Impaler

Memory Card Annihilator yra pati geriausia programa skirta PS2 ir PS1 atminties kortelių formatavimui / atformatvimui. Su šia programa galima sukurti atminties kortelių atvaizdus ir juos atkurti kortelėse. Ši programa gali atstatyti korteles, kurios buvo sugadintos ar kitaip paveiktos kitų formatavimo programų (pvz. kai 64 MB dydžio PS2 atminties kortelė yra suformatuojama su MC Killer programa ir kortelės dydis sumažėja iki 8 MB).

Unofficial LaunchELF, kitaip žinomas kaip uLaunchELF yra atviro kodo failų menedžeris skirtas PlayStation 2 konsolei. Jo pagalba vartojotai turintys čipuotą konsolę gali paleisti homebrew programas ir atlikti įvairius veiksmus (kopijuoti, ištrinti ir pan.) su failais esančiais atminties kortelėje, CD, DVD, kietajame diske ar USB raktuose. Su šia programa galima peržiūrėti nuotraukas JPG formatu ar TXT failus. LaunchELF dabartinė versija yra v3.41 ir daugiau nebėra atnaujinama. Bet nauja programuotojų komanda paėmusi visą LaunchELF kodą sukūrė uLaunchELF, kuris yra atnaujinamas.

Kompanija „Gameloft“ šiandien išleido netrukus pasirodysiančio 9MM žaidimo pristatomąjį vaizdo įrašą. Žaidimas primins „Gameloft“ sukurtą „Gangster“ bei visiems gerai žinomą „Rockstar Games“ studijos „Grand Theft Auto: San Andreas“. Šiuo metu detalės apie žaidimą vis dar slepiamos. Neoficialių šaltinių teigiamu, 9MM leis įsijausti ne į gatvės nusikaltėlio, bet į policijos pareigūno kailį. Be to, žaidime bus galima laisvai važinėti automobiliais ir keliauti po 9MM miestą. Įdomu, jog pristatyme demonstruojamas vaizdas priešais automobilio vairą. Tikriausiai galime tikėtis išties smagaus GTA ir „Need for Speed: Shift“ kompiuterinių žaidimų mišinį telefone priminsiančio žaidimo. Kalbant šia tema dar plačiau, vertėtų atkreipti į susišaudymo sceną ir sulėtintą vaizdą. Jei tai tikros žaidimo eigos efektas, galime taipogi tikėtis „Max Payne“ žaidimo pojūčių. Kalbant apie paties žaidimo atmosferą galime pakomentuoti tik vaizdo pristatymą. Veiksmo miestas iš pažiūros primins Losandželą arba, GTA kalba, San Andreas. Tiesa, kur iš tiesų vyks veiksmas oficialiai nepranešta. Žaidimas Lietuvoje pasirodys po keleto savaičių. Jis bus platinamas „Android Market“, bei „iPhone“ ir „iPad“ įrenginiams. Kaina šiuo metu neskelbiama.

„Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas pareiškė, kad interneto paieškos milžinė priešinsis ketinimams blokuoti prieigą prie piratinėmis laikomų interneto svetainių, tokių kaip „The Pirate Bay“. Tokie ribojimai, anot jo, kelia pavojų žodžio laisvei. Kalbėdamas su žurnalistais Londone, E. Schmidtas įspėjo, kad, įgyvendinus Didžiosios Britanijos vyriausybės planą blokuoti bylų dalinimosi svetaines, būtų sukurtas „pražūtingas precedentas“. Todėl „Google“ žada priešintis tokiems užmojams, net jei įstatymas įsigaliotų, praneša Guardian.co.uk. Užmojus blokuoti prieigą prie interneto svetainių E. Schmidtas lygino su Kinijoje galiojančiais ribojimais. „Vyriausybės vietoje aš būčiau labai, labai atsargus, bandydamas įgyvendinti paprastas priemones spręsti tokias sudėtingas problemas. Taigi vieni nuspręs: „Uždarykime tą svetainę“. Gerai, tai gali būti šios problemos sprendimas, tačiau tai sukurtų labai blogą precedentą, nes tuomet kita šalis nuspręs, kad jai nepatinka žodžio laisvė ir ji užblokuos prieigą prie daugybės svetainių. Tokia šalimi galėtų būti Kinija“, – teigė E. Schmidtas. „Toks ėjimas neatrodo teisingas. Aš būčiau labai, labai atsargus, svarstydamas tokius dalykus. Jei (Didžiosios Britanijos vyriausybė) pasirinks neteisingą kelią, tai gali tapti pražūtingu precedentu, kuriuo bus remiamasi ir kitose šalyse“, – pridūrė jis. Didžiosios Britanijos kultūros ministras Jeremy Huntas patvirtino, jog darbotvarkėje yra planai blokuoti prieigą prie nelegalų turinį leidžiančių atsisiųsti svetainių. Jis pripažino, kad didžiausias „iššūkis“ bus atrinkti, kurias svetaines derėtų blokuoti. Interneto paslaugų tiekėjai artimiausiu metu ministrui turėtų pateikti ataskaitas apie praktines galimybes blokuoti prieigą prie svetainių. Primename, jog anksčiau „Google“ pasidavė autorių teisių gynėjų spaudimui ir pradėjo riboti „torrent“ failų paiešką.

