Impaler

Tikiu, kad ne vienam žaidėjui kartais būna taip, kad užuot atlikus tam tikrus darbus ar užduotis pasirenkama leisti laiką žaidžiant žaidimus, todėl dalinuosi straipsniu, kurio eigoje bus pateikiami patarimai kaip imtis darbų, kad galėtumėte vėliau žaisti be jokios sąžinės graužaties. ? Yra ištirta, jog vilkinti svarbių darbų pradžią būdinga daugeliui žmonių. Kai kurių apklausų duomenimis darbus linkę atidėti 80% moksleivių ir studentų bei apie 20% darbuotojų, ir jų gretos vis gausėja. Ko gero, kiekvienam yra tekę, prireikus baigti ataskaitą, straipsnį, parašyti ir išsiųsti elektroninį laišką, kam nors paskambinti, tiesiog nepaisyti savo gerų ketinimų ir atidėti tai vėlesniam laikui. Vilkinti ar atidėlioti darbus - neatlikinėti svarbios užduoties pakeičiant ją mažiau svarbia arba malonesne. Tačiau tai nėra darbo atidėjimas savanoriškai pasirinkus, nes vilkinant patiriamas vis didesnis spaudimas, juk žinoma, kad su situacija vis tiek neišvengiamai reikės susidurti ateityje. Tai labai skiriasi nuo laisvės ir atsipalaidavimo jausmo, apimančio tada, kai maištauji ir dėl to praleidi susitikimą ar nenueini į paskaitą. Vilkindami mums svarbių darbų pradžią ir pakeisdami juos kita, mums malonesne veikla net ir žinodami, kad tai nulems neigiamas pasekmes, mes nevirstame tinginiais. Tingėjimas - malonus užsiėmimas, o štai darbų vilkinimas tampa vien problemų bei nemalonumų priežastimi, tai mes puikiai žinome. Tai kodėl tada taip elgiamės, kodėl vilkiname darbų pradžią? Kai gauname užduotį, mūsų galvoje prabunda tam tikri įsitikinimai apie save, aplinkinius žmones ir visą mus supantį pasaulį. Dažnai jie yra negatyvūs ir sukaupti per gyvenimą dėl auklėjimo, įgytų patirčių, asmeninių savybių, pavyzdžiui: „turiu darbą atlikti tobulai“, „negaliu suklysti“, „nieko nesugebu“, „esu nevykėlis“, „vis tiek man nepavyks“. Šios mintys nulemia tam tikras emocijas, tokias kaip nerimas ar net panika, baimė, liūdesys, ir sukelia mums vidinį diskomfortą. Legaliai atidėti veiklos sau neleidžiame, nes esame protingi, atsakingi ir žinome, kad darbą padaryti reikia, todėl pradedame ieškoti pasiteisinimų. „Dar nepasiėmiau knygos“, „trūksta laiko“, „prastai išsimiegojau, negaliu susikaupti“ - tokie ir panašūs pasiteisinimai padeda žengti kitą žingsnį, t.y. pasirinkti malonesnę veiklą. Tai gali būti video žaidimai, kambarių tvarkymas ar serialų žiūrėjimas, socialinių tinklų ar naujienų portalų naršymas. Pirmiausia, ką pastebime, - pozityviąsias pasekmes, pavyzdžiui, sutvarkome namus, o nemalonūs jausmai dėl to irgi nevargina. Vėliau mus atsiveja ir neigiami dalykai - vėluojame atlikti darbus, kenčia jų kokybė, imame sau priekaištauti. O visų blogiausia yra tai, kad kitą dieną, kai ateina laikas sėsti prie užduoties, viskas vėl kartojasi. Kas galėtų padėti nenukelti darbų rytojui? Visų pirma - supratimas, kad tai yra ne užsidegimo ar noro atlikti užduotį trūkumas, o savęs kontroliavimo sunkumai. Būtina išmokti atpažinti, kada atidėliojame, ir tada šiam veiksmui pasakyti „ne“. Kadangi sunkiausia būna pradėti darbą, nes manome, kad atlikti užduotį bus sunku, tiesiog neįmanoma, galima nusistatyti sau neilgą „įsivažiavimo“ laiką ir tada jau vertinti veiklą. Pavyzdžiui, aš rašysiu straipsnį 30 min. arba rašysiu straipsnį iki 10 val. ir parašysiu 4 lapus. Kuo konkrečiau, tuo geriau. Ir dažnai, prisivertus pradėti, pasirodo, kad ne viskas taip sunku ir nepakeliama. Kad užduotis nekeltų siaubo ir noro vilkinti, galima ją suskaidyti ir paskirstyti laiko intervalams. Kuo tikslesnis planas (pavyzdžiui, šiandien planuoju parašyti 5 ataskaitos lapus arba 500 ataskaitos žodžių), tuo daugiau šansų, kad jį įgyvendinsime. Galima save šiek tiek apgauti ir dirbtinai paankstinti užduoties baigimo laiką. Žinome, kad motyvacija stiprėja artėjant atlikimo terminui, juk nemažai žmonių ruoštis pradeda paskutinę naktį prieš susirinkimą. Bet dažniausiai to nepakanka. Tinkama aplinka be pagundų užsiimti kita veikla irgi gali padėti prisiversti dirbti. Tikriausiai lengviau atlikti darbą, kai tai daroma ne namuose, o, pavyzdžiui, bibliotekoje, nes ten nėra nei televizoriaus, nei dėmesį blaškančių namiškių. Jei sunku atsispirti naršymui socialiniuose tinkluose, pamėginkite savo telefoną užrakinti kuo sudėtingesniu slaptažodžiu. Kol vargsite jį suvedinėdami, suvoksite, kad jau ruošiatės užduoties imtis ne dabar, kai tikrai reikia, o nukelti ją.

