masa

Prisidedu prie sio klausimo. Ir noriu papildyti:5) ar registruosi imone? Jei ne - dziovink dziuveselius ir ruoskis prarasti tai, ka turi bei kuri laika praleisti uz grotu. Jei ruosiesi isteigti imone, ar isigyti patenta - net nesvajok, kad su 10-20 Lt antkainiui issisuksi. Atmink, bet kokiems sanderiams Lietuvoje galioja Civilinis Kodeksas. O ten: ir garantija, ir aptarnavimas, ir pristatymas yra grieztai apbreztas. Beveik visos internetines parduotuves skirtos tik sukurti sarasa, kuris veliau apmokamas kortele, banko pavedimu ir t.t. T.y. - LEGALIAI ir VISIEMS MATOMAI. Valstybine mokesciu inspekcija be problemu gaus banko israsa is banko apie tavo operacijas. O kas toliau- tipo: "as nieko nezinau"?. Nemanyk, kad pasislepsi uz domeno. Kam priklauso domenas ir per kokia imone jis buvo uzregistruotas atsekti nesunku. Pries perkant domena, pradzioje reikia isivaizduoti ka su juo daryti. Kasdien pasaulyje sukuriamas apie 1 mln puslapiu, tipo: cia as, cia mano namas, cia mano suo". Jie neikam neidomus. Sukurus puslapi reikia ji kazkaip padaryti patrauklu. T.y. vartotoja reikia pasikviest. Vienas is dalyku - reklama. Reklama kainuoja. Lietuvoje liuto dali internetineje reklamoje susirenka delfi. Pabandyk pasiskambinti ir pasiklausti kiek kainuos reklama bent menesiui. Reklamavimasis forume bus prastas. Rimtas forumas tures apie 200-1000 nuolatiniu vartotoju. Is ju 5 proc atkreips demesi i tavo reklama. (As - neatkreipsiu). Is tu 5 proc puse paziures kas tai yra. Ir tik keli pabandys. Ir ka isgyvensi is keli kart 10-20 LT antkainio? Jei ruosiesi pardavineti daiktus, kuriuos pardavineja topocentras, tai turi buti gerai pasikaustes toje srityje. Cia netinka parasymas - as gausiu pigiau. Cia klientui tursi paaiskinti techninius dalykus. Pvz.: Kodel Samsung kompanija teigia, kad A7 televizoriu serija keicia buvusia M ir F serijas. Senojoje serijoje buvo LED ekrano apsvietimas, o naujoje jau nera. Ir paliktas LED tik elitineje A9 serijoje. Ir apskritai - kuo tas LED yra geresnis uz kitus. Adminstruoti puslapi - interneto parduotuve yra daug sunkiau nei puslapi apie muzika. Dar viena klausimas: 6) O HTML gerai moki? Rankutemis rasyti, o ne WYSIWYG tipo programomis naudotis? 7) kur planuoji talpninti savo svetaine? Kiek kainuoja nuoma, o gal pas save pasistaytsi kompa su isskirtine linija?

Kas norima konkreciai sujungti? Garsas? Jei taip - yra "perejimai" - paprasti adapteriai.

Aprasant problema pageidautina aprasyti sistema. Siuo atveju svarbu: a) konkretus modelis (ypac procesoriaus tipas), kiek laiko naudojamas c) naudojimo salygos (nuolatinis nesiojimas etc) Problemu gali buti keletas: 1) problemos prgramineje irangoje. Panasia problema teko sutikti vienoje Dell Latitude serijoje. Sprendesi atnaujinant BIOS 2) uzsiterses dulkemis radiatorius ir/arba ausinimo kanalai. Del to sumazeja ausinimo efektyvumas. 3) Sudiles ventiliatoriaus guolis - tenka keisti pati ventiliatoriu 4) papuole koks nors svetimkunis tarp besisukanciu daliu

pardavejas turi teise netaikyti garantijos, jei savavaliskai bus pakeista programine iranga - keisis daikto savybes:http://www.tm.lt/?item=taktai_list&akt...amp;strnr=6.333 "1. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus..." Sitame straipsnyje nurodomos pirkejo teises, sugedus pirkiniui garantijos laikotarpyje. http://www.tm.lt/?item=taktai_list&akt...amp;strnr=6.334 Labai naudingas straipsnis, suteiktiantis teise prikejui NETAISYTI SUGEDUSIO DAIKTO, o keisti ji i nauja arba atgauti pinigus. Labai naudinga perkant ir gendant televizoriams ...1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;... ...4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas... .... 4. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

1) pakeisti temos pavadinima i tikslesni.2) pasileisti interneto narsykle, google, su jo pagalba susirasti programele, kurios pagalba isspresi sia problema. Patikek - rasti labai lengva 3) Atjungti Automatic Windows Update, nes ji automatiskai vel idiegs sia pataisa 4) Paciam nuolatos stebeti, kad atsisiunciant Windows Update, nepapultu "Windows Genuine Notification" Jei windows perrasysi - is karto tas pats nebus - tik po to kai atsisiusi zr .Nr4. Siaip atkreipk demesi, kad Genuine notification yra ikistas i paskutini Windows Installer'i, kuri WinXP nori isidiegti pirmo WinUpdate metu.

