Impaler

Jeigu turėjote vilties šiemet atsinaujinti savo žaidimų kompiuterį ir žvalgėtės į nešiojamuosius įrenginius su naujausiomis „nVidia RTX 3000“ serijos vaizdo plokštėmis, turime jums liūdnų žinių: pastaruoju metu vėl sparčiai auganti kriptovaliutų kaina, kartu su itin ribota naujausių mikrolustų pasiūla, lėmė tai, jog kriptovaliutų kasėjai urmu superka ne tik stacionariems kompiuteriams skirtas vaizdo plokštes, bet ir žaidimams skirtus nešiojamuosius kompiuterius. Šimtais ir tūkstančiais. Kinijos socialiniuose tinkluose jau žaibiškai plinta nuotraukos, kuriose matomi šimtai nešiojamųjų kompiuterių, ant laktų išstatytų kriptovaliutos „Ethereum“ kasyklose. Socialiniame tinkle „Weibo“ galima pamatyti nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matomi ant grindų ir specialiuose stelažuose sustatyti šimtai naujutėlaičių kompiuterių (tą galima spręsti pagal krūvas tuščių kompiuterių pakuočių), o kriptovaliutų fermos darbuotojai prie savo kasyklos įrangos prijungia vis naujus kompiuterius. Panašu, kad daugumos tų kompiuterių gamintojas yra Kinijos įmonė „Hasee“, kuri pardavimų apimtimi toje šalyje bent jau kurį laiką nusileido tik „Lenovo“ ir nešiojamuosius kompiuterius parduoda šimtais tūkstančių vienetų kiekvieną mėnesį. Ir tai – tik viena kriptovaliutų kasykla. Kylant šių virtualių vertybių kainai tokios elektros energijai ir ribotiems kompiuterių ištekliams itin reiklios įmonės pradėjo dygti tarsi grybai po lietaus ir panašu, kad šiemetinė situacija vėl bus tokia ar netgi blogesnė nei 2017–2018 metais, kai stacionariems kompiuteriams skirtų galingiausių vaizdo plokščių reikėjo ieškoti su žiburiu, nes visas jas urmu supirkinėjo kriptovaliutų kasėjai. Nes šįkart bus superkamos ne tik atskiros vaizdo plokštės, bet ištisi nešiojamieji kompiuteriai, kuriose tų plokščių yra. O internete pasirodančios nuotraukos, kuriose matomos kriptovaliutų „fermos“ su šimtais ir tūkstančiais identiškų vaizdo plokščių ar identiškų nešiojamųjų kompiuterių, suteikia pagrindo manyti, kad visa ši įranga net nepasirodo oficialiose prekyvietėse, kur į jų pirkimą gali pretenduoti žaidimų mėgėjai – pardavėjai savo gaminius tiesiogiai, urmu ir galimai už didesnę nei rekomenduojamą rinkos kainą parduoda tiesiai klientams, pakirstiems virtualaus aukso karštinės. Ir jeigu kriptovaliutų kainos toliau kops aukštyn, galima pagrįstai teigti, jog masinis galingos kompiuterinės įrangos supirkimas taps ne tik kinišku uždarbiavimo ypatumu, bet ir viso pasaulio greito pasipinigavimo mėgėjų darbo dalimi.

