Impaler

Žmonės yra linkę žaisti kompiuterinius žaidimus dėl to, kad nori atrasti savo idealią tapatybę, skelbia naujo tyrimo išvados. Essexo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai nustatė, kad milijonai viso pasaulio žmonių mėgaujasi naujausiais kompiuteriniais žaidimais, nes daugeliui tai atrodo geriausias būdas išbandyti įvairias savybes, kuriomis jie norėtų pasižymėti. Šis tyrimas – platesnio ilgalaikio tyrimo, kurį vykdo Dr Andy Przybylski, dalis. Mokslininkas aiškinasi dėl ko kompiuteriniai žaidimai domina tiek daug žmonių – visi pasaulio gyventojai per savaitę kompiuteriniams žaidimams skiria apie 3 mlrd. valandų. „Žaidimas gali būti įdomesnis kai turite galimybę elgtis ir būti panašus į idealų save. Kompiuterinių žaidimų patrauklumas ir įdomumas slypi tame, kad žmonėms suteikiama galimybė pagalvoti apie vaidmenį, kuriam jie idealiai tiktų ir tuomet pasinaudoti galimybę tą vaidmenį atlikti“, – sakė mokslininkas. Jis pridūrė, kad kompiuteriniai žaidimai sukuria idealią platformą žmonėms „pasimatuoti skirtingas skrybėles“ ir kuriam laikui pakeisti savo asmenybes. Tyrimo rezultatai, kurie bus publikuoti artimiausiame žurnalo „Psychological Science“ numeryje, nurodo, kad tai, jog kompiuteriniai žaidimai suteikia galimybę susikurti naują tapatybę, leidžia žmonėms geriau save vertinti. Žmonės daugiausiai pasitenkina žaisdami žaidimus, kuriuose jų valdomi veikėjai turi panašumų į juos pačius. „Mane padrąsino atradimas, parodęs, kad žmonės ne bėga nuo savęs, bet bėga link savo idealo“, – sakė mokslininkas. Jis su kolegomis laboratorijoje stebėjo šimtus žmonių, žaidžiančių nedažnai ir tūkstančius užkietėjusių žaidimų mėgėjų, kurie įsikūnijo į įvairių žaidimų – nuo „Call of Duty“ iki „World of Warcraft“ – herojus.

Kuriamame žaidime „Diablo 3“ bus du aukcionai, kuriuose žaidėjai galės tarpusavy prekiauti įvairiais daiktais. Viename atsiskaitymas bus galimas tik žaidimo pinigais, o kitame prekyba tarp žaidėjų vyks naudojantis tikrais pinigais. Žaidimo kūrėjai „Blizzard Entertainment“ praėjusią savaitę spaudos konferencijoje pademonstravo „Diablo 3“ beta versiją ir atnaujintą „Battle.net“ paslaugą. Nors dauguma „Battle.net“ savybių yra jau įprastos ankstesnių „Diablo“ versijų žaidėjams (nuolatinis draugų sąrašas, bendravimas tarp skirtingų žaidimo „instancijų“, grupės rinkimo pagalba visiems žaidimo režimams), aukciono galimybė yra nauja idėja. Taigi, „Diablo 3“ žaidėjai galės uždirbti ir išleisti realius pinigus už žaidimo daiktus, tačiau tai bus ne tradicinė daiktų parduotuvė, o savotiška „eBay“ versija. Žaidėjai-pardavėjai galės pardavinėti daiktus bet kuriame žaidimo regione (ir už atitinkamas valiutas), o pirkėjai galės juos pirkti už realius pinigus, kurie atiteks pardavėjui. „Blizzard“ ims fiksuoto dydžio mokestį (kol kas jis nėra žinomas, bet skelbiama, kad bus „simbolinis“) nuo pardavimo kainos iš pradžių paskelbiant daikto aukcioną, o vėliau jį įsigijus. Žaidėjai pinigus galės laikyti „Battle.net“ paskyroje ir juos leisti „Blizzard“ produktams bei paslaugoms arba galės juos išsigryninti per kol kas neskelbiamą mokėjimo paslaugas teikiančią trečią šalį. Tokia galimybė, pasak Žaidimų dizaino viceprezidento Robo Pardo, siūloma dėl to, kad „Diablo 2“ daiktais už realius pinigus buvo prekiaujama neoficialiai, per su „Blizzard“ nesusijusius aukcionus, o kai kurie žaidėjai prašė prekybos galimybę įtraukti į patį žaidimą. „Nesu toks naivus, kad manyčiau, jog prekyba nevyks jeigu „Blizzard“ nesukurtų tokios sistemos“, - sakė R. Pardo.

