Impaler

„Sony“ atskleidė savo finansinę ataskaitą, bet joje buvo įdomiausia buvo ne pinigų skaičiai, bet „PlayStation 5“ konsolių tiekimo prognozė 2022 metams. „Sony“ praneša, kad 2021 metais iš viso į rinką tiekė 17,3 milijonus PS5 konsolių. Jei lygintume su PS4 konsolių išleidimo laikotarpiu, tai tada tiekimas buvo beveik trimis milijonais didesnis. Tad nenuostabu, kad konsolių trūksta ir jų kainos antrinėje rinkoje yra labai didelės. Kas dar blogiau, kad „Sony“ teko pabloginti 2022 metų prognozę. Seniau buvo planuojama 2022 metais pagaminti 14,8 milijonus PS5 konsolių, bet dabar šis skaičius sumažintas iki 11,5 mln. Pagrindinė priežastis dėl ko gamyba mažės yra lustų trūkumas. „Sony“ nedetalizuoja kurių lustų tiksliai trūksta, bet tai gali būti tiek AMD sukurtas procesorius su grafiką, tiek, tarkim, maitinimo grandinės komponentai. Gal tai ir keista, bet „Sony“ norėdami žaidėjams pasiūlyti bent ką nors padidino PS4 gamybos apimtys. Tie, kurie visai nusivils negavę PS5, galės įsigyti bent PS4.

Japonijos grupės „Sony“ padalinys „Sony Interactive Entertainment“, besispecializuojantis vaizdo žaidimuose, perka vaizdo žaidimų kūrėją „Bungie“ – tokių franšizių kaip „Halo“ ir „Destiny“ kūrėją už 3,6 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Sony“. Užbaigus sandorį, „Bungie“ bus nepriklausoma „Sony Interactive Entertainment“ patronuojamoji įmonė, kuriai toliau vadovaus dabartinė direktorių taryba su Pete'u Parsonsu priešakyje, rašoma „Sony“ pranešime. „Halo“ šiuo metu priklauso „Sony“ varžovei „Microsoft“, o vaizdo žaidimas yra įtrauktas į bendrovės konsolę „Xbox“. Įsigijusi „Bungie“, „Sony“ įgis teises į „Destiny“, kuris šiuo metu prieinamas ir Japonijos bendrovės konsolėje „PlayStation“, ir konsolėje „Xbox“. „Microsoft“ sausio viduryje paskelbė apie planus įsigyti „Activision Blizzard“ – vieną didžiausių vaizdo žaidimų kūrėjų pasaulyje. Minėti sandoriai suteiks didžiosioms žaidimų konsolių kūrėjoms daugiau galimybių konkuruoti įsigyjant turinį, kurį jie gali pasiūlyti klientams išskirtiniu pagrindu, rašo „The Wall Street Journal“. „Microsoft“ įsigijo „Bungie“ 2000 metais, pavesdama bendrovei sukurti tuomet sukurtai konsolei „Xbox“. Bendrovė pasitraukė iš „Microsoft“ 2007 metais. Tuo pačiu metu „Microsoft“ padalinys „Xbox Game Studios“ ir toliau leido naujus „Halo“ žaidimus; įmonei priklauso franšizės intelektinės nuosavybės teisės. „Sony“ akcijos Tokijuje antradienį pabrango 0,4 procento.

Kai buvo išleistas „Hitman 3“ žaidimas, tai buvo padaryta išskirtinai „Epic Games“ žaidimų parduotuvėje. Tai reiškė, kad daugelis PC žaidėjų kantriai laukė šio žaidimo „Steam“ platformoje, nes savo kompiuteryje tiesiog nenorėjo dar vieno launcherio. Prieš „Hitman 3“ išleidimą „Steam“ platformoje, žaidimą kelis kartus „Epic Games“ parduotuvėje buvo galima įsigyti su nuolaida, o „Steam“ žaidėjai tikėjosi, kad ir jie gaus tą pačią nuolaidą. „IO Interactive“ manė, kad „Steam“ žaidėjai sumokės visą kainą už „Hitman 3“, bet žaidėjai buvo labai nusivylę ir dėl to „Hitman 3“ žaidimą užvertė neigiamomis apžvalgomis. Kai žaidimas yra išleidžiamas išskirtinai tik kokioje nors platformoje, tai tada kai jis patenka į kitas platformas yra įprasta jį pardavinėti su nuolaida, nes žaidimas jau būna ne naujas. Būtent dėl to ir pasipiktino „Steam“ bendruomenė. „IO Interactive“ suprato savo klaidą ir bandys situaciją pataisyti. Visi įsigiję „Hitman 3“ žaidimą „Steam“ platformoje iki 2022 m. vasario 19 d. vietoj paprastos žaidimo versijos gaus „Deluxe Edition“. Perkantys „Hitman 3 Deluxe Edition“ gaus „Seven Deadly Sins“ papildymą nemokamai.