Legendinės žaidimų kompanijos „Valve“ generalinis direktorius Gabe Newellas teigia, kad jo įmonė kuria smegenų ir kompiuterio sąsajos (BCI) ausines, kurios galėtų paversti vaizdo žaidimus labiau įtraukiančius nei bet kada anksčiau. „Realus pasaulis atrodys plokščias, bespalvis, neryškus, palyginti su patirtimi, kurią galėsite sukurti žmonių smegenyse", - sakė Newellas leidiniui „New Zealand 1 News“ duotame interviu. „Valve“ bendradarbiauja su biosensorinės aparatūros kompanija „OpenBCI“. Bendradarbiavimą Newellas apibūdino kaip „atviro kodo projektu, kad visi galėtų turėti didelės raiškos smegenų signalo skaitymo technologijas, įmontuotas į ausines“. „OpenBCI“ lapkričio mėnesį pristatė smegenų ir kompiuterio sąsajos šalmo dizainą pavadinimu „Galea“, skirtą veikti kartu su VR ausinėmis, tokiomis kaip „Valve's Index“. „Neįprasčiausia yra tai, kad vartotojų mintys ir patirtys yra redaguojamos per smegenų kompiuterio sąsają. Mūsų gebėjimas sukurti žmonių smegenyse naują patirtį bus geresnė, nei buvo įmanoma.“ – „NZ1“ sakė Newellas. Pasak jo, ši technologija galėtų leisti vartotojams redaguoti ne tik tai, ką mato, bet ir savo jausmus bei emocijas. Pavyzdžiui, Newellas teigė, kad tokios ausinės gali pagerinti miegą. Toliau gali būti ištaisyti arba visiškai pašalinti kiti nepageidaujami jausmai – tikra mokslinės fantastikos amžiaus terapijos forma. Galų gale Newellas nemano, kad BCI užplūs rinką per naktį, pirmiausiai dėl saugumo problemų. „Žmonės turės labai pasitikėti, kad tai yra saugios sistemos, neturinčios ilgalaikio pavojaus sveikatai". Tačiau, tokios technologijos nebus prieinamos dar daugelį metų. Bet tyrimai šia linkme jau vykdomi. Interviu su „Valve“ generaliniu direktoriumi Gabe Newellu:

Traškučiai, saldūs gėrimai, viršsvoris ir daugybė prie ekrano praleistų valandų - taip dažnas įsivaizduoja kompiuterinių žaidimų entuziastus. Tačiau sportininkus įsivaizduojame kitaip, tiesa? Vokietijos sporto universiteto Kelne atliktas tyrimas rodo, kad esporto žaidėjai yra sveikesni už vidutinį žmogų. Esportas - tai kompiuteriniai žaidimai, kurių žaidėjai varžosi tarpusavyje. Tai - profesionali elektroninio sporto šaka. Ir nereikėtų iš to juoktis - juk šachmatai ir yra sporto šaka. Prieš pandemiją esporto renginiai pritraukdavo tūkstančius dalyvių ir žiūrovų. Nugalėtojai susižerdavo milijoninius prizus. Jie ir šiaip gyvena pakankamai gerai - dažnas transliuoja savo žaidimus internetu, turi rėmėjų iš kompiuterinių žaidimų pramonės. O ir gatvėje šie žmonės yra atpažįstami ir gerbiami. Tik sportininkais juos laiko ne visi. Dabar vokiečių mokslininkai išanalizavo 820 esporto žaidėjų sveikatos duomenis. Paaiškėjo, kad nors esportininkai tikrai geria nemažai energinių gėrimų, jie suvartoja mažiau cukraus nei vidutinis žmogus. Be to, vegetarizmas ir veganizmas esportininkų tarpe yra daug dažnesnis nei bendroje populiacijoje, todėl jų dietoje tikrai netrūksta skaidulų ir vitaminų. Net ir tie, kurie valgo mėsą, dažnai valgo ir daržoves. Tikriausiai labiausiai stebina faktai apie fizinį esportininkų aktyvumą. Paaiškėjo, kad profesionalūs žaidėjai vidutiniškai juda 9,5 valandas per savaitę - daugiau nei rekomenduoja Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Bet gal tai net nėra taip keista? Jei kada stebėtumėte esporto renginį, pastebėtumėte, kad daug žaidėjų yra geros fizinės formos. Taip tikriausiai yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, uždirbdami pinigus žaisdami jie kaip ir jūs nori atitrūkti nuo darbo, todėl daugiau juda. Antra, jų įvaizdis jiems yra labai svarbus, todėl jie stengiasi išlaikyti fizinę formą. Trečia, aukštas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti koncentraciją ilgų žaidimų sesijų metu. Tiesa, šis tyrimas turėjo trūkumų. Žaidėjai buvo tiesiog apklausti - tikėtina, kad savo duomenis jie bent šiek tiek pagražino. Bet kuriuo atveju, mokslininkai nemano, kad esportininkai yra ne tokie sveiki kaip tie, kurie žaidimų profesionaliai nežaidžia.