Klaida yra paciame pirmame sakinyje. Tai ne televizorius. Tai eilinis kompiuterio monitorius, turinti monitoriui budinga krastiniu santyki ir rezoliucija. Tam, kad padidinti televizoriaus "galimybiu" sarasa buna imontuojamas minitiuneris su iprastinemis televizoriaus jungtimis. Taciau del to jis pilnaverciu televizoriumi netampa. Tiuneris paprastai buna labai nejautrus ir mazai ekranuotas nuo isoriniu triuksmu. Ne visi turi D/K (6,5 Mhz) garso standarta, o tik B/G (5,5 Mhz). Paprastos eterines analogines televizijos programas gaudo blogai, nes imontuotas tiuneris nejautrus. Pakenciamai rodo tik kabelines TV kanalus, kur signalo lygis yra dirbtinai sustiprintas iki kokiu 60-80 dB.Toliau, siuose monitoriuose, nerasite jokiu normalesniu vaizdo "upscalinimo" ir kt galimybiu. Del to jis ir rodo bet ka prastai. Kartais prasesni variantai nesugeba parodyti normaliai 576 eiluciu, kurias rodo TV. Apie garsa, kuri gali isspausti toks monitorius - uztenka isardyti ir paziureti i koloneles. Todel, geriausia ka galima is jo isspausti - naudoti kaip monitoriu - jungti per DVI ir VGA (D-sub 15 pin). Tada monitorius beveik nieko neapdirba, o tik atvaizduoja, tai kas paduodama laidu. Beje, o ka planuojama jungti?

Gerbiamasis, samsungo skirtingi modeliai turi skirtingas funkcijas. Gal butu galima kaip nors konkreciau aprasyti ka norima pagerinti vaizde, kokiu funkciju nepavyksta ijungti ir ka su tomis funkcijomis norima pagerinti vaizde?

Naudoju Vista Bussines Premium (originali) su ijungta Aero aplinka. Stabdymo nera. Nepaisant to, kad naudoju aisku stabdi - NIS 2008. Laptopas Dell Vostro 1510. Anksciau naudojau Win 3.x, WinNT3.x-4, Win95, 98, 2000K, XP. Nenaudojau WinME. Zinios xNIX OS yra labai pavirsutiniskos. Nors Netscape Navigator pirma karta pamaciau ant Solaris. Ilga laika naudojau WinXP. Perejus prie Vistos sunku buvo pora savaiciu. Dabar prie XP grizti nesinori. Lygiai taip pat kaip buvo sunku pereiti nuo win3.11 i Win95. Bet padirbus pora savaiciu su Win95 nesinorejo grizti i 3.11 Lyginimas win98, winXP ir winVista nekorektiskas. Visos sios OS veikia greitai ir stabiliai, kol nesuinstaliuoji Critical Updates. Iskart po to kompiuterio greitis krinta ziauriai. O naudoti be siu update - kvaila ir nesaugu. Ar pereisiu prie Win7 - klausimas. Kol kas Vista patenkina pilnai.

As pajungiau "lieva MS laida, kuris duoda TIK analogini signala..." ji per SPDIF pajungiau prie AV receivierio. Idejau orignalu James Bond 007 "Die Another Day". Pasijungiau ir paklausiau ir ir Dolby Digital 5.1 ir DTS. Del skirtumo tarp 720p ir 1080i. Ziurint paskutine olimpiada matesesi skirtumas su penktos serijos 42 coliu Philipsu. Reziume: as abejoju Tommix ziniomis.... Bet matau aisku nora komentuoti.

kam skirta optine jungtis as zinau.HDTV kaip standarte VISI kanalai turi tureti erdvini garsa. Kaip bus ateityje - paziuresim. SAT TV DVB-S MPEG-2-TS kaip standartas irgi turetu buti MPEG garsas. Bet yra kanalu ir su Dolby. Kazkada Viasatas transliavo ir DTS garso testini kanala. "Skaitmenine ir HDTV" siek tiek sumaisytos savokos. HDTV automatiskai yra skaitmenine. Cia matyt tureta omenyje DVB-T ir DVB-S (S2). As pats klausau viska tik per namu kina. Teisiog televizorius yra pakankamai senas, neturi nei HDMI iejimo, nei optinio isejimo. Pas teva yra televizorius su oprtiniu isejimu, bet temptis savo audio sistema 70 km noro nera. Ir taip i masina butu sunkoka sukist. Kam skirtas SPDIF as zinau. Ir pats gana aktyviai naudoju. Is SAT-TV tik per ji klausau DolbyDigital 5.1, 2.0, ProLogic, bei MPEG-2 audio (mono ir stereo). As nezinau ar HDMI ir SPDIF perduodamas audio srautas yra identiskas. Jei jis identiskas (nors neturetu buti, nes HDMI perduodamas garsas teoriskai gali tureti daugiau kanalu), tada perduoti is HDMI IN i SPDIF OUT yra paprasta. Jei reikalingas perdirbimas - sudetingiau. Todel ir paklausiau - ar perdavus is XBOX360 DD5.1 garsa per HDMI i televizoriu, jis perduodmas per televizoriaus optini isejima? T.y. ar AVreceiveris detektuoja ji kaip DD5.1? Jei taip - puiku.