Blogos žinios laukiantiems GTA 6 žaidimo. Gali būti, kad žaidimo išleidimo teks laukti iki 2025 metų. Tokią informaciją pateikia Tom Henderson. Tikėtina, kad GTA 6 žaidimo išleidimas pavėlintas dėl poreikio atlikti daug garso įrašų, sukurti kinematines scenas ir integruoti jas į žaidimą, o taip pat reikia išbandyti ir patį žaidimą. Pandemija šių užduočių tikrai nepalengvina. „Rockstar“ po „Cyberpunk 2077“ fiasko suprato, kad neužbaigto žaidimo išleisti negalina ir nori GTA 6 išleidimui pasiūlyti tinkamai pasiruošti. Trečia problema su kuria, galimai, susiduria „Rockstar“ yra nenoras savo darbuotojus versti dirbti ilgų viršvalandžių. „Rockstar“ savo darbuotojų išnaudojimu buvo kaltinami kai buvo kuriamas „Red Dead Redemption 2“ žaidimas ir reikėjo viską atilikti iki numatytų terminų. Manoma, kad GTA 6 veiksmas vyks modernių laikų „Vice City“. Būtent „GTA Vice City“ žaidimo dalis sulaukė didelio pripažinimo. Žaidime turėtų debiutuoti interaktyvūs žemėlapiai. Praėjus tam tikram laikui aplinka turėtų keistis ir nebus statinė. Kaip tai veiks realybėje tikrai nori išvysti visi.

Žaidimą nemokamai galima aktyvuoti iki liepos 8 dienos. Žaidimą rasite čia - https://www.epicgames.com/store/en-US/p/the-spectrum-retreat

Saugumo bendrovė „Avast“ paskelbė naują ataskaitą, kurioje nurodoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai į nemokamai įdiegtus žaidimus, tokius kaip „NBA 2K19“, „Grand Theft Auto V“, „Far Cry 5“, „The Sims 4“ ir „Jurassic World Evolution“ patalpina kenkėjišką programą. Šio naujo tipo kenkėjišką programą saugumo specialistai vadina „Crackonosh“. „Mes išnagrinėjome šią ir kitas panašias ataskaitas, ir radome naują kenkėjišką programą, kurią pavadinome „Crackonosh“ dėl kai kurių galimų požymių, kad kenkėjiškų programų autorius gali būti čekas. „Crackonosh“ platinamas kartu su neteisėtomis, nulaužtomis populiarios programinės įrangos kopijomis ir išjungia daugelį populiarių antivirusinių programų“, – rašė saugos įmonė. Iki šiol „Avast“ nustatė, kad kenkėjiška programa buvo naudojama generuoti 2 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutą, vadinamą Moreno, mažiausiai nuo 2018 m. birželio mėn., tyliai naudojant įvairių kompiuterių galias kriptovaliutoms išgauti. Kriptovaliutų kasyba yra labai energijos ir perdirbimo galios reikalaujanti veikla, kuri sulėtina įrenginį ir netgi paspartina kompiuterio nusidėvėjimą. Aferos aukoms netrukus gali prireikti pakeisti savo kompiuterius. Kembridžo tyrėjai teigia, kad bitkoino kasyba per metus sunaudoja apie 121,36 teravatvalandės (TWh). Bitkoino kasyboje suvartojama elektros energija viršija Argentinos (121 TWh), Nyderlandų (108,8 TWh) ir Jungtinių Arabų Emyratų (113,20 TWh) suvartojamos energijos kiekius. Dėl to kai kuriems žmonėms kyla klausimas, ar kriptovaliutų kasyba yra etiška veikla. Šiuo atveju „Avast“ tyrėjas Danielis Benesas CNBC sakė, kad visame pasaulyje buvo užkrėsta apie 220 000 vartotojų kompiuterių, o kiekvieną dieną po 800 prietaisų. Tai tik įrenginiai, kuriuose įdiegta „Avast“ antivirusinė programinė įranga, o tai reiškia, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis. Kaip tai pakliuvo į saugumo tyrėjų radarą? „Crackonosh“ buvo pastebėtas, kai keletas „Avast“ klientų ėmė skųstis dėl antivirusinės programinės įrangos dingimo. Taip yra todėl, kad kenkėjiška programa išjungia „Windows“ naujinimus ir pašalina saugos programinę įrangą. Benesas patarė žmonėms nebevogti programinės įrangos. „Kol žmonės ir toliau siųsis pažeistą programinę įrangą, tokios atakos užpuolikams ir toliau bus pelningos“, – CNBC sakė Benesas. „Svarbiausia tai, kad jūs nieko negalite gauti dykai – bandant pavogti programinę įrangą yra tikimybė, kad kažkas bando iš jūsų taip pat pavogti naudingą informaciją ar energijos resursus, kaip šiuo atveju“.