Panašu, jog Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-Il'o režimas sugalvojo naują būdą pasipinigauti: jo interneto pareigūnai pasamdė programišių grupę, sukūrusią automatinio žaidimo programas (vadinamuosius „botus“) populiariausiems interneto žaidimams ir taip juose uždirbinėja virtualius turtus, kuriuos vėliau parduoda kaimynams iš pietų. Tokių programų nenaudojantiems Pietų Korėjos žaidėjams dažnai sunku savarankiškai įgyti reikiamų virtualių daiktų, kurie palengvintų žaidimą, tad dažnai juos perka už realius pinigus. Štai tuo ir naudojasi Šiaurės Korėjos programišiai – už realius pinigus parduodami virtualūs pinigai, daiktai ir veikėjai. „The New York Times“ duomenimis, taip per dvejus metus Š. Korėja jau uždirbo daugiau nei 6 mln. JAV dolerių (14,4 mln.litų). Kaip veikia šis planas? Seulo policininkų teigimu, slaptoje bazėje šiaurinėje Kinijoje dirba 30 Šiaurės Korėjos samdytų programišių, kurie kuria specialias programas, imituojančias realių žaidėjų elgseną tokiuose žaidimuose kaip „Lineage“ ar „Dungeon and Fighter“. Tokie veikėjai gali būti automatiškai valdomi kiaurą parą, kiekvieną dieną ir yra pajėgūs sukaupti daug daugiau virtualių daiktų nei realūs gyvi žaidėjai. Paprastai žaidimų serverius prižiūrinčios kompanijos blokuoja tokias programas naudojančius lankytojus, tačiau ne visada pasiseka juos atskirti nuo realių personažų. Priminsime, jog Kim Čen Iro režimui taikomos ilgalaikės JT sankcijos dėl atominių ginklų technologijų įsigijimo iš Pakistano. Manoma, kad šis internetinių žaidimų „pakoregavimas“ tėra vienas iš daugelio Šiaurės Korėjos bandymų uždirbti pinigų iš užsienio. Spėjama, kad kiti uždarbiavimo būdai – prabangių prekių padirbinėjimas ir narkotikų kontrabanda. Seulo policininkų duomenys gali paskatinti Pietų Korėjos gyventojus įsitraukti į virtualų karą. Tinklalapyje „MMOcrunch.com“ rašoma: „Kitą kartą, kai susidursite su „aukso fermeriu“, gali būti, kad tai bus Šiaurės Korėjos programišius, dirbantis savo vyriausybei, taigi, būtinai praneškite apie jį žaidimo kūrėjams. Tai yra karas, liaudie“.

Kompanija „Millenniata“ sėkmingai baigė tobulinti DVD diskų „M-Disc" technologiją ir artimiausiu metu rengiasi pradėti prekybą naujaisiais gaminiais. Į šias laikmenas įrašius failus, jie ten bus saugomi amžinai – bent jau taip teigia gamintojas. Taigi, jeigu norite pasidaryti atsarginę kopiją, „M-Disc“ kaip tik jums. Laikmena yra skirta tiems vartotojams, kurie pageidauja išsaugoti savo failus neribotą laiką. Kodėl neribotą laiką? Todėl, kad diskas pagamintas iš medžiagos, kuri yra tarsi akmuo, todėl paviršius yra daug atsparesnis subraižymui, o patį diską yra gerokai sunkiau perlaužti, lyginant su kitomis šiandieninėmis alternatyvomis. Žinoma, nesunaikinamų ir išties amžinų dalykų pasaulyje nėra, tad būsimiesiems pirkėjams teks įvertinti tai, jog tam tikra „M-Disc" atsparumo riba visgi egzistuoja. Pirmieji naujojo gaminio prototipai pasirodė dar 2009 metais. Kol kas kompanijos „Millenniata“ sukurtas „M-Disc“ yra tik 4,7GB talpos, bet šiuo metu jau kuriama „Blu-ray“ disko versija. „Millenniata M-disc“ turėtų pasirodyti šį spalį, ir pagal pirminius planus kainuos 2,99 dolerio (apie 8-9 litus). Atitinkamai 5 diskų pakuotės kaina sieks 13,89 dolerio, o 10 pakuotė – 26,59 dolerio. Daugiau apie šio produkto savybes ir testavimą skystu azotu žiūrėkite žemiau pateiktame video.