o srauto nekeicia? T.y. is penkiu kanalu nepadaro automatiskai dvieju?Aciu

Apziurejau ir as XBOX360. Sprendimas istiesu gana keistas. Galima vienu metu naudoti arba HDMI arba optini garso isejima su komponentiniu/kompozitiniu pajungimu. Tiems kas neturi AV stiprintuvu su HDMI iejimu (tokio as irgi neturiu, tik esu ciupinejes toki), o pajungimui prie TV naudoja HDMI laida, si padetis tampa neissprendziama su iprastiniais su XBOX360 esanciais laidais.repture, o televizorius optinio isejimo neturi. Gal tada pavyktu i TV paduoti HDMI, o is TV i AV receiveri TOSLINK (optika).

As vis galvoju, kaip tokiu atveju rasyti. Tema apie izeminima jau ne pirma siame forume. Kaip elgtis tokiu atveju, kai zmogus nesupranta ka raso ir noredamas pagristi savo nuomone raso pavyzdi is kitos temos, kurioje dar labiau nesupranta. Tada ir rasau - ir pradzioje neteisus, ir pavyzdyje neteisus. Izeminimas siuo atveju, kai yra "flesinama" yra daug svarbiau, nei iprastinis irangos naudojimas. Loginis nulis ir vienetas yra labai zemos reiksmes lyginant su potencialu skirtumu tarp nulinio laido susidaranciu skirtingai apkraunant fazes, bei statinio kruvio. Tas momentas, kai yra vyksta programines irangos perrasymas i irasancios mikroschemos atminti yra gana kritiskas, nes siuoje vietoje ivykus perrasymo klaidai galimas negriztamas irasomo irenginio sugadinimas. Rizikuoti galima, bet ar reikia?

"Trenke zaibas ir atsirado bakterija". Techniskai daug paprastesnis dalykas uz bakterija yra XBOX. Po kiekvienos audros pilnas laukas XBOX'u. Duju misinys su statiniu kruviu? Fignia kazkokia. Tam, kad sprogtu kazkas turi buti deguonies. O deguonis zemeje laisvas pradejo atsirasti po to kai oksidavosi visa gelezis. Kuo toliau rasai, tuo toliau i lankas. Pradek nuo to, kad susirask gyvybes kaip savokos apibrezima. Tommix, jei pripazisti evoliucija, tai nors kiek evoliucionuok ziniose. Sekmes. Tuscia sneka

As "izeminu" save. Pries liesdamasis prie plokstes, pries tai rankas dedu ant atidaryto metalinio korpuso, kuris sujungtas su izeminimu. Nejudedamas ir zmogus statinio kruvio nekaupia. Dazniausia problema - sintetiniai drabuziai. Po to, kai prisilieciu prie izeminto korpuso - lieciuosi prie keiciamos plokstes. O visa iranga pas mane sujungta tarpusavyje - visi korpusai ir t.t. per matinimo rozetese esanti izeminimo laida. Visa kiek brangesne aparatura sujungta per nuo itampos suoliu saugancias rozetes. Tommix, nereikia duoti pavyzdziu "is sono", kur zinios yra labai pavirsutiniskos Vel posukis i religija ir vel ne taip. Visu pirma i kuria? turi omenyje krikscionybe, viena jauniausiu religiju? Draugiskai siulau paskaityti filosofijos ir religijos istorija. Bent kol kas niekas negali irodyti nei vienos gyvybes atsiradimo tiesos. Ta Oparino teorija, kuri siuo metu labiausiai zinoma, yra juokinga - is baltymu "kokteilio" savaime susidarys nukleininiu rugsciu dviguba spirale. Kaip palygino vienas garsus ir protingas zmogus - tai lygu tam, kad per siukslyna prasiautes uraganas surinko Boeing 747. Kol kas nera nei vienos moksliskai pagristos teorijos apie zmogaus atsiradima. Mano turimomis ziniomis ji turetu buti atnesta is kitur. Tik iskyla klausimas is kur? Bet kokioje planetoje gyvybe atsirasti negali. Planeta turi buti atitinkamu atstumu nuo zvaigzdes su atitinkamu spektru. Uz planetos, turi buti kita labai didele (Jupiteris), reikalingas tam, kad esant Jupiterio ir Saules gravitaciju saveikai Zemeje susidaryti sunkesni nei vandenilis ir helis atomai. Jupiteris ir Saturnas sulaiko daug atskrendanciu meteoritu, kometu, asteroidu (pagrine is Koiperio zonos). Atskiras faktorius Menulis. Jis per didelis palydovas Zemei. Manoma, kad jis atskrides is kitur. Ir siuo metu palaipsniui tolsta (pirma karta nustatyta butent "CCCR" menuleigio - kai i ji buvo paleistas lazerio spindulys ir skaiciuotas tikslus atstumas). Menulis sulaiko meteoritus. Taciau ne tai svarbiausiai. Menulis traukia zemes atmosfera neleisdamas jai sutanketi. Del to neturime tokios situacijos, kaip Veneroje, kurioje gyvybes nera ir artimiausiu metu nebus. Toliau - vienas svarbiausiu faktoriu - butinas magnetinis laukas, kuri turi zeme. Vadinasi zeme tutri tureti pluta, skysta magma, kurioje turi suktis feritinis branduolys. Toliau - ozonas, toliau, vanduo ir t.t. NEZINOMA KAIP ZEMEJE ATSIRADO GYVYBE, Jei tommix tai zino, ar bent zino kaip atsirado zmogus - Nobelio premija garantuota. to neramiBite aciu uz gera zodi. Pastaruoju metu siame forume pradeda dingti noras rasyti. Parasau ir gaunu is aplinkiniu "praktiku" priekaistu ir "pamokymu"iskaitant PM. Izeminimas skirtas suvienodinti "minusus" skirtinguose irenginiuose, bei panaikinti statini kruvi. Cia labai supaprastintai rasant. Del to visuose manualuose rasoma - pries ka nors darydami - izeminkite. Ne as ta sukuriau. O tiketi tuo ar ne - kiekvieno reikalas. Paukstis tupi ant aukstos itampos laido ir vargo nejaucia. Bet tai nereiskia, kad galima prie to laido prisiliesti.

