sutraukė daugelio žaidėjų internetiniai žaidimai vaidmenimis (angl. MMORPG). Sėkmingiausias šio žanro žaidimas yra „World of Warcraft“. Šis 2004 metais išleistas ketvirtasis serijos tęsinys leido žaidėjams susikurti savo personažą ir tobulinti jo įgūdžius, vykdyti misijas bei kautis vieniems su kitais. Virtualus pasaulis žaidime buvo toks platus, kad žaidėjai jame net pasiklysdavo. 2014 metais „World of Warcraft“ pateko į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai prenumeratorių turintis MMOPRG žanro žaidimas (10 mln. vartotojų). Per visą žaidimo gyvavimo periodą buvo sukurta daugiau nei 100 milijonų paskyrų, kūrėjams šis žaidimas jau atnešė daugiau nei 10 milijardų dolerių pajamų. Žaidimo įtaka buvo ir yra juntama daugelyje sričių. Vartotojai pirkdavo virtualius ginklus „Ebay“ (vėliau tokie pardavimai buvo uždrausti), o Kinijoje šis žaidimas netgi kūrė darbo vietas – žmonės žaisdavo už kitus vartotojus. „League of Legends“, „Counter Strike“, „Minecraft“, „Angry Birds“, „The Sims“, „Candy Crush“, „Fortnite“ – sėkmingų, naujus vartotojų įtraukimo, monetizavimo modelius sukūrusių ir kitaip pasižymėjusių žaidimų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Kompiuterinių žaidimų industrija visame pasaulyje pernai atnešė 120 mlrd. dolerių pajamų. Ir visam tam startą davė paprasčiausias kamuoliukas ir dvi raketes atstojančios linijos.

Prieš 25-erius metus Japonijoje buvo pristatyta pirmoji legendinė žaidimų konsolė „PlayStation“, kurios paskutinioji versija „PS4“ net buvo pripažinta populiariausiu žaidimų kompiuteriu visame pasaulyje. 1. Pasirodymo data ir kaina Didžiausi „Playstation“ gerbėjai jau žino, kad naujasis „PS5“ pasirodys tik 2020 m. pabaigoje, praėjus septyneriems metams po „PS4“ išleidimo. Tai oficialiame „Playstation“ tinklaraštyje buvo pranešta dar šį spalį. Žinoma, žaidimų entuziastams reikia tikslesnės informacijos, o tai nulėmė ir įvairias spėliones. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę „Twitter“ socialiniame tinkle pasklido gandai, kad naujasis „Playstation“ pasirodys kitų metų lapkričio 20-ąją, o jo pirminė kaina sieks 499 dolerius (palyginimui, iškart po pristatymo „PS4“ kainavo 399 dolerius). Tiesa, ši informacija dar nėra patvirtinta. Beje, konkurentai taip pat nesnaudžia – tikimasi, kad „Microsoft“ savo vartotojus naująja konsole „Xbox 2 (Project Scarlett)“ taip pat nudžiugins kitąmet. Tai pradėtų dar vieną naujųjų žaidimo konsolių ir jų gerbėjų karą. 2. Pritaikytos naujausios technologijos Gamintojas žada, kad naujos kartos žaidimų konsolė pasižymės dar geresne grafika ir spartesniu veikimu. Šių metų balandį pagrindinis „PlayStation“ sistemų architektas ir dizaineris Mark Cerny portalui „Wired“ sakė, kad joje bus integruotas aštuonių branduolių procesorius ir „Radeon Navi“ pagrindu sukurta vaizdo plokštė. Be to, M. Cerny minėjo, kad žaidimų kompiuteryje taip pat bus palaikoma „Ray tracing“ technologija – speciali apšvietimo technika, kuria modeliuojamas realistiškas šviesos ir atspindžių judėjimas sudėtingoje 3D aplinkoje. Portalo „Wired“ duomenimis, penktasis „PlayStation“ palaikys 8K vaizdo raišką ir išsiskirs 3D garso kokybe. Visgi, daug techninių konsolės parametrų vis dar nėra žinoma – dar neaišku, koks bus galutinis įrenginio dizainas ir kokios bus virtualios realybės technologijų galimybės. 3. Žaidimų pultelis: žadami stipresni pojūčiai Jau minėtame „Playstation“ tinklaraštyje Jim Ryan, „Sony Interactive Entertainment“ generalinis direktorius, sakė, kad vienas pagrindinių jų tikslų – padėti „PS5“ vartotojui kuo labiau įsitraukti į žaidimą. Tam, anot jo, gamintojas pasitelks pojūčių simuliaciją. Todėl nenuostabu, kad vienas svarbiausių technologinių „PlayStation 5“ pokyčių – atnaujintas valdymo pultelis. Vietoje anksčiau naudotos vibravimo technologijos, naujausiame pultelyje bus įdiegta realaus lytėjimo pojūčių (angl. Haptic feedback) technologija. Ji leis vartotojams pajusti skirtingą pasipriešinimą įvairiais žaidimo etapais. Beje, tai padaryti padės ir prisitaikančių mygtukų (angl. Adaptive triggers) inovacija, kuri bus integruota į L2 ir R2 pultelio mygtukus. Tai reiškia, kad „PlayStation“ žaidimų kūrėjai turinį kurti ir programuoti galės pasitelkdami skirtingus pultelio valdymo pojūčius. Pavyzdžiui, siekiant sukurti kuo realistiškesnę žaidimo patirtį, vienoks pasipriešinimas bus juntamas žaidimo metu važiuojant lygiu asfaltu, kitoks – lekiant akmenuotu keliu. 4. Žaidimo konsolių eros pabaiga? Jau keletą metų analitikai ir žaidimų rinkos tyrėjai kalba apie tai, kad ilgainiui vaizdo žaidimo konsolių nebeliks, o jas pakeis sparčiai populiarėjančios žaidimų transliavimo platformos ir kitos virtualios alternatyvos. Ekspertai prognozuoja, kad „PS5“ ir naujausias „Xbox 2“ modelis bus paskutinės kada nors pagamintos namų vaizdo žaidimų konsolės. Amerikiečių bevielių technologijų ir inovacijų ekspertas Christiano Amon neabejoja, kad būtent debesų kompiuterija ilgainiui taps naująja konsole, o galimybė žaisti bet kokiame įrenginyje ar bet kokiame ekrane taps realia žaidimų ateitimi. Jau dabar „Google“, „Apple“ ir „Nvidia“ žaidimų nuomos platformos kompiuterinių žaidimų mėgėjams siūlo išbandyti savo paslaugas ir įvertinti debesų technologijos principu veikiančius žaidimus. Tam nebereikia visos žaidimų dėžės – užtenka tik žaidimų pultelio.