Programišiai teigia pavogę 8 gigabaitus slaptų dokumentų iš Italijos kiberpolicijos serverių ir pradėjo juos skelbti viešai. Grupuotė „Anonymous“ teigia, kad Italijos elektroninę erdvę prižiūrinčio policijos padalinio CNAIPIC dokumentus jie gavo iš „šaltinio“. Manoma, kad ataka prieš Italijos policiją siekta atkeršyti už šioje šalyje sulaikytus tris „Anonymous“ narius, skelbia BBC. Programišių grupuotė internete paviešino kelių dokumentų pavyzdžius, kurie esą buvo pavogti iš CNAIPIC. Dokumentuose skelbiama informacija apie įvairias vyriausybines institucijas, tokias kaip Australijos gynybos ministerija ar JAV žemės ūkio departamentas, taip pat duomenys apie privačias kompanijas „Gazprom“, „Exxon Mobil“ ir kt. Paskelbtuose pavyzdžiuose taip pat atskleidžiama CNAIPIC veiklos struktūra, darbuotojų nuotraukos ir pavogtų dokumentų pavadinimų sąrašas.

Šiais sunkiais laikais nemažai žmonių skundžiasi, jog trūksta darbų, išnaudoja darbdaviai, jais nesirūpina valstybė. Ką tokiu atveju daro jauna studentų programuotojų komanda? Ogi susikuria savo darbo vietas! Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojantys jaunuoliai nusprendė įkurti savo video žaidimų studiją pavadintą „Tiny Lab Productions“. Pradėję dirbti praėjusių metų sausį, „Tiny Lab Productions“ šį mėnesį išleidžia savo pirmąjį žaidimą - naršyklėje žaidžiamą internetinę strategiją „Nebula 44“, pasiekiamą adresu www.nebula44.lt. Apie naujausią ir, kaip sako patys kūrėjai, svarbiausią savo projektą - „Nebula 44“ - pokalbis su „Tiny Labs Productions“ vadovu Artūru Šlajumi. „Nebula 44“ yra faktiškai pirmasis jūsų, kaip „Tiny Lab Productions“, žaidimas. Kaip kilo mintis įkurti savo video žaidimų studiją ir pradėti darbus prie kosminės strategijos kūrimo? - Prieš tris ar keturis metus, besisvečiuojant pas draugą, kilo mintis - o jeigu mes padarytume žaidimą? Žaidimus žaidžiam, bet va naršyklinio, tokio, kokio norime, nėra. Įgūdžių lyg ir turime, tai gal pabandom? Gerus metus ši mintis sklandė kažkur pasąmonėje ir pasirodydavo juokų forma, kol galų gale kažkaip ėmėm ir nusprendėm - darom. Taip nusprendėm dar galbūt ir todėl, kad atsirado žmonių, kurie bent jau žaidimo prototipą pagamintų. Kokių žinių ir sugebėjimų privalo turėti žmogus, norintis prisidėti prie video žaidimo kūrimo? Ar jis turi būtinai mokėti programuoti, projektuoti žaidimo objektus ar mokėti piešti koncepcinius piešinius? - Priklauso nuo žaidimo. Gali reikėti darbuotojų, kurie kurtų muziką ir garsus, bei žaidimo scenarijaus plėtotojų, kuriems dažnai irgi tenka šiek tiek paprogramuoti. Taip pat reikia ir žmonių, kurių įnašas realiai neatneša jokių apčiuopiamų rezultatų, nes jie dažniausiai dirba tik kaip patarėjai, tačiau jų indėlis irgi labai svarbus - jų pastabos parodo tau tai, ką pats dažnai praleidi pro akis. Išleidus žaidimą praverčia ir partneriai, kurie rūpinasi žaidimo reklama ir plėtra. Kas galiausiai davė impulsą pradėti pirmuosius darbus prie „Nebula 44“? - Labiausiai pasiryžti padėjo tai, kad šio žaidimo kūrimas tapo mūsų KTU informatikos studijų programos baigiamąja praktika ir bakalauro darbu. Sėdome su draugu ir pradėjome kurti žaidimą ant popieriaus lapų: kokia bus visata, kokie karių tipai, kaip veiks statybos ar resursai ir t.t. Surašėme tokį didelį koncepcijos dokumentą. Po to jį sukėlėm į „Google Docs" ir pradėjom programuoti. Kodėl pasirinkote anglišką žaidimų studijos vardą, jeigu žaidimų studiją kūrėte Lietuvoje? - Lietuvos rinka yra pakankamai maža, palyginus su užsienio valstybių rinkomis. Anglišką vardą rinkomės, nes žadame plėstis ir į kitas valstybes, o ten lietuviškas žaidimo ar studijos vardas būtų ne tik nesuprantamas, bet, ko gero, ir sunkiai ištariamas. Ką reiškia žaidimo pavadinimas „Nebula 44“? - Nebula išvertus iš anglų kalbos - kosminis ūkas. Pavadinimas kilo iš istorijos, kurią kūrėme, tačiau ji taip ir liko tik mūsų galvose. Trumpai ji