Tikriausiai neverta pristatinėti pastarosiomis dienomis vykstančio ir precedento neturinčio akibrokšto akcijų rinkoje, kurio priešakyje atsidūrė GameStop. Visa ši situacija žaibiškai nuvilnijo per visą pasaulį, o GameStop akcijų kaina nuo 3 USD vos per mėnesį paaugo daugiau nei 100 kartų ir vienu metu beveik siekė 500 USD už akciją. Toks ažiotažas pasiekė daugelio ausis, net ir tų, kas mažai domisi akcijomis. Vis tik, nors daugelis girdėjo, tačiau mažai kas supranta ir žino, kokia priešistorė slypi už viso to ir kodėl gi akcijų rinkoje įvyko tokio atgarsio sulaukęs skandalas. Taigi, kas iš tiesų atsitiko su GameStop. Apie kompaniją Istoriją sunku suprasti, nežinant šiek tiek pačios kompanijos ištakų. Taigi, kompanija, kaip galima spręsti iš pavadinimo, užsiima video žaidimų bei elektroninės įrangos mažmenine prekyba. Kompanija įsikūrė 1984 metais, o viešai rinkoje savo akcijomis pradėjo prekiauti 2002 metais. Nors kompanijos akcijos niekuomet nebuvo tarp populiariausiųjų sąrašo, kompanijai gana neblogai sekėsi išlaikyti pelningus finansinius rezultatus ir netgi stabiliai mokėti dividendus. Vis tik, GameStop buvo viena iš kompanijų, kurią itin smarkiai paveikė koronaviruso sukelta pasaulinė suirutė. Dauguma valstybių, įskaitant ir JAV, paskelbė karantiną, parduotuvės užsidarė – prasidėjo visiškas prekybinis įšalas. Tai itin smarkiai kirto per GameStop finansinius rodiklius, stabilus pelnas peraugo į didžiulius nuostolius ir būtent tai tapo GameStop neeilinės sagos pradžia. Akcijų kainos smukimas Akcijų kritimas 2020 Kovą Prasidėjusi koronaviruso pasaulinė krizė palietė ne tik GameStop, tačiau ir visas kitas kompanijas, kurios viešai prekiavo savo akcijomis. Dauguma investuotojų pabūgę, kad gali pasikartoti 2008 pasaulinės krizės įvykiai, masiškai pradėjo pardavinėti visas turimas savo pozicijas ir vietoj akcijų pirkti auksą. Auksas tapo toks populiarus, kad vienu metu viršijo netgi 2000 USD ribą, o akcijų rinka tapo tikra dykviete, kurioje be pavienių investuotojų, vieninteliai žaidėjai liko rizikos fondai. Visi populiariausi indeksai kaip S&P 500, Dow Jones, Nasdaq Composite vienu metu krito beveik dvigubai, tad ištuštėjus žaidimų laukui didieji žaidėjai niekieno netrukdomi galėjo pradėti ruošti tinklus savo aukų žvejybai. Aukso kainos svyravimai per pastaruosius 10 metų Vis tik, pasaulinė panika truko neilgai ir pavieniai investuotojai pradėjo grįžinėti į akcijų rinkas. Tuo metu prasidėjo didžiulis technologinių įmonių akcijų šuolis, kadangi masinis užsidarymas daugumą privertė keltis į internetinę erdvę. Investuotojai karštligiškai pirko didžiųjų technologijų korporacijų akcijas, kaip Apple, Google, Microsoft, Amazon, Netflix ar net Zoom. Tačiau tuo pat metu rizikos fondai žaidė kitoje aikštelės pusėje ir ieškojo ne perspektyvių įmonių, tačiau aukų, kurioms nesipiešia šviesi ateitis ir pradėjo statyti už šių įmonių akcijų kainų kritimą (angl. short-selling). Didžiausių techonoliginių įmonių akcijų kainų kylimai 2020 metais Akivaizdi auka Viena iš nelaimingųjų įmonių, už kurios ir užsikabino rizikos fondų žvilgsnis, būtent ir buvo GameStop. Sukeltos pandemijos pasėkmės kompanijai buvo tokios skaudžios, kad jeigu ne bankrotas, įmonei grėsė mažų mažiausiai didžiulis susitraukimas bei ilgas ir sunkus atsigavimas. Įmonė rodė itin didelius finansinius praradimus, paprastiems investuotojams įmonė nebuvo įdomi, o