Esu sudegines apie 15-20 mikroschemu K561LN1 (rasosi rusiskai). Savo pirmajame kompiuteryje ZX Spectrum (pries 20 metu). Si mikroschema statesi iskart ant klaviaturos isejimo. Uztekdavo pereiti per sintetini kilima ir prisiliesti prie klaviaturos. Po to Buvau pasidares "inulinimo" apyranke. Pries prisedant uzsidedavau "samopalna" apyranke, kuri buvo sujungta su kompiuterio "minusu". O sis, savo ruoztu per matinimo bloko (padarytas naudojant "kren" mikroschema - itampos lygintoja) ir diodu tilteli - jungesi su tinklo nuliu. Pirmas susidurimas su skirtingomis apkrovomis korpusuose buvo naudojant radiomegejiska iranga. Tarp vieno geriausiu imtuvu tuo metu R250M2 ir siustuvo korpuso pamatavus su testeriu buvo beveik 40 V. O as paemiau uz ju rankomis. Isgascio buvo daug. Po to vyresnis draugas parode, kaip jungiant korpusus laidu gaunama kibirkstis. Po to as pats visa apratura sujungiau su tikru izeminimu. Galima daug pavyzdziu prideti: "nereikia izeminti, nes man ir taip veikia". "As visa laika vaikstau per raudona sviesa ir niekas manes nesuzalojo". Kiekvienas pasirenka kas jam geriau - ar bandyti issaugoti apratura, ar rizikuoti ir kazkada nukenteti. Cukrus ir diabetas. Cukrus diabeto nesukelia. Senai irodyta, kad tai virusine liga, sukelianti autoimunini procesa, kurio metu zmogaus B limfocitai sunaikina Langerhanso saleliu lasteles gaminancias insulina. Cia kalba apie I-o tipo cukrini diabeta. O siaip tema - apie izeminima. Ir pavyzdys yra nesusijes ir labai prastas

Taip mano kompiuteris yra silpnas, sutinku su tuo. Bet tolimesne diskusija yra neverta, jei bandoma teigti" nerasyk nesamoniu", kad ant mazu moniku matomas skirtumas. Tarp 576p ir 720p yra mazesnis skirtumas nei tarp 720p ir 1080p. As skirtuma matau. As matau skirtuma ir is akies apytikriai galiu nustatyti bitreita megabito pusantro tikslumu ziuredamas i SAT duodama vaizda. Taip pat sugebu isgirsti skirtuma tarp MP3 audioCD (su savo namu audio sistema). Taciau visada atsiras tokiu, kurie bandys teigti - nesamone, net nebandydami pagristi to. Atsijungiu is sios diskusijos, kadangi ji yra betiksle. Jei kam nepatinka labai trumpai aprasyta MPEG-2 teorijos pagrindai - adminstratoriai ir moderatoriai gali trinti. O kiti gali aiskint, kad kodekai gali viska. (ikiskite visagali kodeka i 286 kompa, arba butini dvd grotuva, jei viska daro tik kodekas). As parasiau praktiskai kaip veikia sistema. Atkreipk demesio, kad visiskai neliesta, kaip tai veikia kompiuteryje, paremtame x86 architektura. Ech tuscia to. Tuscia sneka. Man lengviau nerasyti, negu rasyt

