masa

Esu nusipirkes hypermarkete RCA kabeli, kuriame "buvo pamirstas" prilituoti "minusa". Mokejau ~ 2 Lt. Negi manote, kad medziagos, parametru islaikymas yra visur vienodas, o kainu skirtuma sudaro grazesnis ipakavimas ir garsus vardas?

to ZZ1 klaida buvo tik toje vietoje, kur buvo teigiama, kad tuo paciu laidu eina ir analoginis ir skaitmeninis garso signalas, o protiningas imtuvas pats atsirenka. Nors kistukas yra toks pats, uz jo yra visiskai tarpusavyje nesuderinami standartai. Ir analogo "suskaitmenininimas" turi keleta privalumu - dingsta arba mazeja triuksmai, galima VIENU laidu perduoti kelis garso kanalus ir t.t. Kai atsirado skaitmeninis garso standartas, tai "gelezis" pasikeite is pagrindu. Cia yra tas pats, kaip sakyti, kad esant analoginei televizijai pereinant i skaitmenine (kad ir DVB-T) hardwariskai mazai kas keiciasi. Del daugiakanalio garso: panasu. Daugiakanalis garsas visu pirma buvo skirtas kinui. Cia jau atskira istorija. Garsas analoginiu budu buvo irasomas i ta pacia juostele, kaip ir filmas (arba magnetine arba optine). Sutalpinti garsa buvo labai sunku (juostoje buvo labai mazai vietos). Daugiausia tame standarte pasieke Dolby kompanija, kurios dabartinis daugiakanalio garso glaudinimo standartas (Dolby Digital) ir yra labiausiai paplites. Siuo metu skaitmeniniu budu perduoti 0,5 megabito srauto DD 5.1 garsui yra labai nedaug. Kaip pavyzdi galima paziureti pvz USB pirmos ir antros kartos kanalo pralaiduma. Net pirmos kartos USB laido pralaidumas yra keliolika megabitu. Pagrindine problema - sukisti sita garsa i optine juostele - tam panaudojama optines juostos dalis tarp skyluciu. Seip jei tai domina, tai galiu paiesokoti nuorodu apie garso standartus, bei erdvinio garso evoliucija. Ukrainieciu saite buvau rades geru straipsniu rusu kalba. P.S. jei idomu - "STEREO" kine yra keturiu kanalu garsas (a priori).

nemaisykim skaitmeninio signalo, kodavimo budo (hardwarinis ar softwarinis) ir pajungimo budo tarpusavyje.skaitmeninis garso HARDWARISKAI spaudziamas ir perduodamas nuo pat pirmo buitinio CD ar DVD laiku (zr. LINEAR PCM) Tai, kad kaip jungtis naudojama RCA sukurta jungtis - tai jau tik technikos reikalas. Tik deka hardwarinio spaudimo paplitimo naujosios sistemos labai sunkiai keicia esamas(Dolby Digital 5.1 ir DTS). Pabandyk i koki nors kaip tu vadini "protinga aparata" AV receiveri i skaitmenini garso iejima pajungti analogini signala ir paziureti kaip jis atpazins ji. Neatpazins. Skaitmeniniu budu galima paerduoti ir daugiakanali ir dvikanali garsa. Dvikanalis gali buti DD 2.0, PCM, MPEG ir t.t.

technologija zalia, labai trumpalaikis zalias lazeris. Jei ispres problemas, bus konkurentas plazmai, ir LCD

isejimo sliuza (gateway) pasikeisti ne visada galesi ir joks google nepades. Galutini gateway duoda interneto tiekejas.

pajungus skirtinga galia naudojancius irenginius, tarp ju korpusu gali susidaryti (ir susidaro) skirtinga itampa. Ypac si problema isryskeja, kai naudojmi didele galia naudojantys irenginiai. Kai tarp skirtingu irenginiu korpusu susidaro skirtinga itampa, o tie korpusai sujungiami tarpusavyje duomenu perdavimo kabeliu, tai ta didesne itampa patenka per duomenu kabeli ir gali sudeginti ivada (tinklo plokste, COM kontroleri ir t.t.)Antras svarbus dalykas - statinis kruvis. Zmogus vaiksciodamas per sintetini kilima arba devedamas sintetinius drabuzius gali sukaupti ~ 1kV statitini kruvi. Prisiliesdamas tiesiogiai prie ivado - t.p gali sudeginti ivada. Paprasciausias budas - sujungti irenginiu korpusus. Izeminimo aveju sukalamas strypas i zeme, prie jo pajungiama plati sina. Ta sina atvedama prie elektros paskirstymo dezes, ten prie jos prijungiamas izeminimo laidas bei "nulinis" laidas. Idealiausiu atveju izeminimo laidas atvedamas prie irenginio. Izeminimas neapsaugo nei nuo itampos suoliu, nei nuo zaibo, nei nuo didelio elektromagnetinio lauko pokyciu.

