Impaler

Kompiuterinių žaidimų išpopuliarėjimas - daugiausia amerikiečių nuopelnas. Būtent JAV atsirado pirmosios žaidimus kuriančios kompanijos, čia pradėjo vykti pirmosios parodos, žaidėjams skirti renginiai ir kiti panašūs dalykai. Tačiau kuriame JAV mieste žaidžiama daugiausiai? Į šį klausimą nusprendė atsakyti tyrimų bendrovė "Scarborough Research". Pasirodo, kad daugiausiai šeimų, turinčių konsoles, galima aptikti Salt Lake City mieste, Jutos valstijoje. Čia žaidimų sistemas turi net 32 proc. šeimų. Nedaug kuo atsilieka Lexingtono, Kentuckio, Flinto, Michigano bei Toledo miestai, kuriuose konsoles įsigiję 30 proc. šeimų.O kur gi mažiausiai žaidžiančių? Na, pabandykite atspėti, atsakymas tikrai logiškas - ten, kur daugiausiai saulės, t.y. Floridos bei Kalifornijos valstijose. Čia konsoles namuose laiko nuo 15 iki 20 proc. šeimų. Ir galiausiai apie auksinius vidurkius. Tyrimas parodė, kad vidutiniškai JAV konsoles turi apie 24 proc. šeimų.

Štai tokiu būdu Kinijos vyriausybė nusprendė kovoti su priklausomybe nuo kompiuterinių žaidimų Kinijos jaunimo tarpe. Šalies vyriausybės pateikiamais duomenimis apie 2,6 mln. iš 20 mln. jaunesnių nei 18 metų amžiaus Kinijos internautų yra priklausomi nuo interneto ar kompiuterinių žaidimų. Dėl šios priežasties šalies internetinių žaidimų operatoriams, Kinijos vyriausybė liepė įdiegti specialias programas, ribojančias žaidimo patirties taškų kaupimą, jei žaidėjas praranda saiko jausmą. Kaip rašoma Kinijos internetiniame dienraštyje visiems jaunesniems, nei 18 metų amžiaus žaidėjams internetinio žaidimo laikas bus ribojamas 3 valandomis per parą. Jei žaidėjas nuspręs žaisti ilgiau, jo gaunamų patirties taškų kiekis bus mažinamas du kartus. O pražaidus ilgiau nei nei 5 valandas – žaidimo personažas iš viso negaus jokių patirties taškų. Po penkerių žaidimo valandų žaidėjui kas 15 minučių bus rodomas perspėjimas, liepiantis nutraukti žaidimą, priešingu atvejo žaidėjo sukaupti patirties taškai bus anuliuojami. Kai kuriems daugelio žaidėjų internetinių žaidimų entuziastams tai gali pasirodyti labai drastiška priemonė, tačiau kai kuriuose vaidmenų žaidimuose ji naudojama jau gana seniai. Juk rutininis darbas tobulėjimo tikrai neskatina!

Kompanija Mempile, viena iš naujos kartos optinių diskų rinkos pionierių, anonsavo TeraDisc technologiją. Jau pats pavadinimas duoda užuominas apie tai, kad šios technologijos dėka bus bandoma sutalpinti 1 terabaitą duomenų į optinį diską. Technologijos pristatymo metu buvo vykdomos įrašymo ir nuskaitymo operacijos iš daugiau kaip 100 virtualių DVD standarto sluoksnių. Kaip pranešama, specialistai, pakviesti į technologijos demonstraciją, buvo apstulbę pamatę, jog į paprastą skaidrų plastmasinį diską mažiausiai galima įrašyti 500 GB duomenų. Tai 300 GB daugiau nei šiuo metu leidžia mėlynojo lazerio technologijos, be to, 200 GB talpos Blu-ray diskai planuojami ne anksčiau 2010 metų. Kompanijos Mempile specialistai teigia, kad šiuo metu duomenų saugojimo problemos tampa vis aktualesnės vartotojams. Net namuose muzikos ir fotografijų archyvai siekia gigantiškus duomenų kiekius. „Mempile TeraDisc technologija leis vartotojams ilgą laiko tarpą saugoti didelius kiekius informacijos DVD formato diskuose už tą pačią kainą, atsižvelgiant į alternatyvius sprendimus rinkoje“ – pareiškė kompanijos vadovas Avi Huppert. Šiuo metu kompanija jau aprobavo 300 GB įrašymo technologijas naudojant 0,6 mm storio diskus. Kaip tvirtina kompanijos atstovai, padidinus disko storį iki 1,2 mm, talpinamos informacijos kiekis išaugs iki 500 GB. Ateityje kompanija optimizuos technologiją leidžiančią įrašyti iki 200 sluoksnių, kuriuose kiekviename iš jų bus galima sutalpinti iki 5 GB informacijos. Atkreipiant dėmesį tai, kad tokiuose diskuose informaciją bus galima laikyti apie 50 metų, tokių diskų atsiradimas rinkoje gali turėti labai neblogas perspektyvas. Belieka laukti, kada kompanija Mempile baigs tartis su partneriais Arkema ir Memory Tech dėl masinės naujos kartos optinių diskų gamybos.