„Electronic Arts“ yra nepatenkinti susiklosčiusia situacija su „Battlefield 2042“ žaidimu. Šiuo metu šis žaidimas yra tarp blogiausiai įvertintų „Steam“ žaidimų, nepaisant to, kad jau buvo išleistas ne vienas pataisymas, bet dauguma žaidėjų, tikriausiai, nebeplanuoja grįžti prie „Battlefield 2042“, nes pirmas įspūdis buvo labai prastas. Dėl mažo žaidėjų kiekio ir prasto „Battlefield 2042“ įvaizdžio dabar svarstomos visos galimybės, kaip žaidimą prikelti naujam gyvenimui. Vienas iš pasirinkimų yra „Battlefield 2042“ padaryti free-to-play. Jei būtų žengtas toks žingsnis nemokamai žaidžiantys tikrai negautų visų žaidimo funkcijų ir režimų, bet tai tikrai padėtų privilioti naujų žaidėjų. Kol kas „Electronic Arts“ tik svarsto tokią galimybę, o kaip nutiks iš tikro paaiškės artimiausiu metu.

„3DCenter“ renka vaizdo plokščių kainų statistiką iš Austrijos ir Vokietijos parduotuvių ir pagaliau pastebėta gera tendencija, vaizdo plokščių kainos pradėjo mažėti. RTX 30 serijos vaizdo plokščių realios kainos dabar yra „tik“ 77 % didesnės nei rekomenduojamos. Prieš kelias savaites kainos buvo didesnės 85 %. RX 6000 serijos kainos dabar yra 67 % didesnės nei rekomenduojamos, o prieš kelias savaites kainos buvo 78 % didesnės. Galime teigti, kad šis kainų mažėjimas yra beveik nepaveiktas ką tik įvykusio kripto valiutų kainų kritimo. Tai atsitiko vos prieš savaitę, tad visa vaizdo plokščių industrija nuo gamybos iki pardavimo dar tikrai negalėjo sureaguoti. Jeigu kripto valiutų kainos staigiai neatsigaus tai galime tikėtis dar labiau pingančių vaizdo plokščių.

„Bloomberg“ praneša, kad NVIDIA atsisako savo ankstesnių planų ir nebepirks ARM. Dėl tokio sprendimo kompanija praras 1,25 mlrd. JAV dolerių. Tokią sumą reikia sumokėti už sandorio nutraukimą. NVIDIA už ARM iš viso norėjo sumokėti 40 mlrd. JAV dolerių, bet dėl didelio kitų kompanijų pasipriešinimo šiam sandoriui yra nelemta išsipildyti. NVIDIA pranešus apie planus įsigyti ARM didelis kiekis kompanijų naudojančių ARM architektūrą sunerimo, kad po įsigijimo geriausias architektūras NVIDIA pasiims sau, o kitiems duos tik tai ką norės. NVIDIA, žinoma, sakė kad to nebus, bet tarp nerimaujančių kompanijų buvo tikrų rinkos milžinų, kurie pasitelkę savo įtaką prašė įvairių institucijų pradėti tyrimą dėl šio sandorio. Tikėtina, kad institucijų tyrimai vedė prie sandorio uždraudimo, dėl to NVIDIA tiesiog atsisako savo planų.

