Impaler

PlayStation 2 EyeToy tvarkyklė skirta prijungimui prie asmeninio kompiuterio, kuriame yra įdiegta Windows operacinė sistema.

Kaip jau žinome, Aukcionas už Realius Pinigus (Real Money Auction House, RMAH) "Diablo III" žaidime tapo gana audringų diskusijų objektu žaidėjų bendruomenėje, o nuomonės buvo išsakomos visiškai priešingos – tai buvo ir „paskutinė vinis į grabo lentą“, ir žaidimo išgelbėjimas. Tačiau, bendrai paėmus, naujovė buvo sutikta gana palankiai. Primuoju žaidėju, kuris sugebėjo per "Diablo III" uždirbti $10000 minėtame aukcione, tapo žmongus, pasivadinęs WishboneTheDog. Šis kaip įrodymą resurse Reddit.com publikavo ekrano nuotrauką ir "PayPal" mokėjimų istoriją, taip pat parduotų aukcione daiktų sąrašą. Žinoma, panašios sumos yra įmanomos, esant tikrai aukštam profesionalumo lygiui bei daugybei paaukoto laiko, tačiau vis tik faktas išlieka faktu – žaidimo "Diablo III" pagalba (aišku, tam tikrai daliai sėkmės, tam tikro laisvo laiko ir funkcionuojančios "PayPal" sąskaitos) visai realu užsidirbti keletą tūkstančių dolerių. Kartu visa neturėtų būti keistas jau seniai žinomas faktas, jog Kinijos įkalinimo įstaigose čia atliekantys bausmę žmonės verčiami žaisti panašius žaidimus: dirbti, kaip matome, galima ir žaidžiant žaidimus.

Išgyvenanti ne pačius geriausius laikus bendrovė „Sony“ paslėpė žaidimų kompiuterių „Playstation 3“ pardavimų rezultatus. Žaidimų pramonė pagal gaunamas pajamas jau senai pralenkė tiek muzikos, tiek kino, tiek muzikos ir kino industrijas kartu sudėjus. Tai pramoga numeris vienas. Ir jei seniau šioje srityje dominavo „Sony“, „Nintendo“ ir „Microsoft“, tai per paskutinius kelis metus viskas apsivertė aukštyn kojomis. Žaidimai skirti išmaniesiems telefonams ir planšetėms tampa vis sudėtingesni ir gražesni, jų daugėja. O štai žaidimų srautas tradicinėms konsolėms ar asmeniniams kompiuteriams nors ir nemažėja, tačiau juos pirkti norinčių atsiranda vis mažiau. Ar tai reiškia asmeninių kompiuterių, o vėliau ir konsolių pabaigos pradžią? Veikiausiai taip. Juk jau ir šiandien galima planšetę prijungti prie televizoriaus, o tokios paslaugos kaip „Onlive“ leidžia konsolėje žaisti, kad ir asmeniniams kompiuteriams skirtus žaidimus. Situaciją gal kiek pagerins būsimos konsolės, tačiau anksčiau ar vėliau visi žaidimų gamintojai persiorientuos į planšetes. Kaip ten bebūtų, kiekvieną ketvirtį skelbiami skaičiai apžvelgiantys tradicinių konsolių pardavimo rezultatus. Nors jų (konsolių) žinoma yra gerokai daugiau, tačiau „tradicinėmis“ laikomos pačios geriausios iš bendrovių „Sony Playstation 3“, „Nintendo Wii“ ir „Microsoft Xbox 360“. Po tokių rezultatų paskelbimų, fanbojai (per daug aistringi gerbėjai) žinoma ginčydavosi iki kaulų smegenų, kuri gi žaidimų konsolė geresnė ir kaip ji patvarko visas kitas. Deja atrodo, daliai jų teks atsisakyti šio pomėgio, kadangi „Sony“ nusprendė šių rezultatų nebeskelbti ir į vieną krūvą suplakė „Sony Playstation 2“, „Playstation Vita“ ir „Playstation Portable“ pardavimus. Pirmasis klausimas kylantis galvoje: „Ką? „Sony“ vis dar parduoda „Playstation 2“? O juk galvojau, kad likučiai tik Gariūnuose parduodami“. Antrasis klausimas: „Kodėl bendrovei taip reikėjo padaryti?“. Atsakymai paprasti. „Playstation 2“ įrenginiai vis dar gaminami ir sudaro apie 25 proc. Visų parduotų „Sony“ konsolių. O skaičiai sujungti, kad „Sony“ rezultatai neatrodytų tokie prasti. Šiais metais „Sony“ pardavė 2,8 mln. konsolių, praėjusiais metais tą patį ketvirtį – 3,2 mln. konsolių. „Tikriausiai „Playstation 3“ pardavimai buvo tokie prasti, kad gėda buvo rodyti“. Taip nuo šiol galvos kiekvienas „Wii“ arba „Xbox 360“ gerbėjas.

Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai žaibiškai užkariavo visą pasaulį. 2006 metų tyrimai rodo, kad vaikai ir vyresni geimeriai žaidžia mažiausiai nuo 5 iki 10 valandų per savaitę, ir kartais šis skaičius būna gerokai didesnis. Žaidimų pardavimai gerai atspindi jų populiarumą. Puiki specialiaisiais efektais perkrauta grafika, greiti ilgalaikiai intensyvūs judesiai žaidimo metu ir ilgos valandos prie žaidimų kompiuterio - tai idealus derinys atsirasti tokioms sveikatos problemoms, kaip raumenų, akių pervargimas. Dažniausi dėl per dažno žaidimo su kompiuteriu atsiradę sveikatos sutrikimai yra: alkūnės raumenų uždegimas, sausgyslių uždegimai, sąnarių uždegimai bei rankos nervų užspaudimas. Medikai rekomenduoja, kad žaidimus mėgstantys žmonės darytų pertraukas kas kiekvienas 40-60 minučių (arba kas valandą). Jie turėtų atsitraukti nuo kompiuterio ar televizoriaus, ištiesti ir pramankštinti kojas, rankas, pasivaikščioti po kambarį, sufokusuoti akis į nutolusius objektus. Siekiant nežaloti savo sveikatos, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kūno padėčiai. Kėdė turi būti patogi, su atrama nugarai, pėdos turi tvirtai remtis į grindis. Žaidėjai gali apsisaugoti nuo žalos savo sveikatai - akių uždegimo, galvos skausmo, akių išsausėjimo, įvairiausių skausmų, žvairumo, per dažno mirksėjimo, prasto akių fokusavimo ir apskritai - siekdami išvengti visam gyvenimui nusilpusių akių - turėtų vadovautis tokiais patarimais: 1. Sėdėkite prieš ekraną tiesiai; įsitikinkite, kad ekrano plokštuma nukreipta tiesiai į jus, o ne įstrižai. Tokia laikysena leis suvienodinti krūvi abiejoms akims. 2. Kartą per 15-30 minučių svarbu, kad geimeriai nukreiptų akis nuo ekrano ir savo žvilgsnį sufokusuotų ties toliau esančiais objektais - pavyzdžiui, į vaizdą už lango, medžius, dangų, ar kieme žaidžiančius vaikus. Sufokusuokite savo akis į tolį. 3. Sėdėkite "protingu" atstumu nuo ekrano. Jei žaidimas žaidžiamas naudojant televizorių kaip vaizdo ekraną, tada sėdėkite mažiausiai 6 pėdų (1,8 metro) atstumu. Žaidimams naudojant kompiuterio monitorių, ekranas idealiu atveju turėtų būti butolęs apie 50-65 cm nuo jūsų akių. 4. Vaizdo parametrus suderinkite taip, kad kuo labiau sumažintumėte atspindžius. Naudokite ekranų filtrus. 5. Retkarčiais, nukreipus akis nuo ekrano, svarbu pamirksėti, kad akies paviršius būtų pakankamai drėkinamas. Akys išsausėja dėl to, kad žaidžiant žmogaus mirksėjimas gerokai retesnis, nes žvilgsnis įtempiamas siekiant sekti greitus vaizdo pokyčius. 