Impaler

PC Gamer Lietuva – pirmas rinkai pateikia žaidimų naujienas, išsamias apžvalgas, techninės įrangos pristatymus bei įvairius kitus su kompiuterinių žaidimų pasauliu susijusius įvykius.

PC Gamer Lietuva – pirmas rinkai pateikia žaidimų naujienas, išsamias apžvalgas, techninės įrangos pristatymus bei įvairius kitus su kompiuterinių žaidimų pasauliu susijusius įvykius.

Daugeliui kompiuteriniai žaidimai tėra hobis ar atsipūsti leidžianti pramoga. Tačiau pasaulyje yra žmonių, kurie žaisdami užsidirba pragyvenimui. Deja, lietuviai apie tai gali tik pasvajoti. Jau keliolika metų įvairiose šalyse nuolat vyksta tarptautinės e. sporto žaidynės ar atskirų žaidimų čempionatai, kurių laimėtojai namo parsiveža nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių JAV dolerių. Beje, būtent pernai buvo laimėtas didžiausias prizas e. sporto istorijoje: žaidimą „DOTA 2“ pristatančiame turnyre komanda iš Ukrainos laimėjo 1 mln. JAV dolerių. Peržvelgus įvairių čempionatų lyderių sąrašus už akių nuolat kliūna Pietų Korėjos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių vėliavos. Rasti komandų iš Baltijos šalių – tikras iššūkis. Atgrasūs stereotipai Lietuviai tarptautiniuose turnyruose reikšmingesnių laimėjimų nėra pasiekę, mat mūsų šalyje e. sportas merdi. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad lietuviai e. sportu aktyviau pradėjo domėtis tik prieš maždaug dešimtmetį, kai pasirodė žaidimai „Counter Strike“, „Quake“, „Starcraft“ ir kt. Taigi pasaulyje kylant e. sporto populiarumo bangai, lietuviai dar tik merkė kojas į vandenį. „Nors šiandien turime geriausią internetą, mes jį gavome palyginus vėlai, o pati vaizdo žaidimų kultūra pas mus pavėlavo ir iki šiol atsilieka geru dešimtmečiu. Tai turėjo daug įtakos visuomenės požiūriui. Nors pastaraisiais metais žaidimų kultūrai pavyko atsikratyti kai kurių stereotipų, iš esmės e. sportas pas mus vis dar svetimas, sunkiai suvokiamas, siejamas su vaikų žaidimais ir žmonėmis, neturinčiais gyvenimo“, – pastebėjo žaidimų apžvalgininkas Artūras Rumiancevas. Profesionalų nėra Dėl šių ir kitų priežasčių Lietuvoje susiformavo uždara e. sportininkų bendruomenė, kuri tarsi gėdijosi savo statuso ir nesiekė savo veiklos populiarinti. Dabar kompiuterinių žaidimų entuziastų Lietuvoje pilna, bet profesionalų praktiškai nėra. „Nenoriu menkinti žaidėjų įgūdžių – yra labai gerai žaidžiančių žmonių. Tačiau jie neturi kitų e. sportininkams būdingų atributų – disciplinos, vadybos, organizuotumo ir aiškiai užsibrėžtų siekių. Todėl pas mus vis dar stipri žaidėjų, komandų ir net pačių disciplinų kaita. Tai sukelia galybę smulkių, uždarų konfliktų, o šie įneša neapibrėžtumą, kuris atbaido tiek potencialius rėmėjus, tiek žiūrovus“, – kalbėjo A. Rumiancevas. Visgi jis viliasi, kad situacija netrukus gali smarkiai pasikeisti. Norint, kad tai įvyktų, e. sportininkai turėtų susivienyti ir pakeisti požiūrį į tai, kuo jie užsiima. „Svarbiausia – įkurti organizaciją, bet iki šiol kiekvieną bandymą kažką kurti lydėjo skandaliukai ir visi išsivaikščiodavo savo keliais. Nesutarimai neišvengiami visame sporte, tačiau daugumoje Vakarų ar Skandinavijos šalių yra kažkoks juridinis kūnas, kuris organizuoja turnyrus ir į kurį gali remtis žaidėjai, – sakė A. Rumiancevas. – Kitas dalykas – pats požiūris. Kiekvienas žaidėjas privalo suvokti, kad už juos niekas čia nieko nekurs. Pergalės ar įgūdžiai yra gerai, tačiau greta to būtina pasirūpinti vadyba ir disciplina, pažvelgti į savo veiklą profesionaliai.“ Ketina susivienyti Kad lietuviams e. sportininkams koją kiša visuomenės nusistatymas bei organizuotumo stygius, pripažįsta ir e. sporto svetainės Ltgaming.lt atstovas Žydrūnas Adomaitis. Todėl jis kartu su bendraminčiais nusprendė įkurti Lietuvos elektroninio sporto organizaciją, kuri taptų šalies e. sporto šerdimi. Manau, kad e. sportas dar iškils. Gal pasaulinio lygio nepasieksim, bet apskritai glaudžiau bendraudami tarpusavyje pakilsime aukščiau, nei buvome iki šiol“, – vylėsi Ž. Adomaitis. Jo skaičiavimu, šalyje gali būti bent keli tūkstančiai įvairių žaidimų mėgėjų, kurie dalyvauja turnyruose. Tačiau kadangi juos organizuoja kas nori, žaidėjai išsibarsto po skirtingus kampelius mažomis grupėmis, o išties profesionali komanda taip ir nesusiburia. Tai – viena priežasčių, kodėl pastaraisiais metais Lietuvoje nevyko joks didesnis e. sporto turnyras, o priziniai fondai geriausiu atveju siekia kelis šimtus litų. Būtent šią problemą bandys išspręsti steigiama organizacija, kuri veiklą turėtų pradėti jau gegužę. E. sporto ištakos Elektroninio sporto ištakos siekia 1980-uosius, kai prasidėjo masinė vaizdo žaidimų gamyba. Augant žaidimų pasiūlai ir populiarumui, varžyboms skirta vis daugiau dėmesio: nedideli entuziastų susibūrimai virto masiniais renginiais su didžiuliais priziniais fondais. Pirmas reikšmingas e. sporto pakilimas buvo 1998–2005 m., kai rinkoje atsirado iki šiol šlovinami žaidimai „StarCraft“, „Counter Strike“, „Quake“ ir kt. „Tai žaidimai, patekę į tobulos simbiozės ciklą su varžybų kultūra – jie paklojo pamatus e. sporto aukso amžiui ir tūkstančiams įvairiausių turnyrų. Tapę pripažinta sportine disciplina jie gavo ir savotišką sėkmės garantą. Visi jie žaidžiami ir ypač gerbiami iki šių dienų“, – pastebėjo A. Rumiancevas. Vėliau pasaulinė e. sporto banga kurį laiką buvo nuslūgusi, tačiau dabar, pasaulinei ekonomikai atsigaunant, augant interneto skvarbai ir tobulėjant technologijoms, e. sportas įgauna antrą kvėpavimą. Didėja parama tarptautiniams e. sporto turnyrams, taip pat vyksta vis daugiau atskirų žaidimų čempionatų, kurių laimėtojai kišenes papildo įspūdingomis sumomis pinigų.