as tikiu, bet yra keletas "BET". konkreciai sios plokstes nezinau. Jau kokiu 10-15 metu esu trident, veliau ATI naudotojas. Siulyciau tik pries tai pasiskaityti apie tu ploksciu normalius testus. Beda yra ta, kad kompanijos gaminancios plokstes labai gudrauja. Jos stengiasi apgauti testavimo programas. T.y. vaizdo plokste stebi kokia programa paleista. Jei ta programa yra testavimo, vaizdo plokste isjungia "pribumbasus" vien tam, kad padidinti kadru skaiciu per sekunde ir taip apgauti vartotoja. As pasieiskociau informacijos Tom's Hardware puslapyje. Ten, jei tik netingima skaityti, galima susirasti straipsniu apie ploksciu evoliucija bei testus. Pigiu daiktu nebuna. Savo laiku esu "uzsiroves" ant vienos pirmuju ATI Radeon. Ekrane atsirasdavo "siuksles" vargau dvi dienas perinstaliuodamas OS, ivairius draiverius ir t.t. Problema prasidedavo po vaizdo plokstes draiveriu instaliavimo. Svarbiausia kad niekaip nepavykdavo surasti "priezasties-pasekmes" rysio. t.y. darant tuos pacius veiksmus - rezultatas budavo vis kitoks. Galu gale pasiskambinau draugams techariams, kurie iskart pasake, kad Lietuvoj GNT iveze brokuotu ploksciu partija, kuri paleista kaip labai pigi. Perpardavinetojai supirko ir paleido kaip gera plokste uz "normalia kaina". Nemanau, kad tai bus tas pats variantas, bet pasiskaityt vertetu. Sekmes

kiler01 jei domina butent kaina, tai jos kaina ziurek pries ruosdamasis pirkti - iki to laiko ji tikrai atpigs, bei iseis sekanti.

visi daiktai padeveti, neaiski ju kokybe. DIdele loterija. Gali buti palauzyti bateriju kokybe praktiskai beverti. Optiniai diskai gali nieko neskaityti. Perkant Lietuvoj bent paciupinet galima

HDMI yra skaitmeninio signalo perdavimo kabelis. Kabelio kokybe vaidina mazesne reiksme, nei analoginio signalo atveju. Keiciant kabeli i brangesni vaizdo kokybe neturetu keistis. Reiktu ziureti konsoles ar/ir TV nustatymus. Kabelio kokybe yra svarbesne HDMI 1.3 atveju, kai srautai isauga. Profigold - gera kompanija. Malonus paimti i ranka, paauksuoti galai (geresniam kontaktui uztikrinti), patvarus.

tas faktas, kad telpa daugiau, tai nieko nereiskia. Vienas svarbiausiu veiksniu - sugebejimas issaugoti. Nuo paprasto CD laiku siaurinant taklelio ploti bei keiciant lazerio bangos ilgi techniniai reikalavimai tik aukstejo. Todel pirmieji irenginiai ir diskai budavo brangus. Po to pridygdavo prastu kompaniju, kurios nelabai kreipdavo demesi i techninius reikalavimus. Taip atsirasdavo pigiu disku. Po to forumuose atsiranda temos apie diskus - kurie blogi, kurie geri. Optine laikmena apskritai yra bloga saugykla del laikinumo. O tai kad, vienas standartas po truputi traukiasi yra labai gerai. Nes siu dvieju standartu tarpusavio kova buvo vienas is HDTV paplitimo stabdziu. Del SONY, kuri "sykart buvo pranasesne ir numate is anksto galimus yvikius,", tai siulau pries tai pasiskaityti, kaip SONY pralaimejo kova VHS ir minidisku fronte. Suzinosi daug idomiu dalyku. Ne visada laimi geriausias standartas. Laimi tie, kurie geriau uzsiimineja lobizmu.

