Impaler

Vaizdo žaidimai jau tapo beveik penktadalio gyventojų pramoga. Kaip rodo „Kantar“ tyrimas, juos žaidžia toli gražu ne vien jaunimas: kone pusė žaidėjų yra vyresni nei 40 metų, o kas trečias – peržengęs penkiasdešimtmetį. Pritraukia didelę moterų auditoriją Moterų vaizdo žaidimuose ne ką mažiau nei vyrų – nors pastarieji yra labiau įsitraukę. „Žvelgiant į statistiką, vaizdo žaidimai toli gražu nėra tik vyriškas reikalas. 4 iš 10 žaidėjų yra moterys. Bet tiesa ir ta, kad vyrai į žaidimus įnikę labiau – tam skiria dvigubai daugiau laiko nei moterys. Laikas taip pat labai susijęs ir su žaidėjų amžiumi: kuo jis jaunyn, tuo laikas ilgyn“, – sakė „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė. Pasak jos, paaugliai ir jaunimas vidutiniškai žaidžia po pusantros valandos, tai yra triskart ilgiau, nei bendras šalies gyventojų vidurkis. Nuo trisdešimties metų šis rodiklis kelis kartus sutrumpėja ir siekia apie pusvalandį. Vyresni nei 60 metų žaidėjai žaidžia dar trumpiau – vidutiniškai keliolika minučių per dieną. Iš nišos į populiarumą Pasauliniais grupės duomenimis, vaizdo žaidimų entuziastų grupė paprastai sudaro apie dešimtadalį žaidėjų. Šie sunkiasvoriai kompiuteriniams ir vaizdo žaidimams skiria apie 5 val. per dieną. „Iš pasaulinių savo grupės duomenų matome, kad 4 iš 10 apklaustųjų žaidimo įpročiai per pandemiją pasikeitė. Karantino apribojimai lėmė stiprius laisvalaikio formų pokyčius ir šie buvo juntamesni tose šalyse, kuriose ribojimai ir izoliacija buvo griežtesni. Kartu su plačia išmaniųjų telefonu baze tai stumtelėjo kompiuterinius žaidimus iš nišinės į populiarią laisvalaikio formą, nepriklausančią nuo amžiaus, išsilavinimo ar pajamų“, – sakė ekspertė. Žaidžia ne vien vaikai Paplitęs įsivaizdavimas, kad žaidimus žaidžia daugiausia vaikai, gali būti nulemtas to, kad šioje grupėje išties yra mažiausiai nežaidžiančiųjų. „Žiūrint į keliolikmečių grupę, kone kas antras iš jų (apie 43 proc.) žaidžia vaizdo žaidimus, be to, skiria jiems daugiausia laiko. Tačiau žvelgiant į visą šalies žaidžiančiųjų auditoriją – kone pusę jos sudaro vyresni nei 40 metų žaidėjai, o trečdaliui yra sukakę 50 metų ir daugiau, tad tarp žaidėjų dominuoja vyresni“, – sakė J. Dundulytė. Vyrauja žaidimai per mobiliuosius Pusė laiko žaidžiant vaizdo žaidimus atitenka mobiliesiems įrenginiams – išmaniesiems telefonams ir planšetėms (50,1 proc.). Trečdalis skiriama žaidimams kompiuteryje, konsolėms tenka 15 proc. viso žaidimų laiko. Dažniausiai namuose turima žaidimų konsolė Lietuvoje šiuo metu yra „Playstation“ – ją nurodė turintys 12,8 proc. gyventojų, ją vejasi „Xbox“ – 11,4 proc., „Nintendo“ kol kas turi porą procentų. Beje, daugiau konsolių turėtojų yra tarp moterų nei tarp vyrų (52 prieš 48 proc.) – greičiausiai jų kiekį padidina moterys auginančios vaikus. Patraukli grupė reklamdaviams Pasauliniais „Kantar“ grupės duomenimis, vaizdo žaidimų entuziastai, palygintus su kitomis grupėmis, labiau įsitraukę į įvairias medijas – pavyzdžiui, dažniau tikrina „LinkedIn“, ilgiau žiūri mokamas video transliacijas, dažniau tampa muzikos įrašų platformų prenumeratoriais, dažniau naudojasi internetinių pažinčių ar lažybų programomis, labiau linkę pirkti spaudos leidinius. „Šios tendencijos aktualios ir reklamdaviams – kadangi vaizdo žaidimų vartotojai įprastai turi didesnę perkamąją galią, be to, pastebima, kad pandemijos metais daugelyje šalių reklama vaizdo žaidimuose buvo vertinama kaip labiausiai atitinkanti ir mažiausiai erzinanti vartotojus. Iš savo pasaulinių duomenų matome ir tai, kad šis segmentas labiau linkęs išleisti didesnes sumas technologijoms“, – apibendrino tyrimų vadovė.