skambėtu taip: žmonės paliko Žemės planetą motininiais laivais, nes ją ištiko nesuvaldoma krizė. Jie išskrido ieškoti naujų namų. Kažkur pakeliui nutiko baisi tragedija, ir jie visi atsidūrė išmėtyti kosminiame ūke, kas sau, atskirai. Susiradę po planetą, žmonės jas kolonizavo ir įsikūrė. Toliau jau duodamas žaidimas į rankas ir istoriją vystai pats. O tie skaičiai pavadinimo pabaigoje? - Skaičiuką 44 pridėjome, nes nusprendėme, kad įvedus į paiešką tiesiog „nebula" mūsų žaidimas paskęstų tarp nereikšmingų rezultatų. Rinkoje buvo ir vis dar yra kitų naršyklėje žaidžiamų internetinių daugelio žaidėjų kosminių strategijų. Gal tarp jų buvo koks nors darbas , iš kurio sėmėtės įkvėpimo kurdami „Nebula 44“? - Mūsų komandoje yra žmogus, kurį mes kartais vadinam "balansuotoju". Jis naršyklinius žaidimus žaidžia jau beveik 12 metų, tad tikrai nemažai jų išbandė. Pagrindinis jo darbas ir yra pasirūpinti tuo, kad būdami programuotojais ir dizaineriais nepridarytume visiškų nesąmonių žaidimo eigoje. Būna taip: kyla idėja, apsvarstome ją, tada skambinam mūsų balansuotojui ir aptarinėjame viską su juo. Jeigu neįžvelgiame kokių nors klaidų, tada programuojam ir paišom. O generuodami idėjas, žinoma, atsižvelgėme į kitų žaidimų patirtį. Pamąstome, kodėl kurie nors kūrėjai padarė vienaip ar kitaip, kokios to pasekmės. Jeigu jie padaro klaidą - mes stengiamės tokių nekartoti. Labai daug žaidimų kūrėjų stengiasi taisyti problemų padarinius, pavyzdžiui, blokuoja žaidėjus, turinčius keletą paskyrų. Mes stengiamės padaryti taip, kad tokios problemos apskritai nekiltų ir žaidėjui turėti keletą paskyrų nebūtu tikslo. Konkrečiai vieno žaidimo, iš kurio sėmėmės daugiausiai įkvėpimo, įvardinti negaliu, tačiau išvardinsiu įsimintiniausius: „Utopia“, „Space“, „Travian", „Riterių karai", „Nemexia", „ Imperion", „Ceasary", „Destiny Sphere". Ir, žinoma, daug kitų, kurie dabar užsimiršo. Kas buvo sunkiausia dirbant prie „Nebula 44“? - Buvo kilusios kelios didelės problemos. Pirmoji - surinkti komandą. Su programuotojais buvo paprasta, mat studijavau informatiką, tad tiesiog prie projekto pakviečiau prisijungti draugus ir kursiokus. Su dizaineriais buvo bėda. Tie, kuriuos pažinojau, arba neturėjo įgūdžių, arba tiesiog nenorėjo arba negalėjo. Tad teko ieškoti žmonių. Kur tik jų neieškojau... Rašiau forumuose, KTU studentų miestelyje kabinau skelbimus ant medžių, vaikščiojau prie Kauno kolegijos dailės fakulteto ir kalbinau ten studijuojančius. Būdavo kad sako: "taip, šaunu, viskas gerai, papaišysiu ką nors ir atsiųsiu į paštą", bet taip nieko ir nesulauki. Arba atsiunčia, bet pažiūri ir verkti norisi...Galų gale atsiliepė du žmonės: Tomas, pamatęs skelbimą www.gamedev.lt ir Valdas, radęs mano skelbimą KTU architektūros skelbimų lentoje. Kaip reaguodavo studentai, kai prasitardavai, kad ieškai darbuotojų kurti video žaidimui? – Tiesą pasakius, nebuvo kažko tokio, kas labai įsimintų. Galbūt keli ir pasakė „o, gerai, aš irgi norėčiau“, tačiau daugumai studentų turbūt aktualiau buvo ne tai, ką kurti, o kiek mokėsime. Kadangi atlyginimo pasiūlyti negalėjome, tai nedaug žmonių ir susigundė. Galbūt čia ir glūdi problema lietuvių neverslume – didžioji dauguma tikisi viską turėti iš karto, kai dažniausiai tenka pradėti nuo nulio. Su kokiomis dar problemomis susidūrėte kurdami „Nebula 44“? – Antra bėda buvo susikurti karkasą, ant kurio bus kuriamas žaidimas. Teko išspręsti daug techninių dalykų, kas tikrai atėmė nemažai laiko. Be to teko išmokti kaip efektyviausiai dirbti. Dar buvo rūpesčių su patalpomis. Kuriant tokį projektą bent programuotojams yra labai pravartu būti vienam kambaryje. Kadangi finansavimo neturėjome, tai biuro nuoma atkrito. Vienu momentu mąstėme net trise dirbti draugo namuose. Mūsų laimei, projektą išgelbėjo KTU. Kadangi šis žaidimas buvo mūsų bakalauro praktikos baigiamasis darbas, mums buvo suteikta nedidelė patalpėlė KTU elektronikos fakultete, kurioje mes iki šiol sėkmingai dirbame. Dėl to ir pasivadinote „Tiny Lab Productions“ (liet. „Mažosios laboratorijos studija“)? – Taip. Už patalpas ir palaikymą noriu padėkoti Tomui Blažauskui ir Eduardui Bareišai. Jeigu ne jie, šis projektas galbūt ir nebūtų išvydęs dienos šviesos. Tiesa, „Nebula 44“ išleisti užtruko žymiai ilgiau, negu iš pradžių manėme. Kokiais pusantrų metų daugiau… Buvo netgi stadija, kai į klausimą „kada paleidžiat bandomąją versiją?