ir as manau, kad turetu buti. Siaip butu smagu taip atsakant pateikti pavyzdziu. Butu idomui pasiskaityti apie to monitoriu vidu bei palyginti kainas panasiu modeliu neturinciu HDMI. HDMI yra ne tik fizine jungtis, bet ir kruva licenciju, kurias tenka pirkti gamintojui, bei papildomu moduliu, kuriuos butina idiegti. Pvz. man labai idomu kaip sprendziamas nelegalaus HDTV filmo perziuros blokavimas kompiuteryje, prie kurio pajungtas toks monitorius.

sutinku su no0ne.yra keletas dalyku, i kuriuos vertetu atkreipti demesi: 1) pajungimo budas - HDMI - kuo toliau tuo labiau plis kaip patogus universalus pajungimo budas - garsas ir vazdas viename, jungtis maza. Televizorius turi, PC monitorius - ne (bent man neteko). Aisku galima gincytis - yra DVI/HDMI konverteriai, garsa galima jungti atskirai ir t.t. 2) monitoriu rezuliucija dazniausiai neatitinka televizoriaus rezoliucijos, kuriai skaiciuojama konsoles. Buvo bandymu "sukryzminti" televizoriu su PC monitoriu - taip atsirado HD ready 720p televizoriai turintys daugiau nei 720 eiluciu (1366x768 ir pan). 3) monitoriu rezoliucija dides ir smarkiai lenks TV rezoliucija. Jau dabar galima rasti tokiu ypac tarp Mac'u. Tuo tarpu pats monitorius arba neturi upscalinimo arba turi labai prasta. 4) Wide PC monitoriai buna 16:10, o ne 16:9. 5) na ir spalvu atkurimui, kontrastui yra taikomi skirtingi standartai... Cia tik mano nuomone. Yra zmoniu, kurie mano, kad viska reikia ziureti per PC ekrana - tv, sat, zaisti, klausyti muzikos per creativo koloneles. Kiekvienas sprendzia kas jam geriau

Atsakyti labai paprasta - paziuri i televizoriaus gala ir matai ar yra tokia pati jungtis, i kuria galima ijungti PS2 Didesne tikimybe, kad NE

gerbiamasis, ar moderatoriaus statusas suteikia teise saipytis is mano niko? Permeciau ta gida. Neradau nieko, kas priestarauti mano pranesimui. Esme yra ta, kad formuojamas lokalus bevielis tinklas. Nesvarbu, kas prie jo bus jungiamas, ar PSP ar kompiuteris, ar paydovinis tiuneris. Nesinori komentuoti gidi ne tam skirtoje temoje. Tuo labiau, kad pats gido autoriu vartoja zodi "fignia" aprasydamas savo gida As pakraupau del tokio tinko saugos - SSID transliavimas neisjungtas. Kur WAP, ar WPA kodavimas. Ar cia kuriame viesa tinkla? Kur paaiskinimas apie HDCP protokola. Tiek to norejau padeti, gavau atsakyma... Jei kam nors bus idomu - bus galima padiskutuoti kiekvieno metodo privalumus ir trukumus. Prikabinau savo "neteisingo" Access pointo nuotrauka. Bei savo "neteisingo" tinklo schema. Bevieliam tinklui apsaugoti panaudota WEP128 bitu kodavimas (negaliu naudoti WPA, del prastos ASUS WL-107G tiklo plokstes), MAC filtravimas, fiksuoti IP bei SSID transliavimo uzdraudimas. Per dvi tris dienas, kai tinklas buvo atviras, nes nepavyko pajungti trecio laptopo su Win Vista OS, (kuri blokavo bet koki koduota tinkla) Norton Internet Security 2008 uzsfiksavo du nelegalius kompiuterius prisijungusius prie mano bevielio tinklo. Ir tai turint omenyje, kad gyvenu nuosavu namu kvartale, o ne daugiabutyje....

jei ko nesupranti - klausk.Tas alink bus tas pats kaip ir ankstesnis variantas. Vis vien teks ieskoti kaip tame pastoviai ijungtame kompiuteryje sujungti dvi tinklo plokstes interneto sharingui, viena PCI, kita USB. Tai, kad nusipirksi USB bevielio tinklo adapteri, tai visiskai nereiskia, kad ji idejus nereikes konfiguruoti, o PSP is kart viska automatiskai susiras.... Sekmes.