vieninteliai kompanijos investuotojai buvo keletas institucinių fondų, kurie ir užsiėmė statymais už akcijų kritimą. Statyti už tokios įmonės akcijų kritimą fondams buvo tikra aukso kasykla, tad fondai dėjo milžiniškus pinigus ir tikėjosi itin lengvos bei solidžios grąžos. Vis tik, rizikos fondai neįvertino vieno aspekto – taip smugdant įmonės akcijų kainas, mažinama ir įmonės rinkos kapitalizacija, ko pasekoje tokios įmonės akcijų pasiūla pradeda vis labiau traukti investuotojų akis. Palyginimui galime duoti pavyzdį – privačius lėktuvus perka vienetai visame pasaulyje, nes lėktuvai yra brangūs. Tačiau, jei lėktuvų kainos pasidarytų įkandamos, lygios, tarkim, automobilių kainoms, greičiausiai nuosavus lėktuvus pirktų kur kas daugiau žmonių. Tad, būtent per šią vietą investuotojai ir kirto kritinį smūgį rizikos fondams. WallStreetBets narių šturmas Itin sumenkus GameStop akcijų kainoms, keli pavieniai investuotojai, priklausantys didžiulei investuotojų grupei Reddit platformoje pavadinimu WallStreetBets, vienijančiai per 8.6 milijonus narių, pastebėjo, kad rizikos fondai meta didžiulius pinigus už įmonės akcijų kainos smukimą, o rinkos kapitalizacija yra itin žema. Skaičiuojant matematiškai, įmonės rinkos kapitalizacija tapo tokia maža, kad susibūrę pavieniai investuotojai turėjo pakankamai pinigų, kad atsvertų rizikos fondų statymus ir netgi viršytų jų kapitalą. GameStop akcijos buvo pardavinėjamos kone pusvelčiui, todėl vos vienas pranešimas Reddit platformoje buvo tarsi degtukas, užkūręs didžiulę pirtį rizikos fondams. Pirmoji žinutė Reddit platformoje WallStreetBets grupėje apie GameStop Masinis GameStop akcijų pirkimas išpūtė akcijų kainas, o rizikos fondai praradinėjo didžiulius pinigus. Palyginimui, vos per mėnesį, prieš GameStop akcijų kilimą statę rizikos fondai prarado net 19 milijardų JAV dolerių. Nuostoliai buvo tokie dideli, kad kai kurie fondai privalėjo netgi patys pradėti pirkti įmonės akcijas, kad švelnintų nuostolius (angl. short-squeeze). Tai dar labiau paskatino GameStop akcijų kainos kilimą, kol vienu metu akcijos kaina pasiekė beveik 500 USD už akciją. Rodytus, tikrasis rizikos fondų deginimas dar tik turėtų prasidėti, tačiau visa situacija tampa dar painesnė, Robinhood platformai priėmus precedento neturinčius sprendimus. Neeilinis skandalas Robinhood uždraudžia naudotojams pirkti GameStop akcijas Robinhood – tai populiariausia prekybos akcijomis platforma JAV tarp individualių investuotojų, kurioje akcijomis prekiauja per 90% visų JAV individualių investuotojų. Tad, nieko keisto, kad būtent Robinhood platforma ir atsidūrė GameStop sagos epicentre, kadangi būtent per šią platformą vykdomi pirkimai kaip ant debesų nešė GameStop įmonės akcijų kainas viršun, tuo pačiu tempiant rizikos fondus, stačiusius už akcijos kritimą, žemyn. Kai atrodė, kad rizikos fondams neliko išeities, kaip tik patirti neišmatuojamus nuostolius, Robinhood platforma priėmė precedento neturintį sprendimą – uždraudė investuotojams toliau pirkti GameStop akcijas. Vienintelė leidžiama opcija buvo šios įmonės akcijų pardavimas. Tai sukėlė spartų akcijų kainos kritimą, kadangi nemažai investuotojų pabūgo didžiulių praradimų ir tuo pačiu išgelbėjo rizikos fondus nuo dar didesnių nuostolių. Kadangi tuo metu Gamestop akcijos jau buvo pakankamai brangios, individualūs investuotojai jau buvo spėję užsikabinti už kitų mažos