masa

O koks konkretus modelis to philipso idomumo delei?

Tai, kad dauk kur raso, yra vadinamasis "veidrodzio principas". O veikia jis taip: forumas NR1 paraso: philips š****, nes ant jo neveikia konsoles. Protingas forumietis paskaito Foruma NR1 ir raso i Foruma NR2: philipsas š**** ir t.t. Svarbu pastebeti, kad forumietis pats nepabando. Nenusinesa konsoles i parduotuve ir nebando pajungti ir t.t. Tada kitas forumietis pasiskaito Foruma NR2 ir raso i Foruma NR1 - Philpsas š****. Ir taip vieni remiasi kitais, bet ne savo pastebejimais.O kur faktai? Kas bande? Pas mane kineskopinis philips 29PT9417. Veikia ir PSP ir PS2 ir XBOX ir daugybe kompu, daug rusiu sat imtuvu, ivairus DVD grotuvai. Pas teva nupirkom su broliu 42 coliu penktos serijos Philipsa - XBOX'as veikia be problemu. Naudojant kazkoki maziuka 15 coliu sena kineskopa irgi Philips - problemu nera. PS2 tingejau vezti - ir taip zinau, kad veiks. Ir galiu pasakyti kodel veiks. Siulau visiems pasiaiskinti kodel kazkokia konsole turi neveikti su kazkokiu televizoriumi? KODEL? Konsoles vienas is pagrindiniu privalumu nuo pat senu senoves buvo JOS PAJUNGIMAS PRIE BUITINIO TELEVIZORIAUS be jokiu papildomu pribambasu. T.y. ji turi atitikti arba RF standarta - ty antenini pajungima (B/G, D/K. I, L; PAL SECAM, NTSC etc) ir/arba zemo daznio pajungima (kompozita, s-video, scart, komponenta, hdmi). T.y. jis turi atitikti SIGNALO PERDAVIMO STANDARTA. O televizorius savo ruoztu turi sugebeti PRIIMTI TA STANDARTA. Jei jus pataupote ir perkate televizoriu, kuris palaiko tik labai siauras specifikaciju viena standarta - tai jis ir nerodys, jei jungsite kitokio standarto irenngini. Todel dabartiniai naujausi LCD atvezti papigiaja is JAV nerodo LTV kanalu. Ir neturi reiksmes ar tai philips ar tai samsung ar dar kas nors. Jei nebandysime kurti is naujo dviracio, o paziuresime kaip turi veikti standartai ir kiek atitinka standartams tas ar kitas irenginys - problemu nebus. Bet kokio standarto aprasyma galima susirasti internete. Jie yra viesi. Ar konsole ir televizorius atitinka tuos standartus be problemu galite pasiziureti ju instrukciju aprasuose. Dazniausiai tai buna paskutiniuose puslapiuose. Jei jis yra pilnavertis konverteris - turi veikti su bet kokiu saltiniu. Jei jis tik priedas prie specialios konsoles - tada sis pasiulymas nieko nevertas. Ir bet kokiu atveju laidas ir konveterteris nera tas pats dalykas ir negali buti plakamas i viena kruva.

kazkur neteisingai skatei. Prie ko cia Philips turi nedraugauti su konsolem? Tipo, kvailiai is philips kompanijos vis dar nezino, kad yra zaidimu konsoles? Jei tiksliai nezinai, geriau neklaidink. 50 Hz, 60 Hz, 100 Hz tarpusavyje mazai ka turi bendro. T. y. jei televizorius gali palaikyti 100 Hz, tai jis nebutinai palaikys 60 Hz rezima. Vaikai pas mane be problemu mokosi su XBOX'u groti su gitara ir bugnais ant seno devintos serijos (9417) 72 cm istrizaines philips televizoriumi - rezimas PAL60.Is to darome keleta isvadu: 1. Philips nesuderinamumas su zaidimu konsolem is pirsto lauztas. (Prie jo SONY PS2 irgi be problemu veikia) 2. 100 Hz is 50 Hz padaryti nesunku. Algoritmu daug. 100 Hz padaryti is 60 Hz labai sunku. Vien del to kai kurie LCD ir plazminiai TV blogai atvaizduoja butent 30-60 kadru per sekunde atvaizdavima. TODEL: jei televizorius turi kazkoki 100 Hz rezima, dar nereiskia, kad jis tures galimybe atvaizduoti PAL60 ar kuri nors NTSC rezima. 3) Gali buti "realus 100 Hz" ir nepalaikyti NTSC, bet palaikyti PAL 60 rezima. 4) savoka "realus 100 Hz" - nieko verta. Nei vienas televizorius nerodo realiai 100 Hz nes nera tokio vaizdo saltinio, kuris rodytu tuos tikrai realius 100 Hz. Tai ka marketologai vadina 100 Hz - yra tam tikras algoritmu rinkinys siektas sukurti papildomus kadrus tarp esamu 50 puskadriu. (Pradininkai -LOEWE) Reziume: pasiskaitome televizoriaus instrukcija pries uzduodami klausima apie laidus. O dar geriau pasiskaitome televizijos instrukcija pries pirkdami TV - tada bus aiskiau kar jis multisisteminis ir kiek jis multisisteminis. O stebuklingu laidu, kurie sprestu sias problemas deja nera.