Žodžių karai tarp platformų savininkų tęsiasi. Naujos kartos konsolių karams įsibėgėjus, Rėjus Magvairas (Ray Maguire, Sony) ir Neilas Tompsonas (Neil Thompson, Microsoft) prakalbo apie produkto vertės gynimą - ir konkurentų kritikavimą. Iš abiejų atstovų buvo paimtas interviu, pagrindinė diskusija buvo "online" galimybės ir pasiūlymai. Neilas Tompsonas (Neil Thompson, Microsoft) sakė "Mes tikrai tikim, kad žaisti "online", ir turint tapatybę "online" bendruomenėje, mes turime pasiūlymą - tai paslauga leidžianti bendruomenėje žaisti su bet kuria iš platformų, ir bet kurį žaidimą žaidžiant. Aš neįsivaizduoju kaip Sony gali perteikti tai ką siūlom mes ir jie tikrai to neperteiks įdomiu būdu," jis tęsė " Aš manau tai apie ką kalba Sony turi įtikinamų aspektų. Mes aišku bijosime savo varžovo, nes mes tikrai plėtosim savo paslaugas." XBOX Live įrodė savo populiarumą tarp 360 savininkų, daugiau nei 6 milijonai vartotojų yra užsiregistravę šiuo metu. Bet vėlgi Sony Didžiosios Britanijos generalinis direktorius Rėjus Magvairas (Ray Maguire) pažymėjo, kad nėra jokių požymių kiek žmonių bemokėtų 40 GBP, PlayStation 3 savininkai šiom paslaugom galės naudotis visiškai nemokamai.

Amerikiečių pedagogai šiuo metu svarsto, kaip pakelti moksleivių išsilavinimo lygį, ypač žemesnėse klasėse. Iš daugybės siūlomų alternatyvų bene didžiausio susidomėjimo sulaukė naujų vaizdo žaidimų kaip mokomosios medžiagos panaudojimas. Be abejo, niekas nevers vaikų pamokų metu žaisti „Doom“ arba „Mortal Kombat“ bei kitų, agresiją skatinančių, žaidimų. Tačiau, kaip teigia Indianos universiteto profesorius Sasha Barab, geros mokomosios programos gali duoti naudos. Pavyzdžiui, viename anksčiau minėto profesoriaus sukurtame žaidime virtualus tyrinėtojas turi atlikti įvairius gebėjimus lavinančias užduotis, kad suprastų, kodėl virtualiame parke miršta tokia pat virtuali žuvytė. Pasak profesoriaus, jei šalies valdžia nesiims atitinkamų veiksmų įdiegiant naujas mokymo priemones, amerikiečių vaikai savo žiniomis greitai ims atsilikinėti nuo bendraamžių kitose šalyse. Šiuo metu „New Visions for Public Schools“ grupė rengia naujas mokymosi programas Niujorko mokykloms, kurių dalimi taps kompiuteriniai žaidimai. Pasak autorių, daug pedagogų yra sunerimę dėl tokių naujovių, tačiau praktiškai visi mokytojai, ypač žemesnėse klasėse, vaikų žinioms ugdyti jau naudoja žaidimus, tik kol kas žaidimai vyksta realiame pasaulyje, o ne virtualiajame.