Sudedame taskus ant "i" Kas yra kodekas, hardwarinis ar softwarinis, dekodavimas, kas naudojama GPU ar CPU (grafine plokste ar procesorius). Problema: parodyti vaizda ekrane. Sakykime turime paprasta SDTV vaizda, kuri ziurime TV (monitoriaus ekrane). Transliuojame ji 720(taskai pagal horizontale)x576(taskai pagal vertikale)x25(kadrai)x24(spalvu gylis bitais)/per 1 sek. Gauname 248,8 megabitu per sekunde srauta. Toks vaizdas bus idealus, BET - reikia diziules talpos patalpinti ta SDTV, reikia didziules pralaidos kanalu visur vaizdo grotuve, televizoriuje, monitoriuje, palydovineje transliaciojoje ir DVB-T ir t.t. Pagrindines problemos: didelis srautas ir didele uzimama vieta. Tam, kad tai zumazinti nuspresta vaizda glaudinti. Kazkada pats pirmas rimtesnis ir daugiau paplites kodavimo budas buvo MPEG-1, sukurtas 1988 m (jo greitis buvo iki 1,5 megabito per sekunde). Dabar MPEG-2 (sukurimas 1994-1999) (DVD, DVB-T, SAT-TV). Jame buvo naudojami du pagrindiniai spaudimo budai: salinamas erdvinis ir laiko informacijos perteklius. Labai trumpai parasysiu, kaip tai daroma: Laiko perteklius salimas taip: videoseka sudaro kadru (p atveju) arba lauku (i atveju) seka. Skiriami triju rusiu kadrai (laukai). I (intra coded picture) - paprastai sakant tai yra pilnas kadras. Jame nera jokio laiko pertekliaus salinimo (isskyrus erdvini). Sis kadras uzima daugiausia vietos. P (prdeictive coded picture) - rasomas ne pilnas kadras, o tik skirtumas tarp I kadro ir numatomo sekancio kadro. Taigi irasomas ne pilnas kadras, o tik pasikeitimas. B ( bidirectionaly predicted coded picture). Tai tarpinis kadras tarp I ir P. Rasomas skirtumas tarp pilno ir paskaciuoto kadro. Realiai P uzima 1/3 I kadro, o B - 1/4 I kadro Realiai videoseka atrodo taip: I B B P B B P B ... B I... Kadangi irasoma ne pilni kadrai ir ju seka, o keletas pilnu ir tarpiniai (su zenkliai mazesne informacija), taip sutaupoma daug srauto. Tu kadru seka nuo pirmo "I" iki antro jo neapimant vadinama vaizdu grupe GOP (group of pictures). Kuo GOP trumpesnis, tuo detalesnis vaizdas ir tuo yra maziau problemu del galimu klaidu sraute. Jei GOP yra labai ilgas, tai atsiradus klaidai ilgai vaizdas ekrane matomas neatitinkamtis tikroves (matomi kazkokie seseliai, neteisingai uzpildytos spalvomis ir t.t.), kol neateina "I" kadras. Tai galima pamatyti staigiai persukus vaizda VLC ar Media Player Classic. Bendram issilavimui: DVD GOP turi buti ne ilgesnis, kaip 15. Jei sukursite ilgesni nei 15 GOP, atsiranda rizika, kad ne visi buitiniai DVD grotuvai ji rodys. (Norma - 12). Taciau butent sioje vietoje ir pradedama taupyti - ilginamas GOP, prarandama kokybe. Taip daroma ir DVD ir SAT-TV. Is mano matytu "lyderis" sioje srityje yra rusu transliuotojas Trikolor. Erdvinis informacijos pertekliaus salinimas Kiekviena vaizda galima isivaizduoti kaip triju matricu rinkini. Pirmaja sudaro sviesis (Y) - balta sviesa ir dvi skirtumu matricos: Cb ir Cr. Cb (blue) koduoja melyna sviesa ir Cr - raudona. Is Y atemus Cb ir Cr gaunama zalia. Cia atsiranda galimybe "taupyti". Galima perduoti visas matricas vienodai. Tai vadinama 4:4:4. Galima perduoti Y pilnai, o Cb ir Cr nepilnai - kas antra taska (pagal horizontale arba veritikale - arba abu). Tada turime 4:2:2 arba 4:2:0 Toliau: Vaizdas yra "supjaustomas" kvadraitais is bloku 8x8 tasku. Keturi blokai sudaro makrobloka. 4:4:4 atveju viename makrobloke yra po 4 Y, Cb, ir Cr. blokus. (P.S. siuos makroblokus mes matome, kai ziurime "labai suspaustus" DVD ar SAT-TV esant labai judanciam vaizdui visame ekrane. Deja, bet 4:4:4 yra retas dalykas. Dazniau naudojama 4:2:0, kai makrobloka sudaro 4Y+1Cb+1Cr. Arba 4:2:2 - 4Y+2Cb+2Cr. Paprastai tariant 16x16 dydzio ekrane makrobloka realiai apibrezta tik sviesis, o spalvu perduodama keturi kartus maziau. Prarandame kokybe, islosiame talpa, sumazinam srauta. Be viso to apibreziami objektai, nustatomas ju judeijo vektorius ir t.t. Viskas, kad apibrezti ne kadra ir jo informacija o kazka pasikratojancio ir fiksuoti tu pasikrartojimu skaiciu. Atspeti busima vektoriu (kur judes objektas kadre - labai sunku, tam reikia DAAAAAAAAUUUUUUG skaciavimo rsursu. Be to zaidziama keliais faktoriais - statiniame vaizde akis fiksuoja net ir smulkius daiktus, vadinasi sioje vietoje reikalinga didele diskreditacija. Dinaminiame vaizde - akis to