Internautai vėl turi priežastį nerimauti – sėkmingai iškritikuotą ir savo nepasiekusį SOPA bando pakeisti CISPA. Nors įstatymo projektas CISPA (Cyber Intelligence Sharing and Protection Act) ir nepanašus į SOPA, tačiau dėmesio sulaukė ne ką mažesnio. Pastarasis įstatymo projektas kalba apie kibernetinę žvalgybą, kuri negali nepažeisti teisių į privatų gyvenimą. Skirtingai nuo SOPA, kurio apsaugos taikiniu buvo intelektualinė nuosavybė, projektas CISPA, kaip deklaruojama, bus skirtas patenkinti nacionalinio saugumo poreikius. Nauja iniciatyva leistų vyriausybėms pagal užklausą gauti iš interneto paslaugų tiekėjų (IPT) konfidencialią informaciją apie atskirus žmones ir privačias kompanijas. Iš vienos pusės, jei jūs nepažeidžiate įstatymų, jums nėra ko jaudintis. Tačiau negalima atmesti tikimybės, jog įstatymu gali pasinaudoti kitokiais, nei skelbiama viešai, tikslais. Pavyzdžiui, viena paprasta užklausa (be teismo sprendimo) kažkas turintis pažinčių vyriausybinėse įstaigose galės perskaityti visą jūsų el. susirašinėjimą arba pranešimus socialiniame tinkle, sužinoti tinklalapius, kuriuos jūs lankote, taip pat kitą privačią informaciją. Jei tik interneto paslaugų tiekėjai (IPT) nesuteiks pateikti konfidencialios informacijos, jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir t. t. Įstatymo projekto CISPA priešininkai kalba apie konstitucinių žmogaus teisių pažeidimą ir aršiai kritikuoja naują iniciatyvą už jo per platų traktavimą. Pavyzdžiui, terminas „kibernetinis saugumas“ gali būti traktuojamas įvairiai: nacionalinis saugumas Internete, intelektualinės nuosavybės apsauga ir t. t. Toks dokumentas leidžia vyriausybinėms institucijoms neribotas galias kovai su tų pačių autorinių teisių pažeidėjais ir tokiais informatoriais, kaip WikiLeaks. Šaltinių teigimu, šiuo metu peticija prieš CISPA surinko jau 650 tūkst. parašų. Reikėtų pažymėti, jog šiuo metu rezonansinis įstatymo projektas gana aktyviai palaikomos maždaug šimto JAV Žemutinių Kongreso rūmų narių bei mažiausiai 28 stambių korporacijų, tarp kurių Microsoft, Verizon, AT&T, Facebook ir Intel. Įdomu tai, jog daugelis iš šių kompanijų šių metų pradžioje kritikavo SOPA įstatymo projekto kūrėjus. Tik panašu, kad tai buvo daugiau viešieji ryšiai.