6. Paprašykite akių gydytojo, kad jis jums išrašytų akių lašų, kurie drėkintų akis. 7. Mažiausiai 6-8 kartus per diena stipriai patrinkite rankų delnus vienas į kitą, po to priglauskite delnus prie akių ir palaikykite porą minučių. Delnų šiluma atpalaiduos akių raumenis. 8. Žalia spalva ramina akis, taigi savo žvilgsnį nukreipkite į medžius, krūmus ar kitus augalus. 9. Atlikite paprastus akių stiprinimo pratimus, kurių mokoma jogos užsiėmimuose, kurie aprašomi knygose, arba paprašykite gydytojo patarti, kokius pratimus jis rekomenduotų. Tokie pratimai yra nesudėtingi ir juos galima atlikti bet kuriuo momentu. Akių sukimas ratu, sufokusavimas ties nosies galiuku ir ties kaktos zona tarp antakių, akių sukiojimas iš kairės į dešinę - visa tai yra tikrai lengvi pratimai. 10. Pasitikrinkite savo regą pas kvalifikuotą akių gydytoją, kad jis nustatytų, ar jums reikia "akinių darbui su kompiuteriu". Jei jūs naudojate kontaktines linzes, žaidimo metu geriausia būtų, jei jas išsiimtumėte, ir vietoj jų naudotumėte akinius. Pasidomėkite, kokiais būdais kenksmingą poveikį akims mažina plokšti ekranai ir filtrai nuo atspindžių. Akims gerai, jei naudojate didesnio kontrastingumo ir didesnės skiriamosios gebos ekranus - tai tikrai padės norint išsaugoti sveikas akis. Kompiuterinio regos sindromo (angl. CVS - computer vision syndrome) išvengimas yra šimtą kartų geriau nei bet koks gydymas po to, kai problema jau atsirado.

Tapo žinoma, jog kompanija „Apple“ užpatentavo tai, ką jau metų metus naudoja daugybė žaidimų konsolių savininkų (kalbame ne tik apie populiariuosius „Xbox“ ir „PlayStation“) – elementariausią žaidimų valdiklį. Patento registracija buvo įvykdyta 2012 m. kovą, tačiau apie tai informacija plačiajai visuomenei buvo pateikta tik dabar. „Apple“ įrenginys labai primena japonų kompanijos „Sony“ „DualShock“ linijos valdymo įrenginį, kuris skirtas žaidimų konsolei „PlayStation“. Paaiškėjo, jog patentas parodo „žaidimų valdiklio, skirto savarankiškam multimedijos grotuvui arba žaidimų sistemai, schemą. Neatmetama galimybė tokį įrenginį panaudoti kuriant naujos kartos „Apple TV“ sistemas. Nežiūrint į tai, jog užpatentuotame įrenginyje galima pamatyti kabelį, kuriuo valdiklis jungiamas su kompiuteriu, daugelis faktų nurodo tai, jog kompanija ketina naudoti bevieles technologijas, tarp kurių minima ir NFC. Kol kas negalima tiksliai pasakyti, jog „Apple“ įrenginys atkeliaus į rinką, kadangi jis yra tik patento stadijoje. Vis tik jei atsižvelgtume į tai, jog anksčiau sklandė gandai apie „Apple TV“, atliekančią žaidimų konsolės vaidmenį, tokio valdiklio pasirodymas atrodo visai logiškas. Antra vertus, reikia tikėtis, jog dėl šio „unikalaus“ išradimo „Apple“ nepradės naujo teismų maratono su žaidimų aksesuarų gamintojais.