nepastebi - vadinasi galima aukoti smulkmenas, bet didinti informacijos apibreziancios vektorius ir taip kompensuoti prarandama detaluma. Apie tai galima daug rasyti. Bet principas mazdaug aiskus. Dabar einame i HDTV. Turime jau ne 576i, o 720p, 1080i ar p. Informacijos kiekis isauga Kelis kartus. I DVD netelpam. (Beje DVD turetu rodyti iki 15 megabitu per sekunde srauta. Kas toki mate? Geras oroginalas - ne ACME - sieks 9, piratinis bus maziau nei 1. Ypac tie filmai, kur "daug viename". Taciau pagrindine problema butent didelis srautas. Didesni optini irengini galima sukurti. Isvesti i dangu palydovus sunku. Standartinis DVB-S SR27500 FEC 3/4 transpderis yra ~ 55 megabitai per sekunde. Realiai i ji telpa 5-7 SDTV kanalai (transliuotojai taupydami "sukisa" iki 20). Jei nekeisime kompresijos arba nepereisimi i transpoderio talpos didinima (is QPSK i 8PSK ir daugiau), tai i viena Transpoderi tilps 2-3 HDTV 1080i kanalai. Pradzioje taip ir buvo. Pirmieji HDTV kanalai taip ir budavo transliuojami 1080i DVB-S MPEG-2. Dabar tokiu bent Europoj ner. Absoliuti dauguma - DVB-S2 MPEG-4 h.264. Dabar griztame prie kodeku procesoriaus (CPU), ir vaizdo plokstes (GPU - graghic procesing unit). Kaip matosi is anksciau aprasyto vaizdas gana stipriai apdorojamas. T.y. ivyksta jo kompresija, o po to "dekompresija". Kai formuojamas vaizdas ekrane panaudojan vektoriaus skaiciavima, spalvu padengima pagal aplinikinius taskus, ir makorobloku formavima, kadru suformavima is tarpiniu. Galimi du budai kompiuteryje kaip tai pasiekti. 1) sukuriamos mikroschemos, kurios "moka" tai padaryti. T.y. algoritmas yra grieztai apibreztas, ir pagal ta algoritma yra sukuriama mikroschema. Paleidus fima kompiuteryje srauta yra nukreipiamas i vaizdo plokste, kuri ir dekoduoja vaizda hardwariskai. CPU tuo atveju dalyvauja nezymiai. Sis kelias yra efektyviausias. Jis naudojamas VISADA KAI TIK GALIMA. Butent siuo keliu ir yra tobilinamos vaizdo plokstes siekiant pagerinti zaidimu tkroviskuma. I jas idedama gatavi algoritmai ir vaizdo plokste pati pavaizduoja ruka, ugni, sprogimus, pagal apibrezta schema. Todel mes ekrane turime daug judanciu monstru, sprogimu, o fps nemazeja. Nes vaizdo plokstes resursai neapkrauna CPU. Beje taip veikia visi DVD grotuvai, blu-ray, CD ir t.t. 2) Vaizdo plokste nesugeba dekoduoti srauto. Sukuriama programa, kuri veikia pagal zinoma aksciau aprasyta algoritma. Visas vaizdo srautas nukreipiamas i CPU, kuri bendraudama su letesne RAM (negu videoRAM) dekoduoja viska programiskai naudodama procesoriaus resursus. Cia jau neuztenka didinti procesoriaus dazni. Problema, kad jis tam nelabai pritaikytas. Tiesiog jis yra labai greitas. Procesorius pats tai dekoduoja ir zymiai didesni dekoduota srauta per sina siuncia i vaizdo plokste, kuri viska siuncia monitoriu. Sis kelias yra prastesnis, nes reikalauja zenkliai daugiau resursu. Kaip pavyzdys - pakutinis 80846DX4 procesorius veike 100 MHz dazniu. O pirmas Pentium -75 Mhz. Bet pentium veike greiciau, nors buvo letesnis. Nereikia klaidinti kad "viska daro kodekas". Daro tai CPU+RAM+sinos etc -zodziu visas kompas. Taigi reziume: kodekas yra programa, naudojanti CPU resursus ir bandanti spresti problema programiskai. Tam reikia daug didesniu resursu, nei tas pati spresti harwariskai. Pavyzdys. Turime sunkvezimi, kuris vaziuoja 40 km/h greiciu. Jis perveza 9 tonas smelio is tasko A i taska B. Atstumas 3 km. Ir turime sportini automobili (ka norit McLaren, Ferrari, Bugatti), i ji galime ipiti 200 kg. Bet jis gali pasiekti 300 km/h. Reikia pervezti 50 tonu smelio. Hardwarinis sprendimas (sunkvezimis) bus greitesnis ir praktiskenis nei Softwarinis (sportinis automobilis). Kuo smelio bus daugiau, tuo praktiskumas augs. Nesvarbu, kad mes gerininsim kodeka - platinsim sportinio automobilio ratus. Ismesim keleivio sedyne ir ipilsim papildomai 50 kg smelio. Dazni priekaistai: "o kam tau to reikia", "galima ziureti ir taip", "as nematau skirtumo", "o kam 1080p, jei galima ziureti 720p, (arba net 480p)". Tokiems as negaliu nieko atsakyti. VISADA bus tokiu kurie teigs, kad kokybe galima mazinti. Tuo labiau, kad ji siuo metu mazinama visuotinai (prasti HDTV televizoriai, mazas MPEG-4 DVB-T srautas Lietuvoj ir t.t.) Kiekvienas pasirenka tai ka jis nori. Tik nereikia teigti "kad ta yra beveik tokios pacios kokybes".