kapitalizacijos įmonių, prieš kurias taip pat statė rizikos fondai. Tarp tokių įmonių buvo BlackBerry, Nokia, AMC ir kitos. Taigi, Robinhood sprendimas palietė ne tik investuotojus, investavusius į GameStop, bet ir investavusius į kitas įmones. Šis sprendimas ne tik sukėlė didžiulį individualių investuotojų pasipiktinimą, tačiau ir sąlygojo tam tikrus jų patirtus nuostolius. Tolimesnė eiga Iš principo toks sprendimas uždrausti pirkti tam tikrų įmonių akcijas yra netgi nelegalus, kadangi pažeidžia laisvos rinkos principą, todėl skandalas nuvilnijo net iki politikų ausų, o klausimas tapo sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu. Dauguma politikų griežtai kritikavo tokį Robinhood sprendimą, o nemažai ekspertų pradėjo garsiai svarstyti ar mūsų laisva rinka iš tiesų yra tokia laisva, kaip skelbiama. Tuo tarpu patys investuotojai apipylė ieškiniais pačią Robinhood kompaniją dėl tokių laisvos rinkos pažeidimų bei dėl patirtų nuostolių, kuriuos investuotojai patyrė nebegalėdami auginti akcijos kainų ir būdami priversti parduoti už mažiau, nei pirko. Dar šiais metais Robinhood kompanija pati planavo išleisti viešą akcijų siūlymą (IPO) ir šis IPO buvo vienas laukiamiausių, tačiau dabar nebėra aišku ar kompanijai pavyks bent jau išbristi iš visų skandalų bei teisminių ieškinių liūno. Ateitis Visa ši neeilinė ir precedento neturinti situacija akcijų rinkoje, panašu, tęsis dar ilgai. Nemaža dalis individualių investuotojų, investavusių į GameStop, investavo ne dėl grąžos, tačiau dėl pačio principo pamokyti rizikos fondus, prisimenant, kad būtent jie buvo atsakingi už 2008 metais atsitikusią pasaulinę ekonomikos krizę. Tad, karas tarp investuotojų bei rizikos fondų vis dar tęsiasi. Tuo tarpu raganų medžioklė dar tik prasideda. Milijoniniai ieškiniai Robinhood platformai bei rizikos fondams pilasi kaip iš gausybės rago, tačiau tuo pat metu dauguma kaltina ir pavienius investuotojus susivienijimu bei rinkos manipuliavimu, kas iš esmės taip pat yra nelegalu. Tad, šiuo metu vis dar net nėra aišku, kurioje vietoje ieškoti kaltųjų. Jei jie ir bus surasti, tai, greičiausiai, atsitiks dar tikrai ne greitai. Kaip viskas vystysis ateityje, dar pamatysime, bet jau dabar panašu, kad reginys bus iš ties neeilinis.

Antradienio rytą populiarių žaidimų „Cyberpunk 2077“ ir „The Witcher 3“ kūrėjai „CD Projekt Red“ atskleidė, kad dėl kompiuterinio įsilaužimo buvo pažeistos jų vidinės sistemos. Remiantis pranešimu socialiniame tinkle „Twitter“, tai buvo pastebėta pirmadienį. „CD Projekt Red“ teigia, kad įsilaužėliai pasiekė „tam tikrus duomenis“ ir užšifravo kai kurias duomenų laikmenas žaidimų studijos vidiniame tinkle – bei paliko žinutę, kviečiančią derėtis dėl išpirkos. Nors žaidimų kūrėjams pasitelkus atsargines kopijas pavyko atkurti kai kuriuos užšifruotus duomenis, jie negalės sutrukdyti įsilaužėliams parduoti ar nutekinti gautą informaciją. Siekdami sumažinti žalą, „CD Projekt Red“ susisiekė su partneriais. Teigiama, kad nebuvo pažeisti jokie vartotojų asmeniniai duomenys. Pagal įsilaužėlio paliktą žinutę, kurią žaidimų kūrėjai taip pat paskelbė „Twitter“, tarp pagrobtų duomenų yra „Cyberpunk 2077“, „The Witcher 3“ ir „Gwent“, o taip pat „neišleistos „The Witcher 3“ versijos“ programiniai kodai. Įsilaužėliai taip pat teigia gavę prieigą prie buhalterijos, žmogiškųjų išteklių, administracinių teisinių ir investicinių dokumentų.