Praėjusią savaitę vykusioje žaidimų kūrėjų konferencijoje („Game Developer Conference“ – GDC) „id Software“ vadovas Toddas Hollensheadas pripažino, kad piratavimas žaidimų rinkoje paskatino kompaniją kurti daugelio platformų žaidimus. „Doom“ ir „Quake“ žaidimais išgarsėjusi kompanija „id Software“ prasitarė pradedanti žvalgytis žaidybinių kompiuterių pusėn. Kaip rašoma „Computer and Videogames“ svetainėje, kompanijos kuriamas „Enemy Territory: Quake Wars“ žaidimas greičiausiai bus pirmasis kompanijos žaidimas pritaikytas „Xbox-360“ ir „PlayStation 3“ žaidmų kompiuteriams.

San Franciske vykstančioje „Game Developers Conference“ konferencijoje kompanija „Emotiv Systems“ pristatė smegenų impulsus gaudančios ir interpretuojančios sistemos prototipą. „Project Epoc“ vardu pavadintas virtualios realybės „šalmas“ gali fiksuoti veido mimiką, žaidėjo judesius ar netgi reaguoti į žaidėjo emocijas. Kaip ir balso ar rašto atpažinimo sistemos, „Project Epoc“ turi prisitaikyti prie kiekvieno konkretaus žaidėjo minčių. Analogiškai ir „Epoc“ sistemos operatorius turi išmokti mintimis įsakyti kompiuteriui. Todėl efektyviam darbui yra reikalingas tam tikras adaptacijos laikotarpis. Įdomiausia yra tai, kad tokią sistemą geriausiai sekasi naudoti vaikams. Anot „Emotiv Systems“ vyriausiojo gaminių technologo Randy Breeno, labiausiai tikėtina to priežastis, kad vaikai labiau tiki virtualiu žaidimų pasauliu, nei suaugusieji. Žaisdami žaidimą jie labiau įsijaučia ir mintimis persikelia anapus ekrano. R. Breeno teigimu, kitaip nei suaugusieji, vaikai tiesiog tiki, kad jie gali mintimis pajudinti puodelį ir tai jiems pavyksta. Tuo tarpu suaugusiems neretai reikia pasipraktikuoti, kad pasiektų panašius rezultatus.

UAB BRD baigė vykdyti "UAB BRD pramonės įrašomųjų/įrašytų kompaktinių diskų gamybos Baltijos šalių rinkai inovacinį projektą". Jo metu buvo nupirkta bei Vakarų specialistų įdiegta universali moderni įranga, leisianti jau netolimoje ateityje pramoniniu būdu gaminti įvairių formatų kompaktinius diskus (CD-R, DVD-R, CD, DVD, HD-DVD, BLU-RAY DVD). Bendra investicinio projekto suma – 13,1 mln. litų, iš kurių ES paramos lėšos sudaro 4,58 mln. litų, Lietuvos Respublika projekto vystymui skyrė 2,26 mln. litų, likusią sumą – 6,25 mln. litų investicijų skyrė UAB BRD valdanti bendrovių grupė "BOD Group". Pagrindinis šio investicinio projekto tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas Baltijos šalių regione pradėti gaminti inovacinius informacijos laikmenų produktus. Nuo šiol UAB BRD valdys moderniausią CD ir DVD diskų gamybos kompleksą regione. Prieš tai Vilniuje veikusi pramoninės diskų gamybos bendrovė "Baltic Optical Disc" buvo reorganizuota į informacijos projektų prodiusavimo įmonę, o jos įrangą perėmė antra pagal dydį diskų gamykla Baltijos šalyse "Baltic Disc", kuri įsikūrusi Taline. "Ši Vilniaus BRD gamykloje įdiegta moderni įranga užtikrins mūsų veiklos gyvybingumą bei pelningumą ir tolimesnėje ateityje, mat būsime pasirengę gaminti tokius diskus, kurie turi milžiniškas perspektyvas ateinančius 15–20 ar net daugiau metų. Tai puikus pavyzdys, kaip Europos Sąjungos parama Lietuvos verslui gali suteikti regioninei įmonei konkurencinius pranašumus pasauliniu mastu", - sako UAB BRD vadovas Vladas Sakalauskas. 2007 m. UAB BRD, pradėjusi naudoti visas 3 naujas gamybos linijas, taps pajėgi kasmet pagaminti po 28,174 mln. įvairių tipų diskų. Pagrindinę gamybinę įrangą sudaro kompaktinių diskų gamybos linijos, turinčios naujausių DVD formatų – HD-DVD bei BLU-RAY-DVD gamybos galimybes; taip pat dažymo įrenginiai, kompaktinių diskų masteringo įrenginys. Planuojami vienos gamybos linijos pajėgumai – 0,8 mln. diskų per mėnesį. Šis produkcijos kiekis patenkins Baltijos šalių vartotojų poreikius, o dalis produkcijos bus eksportuojama į kaimynines šalis, taip pat Skandinaviją. Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurtos 36 aukštos kvalifikacijos darbo vietos. Vystydama veiklą aukštų technologijų srityje, UAB BRD kuria aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus – kokybiškas informacijos laikmenas, kurios yra neatsiejama informacinės visuomenės dalis.