Yra daug interneto puslapiu, kur registruojamasi ir daugiau neuzeinama. Daug forumu, kur pamirsti registracijos slaptazodziai... Tokiu pranseimu, tipo "iseinu, vat visi ziurekit as iseinu is forumo" teko sutikti ivairiuose forumuose. Dazniausiai toks forumietis siekia vieno tikslo: "paziurekit koks as geras, bet jus to nevertinat. As iseinu, bet noriu, kad kiti mane sustabdytu - NEISEIK, ka mes be TAVES cia darysim? Be taves forumas neteks savo veido." Ne as sugalvojau, senai jau psichiatrai, psichoterapeutai isnagrinejo: jei zmogui neidomu, ar nerupi - jis tos temos neaptarineja. O cia "iseinu". Tipo, stabdykit mane. Chebra nedraugiska. Truputi juokinga. Kam taip girtis: meu naujokas, kazkokio miesto sukurejas ir t.t. Labai primena amerikiecio svajone patekti bent porai minuciu i koki nors is keliu simtu TV kanalu, kad galetu po to pasigirti. "Ir i Skype draugus nekvieskite". Vat cia tai jau visai blogai. Net nezinau, kaip be sito galima isgyventi. Forumus galima suskirstyti i teminius, techninius, draugu sambuvius, koliojimosi ar besaikio postinimo vardan kazkokio minimalaus vardo, keliu zvaigzduciu ar tasku. Sis forumas (tik mano nuomone) yra teminis zaidimu/konsoliu ir siek tiek techninis. As ateinu i ji tik informacijos. Visi taskai, rangai manes mazai domina. Jei forumas neatitiks mano poreikiu, as is jo iseisiu. Manau, kad tyliai. Nereksiu - "as iseinu. Be masos sitas forumas suzlugs". Ar dar koku nors nesamoniu. Siulau siek tiek "susitupeti" ir nerasyti vaikisku postu - "mano saldaini kazkas suvalge.... , jei staigiai neatiduosit, tai as su jum nezaisiu ir nestatysiu smelio pilies, vat"

Labai sudetingai aiskini. Taip ir neaisku kas tas tavo interneto tiekejas, kaip pas tave sukonfiguruotas tinklas etc. Paprasciausias pavyzdys: aprasysiu savo sistema: Interneto tiekejas Erdves. Ant namo stovi kryptine antena, kuri sujungta su erdviu accesspointu (toliau - AP). Is AP iseina Ethernet kabelis, kuris prijungtas prie Switcho (pas man siuo metu naudojami fiksuoti IP, todel naudoju switcha, o ne routeri). Prie Switcho per Ethernet kabeli pajungtas paprastas Linksys WAP54G AP vietiniam lokaliam tinklui. VIetini bevieli tinkla naudoja pora laptopu. Siaip sistema nepilnai aprasyta, bet PSP joje JAU VEIKS. Keista, kai is klausejo reikia traukti informacija. Ar as teisingai supratau: tu naudoji paprasta WiFi tinklo plokste, tik vietoj jos pajunges kryptine antena tam, kad padidinti veikimo nuotoli iki kazkokio privataus AP? Jei taip, tai ar pas tave fiksuotas IP ar dinaminis? Jei dinaminis ar ne paprasciau butu paimti koki nors paprasta AP (ne USB), prie jo jungti kryptine antena. Po to prie sios sistemos jungiamas routeris ir turi bevieli tinkla namuose. Privalumas - PSP veiks ir tada, kai PC yra isjungtas. Jei ne kodel nepasinaudojus bridge f-ja tarp dvieju ploksciu: a)Dlink DWL-G510 ir b)Linksys Wirelless USB G Adapter WUSB54GC? http://searchsecurity.techtarget.com/sDefi...i211705,00.html pabandyk pasileisti savo WinXP Help ir paieskos lauke parasyti "bridge". Ten bus trumpai aprasyta kai padalinti tinkla naudojant kompiuteri su dviem tinklo plokstemis

nemaisykime skirtingu dalyku: access point'as yra irenginys, transliuoti LAN i WLAN (jei aiskinti paprastai). Per kompa tai nedaroma. Bus tas pats variantas, kaip ir su USB adapteriu. Nesuprantu as sistemos. Predek nuo to: 1) Is kur gaunamas internetas 2) kaip prie interneto pajungtas kompiuteris, (kuri kazkodel reikia sujungti su PSP, kad jis per kompiuteri jungti per interneto?) 3) kodel PSP negalima tiesiai jungti prie interneto? http://www.us.playstation.com/Support/PSP/...et/default.html Nes dabar viskas sumalta i viena kruva, be to daiktai vadinami ne savo vardais.