Kutaragi, buvęs Sony vadovas, kartais vadinamas PlayStation tėvu, 1993 m. pradėjęs technologijų milžinės vaizdo žaidimų verslą, ketvirtadienį agentūrai "Bloomberg" teigė, kad jis nemato Metaverse prasmės, nes ji yra atskirta nuo realaus pasaulio. "Buvimas realiame pasaulyje yra labai svarbus, tačiau Metaverse yra susijusi su kvazirealybe virtualiame pasaulyje, ir aš nematau prasmės to daryti", - sakė 71 metų vyras, kuris dabar vadovauja Tokijuje įsikūrusiam dirbtinio intelekto startuoliui "Ascent Robotics". "Jūs mieliau norėtumėte būti nušlifuotu avataru, o ne savo tikruoju "aš"?" Vietoj to Kutaragi sakė, kad jo "gyvenimo misija" buvo sujungti šias dvi sferas į vieną be įtaisų, panašiai kaip "Žvaigždžių karų" filmų frančizėje matytos hologramos. Jis sakė, kad "Ascent" kuriami robotai ir jutikliai, skirti realaus pasaulio vaizdiniams duomenims rinkti, yra skirti šiam tikslui pasiekti. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai pagrindinės technologijų bendrovės, tokios kaip "Facebook" patronuojančioji bendrovė "Meta", "Microsoft", "Apple" ir net "Sony PlayStation" padalinys, lenktyniauja, gamindami virtualios realybės įrangą, kad užimtų besiformuojančią rinką. Pranešama, kad dideli prekių ženklai, tokie kaip "Nike" ir "Adidas", ir mažmenininkai, pavyzdžiui, "Walmart", taip pat ieško virtualios prekybos galimybių. Kutaragi sakė, kad "negali sutikti" su "tiesiog erzinančių" VR akinių poreikiu, teigdamas, kad jie "izoliuotų jus nuo realaus pasaulio". Be to, kad naudodamas savo robotus sukurs "revoliuciją elektroninėje prekyboje", jis sakė, kad tikisi panaudoti šią technologiją ir atkurti susitikimų vietas realiame pasaulyje, kurios leistų žmonėms bendrauti nuotoliniu būdu, nereikalaujant VR akinių.

"Microsoft" paskelbė, kad už įspūdingą 68,7 mlrd. dolerių sumą įsigis skandalingai pagarsėjusią žaidimų studiją, sukūrusią "Diablo" ir "Call of Duty". Šis sandoris sumušė ankstesnį žaidimų pramonės rekordą, kuris buvo pasiektas tik praėjusią savaitę, kai "Take Two" už "Zynga" įsigijimą pasiūlė 12,7 mlrd. dolerių. Dėl "Microsoft" pranešimo "Activision" akcijos pabrango apie 37%, tačiau pačios "Microsoft" akcijos po šio pranešimo atpigo daugiau nei 2%. Jei sandoris įvyktų, "Microsoft" taptų trečia pagal dydį žaidimų kompanija pasaulyje po Kinijos "Tencent" ir Japonijos "Sony". Satya Nadella, "Microsoft" generalinis direktorius, išsamiai apibūdino jų susidomėjimą "Activision Blizzard" įsigijimu kaip norą investuoti į pramonės šaką, kuri ateityje vaidins svarbų vaidmenį metaversle. "Žaidimai šiandien yra dinamiškiausia ir įdomiausia pramogų kategorija visose platformose ir vaidins svarbų vaidmenį kuriant metaverslo platformas", - sakoma jos pareiškime. "Mes daug investuojame į pasaulinio lygio turinį, bendruomenę ir debesiją, kad pradėtume naują žaidimų erą, kurioje svarbiausia - žaidėjai ir kūrėjai, o žaidimai tampa saugūs, įtraukūs ir prieinami visiems." Remiantis "Xbox" vadovo Philo Spencerio tinklaraščio įrašu, kol sandoris bus baigtas, "Microsoft Gaming" ir "Activision Blizzard" ir toliau veiks nepriklausomai, o Bobby Kotickas liks "Activision Blizzard" generaliniu direktoriumi. Tačiau, kai įsigijimas bus baigtas, Spenceris vadovaus abiem studijoms, eidamas generalinio direktoriaus pareigas. Jis taip pat teigė, kad užbaigus sandorį "Microsoft" pasiūlys senus ir naujus "Activision Blizzard" žaidimus "Xbox Game Pass" ir "PC Game Pass" programose, nes prenumeratorių skaičius viršijo 25 mln. žmonių.