Vokietijos mokykloje įvykusi tragedija vėl paskatino kalbas apie žiaurių žaidimų draudimą. Aštuoniolikametis Sebastian Bosse, sugrįžo į savo vidurinę mokyklą išlieti susikaupusio pykčio. Pradėjęs šaudyti jis sužeidė keletą moksleivių, o paskui nusišovė pats. Kaip paaiškėjo, S. Bosse, kaip ir Kanados mokykloje šaudę jaunuoliai, buvo strateginių karo žaidimų ir pirmojo asmens šaudyklių aistruolis. To pakako, kad Vokietijoje būtų atgaivintos kalbos apie žiaurių žaidimų draudimą. Panašus siūlymas jau buvo nuskambėjęs 2002 metais, kai Erfurte įvyko panašus incidentas. Tačiau tuomet Bavarijos regiono Šeimos ministrės pasiūlymas buvo greitai užmirštas. Tačiau toks draudimas greičiausiai būtų tiesiog laužtas iš piršto, nes S. Bosse neapykantos protrūkis yra mažai susijęs su žaidimais. Tai rodo jo asmeninio internetinio dienoraščio žinutės: “If you realize you’ll never find happiness in your life and the reasons for this pile up day by day, the only option you have is to disappear from this life. The only thing I learned intensively at school was that I’m a loser.” Dar 2004 metais savo svetainėje jis buvo parašęs: “fear is slowly turning to rage. I am consuming all this rage and will let it all out at some point to take revenge on all the arseholes who wrecked my life! For those who haven’t understood it exactly: Yes, this is about a shooting.” Akivaizdu, kad S. Bosse neapykantos priežastys yra kur kas sudėtingesnės, nei vien tik aistra „DOOM“ žaidimui. O pradėjus drausti reikėtų uždrausti ne tik „Counter Strike“ (kuris Vokietijoje ir taip parduodamas tik vyresniems nei 18 metų asmenims), bet ir dažasvydį bei pasišaudym lazeriais („lasertag“). Galų gale smurtiniai kompiuteriniai žaidimai ar filmai tikrai mažai galėjo įtakoti Charlesa Whitmaną, 1966 metais Teksaso universiteto teritorijoje nušovusį 15 ir sužeidusį 30 žmonių. Taip žaidimas gali būti vienas iš veiksnių, pastūmėjusių nestabilios psichikos asmenį žmogžudystėms, tačiau vargu ar galima dėl žudynių kaltinti vien tik žaidimus. Galų gale kiekvienas mūsų turi savo tamsiąją pusę, tik ne kiekvienas leidžia jai pasireikšti.