Žinia, kad tuoj galėsite įsigyti „Grand Theft Auto: Vice City“, GTA III ir „Grand Theft Auto: San Andreas“, neatrodo kaip naujiena. Bet yra. Nostalgija yra keista žmogiška savybė, bet ji iš tikrųjų motyvuoja žmonių sprendimus. Tikėtina, kad vien žodžiai „Vice City“ jums sukelia šiltus prisiminimus. Bet juk dabar tai - kampuotas žaidimas, išleistas 2002 metais. Tačiau yra naujiena - pranešama, kad „Rockstar“ ketina išleisti atnaujintas populiarios GTA serijos žaidimų versijas. Gražesni „Grand Theft Auto: Vice City“, GTA III ir „Grand Theft Auto: San Andreas“ žaidimai turėtų pasirodyti dar šį spalį ar lapkritį. Juos bus galima pasiekti pačiose įvairiausiose platformose - „Stadia“, PS4, PS5, „Xbox One“, „Xbox Series X“, „Nintendo Switch“. Žaidimų atnaujinimui bus naudojama „Unreal Engine“ sistema. Žaidėjai galės džiaugtis nauja grafika, naudotojo prieiga, sklandesnėmis animacijomis. Siužetas, žinoma, išliks toks pat, tik juo džiaugtis bus lengviau, nes žaidimai atrodys gražiau. Tai - labai geros naujienos senesnių kompiuterinių žaidimų mėgėjams. GTA VI greičiausiai pasirodys tik 2025 metais. Iki to laiko tikrai spėsite pasidžiaugti jau matytais „San Andreas“ ar „Vice City“ vaizdais. Be to, pranešama, kad panašiai bus atnaujintas ir originalus „Red Dead Redemption“. Visi šie atnaujinti žaidimai neatrodys kaip naujos kartos kūriniai. Jie bus gražesni ir sklandesni nei buvo, bet savo grafika neprilygs visiškai naujiems žaidimams. Bet niekas to ir neprašo. Taip atnaujinti jau keli žaidimai. „Crysis“, „Mafia“ ir „Mass Effect“ yra neblogi tokio atnaujinimo pavyzdžiai. Atnaujinimas geriau išnaudoja modernių kompiuterių galimybes, ištaiso kai kurias animacijos klaidas, pagerina žaidimų išvaizdą, bet išsaugo originalią dvasią ir siužetą. Žaidėjai šias naujienas priima labai teigiamai, nors daug kas norėtų tiesiog naujo GTA.

Kinijos valdžia mano, kad šalyje siaučia rimta epidemija - priklausomybė nuo vadinamojo dvasinio opiumo. Taip apibūdinama tai, kas pas mus vadinama tik populiariu hobiu - kompiuteriniai žaidimai. Kinijoje jaunesni nei 18 metų amžiaus vaikai per savaitę dabar galės žaisti tik 3 valandas. Net nesvarbu, kokie tai žaidimai - draudimas galioja visiems elektronikos prietaisams, kurie gali būti naudojami vaizdo žaidimams. Tai reiškia, kad ir mobilieji žaidimai yra stipriai apriboti. Vaikai galės žaisti tik po 1 valandą per dieną ir tik penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Kitaip tariant, tie, kurie penktadienį neturės laiko, žais valanda trumpiau. Kiniją valdanti komunistų partija šį ėjimą apibūdino kaip bandymą apsaugoti šalies jaunimą nuo žalingo kompiuterinių žaidimų poveikio. Teigiama, kad ribojimai saugos fizinę ir psichinę vaikų sveikatą. Tai nėra pirmi tokie ribojimai - 2019 metais paskelbta, kad jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys galės žaisti tik po 1,5 valandas per dieną ir po 3 valandas švenčių dienomis. Vaikai galėjo žaisti kasdien. Dabar žais tik savaitgaliais ir tik po valandą per dieną. Reakcijos į šiuos draudimus buvo labai įvairios. Vieni juokėsi, kad dabar žaidėjais taps tėvai - vaikai naudos jų informaciją, kad galėtų prisijungti ir žaisti ilgiau. Tiesą sakant, kai kurie tėvai gali būti tuo suinteresuoti, nes kompiuteriai ir telefonai jau seniai atstoja aukles. Kiti mano, kad tai - geras pokytis, nes priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų gali būti rimta visuomenės sveikatos problema. Tačiau daugelis sutiko, kad nors riboti žaidimų laiką yra gera mintis, tai turėtų daryti tėvai, o ne komunistinė šalies valdžia. Bet yra ir kita šio sprendimo pusė - prieš ką tie draudimai iš tikrųjų nukreipti? Gali būti, kad Kinija siekia didinti įtaką IT sektoriuje. Kai viena politinė organizacija gali kontroliuoti milijardų žmonių darbą ir laisvalaikį, su ja teks diskutuoti. Žaidimų ribojimai Kinijoje stipriai apkarpo visą žaidimų rinką - kris ir žaidimų, ir konsolių, ir kompiuterių komponentų pardavimai. Bet kuriuo atveju, tai yra neblogas pavyzdys, kokią socioekonominio gyvenimo kontrolę turi Kinijos komunistų partija. Žaidimų laiko ribojimas ten ne tik yra įmanomas technologiškai, bet net nėra toks stebinantis.