Kas tiekia interneta? Kam access pointas, jei jau yra bevielis internetas? Su paprasta beviele tinklo plokste galima susikurti Ad Hoc tipo tinkla. http://www.microsoft.com/windowsxp/using/n..._02april08.mspx http://en.wikipedia.org/wiki/Ad-hoc_network siaip nesupratau kas norima padaryti.

to NgageR: 1)o koks ten interntas, jei prie modemo yra prjungta antena? (schemoje) 2)dvi interneto plokstes galima sujungti Bridge f-ja. 3) kodel network conection lange matomos dvi bevielio tinklo jungtys? Kas per modemas?

Tada aisku kur yra klaida: projektoriai paprastai atsilieka nuo televizoriu kokybe, todel bandyti lyginti butent projektoriais standartus - prastas budas. Del antrojo epsono, jo charakteristikos jau prastesnes: lempa tesviecia tik 1600 ansiliumenu. Reiskia, kad didinant ekrana, teks jau tamsinti langus. Uzimas - pagal garsa - kaip spausdinancio rasalinio printerio. Upscalingo alogotitmai neaiskus. Jis geras tik vienu atveju - ziureti su chebra lauke futbolo cempionata, nusileidus saulei. Kitais atvejais jis nusileis LCD, plazmai, CRT. Del 1080p ir 720p lyginimo - na negali taip buti. XBOX prastas rodiklis testui. Ir testai daromi specifiniai. Siaip atsiradus HDTV standartui atsirado labai daug apgaules ir marketingo. Testuoti irgi reikia moketi... (nenoriu izeist). Del to teliko, kur 50 proc nuolaida. Topocentras saves nenuskriaus. Nereikia isivaizduoti, kad jie turejo 50-60 proc antkaini. O pagrindinis klausmas yra toks: kokia ir kieno gaminta matrica, kokia vaizdo mikroschema, koks apsvietimas ir t.t.

nereikia klaidinti zmoniu. Pirma, 720p ir 1080p dvigubai skiriasi tasku skaicius. Aisku, jei palyginsim windows desktopa, tai labai skirtumo nematysime jei abu ekranai nebus ijungti vienu metu.Antra "paskutis sarase" projektorius yra paprastas net ne DLP projektorius, turintis XGA rezoliucija ir SVARBIAUSIA: krastiniu santykis yra 4:3. HDTV standartas VISADA 16:9. Aisku galima paleisti ir tokiam ekrane 16:9 vaizda su juodomis krastinemis virsuje ir apacioje, taciau kiek realiai eiluciu tada matysim? Tame projektoriuje esantcios lempos resursas - 4000 val. O kaip planuojame pajungti HDTV saltini? D-sub 15 pin?.... Juk kalbam kaip apie alternatyva HDTV televizoriui. Realiai tai yra eilinis projektorius, skirtas prijungt prie kompiuterio. http://www.epson.com.au/products/projector/empX5_specs.asp

projektoriaus kokybe dazniausiai bus prastesne uz LCD, ne tam skirtas daiktas. Pagrindinis privalumas - didele istrizaine. Ir viskas. Pamastom: daiktas uzia, reikia kabint ant lubu, isijungia letai, lempos resursas - mazas (lyginant su tv). Kokybiskam ziurejimui reikalingas ekranas. Be to butu idomu pamatyti pigu 16:9 1920x1080 rezuliucijos monitoriu. Del tomsono - mazai informacijos. Rezoliucija jo maza.

o kam taip sudetingai? Imi ampermetra, jungi nuosekliai ir ziuri. Pvz.: LCD TV energijos sunartojimas priklausomai nuo vartotojo nustatymu skiriasi kelis kartus... Tas, kas parasyta ant maitblokio reiskia, kad maitblokis gali duoti tokia maksimalia galia (jei tai vakarietiskas) arba tris kart daugiau negu parasyta (jeigu tai rusiskas)