Pasak kompiuterinio portalo „TG Daily“ apžvalgininko, tai mergaitės yra žudikai psichopatai. Didžiosios Britanijos „Telegraph“ internetiniame portale yra išspausdintas straipsnis apie tai, kaip mergaitės iškeičia žaidimus lėlėmis į „Sims“ kompiuterinį žaidimą. Daugiau nei 50 proc. šio žaidimo žaidėjų yra mergaitės, nors bendroje žaidimų rinkoje jų yra tik 25 proc. Atrodytų tai tik patvirtina, kad žmonių gyvenimą imituojantis „Sims“ yra kur kas geresnis pasirinkimas, nei kompiuterinės skerdyklos, kuriomis taip žavisi berniukai. Bet ar tikrai? Juk 11 metų mergaitė žaidime neturėtų palikti mirti nėščios moters vien todėl, kad ja reikia pernelyg daug rūpintis: ‘Sometimes I let my characters die,’ Bethany says cheerfully. ‘Especially the pregnant women, because their hygiene and hunger needs are extra high and it’s difficult to look after them with other people in the house.‘ Iki šiol buvo manyta, kad mergaitės „Sims“ žaidimą renkasi vien todėl, kad tai gražus žaidimas atstojantis lėles ir leidžiantis save įsivaizduoti šeimos nariu. Gal laikas pergalvoti šią mintį? Gal mergaitės mieliau renkasi „Sims“, o berniukai „Prey“ vien tik todėl, kad mažos mergaitės tiesiog žavisi kitokiu natūraliosios atrankos būdu ar smurtu. Jos yra klastingos. Duokite man peilį ir aš tiesiog perpjausiu jums gerklę. Duokite peilį 11-ametei mergaitei ir ji jus apžavės, duodama suprasti, kad planuoja nulupti obuolį, o vos jums nusisukus įsmeigs jį į nugarą ir dar pasuks… „Sims“ žaidimas gali būti ne mažiau žiaurus nei kruviniausia pirmojo asmens šaudyklė. Taigi, jei mažoms mergaitėms yra leidžiama valandų valandas žaisti kompiuterinėmis „Sims“ lėlėmis, gal būt nėra taip jau blogai, jei berniukai, pasigriebę didelio kalibro patranką, keletą valandų iš eilės mažins ateivių populiaciją „Half-Life 2“ žaidime.

Kol vieni mokslininkai bando įrodyti, kad kompiuteris ir žaidimai yra baisiausias vaikų priešas, žalojantis jų psichiką ir sveikatą, kiti užsiima tyrimais, įrodančiais visiškai priešingus faktus. Ročesterio (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai paskelbė, kad pirmojo asmens šaudyklės gerina regėjimą. Anot mokslininkų, žaibišku greičiu pasižyminčios pirmojo asmens šaudyklės lavina žaidėjo regėjimo aštrumą. Kasdien po keletą valandų virtualiame mūšio lauke praleidžiantys žaidėjai beveik 20 proc. geriau išskirdavo raides atsitiktinių dėmių kratinyje. Žaidėjai buvo suskirstyti į dvi grupes, pirma grupė surengė armagedoną „Unreal Tournament“ mūšio lauke, o antroji intensyviai dėliojo „Tetris“ kaladėles. Mokslininkai pastebėjo, kad žaidėjų rega paaštrėjo jau po 30 valandų intensyvaus šaudymo. Tuo tarpu žaidusieji ne ką mažesnės judesio koncentracijos reikalaujantį „Tetris“ žaidimą “ – tokiais pasiekimais pasigirti negalėjo. Tai jau nebepirmas mokslinis tyrimas, įrodantis, kad žaidimus žaisti sveika ir naudinga. Žinoma, praradus saiką, bet kuris naudingas dalykas kaip mat gali tapti žalingu. Todėl neverta tikėtis, kad po po mėnesį trukusių „Counter Strike“ skerdynių, neišeinant iš namų, jūs galėsite perskaityti kas yra parašyta ant kitoje gatvės pusėje numestos degtukų dėžutės.