Įsigijote arba planuojate nusipirkti „Xbox Series X“ ar „PlayStation 5“ žaidimų konsolę ir norite išnaudoti maksimalų savo pirkinio potencialą? Tokiu atveju reikėtų atnaujinti ir televizorių – kadangi naujosios konsolės ne tik yra galingesnės, bet ir palaiko naujas technologijas, kurių senieji televizoriai dažnai neturi, tai gali būti puiki proga atsinaujinti. „Topo centras“ išrinko kelis naujos kartos konsolėms labiausiai tinkančius TV. „LG OLED65C11“ – visapusiškai aukščiausios klasės TV Naujasis „LG OLED65C11“ yra 2021 metų „LG“ flagmanas, kuris yra sukurtas kiekvienam kokybiško vaizdo fanui, kuris nori visų šiuolaikinių TV privalumų, bet nesiruošia smarkiai permokėti už ateities technologijas, tokias kaip 8K raiška. Šis TV turi vos 1 ms reakcijos laiką, dėl ko vaizdas atrodys ypač sklandžiai. Be to, „OLED65C11“ palaiko ir naujausią HDMI 2.1 standartą, dėl ko galėsite išnaudoti visą televizoriaus raišką kartu su 100 Hz atnaujinimo dažniu. Be abejo, filmų ir „Netflix“ fanai galės mėgautis HDR10 bei Dolby Vision technologijomis. „SONY XR65X93J“ – išskirtinis TV su pažintiniu intelektu „Sony XR65X93J“ yra pirmasis televizorius su išmaniu „Cognitive Processor XR“ procesoriumi, todėl šis televizorius supranta, kaip žmonės mato ir girdi, todėl suteikia išskirtinę galimybę patirti neregėtą įsitraukimą į sceną. Žinoma, šis TV taip pat palaiko ir 120 Hz atnaujinimo dažnį, kuris leidžia mėgautis idealiai sklandžiu vaizdu naudojantis naujausios kartos žaidimų konsolėmis. Na, o išmanusis „Sony“ procesorius leidžia mėgautis tobulu vaizdu: plati spalvų paletė, gili juoda, didžiulis ryškumas ir detalumas lydės jus kiekvieną momentą. Norintys kiek mažesnio, pigesnio, tačiau techniški praktiškai neatsiliekančio varianto, gali drąsiai rinktis „Sony XR50X93J“ televizorių. „LG 55BX3LB“ – pigiausias OLED televizorius Nors „LG 55BX3LB“ yra bene pigiausias rinkos OLED televizorius, technologiškai jis patenkinti turėtų net ir labiau įmantrių pirkėjų poreikius. Savaime aišku, šis TV turi visus įprastus OLED privalumus – didžiuliai kontrastai, tobula juoda ir balta spalvos ir t.t. Tačiau apart to šis televizorius turi ir itin galinga 3 kartos 4K procesorių, kuris optimizuoja iš bet kokio šaltinio gautą turinį. Be abejo, naujų konsolių turėtojams daug aktualiau yra tai, kad „55BX3LB“ palaiko „Dolby Vision IQ“ ir „Atmos“ technologijas, kurios leidžia mėgautis profesionalų lygio vaizdu ir garsu. Be abejo, yra palaikomas ir HDMI 2.1 standartas, dėl kurio dinamiškas turinys atvaizduojamas aukštesne raiška, o vaizdai yra tolygūs ir sinchronizuoti. Tai yra tobulas televizorius žaidimų mėgėjams, kurie nenori investuoti per daug. Norintiems ko nors nediduko – variantai iš „Sony“ ir „LG“ Kai kuriais atvejais dėl kambario dydžio, 55 colių ar didesnis TV tiesiog nėra tinkamas. Nors dažnai maži televizoriai atsilieka ne tik savo dydžiu, bet ir technologiškai, rinkoje yra ir kelios išimtys, pavyzdžiui, „Sony KE48A9“ ir „LG 48C11LB“. Abu šie įrenginiai naudoja OLED technologiją, tiesa, žaidimų mylėtojams ir naujųjų konsolių turėtojams „LG“ TV gali patikti labiau dėl 120 HZ atnaujinimo dažnio palaikymo. Tiesa, „Sony KE48A9 yra kiek universalesnis ir pasižymi bene geriausia vaizdo kokybe rinkoje dėl savo išmanaus procesoriaus. Be to, daug kam labiau patinka ir „Google TV“, kuri „Sony“ televizoriuose yra vietoje „LG“ naudojamos „webOS“. Tad galutinis pasirinkimas turėtų priklausyti nuo to, kiek jums svarbi patirtis žaidžiant žaidimus.