Jeigu kada nors manėte, kuri įmonė savo noru gali pardavinėti vertingą prekę nuostolingai, tai pavyzdžio toli ieškoti nereikia - tai puikiai parodo „Sony“ pavyzdys. Jie patys pripažino, kad „Playstation 5“ kaina net neatperka jo savikainos, bet vis tiek paskelbė, kad iš jo uždirbo net 10 milijardų JAV dolerių pelno. Dabartinis „Sony“ tikslas yra parduoti 14,8 milijonų konsolių iki kitų fiskalinių metų pabaigos ir jie teigia, kad iki šių pabaigos jie parduos dar net 7,6 milijono vienetų. Panašu, kad ateityje jie stengsis dar labiau patenkinti dabartinę paklausą, nes kaip yra matoma ji tikrai nėra maža. Savaime suprantama, kad tai yra jų pačių nustatyta kaina ir kokį procentą, kuris kartais yra net absurdiškas, užsideda prekeiviai. Iki gruodžio pabaigos buvo parduota daugiau nei 4,5 milijono naujųjų „Playstation 5“ konsolių vienetų ir tai jau yra daugiau, nei per pirmąjį ketvirtį po „Playstation 4“ pasirodymo. Reikia atsižvelgti į tai, kad jo gamyba ir tiekimas vyksta ne pačiu palankiausiu metu dėl savaime suprantamų priežasčių. Nors konsolės ir yra pardavinėjamos į minusą, bet čia puikiai dirba „Sony“ žaidimų divizija, kuri yra atsakinga ne tik už jų kūrimą, bet ir „PS Plus“ bei „PS Now“ vystymą. Jie uždirbo beveik 1,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, nes pavyzdžiui, per praėjusius metus „Playstation Plus“ prenumeratorių padaugėjo net daugiau nei 9 milijonais. Agresyvi kainos strategija su „Playstation 5“ buvo nuskalpuoti „Xbox Series X“, nes skaitmeninė konsolės versija kainuoja 400 eurų, o tai yra visu šimtu pigiau nei pastaroji ir tam reikėjo paaukoti tik diskų skaitytuvą. Savaime suprantama, kad yra pardavinėjamas ir standartinis „PS5“ modelis, kurį yra lengviau įsigyti, bet panašu, kad vartotojai teikia pirmenybę skaitmeninei versijai. Galbūt techniškai „Xbox Series X“ yra pranašesnis, bet tikrai dar to neįrodė, nes tai bent jau kol kas yra matoma tik ant popieriaus. „Microsoft“ pati bando prastumti savo vaizdo žaidimų diviziją, kuri karantino laikotarpiu augo milžiniškai. Galbūt „Sony“ ir laimi konsolių karą prieš „Microsoft“, bet didžiausi pralaimėtojai jame yra „Google“ ir „Amazon“ su savo niekaip neįsivažiuojančiomis vaizdo žaidimų divizijomis. Kitų metų šventinis sezonas bus turbūt įdomiausias, nes yra prognozuojamas milžiniškos varžybos tarp „Playstation Horizon: Forbiden West“ ir „Xbox Halo Infinite“. Turbūt ne daug kas ieškodamas naujos konsolės pagalvos apie kokią nors „Stadia“. Grįžtant prie „Playstation 5“, eilinį sykį jie užfiksavo velniškai sėkmingus metus ir reikia tikėtis, kad dabar jie sugebės užtikrinti, kad visi norintys turės tą išsvajotą konsolę.