„Electronic Arts“ serveriai nukentėjo nuo programišių. Pranešama, kad pavogta 780 GB duomenų, tarp kurių „Frostbite“ žaidimų variklio pagrindinis kodas. Kaip praneša EA, naudotojų duomenys nenutekėjo, tad jiems pergyventi nereikia. „Frostbite“ žaidimų variklis naudojamas ne viename žaidime, jį pasitelkia ir ne viena po EA sparnu esanti žaidimų kūrimo studija. „Frostbite“ variklis naudojamas tokiuose žaidimuose, kaip „Battlefield“, „Star Wars“ ar FIFA frančizėje. Dabar laukiama kol programišiai paprašys išpirkos už pavogtus duomenis. Kaip visada bus grasinama, kad nesumokėjus išpirkos, duomenys bus parduoti kitiems arba tiesiog paskelbti internete. Su tokia pačia situacija jau susidūrė „CD Project Red“ ir „Capcom“.

„Bloomberg“ praneša, kad „Nintendo“ sekančios kartos rankose laikomą konsolę, „Switch Pro“, ruošiasi išleisti jau rugsėjo mėnesį. „Nintendo“ nori šį žaidimų kompiuterį atskleisti birželio mėnesį, prieš „E3 2021“ parodą, kurį startuos birželio 12 dieną. „Switch Pro“ (pavadinimas dar nėra patvirtintas) masinė gamyba turėtų startuoti liepos mėnesį ir pilnus pajėgumus pasieks ketvirtame ketvirtyje. Teigiama, kad „Nintendo“ pavyko užsitikrinti gerą komponentų tiekimą, nepaisant to, kad rinkoje dabar yra lustų trūkumas. Dėl šios priežasties taip niekada ir nepamatėme originalios „Nintendo Switch“ konsolės kainos sumažinimo. Prognozuojama, kad ir „Switch Pro“ žaidimų kompiuteris kainuos 299 USD. „Nintendo Switch Pro“ turės 7 colių 1280 x 720 raiškos OLED ekraną. Kompiuteriuką varys NVIDIA lustas. Manoma, kad grafika bus naujos kartos, o jos kodinis pavadinimas yra „Ada Lovelace“. „Switch Pro“ taip pat gebės vaizdą transliuoti į kitus įrenginius. Tai turėtų būti daroma 4K raiška pasitelkus DLSS.