Tai ir bandziau parodyti. As visa laika stengiuosi ziureti aukstos kokybes filmus. Visokie avi, divx atrodo graziai, kol nepamatai pradinio saltininio is ko jie padaryti. Siuo atveju as pasirinkau filma, aukstos kokybes, ir jo powerdvd8 jau nepaveze. Ir problema, kaip as isivaizduoju, ne del to, kad letas GPU, o kad nera hardwarinio dekodavimo. Tokiu atveju naudojamas "kodekas" - iranga skirta ta darba uzkrauti procesoriui. Tas bandymas buvo skirtas parodyti, kad kodekai nesprendzia visu problemu. Pvz. SAT-TV taip pat eina gana didelis srautas. Ir transliuotojui nepasakysi - transliuok mkv ar bdrip. Vat tam ir yra reikalingas Hardwarinis dekodavimas. Manau, kad tai yra laiko klausimas, kai paplis blu-ray irenginiai kaip optiniai irenginiai kompiuteriuose. Tada paplis ir plokstes su hardwariniu dekodavimu. Nes viska daro ne kodekai, o CPU, kurio tokiu atveju pradeda nebepakakti.

Ne. Galima nusipirkti nauja. Standartine laptopo baterija skaiciuojama ~400 iskrovimo/ikrovimo ciklu. Kai kurie IBM (dabr jau LENOVO) turi funkcija rodyti kiek ciklu dar liko.Gali pamatuoti itampa ant kontaktu - paziuresi ar ten kazkas yra. Problema, kad naudojamos Licio jonu baterijos. Jas sudaro atskiros lastesles, o viduje skystis. Del to jos neatsparios mechaniniam pazeidimui. Atsiradus vidiniam nesandarumui galima aktyvi chemine reakcija privedanti iki gaisru. (del to gamintoai kartais atsaukia bateriju partijas). Tiek litanijos. Paziurek ar yra ten itampa. Kai isitikinsi, kad butent baterijoje problema (o gal kontakto ner). Galesi pradeti ieskoti naujos.

Kokie geri kodekai tiktu ziueti neripinta blu-ray diska? Parsisiunciau per keleta valandu idomumo delei matricos filma. Isidejau PowerDVD8 Ultra. Fimas uzima 31 GB. 1080p. Stremas - 2-25 MB/sek. Kompiuterio parametrai: OS Name Microsoft® Windows Vista™ Business Version 6.0.6001 Service Pack 1 Build 6001 Other OS Description Not Available OS Manufacturer Microsoft Corporation System Name xxxxxxx System Manufacturer Dell Inc. System Model Vostro1510 System Type X86-based PC Processor Intel® Core2 Duo CPU T9300 @ 2.50GHz, 2501 Mhz, 2 Core(s), 2 Logical Processor(s) BIOS Version/Date Dell Inc. A06, 2008.05.05 SMBIOS Version 2.4 Windows Directory C:\Windows System Directory C:\Windows\system32 Boot Device \Device\HarddiskVolume1 Locale Lithuania Hardware Abstraction Layer Version = "6.0.6001.18000" User Name xxxxxxxxxx Time Zone FLE Standard Time Installed Physical Memory (RAM) 4,00 GB Total Physical Memory 3,00 GB Available Physical Memory 1,32 GB Total Virtual Memory 6,19 GB Available Virtual Memory 4,52 GB Page File Space 3,29 GB Page File C:\pagefile.sys As manau, kad mano GeForce 8400M nepaveza. Gal geri kodekai pades?

Tai puiku. Jei nemokamai - imu visa grupe IP. Ir ka reiskia "isorinis pilnai"? Vidaus tinklo IP (visokie 192.xxx.xxx.xxx, ar 172.xxx.xxx.xxx) yra neskaitomi. Bana duoda ne uz si IP, o uz realu, kuriuo jungiesi prie interneto. Ir priklauso tas IP INTERNETO TIEKEJUI. Geriau pasiskaityk kas tas Interneto protokolas (IP) yra. Internete pilna programu, kurios nustatineja kam priklauso sis IP. Maniskis is kurio dabar rasau darbe priklauso Kauno Technologiju Universitetui, Nors dirbu as is Vilniaus. Kai nueinu namo, mano IP priklauso LRTC. O tie proxy serveriai irgi turi savo konkrecius IP. Ir tu IP niekaip nepakeisi. Dar karta siulau pasiskaityti bent apie du protokolus: IP ir TCP. Daug kas paaiskes. Dar vienas daugiau paplites yra UDP, bet juo manau nedirbate. Kai skaitysi apie IP, skaityk apie IP4, o ne IP6, kurio vis nepavyksta visuotinai idiegti. Juokingas. Parasyk konkretu veiksma (t.y. "privemk", kaip pats rasai), kaip pakeisti nemokamai IP (ne vidinio tinklo), o ta, kuriuo tave mato VISI, kas tik nori, kai tu narsai internete, ir as viesai taves atsiprasysiu, pervesiu visus taskus, prirasysiu padeku ir t.t. PVZ. mano vienas is IP 82.140.152.xxx. As ji noriu pakeisti i koki nors prasidedanti 156.xxx.xxx.xxx. Laukiu konkreciu pasiulymu. Internoeto tiekejas nekeiciamas. Peradresavimai negalimi.