Praėjus vos metams nuo savos žaidimų studijos įkūrimo „Google“ nusprendė, kad nebenori kurti žaidimų. Paieškos milžinė pranešė apie savo srautinio perdavimo platformos „Stadia“ strategijos pakeitimą ir uždarys vidinę žaidimų kūrimo studiją „Stadia Games and Entertainment“. Dabar prioritetas bus ne žaidimų kūrimas, o platforma, leidžianti žaisti. Dauguma „Stadia Games and Entertainment“ žaidimų darbuotojų tęs savo darbą „Google“ naujose pareigose, o studijos vadovas Jade’as Raymondas paliko įmonę. Tarp žaidimų studijos uždarymo priežasčių „Google“ nurodo tai, kad geriausių žaidimų gamyba užtrunka kelerius metus ir reikalauja nemažų investicijų. Įmonė savo veikloje nori naudoti patikrintas „Stadia“ technologijas ir atsižvelgdama į dalykinio bendradarbiavimo gilinimą, nusprendė nebeinvestuoti į išskirtinio turinio kūrimą, bet jau suplanuotų ir paskelbtų projektų nebus atsisakyta.

„Playstation“ ir „Xbox“ paslaugų prenumeratos, tai yra tarsi vaizdo žaidimų „Netflix“, nes kas mėnesį jų prenumeratoriai gauna nemažai nemokamų žaidimų. „Sony“ ir „Microsoft“ paslaugos yra tarsi panašios, bet ir skirtumas yra akivaizdus. Pavyzdžiui, „PS Plus“ prenumeratoriai, be krūvos nemokamų žaidimų, kas mėnesį gauna bent po tris naujus žaidimus nemokamai, o „Xbox Game Pass“ naudotojai turi pastovų sąrašą, kuris kartas nuo karto yra atnaujinamas, o tai reiškia, kad kas mėnesį jį palieka keli iš jų, bet tuo pačiu į jį yra pridedama ir naujų. Žinoma, kad dabar tikrai neskaičiuosiu, kurios konsolės savininkams ši paslauga yra vertingesnė, bet „Microsoft“ tikrai turi, kuo džiaugtis atsižvelgiant į sausio mėnesio duomenis. Panašu, kad „Xbox Game Pass“ paslauga ir toliau vis labiau populiarėja, nes naujausiais duomenimis ją pasirinko net 18 milijonų prenumeratorių. Ši prenumerata už maždaug 10 dolerių per mėnesį mokestį leidžia rinktis iš daugiau nei 100 „Xbox“ skirtų žaidimų. Ją labai agresyviai stumia į priekį patys „Microsoft“, kaip vieną iš priežasčių, kodėl reikia įsigyti naująją konsole ir panašu, kad tai veikia. Be to, tai nėra vienintelė gera naujiena, nes „Microsoft“ vadovas S. Nadella džiaugiasi tuo, kad kita jų paslauga, tai yra „Xbox Live“ siekia daugiau nei 100 milijonų mėnesinių vartotojų. Panašu, kad „Microsoft“ naujausia strategija, tai yra vaizdo žaidimų kūrimo studijų įsigijimas duos naudos ir „Game Pass“ savininkams. „ZeniMax Media“ įsigijimas leis ateityje į šią prenumeratą pridėti ir naujausias „Doom“ ir „Fallout“ dalis. Nors, kad ir kaip tai būtų gerai jos prenumeratoriams, tačiau tai gali pakenkti kitų platformų naudotojams dėl to, kad ateityje gali susidaryti tokia situacija, kai „Bethesda“ žaidimai bus išleisti joms vėliau arba iš viso jose nebepasirodys. Nors „Xbox“ vadovas P. Spencer teigia, kad taip tikrai nebus, bet čia visko gali būti. Beje, prieš gerą savaitę jie buvo sugalvoję padidinti „Xbox Live Gold“ kainą, o šį sprendimą nemaža dalis žaidėjų ir ekspertų priėmė kaip bandymą dar labiau prastumti „Xbox Game Pass“ prenumeratą. Gerai yra tai, kad visi šie pasikeitimai buvo labai greitai atšaukti ir dabar šios paslaugos kaina išlieka tokia, kaip buvo jau kurį laiką. Nepaisant to, nuolatinis paslaugos augimas reiškia, kad jos naudotojai ateityje turėtų sulaukti ir daugiau žaidimų ir papildomų nuolaidų kitoms prenumeratoms.