Žaidimų ir jų sistemų kūrėjų tarpusavio konkurencija ne visuomet naudinga žaidėjams. Dėl jos žaidėjai neretai atsiduria tokioje padėtyje, kai jiems reikia rinktis ne norimą žaidimą, o žaidimų sistemą. Pavyzdžiui, „Final Fantasy“ žaidimas yra pritaikytas tik „PlayStation“ kompiuterių serijai, tačiau vargu ar šių kompiuterių savininkai sulauks „Halo“. „Next Generation“ svetainėje yra pateikta įdomi universalios žaidimų sistemos idėja. Tokia sistema būtų tikras išsigelbėjimas įvairių žaidimų mėgėjui, nes jis galėtų nevaržomas rinktis žaidimą, taip, kaip dabar renkamės CD ar DVD diską su norimu įrašu. Žaidimų kūrėjai taip pat džiaugtųsi tokia sistema, mat jiems reikėtų kurti žaidimus tik vienam kompiuteriui ir mokėti tik vieną licencinį mokestį. Sumažėjus papildomoms žaidimų išlaidoms, jie galėtų būti pigesni. Deja, greičiausiai tokia sistema taip ir liks tik utopija. Geriausias to pavyzdys, nesibaigiantis „HD DVD“ ir „Blu-Ray“ formatų karas. Neseniai „Sony“ paskelbė, kad ji jau laimėjo šį karą, nes naujausių „Blu-Ray“ filmų pardavimai beveik du kartus lenkia „HD DVD“. Tačiau „HD DVD“ šalininkai pasiūlė naują atsaką, pigius „3X HD DVD“ diskus, be to, skaičių galėjo lemti ir skirtingas filmų populiarumas. Žaidimų kompiuterių gamintojai taip pat gali nepanorėti vienytis, nes pagrindines pajamas žaidimų kompiuterių gamintojai gauna iš žaidimų licencijų platinimo, o ne iš pačių kompiuterių. Dažnai pirmus metus žaidimų kompiuteriai yra parduodami nuostolingai. „Microsoft“, „Sony“ ir „Nintendo“ paprasčiausiai negalėtų susitarti, kaip pasidalinti licencinius mokesčius už teisę kurti žaidimus naujajai kompiuterių sistemai.

Žaidimų kompiuterius galima vertinti ne tik pagal jų spartą ar funkcionalumą. Elektros energijos sąnaudos taip pat yra pakankamai svarbus parametras. „HardcoreWare“ nusprendė tarpusavyje palyginti visus tris naujosios kartos žaidimų kompiuterius ir palyginti rezultatus su įprastinio asmeninio kompiuterio elektros sąnaudomis. „HardcoreWare“ svetainėje pateikti duomenys gali kai kam padėti apsispręsti pasirenkant naujos kartos žaidimų kompiuterį. Jei šių bandymų rezultatus apibūdinti trumpai, tai mažasis „Nintendo Wii“ kompiuteris yra maždaug dešimtį kartų ekonomiškesnis, nei „Sony PlayStation3“ ar „XBox 360“ kompiuteriai. Pastarieji sunaudoja apie 170-200 W elektrinį galingumą, t.y. tiek pat, kaip ir vidutinis asmeninis kompiuteris. Planuojantiems naudoti šiuos kompiuterius, kaip namų pramogų centrus iš ties verta pagalvoti apie elektros energijos sąnaudas, nes net ir žiūrint filmus elektros energijos sąnaudos sumažėja nežymiai. Tuo tarpu įprastiniam DVD grotuvui tereikia 13 W elektrinio galingumo. Net ir nieko neveikdami kompiuteriai sunaudojau daugiau nei 145-175 W elektrinį galingumą, tuo tarpu „Wii“ tereikia 13 W. Žinoma, „Wii“ žaidimų grafika sunkiai lyginasi su „PlayStation 3“ ar „XBOX“, tačiau neturint didelės raiškos televizoriaus, vargu ar pajusite šį skirtumą.