Turbūt kurį laiką daugelis puikiai žinojo, kad dar šiais metais pasirodys nauja populiarios šaudyklės „Battlefield“ dalis, o daugelis vaizdo žaidimų industrijos atstovų teigė, kad jos pristatymas įvyks dar gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Jie iš dalies kaip ir buvo teisūs, nes naujasis „DICE“ ir „Electronic Arts“ žaidimas bus pristatytas jau ateinančią savaitę. Kūrėjai pasidalino trumpu klipu savo socialinių tinklų paskyrose, kuriose buvo paskelbta tiksli data ir laikas, kada pagaliau bus pristatytas „Battlefield 6“. Jau po savaitės, tai yra 17 valandą Lietuvos laiku ištikimiausi šios šaudyklės fanai galės išvysti, ką naujo ir įdomaus pasiūlys naujoji „Battlefield“ dalis. Pačiame klipe nebuvo pateikta daug informacijos apie patį žaidimą. Šiuo metu sklando kalbos, kad šį kartą istorija nukels į netolimą ateitį ir pats pristatymas tarsi ir tai parodo. Tiesa, dabar net nėra pateiktas tikslus pačio žaidimo pavadinimas, o prieš kurį laiką buvo net spėliojama ar ši šaudyklė ir vadinsis „Battlefield 6“. Taip pat, patys kūrėjai pranešė, kad tai bus vienas iš ambicingiausių visų laikų „Electronic Arts“ projektų. Šiuo metu net sklando kalbos apie 128 žaidėjų internetinius režimus ar net, kad nebus solo arba istorijos misijų. Kiti teigia, kad „Battlefield 6“ kovų metu bus galima dar labiau niokoti aplinką nei tai buvo leidžiama ankstesnėse žaidimo versijose. Pasak jų tiek patys žaidėjai, tiek gamtos stichijos galės suniokoti ištisus miestus. Šiuo metu visa ši informacija išlieka tik gandų formoje, bet jau kitą savaitę greičiausiai bus parodytas pirmasis oficialus pristatomasis „Battlefield“ klipas ir bus galima pamatyti ar taip bus iš tikrųjų ar vis dėl to ekspertai ir fanai suklydo. Tuo tarpu visi laukiantys naujausios dalies gali bent truputį palengvinti tą laukimą šiomis „DICE“ ir „Electronic Arts“ šaudyklėmis. „Battlefield 6“ šiuo metu yra kuriamas asmeniniams kompiuteriams, „PlayStation“ ir „Xbox“ konsolėms.

Pernai pasirodęs ir daugiausiai žadėjęs metų žaidimas „Cyberpunk 2077“ tikriausiai nuvylė nemažą dalį „CD Projekt Red“ fanų. Pašalintas iš „PlayStation“ internetinės parduotuvės po pirmųjų dviejų savaičių, šis projektas nėra aišku ar kada nors iš viso į ją sugrįš, o pati studija dabar aiškinasi teismuose su investuotojais ir akcininkais. Panašu, kad dabar atsirado pirmoji visų šitų nesusipratimų auka – Adam Badowski, kuris vadovavo visam „Cyberpunk 2077“ projektui. „Gameindustry“ teigia, kad jo poziciją užims Gabriel Amatangelo, kuris prie studijos prisijungė pernai metų sausį ir vadovavo žaidimo naratyvai arba paprasčiausiai – istorijai. Tačiau tai nereiškia, kad A. Bandowski buvo išspirtas iš „CD Projekt Red“, o tiesiog paprasčiausiai jis dirbs su kitais internetiniais projektais. Tuo tarpu G. Amatangelo turės išsrėbti visą užvirtą košę ir pagaliau sutvarkyti „Cyberpunk 2077“. Žaidimas išleidimo dieną buvo tikrai betvarkė ir nepaisant visų atnaujinimų jis vis dar nėra tinkamas „PlayStation“ internetinei parduotuvei, nepaisant to, kad studijos atstovai nuolatos derasi su „Sony“ dėl žaidimo sugrįžimo. Šiuo metu „CD Projekt Red“ bando laikytis savo prieš kelis mėnesius sukurto plano. O tai reiškia, kad internetinis arba „multiplayer“ režimas greitu metu nepasirodys. Studijos CEO A. Kacinski dar balandį teigė, kad ankščiau ar vėliau „Cyberpunk 2077“ pasieks tokią versiją, kuria jie net patys bus patenkinti. Metų pradžioje buvo žadėti nemokami papildiniai arba „dlc“, tačiau jie taip pat buvo nustumti į antrąją 2021-ųjų pusę. Trumpai tariant, „Cyberpunk 2077“ reikia dar daug darbo, kad jis atrodytų taip kaip visi jį įsivaizdavo prieš išleidimą, o tam geresnio kandidato nei G. Amatangelo sunku ir rasti. Prieš prisijungiant prie „CD Projekt Red“ komandos jis dirbo „BioWare“ studijoje su „Dragon Age: Inquisition“ papildiniais bei kitais svarbiais jų projektais. Žodžiu, dabar reikia laukti kol pasirodys pirmasis reikšmingas atnaujinimas, kuris kaip žadėjo kūrėjai bus visiškai nemokamas.