Jeigu kalbama apie statini IP, tai yra neimanoma pasidaryti nemokamai. Niekaip. Nebent susirasti sponsoriu, kuris uz tai nuolatos moketu.Statiniai IP priklauso interneto tiekejui. Jis pats juos perka tam tikram laikui. Dazniausiai imama visa grupe IP. Tai kainuoja pinigus. Toliau tie IP kaip statiniai (nuolatiniai) suteikiami klientams. Pvz. pas mane yra penki statiniai IP is erdviu. Kitos kompanijos duoda dinamini IP. Kievieno prisijungimo metu gaunamas vis kitas IP. Kai nesinaudojama IP atimamas. IP - tai kompiuterio internetinis adresas, bendrame tinkle. Pagal esama IP4 protokola ju jau dabar yra per mazai. Problema sprendzia tai, kad yra naudojami routeriai ir vidiniai tinklai. Tu vidiniu tinklu kompiuteriai naudoja vidinius adresus. Naudojimasis kokiu nors "proxy serveriu" yra papildomo kompiuterio iterpimas i interneto grandine. Kai vartotojas kreipiasi i koki nors puslapi, tai daro vartotojo kompiuteris. Jei naudojamas "proxy serveris", vartotojo kompiuteris pradzioje kreipiasi i ta serveri, ir tas severis savo vardu kreipiasi i galutini tiksla. Tokiu budu "paslepiamas" pradinis vartotojas. Deja, bet sis kelias turi minusu. Visu pirma ivairus puslapiai, kur reikalinga stebima kokiu IP jungiasi vartotojas, zino siuos serverius ir blokuoja siuos prisijungimus. Be to pailgeja laikas bendraujant per dar papildoma irengini. Taip pat mazeja ir greitis - nes ji riboja proxy serverio apkrovimas. Reziume - nemokamai nepavyks. Cia tas pats, kaip "nemokamai pasikeisti namo numeri i kitoki"

scalman, Vaizdo plokste turi itaka. Prisimink ta lakotarpi, kai tik atsirado DVD ir buvo pradeti montuoti DVD-ROM'ai i kompiuterius. Kad ir koks tada budavo galingas kompiuteris - problematiska budavo ziureti DVD filmus kompiuterio ekrane - vaizdas trukciodavo. Problema buvo ta, kad tuometines vaizdo plokstes hardwariskai nedekoduodavo MPEG-2 srauto. Dabar, kai sis dekodavimas jau senai integruotas i bet kuria net ir pacia prasciausia vaizdo plokste, si problrma atrodo juokinga. Kad, vaizdo plokste labai turi itakos HDTV ziurejimui, galima suzinoti pasiskaicius palydovines TV ziuretoju forumus. Yra tokie entuziastai, kurie naudoja specialius tiunerius imontuojamus i kompiuterius. Paleidzia atitinkamas programas, ir zuri. Pirmas reiklavimas kuriant tokia sistema (VDR) - vaizdo plokste hardvariskai turi dekoduoti h.264. Jei ji to nedarys - viska tures daryti procesorius. O tada - 3 Ghz Athlono nebeuztenka. Problema, kad temos autorius, bent mano manymu, kazka viena ausim girdejes norejo uzduoti kruta klausima. Bet nelabai suprato ka. Norejo pasigityi, kad turi kruta monitoriu. Mol, duokit man HDTV ir AGP plokste.... Siaip ir 720p ir 1080i standartai skiriasi ir matomi ir mazame ekrane. Mano 15,4 colio laptopo ekranas palaiko didesne nei HDTV rezoliucija - 1920x1200. Skirtumas matosi. Tik tam, kad skirtuma pamatyti reikia tureti gera vaizdo saltini. Jei vaizas bus "upscalintas" is SDTV arba jo bitreitas bus labai mazas, tai kokybes skirtumas bus mazas arba atvirkscias. Tuo ir naudojasi ivairaus plauko "testuotojai" noredami prakisti savo standarta ar gamini.

O kam? Monitorius nepalaiko "Full HD kaip Blu-ray filmu", nes jo rezoliucija yra 1680 x 1050 (WSXGA+), o ne - 1920x1080.http://www.samsung.com/us/consumer/detail/...d=LS22TWHSUV/ZA O be to raiktu patikslinti ka reiskai "palaiko". Ar gali pavaizduoto 1920x1080 rezoliucija? Ar turi hardwarini MPEG-2 ir h.264 dekodavima? Pirmu atveju pavyks rasti. Antru - sunkiai. Ypac uz tokia kaina.