Kompanija Doug Carson & Associates (DCA), kurianti DVD diskų programinę įrangą, pristatė naujo formato diską – 3X DVD. Remiantis oficialiu pranešimu, atsiradus šiam naujam formatui, HD-DVD technologijų diskai įgaus žymiai didesnes perspektyvas prieš Blu-ray technologijas ir nulems formatų karo baigtį. 3X DVD technologijos pagrindą sudaro raudonasis lazeris, bet palyginus DVD diską su nauju formatu sužinome, kad bet kuriuo HD-DVD grotuvu paleistas 3X DVD diskas užtikrina aukštos raiškos medžiagos pateikimą televizoriaus ekrane. 3X DVD diskas palaikys UDF 2.5 failų struktūrą ir turės AACS apsaugą nuo medžiagos kopijavimo. Eclipse Data Technology HD-DVD technologijų gamintojams siūlo laisvą priėjimą prie programinės įrangos, aptarnaujančios 3X DVD diskus. Oficialiame pranešime taip pat pranešama apie keletą kompanijų, kurios susidomėjo 3X DVD diskų technologijomis, kadangi tai atvertų kelius į tas rinkos dalis, kuriose vartotojai turi mažesnes pinigines galimybes, tačiau vis tiek nori pasinerti į aukštos raiškos pasaulį. Deja, 3X DVD technologijų kelias link galutinio vartotojo nebus rožėmis klotas. Norint įrašyti vaizdo medžiagą į 3X DVD diską, teks naudoti VC-1 ir AVC kuoduotes su sumažinta vaizdo raiška nuo 1080p iki 720p. Daugelis analitikų mano, kad toks kelias nėra teisingas ir abejoja ar šį formatą palaikys HD-DVD technologijų kūrėjai. Ir net šiuo metu sėkmingai rutuliojamas Xbox Live Video projektas, leidžiantis peržiūrėti vaizdo medžiagą paruoštą VC-1, 720p kuoduotėje, visiškai negarantuoja sėkmingos 3X DVD technologijų raidos. Šiuo metu HD rinkoje susiklosčiusi situacija rodo, kad ne kaina yra lemiamasis faktorius renkantis vieną ar kitą formatą. Pavyzdžiui, HD-DVD diskų gamybos savikaina yra žymiai pigesnė nei Blu-ray diskų, bet kažkodėl dauguma kino studijų renkasi būtent Blu-ray formatą. Matyt, sėkmė šiame rinkos segmente slypi visiškai kitur.

Kol tarp HD-DVD ir Blu-ray technologijų vyksta įnirtinga kova, į areną įžengia naujas holografinių diskų formatas. Šį formatą ir diską sukūrė kompanija InPhase Technology. Neseniai Didžiosios Britanijos internetiniai puslapiai The Registre ir The Inquirer pranešė, kad šie diskai ir jiems skirta techninė įranga jau platinama, nors kiti šaltiniai, tokie kaip CDR-Info, MacWorld, Computer World, teigia visiškai kitaip. Remiantis Computer World, įrenginiai HDS-300R, skirti darbui su holografiniais diskais, prekyboje pasirodys tik 2007 metų liepos mėnesį, nors pirmieji bandomieji egzemplioriai jau yra testuotojų rankose. Be to, jau priimami stambių kompanijų, norinčių įsigyti įrenginius, užsakymai. Kol kas holografiniai diskai gali būti įrašomi tik vieną kartą, nors kompanija tikina, kad iki 2008 metų prekyboje bus ir daugkartinio perrašymo diskų. Holografinės pirmos kartos sistemos leis įrašinėti informaciją 20 MB/s greičiu, o diskų gyvavimo laikas sudarys 50 metų. Iki 2008 metų pabaigos kompanija InPhase Technology planuoja pristatyti antros kartos holografinius diskus, kurių talpa jau bus 800 GB ir į juos informacija bus įrašoma 80 MB/s greičiu. Iki 2010 holografinių diskų talpa turėtų pasiekti 1,6 TB. Iš tiesų dabartiniai pirmosios kartos 300 GB talpos diskai yra 600 GB, tačiau pusė disko talpos yra neprieinama įrašų darymui, kadangi laisva vieta naudojama programinei klaidų korekcijai.. Holografinių diskų storis yra 1,5 mm, bet jie bus pakuojami į 5,25“ kvadratinį apvalkalą, primindami mums senąją magnetinę disketę. Bendras storis sudarys 3 mm. Kainos, deja, labai kandžiojasi. Įranga – 18000 USD, o patys diskai 180 USD už vienetą. Kol kas galime lengviau atsipūsti, nes šie prietaisai dar ilgokai netaps masine produkcija. Visgi, po dviejų ar trijų metų kai rinksime sau kokį nors diskų grotuvą, galėsime pasvarstyti, ar įsigyti Blu-ray, HD-DVD ar pasirinkti holografinę diskų sistemą.