Šaltinių teigimu, žaidimų konsolės „Microsoft Durango“, kuri dar vadinama „Xbox One“ (kai kas kalba ir apie „Xbox 8“), pristatymas įvyks dar negreitai – kalbama apie 2013 m. pabaigą, tačiau produkto debiutas reikalauja ir atitinkamų žaidimų projektų, kurie galėtų pademonstruoti naujos kartos sistemos potencialą. Tokiu būdu, logiška būtų manyti, jog žaidimų studijos jau ėmėsi kurti naujus žaidimus, skirtus „Microsoft Durango“, o kartu ir „Sony Obis“ (žinomam kaip „PlayStation 4“). Šiuos žodžius patvirtina išplatintos fotografijos, kuriose gana blankiai matyti kūrėjams skirti instrumentai, kainuojantys apie 10 000 JAV dolerių už visą rinkinį. Kūrėjams skirtos aparatinės įrangos galia ir architektūra yra maksimaliai priartinta prie būsimo „Xbox One“, o joje galima rasti „Intel“ mikroprocesorių, „nVidia“ grafinį adapterį (nors anksčiau kalbėta apie AMD), daugiau nei 8 GB operatyviosios atminties (kiti šaltiniai nurodo tikslią talpą – 12 GB). Reikia pastebėti, jog kalbant apie paskutinį rodiklį, prieaugis, lyginant su „Xbox 360“ (šis turi tik 512 MB), yra 16 – 24 kartų. Programinės įrangos pagrindą sudaro 64 bitų operacinė sistema. Savo išore kūrėjams skirta sistema nelabai skiriasi nuo standartinio stacionaraus kompiuterio korpuso, į kurį įdiegta konsolinė operacinės sistemos versija. Aišku, tai sukėlė nepasitikėjimą pateikta informacija, tačiau portalo „Digital Foundry“ atstovai susisiekė su kitais kūrėjais, siekdami tiksliai išsiaiškinti tokio „Xbox One“ rinkinio egzistavimo faktą. Ir gandai buvo patvirtinti – tai programinės įrangos kūrimui skirtų įrankių (SDK) „alfa“ versija, kuri jau nuo 2012 m. vasario tiekiama suinteresuotiems asmenims. Be to, pasirodė, jog „Dashboard“ sąsaja ne itin smarkiai skiriasi nuo „Xbox 360“, tačiau leidžia paleisti tokias programas, kaip „D3D11Game1“ ir „NuiView“. Pirmoji, matyt, yra „DirectX 11“ galimybių demonstracija, antroji – iš „Kinect“ kameros patekusių duomenų vizualizacijos instrumentas. Naujojo judesių sensoriaus fotografijų kol kas nėra, tačiau nurodoma, jog jis yra žymiai perdirbtas, lyginant su dabartiniais „Xbox 360“ ir PC valdikliais. Tai, kad naudojamas x86 architektūros procesorius, nurodo programinės įrangos rinkinio langas, kuriame užfiksuota „Visual Studio“ programavimo aplinka. Atsižvelgiant į informaciją, jog „PlayStation 4“ bus naudojami AMD procesoriai, galima daryti išvadą, jog specialiai žaidimų konsolėms skirtų platformų era lieka praeityje – naujoji karta remsis tradicinių asmeninių kompiuterių platformomis, o tai turėtų nudžiuginti pastarųjų savininkus. Šaltinis, publikavęs informaciją apie „Microsoft Durango“ kūrėjams skirtą rinkinį, teigia, jog būsima konsolė gaus 8 branduolių mikroprocesorių. Tai kiek prieštarauja ankstesniems gandams, kurie teigė, jog „Xbox One“ gaus 4 arba 6 branduolių procesorių. Kartu galima matyti, jog visais anksčiau pasirodžiusiems gandams apie „Durango“ tikėti neverta, kadangi anksčiau buvo kalbėta iš karto apie du AMD grafinius adapterius, kurie galėtų atlikti nepriklausomą dviejų vaizdo srautų vizualizacija. Buvo kalbėta ir apie tai, jog bus kelios „Durango" versijos, tuo tarpu pigesnė, skirta vadinamiesiems arkadiniams žaidimams, neva naudos procesorius su ARM architektūra. Taip pat neva teigiama, jog „Xbox One“ neteks ir optinių diskų įrenginio ir bus remiamasi tik skaitmeniniu žaidimų platinimu. Tačiau tai labai abejotina, kadangi ne visuose pasaulio regionuose yra pakankamai didelės spartos interneto jungtys (net ir „Microsoft“ gimtojoje JAV rinkoje). Turbūt vienu iš labiausiai abejotinų gandų tapo žinia, jog „Xbox One“ bus būtina nuolatinė interneto jungtis, taip pat apsaugos sistema nuo pakartotinio žaidimų naudojimo kitose konsolėse, taip siekiant stimuliuoti naujų licencijų pardavimus. Aišku, kiek tai tiesa, pamatysime tik kitais metais.