Keletas interneto naujienų šaltinių paskelbė, kad „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas buvo susitikęs su bendrovės „Valve Software“ atstovais – būtent „Valve“ priklauso populiarioji programinės įrangos platinimo platforma „Steam“, - rašo pcmag.com. Apie ką gi galėtų postringauti „Apple“ ir „Valve“? Visai tikėtina, kad apie nieką, kas būtų svarbu: galbūt tiesiog sutapo aplinkybės, kad „Valve“ ieško patarimo (ar partnerystės), kaip manoma, slapčia kuriant techninę įrangą – tokią techninę įrangą, kuri, kaip rašoma „Valve“ svetainėje esančiuose darbo skelbimuose, gali „atrasti visiškai naujus žaidimų patyrimus“. Kitų naujienų svetainių atstovai mano, kad iš tiesų situacija gali būti visiškai priešinga: Timas Cookas nesirengia padėti „Valve“ projektuoti, kurti ir pardavinėti įrangos, ant kurios nebūtų „Apple“ logotipo – labiau panašu, kad „Valve“ prisijungs prie „Apple“, kurie, pasak gandų, gamina savo žaidimams skirtą techninę įrangą. Ir tai nėra „Apple“ televizija, apie kurią pastaruoju metu taip pat nemažai rašoma. Pasak svetainės „Cult of Mac“ atstovo Alexo Heatho, „Mūsų šaltiniai teigia, kad „Apple“ televizorius atsiras kartu su „Apple“ gaminamu panašiomis į „Kinect“ galimybėmis pasižyminčiu žaidimų kompiuteriu. Vartotojo sąsajos didelę dalį sudaro valdymas judesiu ir lietimu“. Nors gali pasirodyti, kad mirtinose žaidimų kompiuterių lenktynėse besivaržant „Sony“, „Microsoft“ ir „Nintendo“ (ir ypač artėjant laikui, kai visos trys bendrovės pristatys naujus produktus), idėja kurti „Apple“ žaidimų kompiuterį nėra gera, galbūt ji nėra ir be pagrindo. Ypač įvertinus „Valve“ pareiškimus, kad bendrovė norėtų pradėti dalyvauti žaidimų techninės įrangos rinkoje. „Labiau norėtume, kad tai darytų techninę įrangą išmanantys žmonės, kurie žino kaip ją pagaminti ir platinti“, - sakė vienas iš „Valve“ įkūrėjų Gabe'as Newellas. Kita vertus, tokie gandai visų neįtikina. Pavyzdžiui, „Forbes“ atstovas Adrianas Kingsley-Hughesas nemano, kad „Apple“ ir „Valve“ svarsto galimybes kurti žaidimų kompiuterį – ypač įvertinus tai, kad „Valve“ parduotuvėje „Steam“ nėra daug su „Apple“ operacinėmis sistemomis suderinamų žaidimų. „Argi „Apple“ ne labiau apsimokėtų „iOS“ žaidimus į svetainę perkelti per atnaujintą „Apple TV“ priedėlį? Yra milžiniška žaidimų ekosistema ir nemaža kūrėjų bazė, kurią tereikia išnaudoti. O žinant tai, kad žmogeliai, turintys „iPhone“ ar „iPad“ ir „Apple TV“ priedėlį gali perkelti žaidimus į bet kurį televizorių su HDMI prievadu be jokio poreikio pirkti „Apple“ pagamintą televizorių ar žaidimų kompiuterį, pastarasis nelabai teturi prasmės“, - rašo A. Kingsley-Hughesas. Galbūt T. Cookas į „Valve“ vyko tik norėdamas pasižiūrėti kaip atrodys „Half-Life 3“?