Bendrovės „Wiggin“ teisininkai, nekomercinės asociacijos „Digital Entertainment Group“ užsakymu atlikę sociologinį tyrimą, padarė išvadą, kad elektroninių knygų skaitytuvai ir planšetiniai kompiuteriai skatina piratavimą Didžiojoje Britanijoje. 36% planšetinių kompiuterių savininkų nemoka už elektroninių knygų atsisiuntimą. Tarp elektroninių knygų skaitytuvų savininkų tokių yra 26%. Ketvirtadalis jų ketina tai daryti ir ateityje, todėl galima daryti išvadą, kad leidėjų nuotoliai ir toliau augs. Taip pat paaiškėjo, kad elektronines knygas nemokamai siunčiasi ne tik paaugliai, bet ir vyresnės nei 35 metų moterys. Jos tampa piratinio turinio naudotojomis, kai tik įsigyja „Kindle“ arba „iPad“. Didžiosios Britanijos knygų leidėjų asociacija neseniai paskelbė duomenis, rodančius, kad per metus šalyje parduotų įprastų knygų kiekis pernai sumažėjo 3%. Tiesa, šalyje elektroninių knygų pardavimai padidėjo, tačiau tik 16 milijonų svarų per metus (spausdintų knygų rinkos apyvartos augimas siekė 3,1 milijardų svarų).

Interneto pokalbių programą „Skype“ įsigijusi „Microsoft“ žada palikti galimybę vartotojams naudotis paslauga nemokamai, tačiau ketina didinti reklamos kiekį. Kompanijos „Microsoft“ generalinis direktorius Steve'as Ballmer'is antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad 8,5 mlrd. dolerių kainavęs pirkinys negalės visą laiką nešti nuostolių, kaip buvo iki šiol. Jis teigė matąs didelę potenciją reklamos srityje. Ypač daug vilčių dedama į reklamą per vaizdo pokalbius tarp vartotojų, rašo Telegraph.co.uk. Tokiu lėšų pritraukimo būdu tiki ir „Skype“ generalinis direktorius Tony Batesas, kuris taps „Skype“ padalinio „Microsoft“ vadovu. Dirbti su reklama „Skype“ darbuotojams padės „Microsoft“ pardavimų departamentas. Kol kas neatskleidžiama, kaip ir kiek reklamos bus rodoma, tačiau žadama, kad tai neturės įtakos vaizdo pokalbių kokybei. Šiuo metu nemokamas „Skype“ paslaugas naudojantiems vartotojams vaizdo pokalbių metu kartais rodomos reklamos ekrano viršuje. Praėjusių metų duomenimis, „Skype“ finansiniai įsipareigojimai siekė 686 mln. dolerių. Pirkdama vaizdo pokalbių kompaniją „Microsoft“ prisiėmė ir jos skolas. T. Batesas taip pat paneigė anksčiau sklandžiusius gandus, esą „Skype“ norėjo pirkti ir kitos technologijų milžinės, tokios kaip „Google“, „Facebook“. Anot jo, bendrovė turėjo vieną pirkėją, „Microsoft“, ir derybos vyko tik su šia kompanija. Šiuo metu „Skype“ turi 663 mln. vartotojų visame pasaulyje, iš jų 170 mln. programą naudoja reguliariai.