“ atsakinėjome „už savaitės“. Ir taip kokius 4 mėnesius. Galvodavome, jog štai, nedaug liko, bet vis kas nors išlįsdavo. Pataisydavome, o tada vėl kažkas kito. Ir taip, rodos be galo. Ką patartum žmonėms norintiems dirbti prie video žaidimų kūrimo? – Jeigu įmanoma, prisijunkite prie jau esamo žaidimo. Pavyzdžiui, ateikite pas mus į „Tiny Lab Productions“. Mums šiuo metu praverstų „Ruby/Scala“ programuotojai. Susisiekti galite el. paštu arturas@nebula44.com. Arba surinkite stiprią komandą, kuri būtų pasiryžusi be galo daug dirbti. Ir, greičiausiai, tuo metu nieko neuždirbti. Nebent surastumėte investuotojus, ką padaryti Lietuvoje yra pakankamai sunku. Kai sužinai žaidimų kūrimo virtuvę, nenustembi, kodėl tiek daug idėjų tiesiog ir miršta prototipo lygmenyje. Užtenka pažiūrėti į žaidimų kūrimo forumus, kuriuose pilna idėjų, tačiau nėra žmonių, kas jas darytų. Norint, kad bet koks daugelio žaidėjų internetinis žaidimas funkcionuotų, būtina turėti nuolatinių žaidėjų bendruomenę. Ar buvo sunku į save atkreipti dėmesį ir pakviesti žaidėjus išbandyti „Nebula 44“? – Na, mes beveik nesireklamavome. Dar prieš išleidžiant žaidimą važinėjome po Kaune ir Vilniuje vykstančius „barcampus“ (www.barcamp.lt – aut. past.), visiem pasakojom ką mes čia darom ir kaip čia bus kietai. Aišku, tuo metu turėjome tik prototipą, bet žmonėms jau patiko. Kvietėme visus registruotis į beta versijos testavimus ir dalinome skrajutes. Taip surinkome apie 200 būsimų testuotojų el. pašto adresų. Po pirmos beta versijos paleidimo išsiuntėme jiems laiškus ir pasiskelbėme įvairiuose forumuose. Pirmoje beta versijoje surinkome apie 800 žaidėjų, tačiau kadangi joje buvo milžiniška žaidimo eigos spraga, jie greitai išsibarstė. Tada, po poros mėnesių, sekė antroji beta, į kurią susirinko apie 300 žmonių. Dar po ketvirčio metų buvo trečioji beta, kurioje dalyvavo apie 100 ištikimiausių testuotojų. Kodėl su kiekviena nauja beta versija „Nebula 44“ testuotojų skaičius vis mažėjo? Juk, atrodytų, naujesnės beta versijos žaidėjams leidžia išbandyti kaskart vis labiau išbaigtą žaidimą. – Tendencija liūdna, bet paprastai paaiškinama: nuvylus žmogų jį prikalbinti grįžti išbandyti žaidimą dar kartą yra labai sunku. Jis tiesiog turi blogus prisiminimus ir nenori dar kartą to patirti. Netgi jeigu klaidos, kurios jį atgrasė, jau ištaisytos, turi labai pasistengti, pavyzdžiui, padaryti ką nors tokio, ko jis labai trokšta, idant jį prisiviliotum atgal. Vienam iš mūsų testuotojų toks dalykas buvo sąjungų įvedimas į žaidimą. Ar ateityje seksis pritraukti žaidėjų, parodys tik laikas. Aišku, tikimės, kad seksis. Internetinių žaidimų gyvavimui užtikrinti reikalinga nuolatinė kūrėjų priežiūra: reikia taisyti klaidas, prižiūrėti serverius, kurti atnaujinimus ir t. t. Nebijote, kad „Tiny Lab Productions“ prie „Nebula 44“ gali tekti darbuotis dar labai ilgai? – Nebijome! Ir netgi labai to norėtume! Kurdami „Nebula 44“ tikėjomės, kad jeigu pasiseks, iš jo galėsime gyventi ir jį tobulinti bent artimiausius porą metų. Dėl to ir kūrėme žaidimą, kuris patiktų ir mums patiems, ir kurį mes patys žaistumėme. Ar tai reiškia, kad greitu laiku neišvysime jokio naujo „Tiny Lab Productions“ žaidimo? – Artimiausiu metu – ne. Jeigu viskas pasiseks ir galėsime leisti sau plėstis, yra šiokių tokių minčių ir apie sekantį projektą. Be to, įgijus tiek patirties jį būtų galima padaryti greičiau ir geriau.

Bendrovė „Hewlett-Packard“ patvirtino, kad planuoja nebegaminti asmeninių, nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių bei telefonų bei sutelks visą dėmesį į programavimą. Taip pat paaiškėjo, kad ši JAV bendrovė nusprendė už 11,7 mlrd. JAV dolerių (apie 28 mlrd. litų) įsigyti Jungtinės Karalystės programinę įrangą kuriančią bendrovę „Autonomy“. HP pridūrė, kad svarstoma parduoti asmeninių sistemų grupę, kuriai priklauso didžiausias pasaulyje asmeninių kompiuterių gamybos verslas bei nutrauks „webOS“ įrenginių gamybą. „webOS“ operacinė sistema naudojama planšetiniuose kompiuteriuose ir išmaniuosiuose telefonuose. Toks sprendimas prieštarauja kovą paskelbtai šios bendrovės strategijai į visą ateityje gaminti numatytą techninę įrangą integruoti „webOS“. HP gamino išmaniuosius telefonus „Pre“, kurie turėjo konkuruoti su „iPhone“ bei išmaniaisiais, kuriuose yra „Android“ sistema. Tačiau „webOS“ nesužavėjo apžvalgininkų, operatorių ir prekybininkų. Sprendimas atsisakyti „Pre“ ir „TouchPad“ planšetinių kompiuterių priimtas nepaisant praėjusiais metais už bendrovę „Palm“ sumokėtų 1,2 mlrd. dolerių (2,88 mlrd. litų). Jau senokai sklido gandai, kad HP generalinis direktorius Leo Apothekeris, neseniai į šią bendrovę perėjęs iš Vokietijos bendrovės SAP, norėjo pakeisti bendrovės veiklos kryptį iš tradicinės techninės įrangos srities į mažesnį, bet kur kas pelningesnį programinės įrangos sektorių. Panašų sprendimą anksčiau priėmė ir bendrovė IBM, kuri praėjusį dešimtmetį pasitraukė iš tradicinio kompiuterių verslo. „HP pripažįsta tai, ką pripažino pasaulis – vartotojų skaičiaus požiūriu, techninė įranga nebėra greitai augantis verslas. Pinigai yra ne tame versle. Pinigai yra perėję labiau prie paslaugų ir verslui skirto verslo orientacijos“, – sakė verslo konsultacijų bendrovės „YCMNET Advisors“ generalinis direktorius Michaelas Yoshikami.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis teismas priėmė šioje šalyje precedento neturintį sprendimą ir nurodė interneto paslaugų tiekėjui BT užblokuoti prieigą prie interneto svetainės „Newzbin 2“, kurioje pateikiamos nuorodos į „piratinius“ failus – filmus, muziką ir kt. Svetainių blokavimas paprastai prilyginamas interneto cenzūrai, tačiau Didžiosios Britanijos teismas nusprendė, kad autorių teisės yra svarbiau. Manoma, kad po šio sprendimo teismus užplūs prašymai blokuoti ir kitus tinklalapius, kuriuose galima rasti nelegalaus turinio. „(Interneto tiekėjas) BT turi informaciją apie asmenis, kurie naudojasi paslaugomis pažeisdami autorių teises: jis žino, kad „Newzbin 2“ vartotojai ir administratoriai dideliu mastu pažeidžia autorių teises. (…) Jis žino, kad tarp „Newzbin 2“ vartotojų yra BT klientų, ir jis žino, kad šie vartotojai naudoja jo paslaugas tam, kad atsisiųstų nelegalias failų kopijas, kurias „Newzbin 2“ padarė prieinamas viešai“, – skelbiama teismo nutartyje. Interneto paslaugų tiekėjas BT teismo sprendimo neketina skųsti. Tačiau jo ir autorių teises atstovaujančios asociacijos „Motion Picture Association“ (MPA) žygiai teismuose dar nesibaigė – spalį teismas turėtų nuspręsti, kokias priemones BT turės taikyti, kad užblokuotų prieigą prie svetainės. MPA atstovauja tokias kino kompanijas, kaip „Warner“, „Disney“, „Fox“. „Šis sprendimas yra milijonų žmonių, dirbančių Didžiosios Britanijos kūrybinėje industrijoje, pergalė. Jis rodo, kad žemėje galiojantys įstatymai turi galioti ir internete“, – sakė MPA prezidentas Chrisas Marcichas. Primename, kad Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) anksčiau kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK) prašydama, kad ši nurodytų interneto tiekėjams užblokuoti prieigą prie lietuviško „torrent“ tinklalapio Linkomanija.net. Tačiau IVPK asociacijos prašymo nepatenkino nurodydamas, kad tokį sprendimą gali priimti tik teismas.