Failų dalinimosi programos „Limewire“ kūrėjai, po ilgiau nei penkerius metus trukusios kovos teismuose, sutiko sumokėti muzikos įrašų kompanijoms 105 mln. dolerių (254 mln. Lt) žalos atlyginimo. Kompanija „Lime Group“ dar 2006 metais į teismą buvo paduota už tai, kad jos sukurta „peer-to-peer“ programa „Limewire“ padeda žmonėms dalintis piratine muzika. Naudojant ją galima ieškoti muzikos įrašų kitų vartotojų kompiuteriuose, o taip pat matyti visą jų fonoteką. Muzikos įrašų kompanijos reikalavo daugiau nei 1 mlrd. dolerių (2,4 mlrd. Lt) žalos atlyginimo, tačiau „Lime Group“ pasiūlius sumokėti dešimteriopai mažesnę sumą sutarta bylinėjimąsi nutraukti. Žalos atlyginimo pinigus pasidalys 13 muzikos įrašų kompanijų, praneša BBC. Prieš pusmetį bylą nagrinėjęs teisėjas nusprendė, kad programa „Limewire“ ir jos kūrėjas Markas Gortonas pažeidė autorių teises ir padėjo kitiems žmonėms siųstis muziką nelegaliai. Po kurio laiko teismas nurodė nutraukti „Limewire“ palaikymą ir uždaryti šį tinklą taip, kad žmonės negalėtų ieškoti, siųstis ir dalytis failais. Vartotojams atsisiuntus paskutinį oficialų programos atnaujinimą ji nustojo veikti, taip užkirsdama kelią bylų dalinimuisi. Tačiau netrukus internete pasirodė piratinė „Limewire“ versija, kuri leidžia ir toliau sėkmingai naudotis šiuo tinklu bei dalytis failais su kitais vartotojais. „Lime Group“ į teismą buvo paduota netrukus po to, kai 2006 metais populiarios „peer-to-peer“ programos „Kazaa“ kūrėjai sutiko sumokėti muzikos įrašų kompanijoms 115 mln. dolerių (278 mln. Lt) žalos atlyginimo.

Interneto piratus gaudanti Prancūzijos kompanija „Trident Media Guard“ (TMG) patyrė fiasko ir užtraukė gėdą ją samdančiai šalies vyriausybei: programišiai įsilaužė į jos serverius ir paviešino juose rastą informaciją, tarp kurios – patarimai, kaip „piratauti“ liekant nepastebimiems. Prancūzijoje jau antri metai galioja vadinamasis „trijų kirčių“ įstatymas, kuris numato, jog nelegaliu failų platinimu įtariami asmenys tris kartus yra dėl to įspėjami. O jei tęsia šią veiklą, jie gali būti paduoti į teismą, kur jiems grėstų įvairios bausmės, tarp jų – interneto išjungimas, rašo BBC. Įsigaliojus šiam įstatymui Prancūzijos vyriausybė įsteigė agentūrą HADOPI, kuri turėjo realizuoti įstatymo vykdymą, o taip pat nusamdė kompaniją TMG, kuri turėjo rinkti informaciją apie nelegalius failų platintojus „peer-to-peer“ tinklais. Antradienį pranešta, jog programišiai įsilaužė į TMG sistemą ir paviešino joje rastą informaciją. Tarp jos – vartotojų IP adresų sekimo kodai, netikrus susijungimus inicijuojantys „peer-to-peer“ klientai, piratavimu įtariamų vartotojų IP adresai ir kt. HADOPI vadovas Ericas Walteris patvirtino, kad agentūra „laikinai nutraukė“ ryšius su TMG. Taigi šiuo metu „trijų kirčių“ įstatymas Prancūzijoje realiai nėra įgyvendinamas. Kaip gaudomi piratai Interneto piratus sekanti kompanija, tokia kaip TMG, inicijuodama netikrus susijungimus su failus platinančių vartotojų kompiuteriais gauna jų IP adresus. Tai skaitinis kodas, leidžiantis identifikuoti, iš kurios vietos kompiuteris yra prisijungęs prie interneto. Pateikę užklausą interneto paslaugų tiekėjui autorių teisių gynėjai gali sužinoti, kokiam klientui suteiktas tas IP adresas. Ir nors konkretaus kompiuterio ar vartotojo šis kodas neleidžia nustatyti, Prancūzijoje atsakomybė už bylų dalinimą gali grėsti ir tinklo savininkui, t. y. asmeniui, kuris yra užsakęs interneto paslaugą. Būtent jam yra siunčiamas įspėjimas dėl autorių teisių pažeidimo. Jei toks pranešimas išsiunčiamas tris kartus, ir kliento „laidais“ toliau nelegaliai platinama informacija, jam gali grėsti sankcijos. Įspėjimus vartotojams HADOPI pradėjo siųsti pernai spalį. Praėjusią savaitę HADOPI paskelbė, jog šįmet sausį jau buvo išsiųsta per 70 tūkst. įspėjamųjų laiškų vartotojams, o šiuo metu HADOPI kiekvieną dieną išsiunčia apie 5 tūkst. tokių pranešimų.