Nuo 2010 metų pradžios daugiau nei 200 tūkstančių JAV failų apsikeitimo tinklų naudotojų buvo paduoti į teismą. Rugpjūčio pradžioje bendras jų skaičius siekė 201828. Dauguma jų – torentų tinklų naudotojai (200591) bei besinaudojantys tinklu „eD2k“ (1237). Dėl šios priežasties teismai tiesiog perkrauti: per metus išspręsti tik keli ieškiniai, kai kurie buvo atmesti, tačiau dauguma atsakovų vis dar laukia sprendimo. Nepaisant didelio atsakovų skaičiaus, nė vienas ieškinys nebuvo peržiūrėtas prisiekusiųjų, nors autorinių teisių savininkai to siekia. Tai reiškia, jog įkalčiai, kuriuos turi kaltintojai, nėra jau tokie nenuginčijami. Teigiama, kad nemažai potencialių piratų sutinka išspręsti ginčą už teismo ribų, sumokėję autorinių teisių savininkams kompensaciją, kurios dydis siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių dolerių.

Užvakar buvo nulaužtas Sirijos gynybos ministro tinklalapis. Už tai atsakomybę prisiėmė „Anonymous” grupuotė. Kaip atsakas į tai, po kelių valandų buvo nulaužtas „AnonPlus” socialinis tinklas, kurį daug kas sieja su jau minėta grupuote. „Anonymous” gynybos ministro puslapyje paliko žinutę, sakančią, jog pasaulis yra su Sirijos žmonėmis, kurie kovoja prieš režimui vadovaujantį Basher Al-Assad. Kalbama ir Sirijos kariuomenei – jai primenama, kad kariuomenė turi ginti žmones. Tie, kurie įsako žudyti nekaltus moteris ir vaikus, turi būti laikomi valstybės išdavikais, ir niekas negalėjo padaryti daugiau žalos Sirijai, nei tironas Bashar Al-Assad. O už antrą įsilaužimą sakosi esą atsakinga Sirijos elektroninė armija. Programišiai rašo, jog tai atsakas į Sirijos gynybos ministro tinklalapio nulaužimą. Sirijos žmonės nusprendė išvalyti internetą nuo „AnonPlus” apgailėtino tinklo. Ir sukilėliai, kuriuos remia „Anonymous”, yra teroristai, kurie žudo Sirijos gyventojus – civilius ir kariškius. Kaip teigia „Anonymous“ grupė – „AnonPlus“ nėra jų oficialus socialinis tinklas, o sukurtas trečiųjų asmenų.

Čekijos Piratų partija paskelbė karą šalies antipiratams ir paleido du tinklalapius, kuriuose apstu nuorodų į nelegalias filmų kopijas. Taip jie protestuoja prieš autorių teisių gynėjus, kurie iš vieno 16-mečio reikalauja 5 mln. eurų „žalos atlyginimo“ už tai, kad šis savo svetainėje pateikė nuorodų į filmus. „Priekabiaudami prie jaunų žmonių Čekijos antipiratų sąjunga su valdžios pagalba bergždžiai bando išlaikyti senąjį verslo modelį, kuris interneto amžiuje nebeveikia“, – pranešė Piratų partija. Ji teigia esanti įsitikinusi, kad jaunuolio veiksmai neprieštarauja įstatymams. Kaip yra iš tiesų, paaiškės teisme. Tačiau partija, nelaukdama teismo posėdžio, nusprendė „atsišaudyti“ tikru piratų stiliumi ir, provokuodama autorių teisių gynėjus, sukūrė dvi svetaines, kuriose galima rasti daugybę nuorodų į nelegalias filmų kopijas: Tipnafilm.cz bei Piratskefilmy.cz. Šiose svetainėse galima tiek atsisiųsti filmus (jie patogiai surūšiuoti pagal kokybę ir šaltinius), tiek peržiūrėti juos tiesiog naršyklėje. Vadovaudamasi šūkiu „nuorodų skelbimas nėra nusikaltimas“, Čekijos Piratų partija ir projekto koordinatorius Zdenekas Slezakas ragina antipiratus nustoti kabinėtis prie nepilnamečių ir nukreipti savo teisinius ginklus į juos. „Mes skelbiame atvirą karą Antipiratų sąjungai. Kabinėjimasis prie eilinių žmonių turi baigtis. Čekijos Antipiratų partija gyrėsi sučiupusi „didžiausią piratą šalyje“. Bet tai yra absurdas, jis buvo tik maža žuvelė“, – sakė Piratų partijos viceprezidentas Mikuláš Ferjencikas. Čekijos „piratai“ teigia, kad Antipiratų sąjunga už nosies vedžioja policiją, reikalaudama gaudyti visus, kas internete – savo tinklalapiuose ar „Facebook“ profiliuose – pateikia nuorodas į nelegalias bylų kopijas, ir vadina tai absurdu. Juk nuorodų į nelegalų turinį platinančias svetaines pateikia ir interneto paieškos sistemos, tereikia įvesti atitinkamą paieškos žodį. Antipiratų sąjunga savo konkurentų veiksmų nekomentuoja, esą „nenori atskleisti strategijos“.

Prieš pasirodant naujai Nintendo konsolei Wii U, kompanija ketina išleisti pigesnę Wii Family Edition Naujoji Wii versija atrodo kiek plonesnė ir skirta laikyti horizontaliai, o ne vertikaliai kaip įprasta. Kartu su konsolė pakuotėje bus Wii Sports ir Wii Party žaidimai, tačiau nebebus palaikomi ankstesniojo GameCube žaidimai bei priedai. Kol kas Wii Family Edition kaina nepaskelbta.

Gamescom parodoje Sony pristatė naują pasitraukiančios nešiojamos konsolės PSP versiją, kurioje nėra Wi-Fi. Pavadintas E-1000, šis modelis turėtų kainuoti 350 Lt. Jame yra naudojamas senesnis PSP optinių diskų formatas UMD. Taip pat parodoje patvirtinta ir mažesnė PlayStation 3 kaina – konsolės kainuos 860 Lt.

Sony oficialiai paskelbė savo naujos nešiojamos konsolės PlayStation Vita techninius duomenis. • Modelio numeris: PCH-1000 serija • Procesorius: ARM Cortex-A9 core (4 branduolių) • Vaizdo plokštė: SGX543MP4+ • Matmenys: 182,0 x 18,6 x 83,5 mm • Ekranas: 5 colių (16:9), 960 x 544, 16 milijonų spalvų, OLED (jutiklinis) • Operatyvioji atmintis: 512 MB • Vaizdo atmintis: 128 MB • Vaizdo kamerų kadrų dažnis ir raiška: 120fps@320x240(QVGA), 60fps@640x480(VGA) • Integruoti garsiakalbiai ir mikrofonas • Jutikliai: giroskopas, akselerometras, elektroninis kompasas • GPS (3G modelyje), Wi-Fi location tarnybos palaikymas Belaidis ryšys: • Galimybė jungtis į mobiliuosius tinklus (3G modelyje) • IEEE 802.11b/g/n (Wi-Fi) • Bluetooth 2.1+EDR (A2DP/AVRCP/HSP) Lizdai ir jungtys: • PlayStation Vita kortelių lizdas • Atminties kortelių lizdas • SIM kortelių lizdas (3G modelyje) • Bendro naudojimo jungtys (USB duomenų perdavimui, maitinimo, garso išvesties, ausinių lizdas) • Papildomų priedų lizdas Formatai: • Garso: MP3 MPEG-1/2 Audio Layer 3, MP4 (MPEG-4 AAC) • AV turinio: WAVE (Linear PCM) • Vaizdo: MPEG-4 Simple Profile (AAC), H.264/MPEG-4 AVC, High/Main/Baseline Profile (AAC) • Nuotraukų: JPEG, TIFF, BMP, GIF, PNG Maitinimas: • ličio jonų baterija, kintamos srovės adapteris. Konsolė Japonijoje turėtų pasirodyti jau šiemet, kitose regionuose – 2012-ųjų pradžioje.