Zinoma. Patys pirmieji tokie spalvoti akiniai pas mane buvo prie paties naujausio tuo metu kompiuterio su procesoriumi 80486DX66. Ir ejo kaip nemokamas priedas prie naujoves - RASALINIO (aisku nespalvoto) printerio HP DeskJet500. Jau tada tu akiniu savikaina buvo centai. O buvo taip pries kokiu 10-15 metu.Tik su tais "samodielnais" akiniais super kokybes neisgausi net lyginant su "fabrikiniaisi" uz tokia pacia kaina. Nes siuo atveju reikia kuo tiksliau parinkti spalva. T.y. kuo spalvos filtras bus skaidresnis ir labiau atitiks priimta spalvos standarta - tuo vaizdas bus aiskesnis ir labiau erdvinis. Jei spalvos parinktos neteisingai - abi akys matys dviguba, o ne erdvini vaizda, nes neteisingai parinktas spalvinis filtras praleis per daug nereikalingo vaizdo is kitai akiai skirto vaizdo. Bet siaip paciam pasidaryti ir suprasti kas tai yra - visai nebloga ideja. Iniciatyva sveikintina.

1. Geltonas HDTV neperduoda. Max - 576i. Ir tai prastai. Arba komponentas, kaip jau patarta, arba HDMI. Tavo televizoriuje siaip yra geltonas lizdas. Ji rasi SCART'e. Nusipirksi perejima ir turesi. Bet kokybes neturesi.3. Jei senesnis PACE ar TOMSON tiuneris - SCART-RGB (nustatineti tiuneryje). Jei naujasis HDTV tiuneris (neciupinejau) - per HDMI. Jei korta naudojama ne Viasat tiekiamame tiuneryje - rasyk koks.

Del 4D cia perlenkta stipriai. Deja, bet zmogus 4D gali suvokti tik matematiskai. Beje taip pat ir 5D iki begalybesD. O vat vizualizuoti nepavyksta. Statistikoje ir grafiniame vaizdavime galima pavaizduoti kelias dimensijas. Trys dimensijos XYZ zinomos is mokyklos stereometrijos. O ketvirta pridedama kaip spalva ar forma. T.y keiciantis ketvirtai reiksmei - kinta spalva pvz nuo baltos iki juodos ir pan. O siaip - staciu kampu XYZ asims nuo nulines koordinates nupiesti ketvirtaja dimensija vaizduoteje nepavykta Del 3D akiniu. Principas -akys turi gauti skirtinga vaizda. Smegenyse gaunamas suliejimas ir zmogus gali vertinti kuris daiktas yra arciau, kuris toliau. Taip ir suvokiame 3D. Paprasciausias budas - du spalvoti stiklai - viena praleidzia vienos rusies spindulius, kitas kitokios. Nusiemus akinius - matomas "dvigubas" vaizdas. Uzsidejus - iskraipytu spalvu erdvinis. Sudetingesnes 3D technologijos - poliarizuoti stiklai. Ar kas antra kadra praleidziantys tai i viena tai i kita pakaitomis stikla skirtinga kas antra kadra. Del 3D televizjos - galimi keli variantai. Yra siuo metu transliuojamas SAT HD kanalas, padalintas i du vaizdus kairei ir desiniai akiai. Pasitreniravus isskirti akis matomas erdvinis vaizdas. Antras variantas - spec akiniai. Trecias pademonstruotas pries keliasdesimt metu kazkurioje parodoje - paprastas kineskopinis TV, turintis ne viena o dvi elektronu patrankas, isdestytas kampu. Abi vienu metu piesdavo ekrane vaizda ir budavo matomas erdvinis vaizdas.

Del serialo sutinku, del rusisko humoro - ne. Abu pagrindiniai herojai atejo is seno rusisko zaidimo LIK (linskmuju isradnguju klubas) - KVN. Mazesnis - Galustianas buvo Socio miesto komandoje "Utamlionnyje solncem". Jis toje komandoje grojo pagrindiniu smuiku, buvo komandos kapitonas. Tuo tarpu antras - Svetliakovas, jei neklystu buvo komandoje is Piatigorsko komandos vienas is nariu. Siaip Piatigorskas kaip komanda buvo bent mano manymu buvo tikrai aukstesnio lygio nei Sochi. Pabaigus karjera KVN ir tapus zinomiems deka Pirmojo kanalo (pas mus transliuojama apkarpyta sio kanalo versija - pervyj baltyjskij kanal) po to norejosi toliau pratesti sia karjera. Na ir tesia. Tik problema - ideju trukumas. Viena - maziau desimties televizijos laidu - KVN zaidimu, kai masto ir dirba visa komanda, o vertina ziurovai ir gana zinoma ziuri. Antra - dviese vezti keliasdesimt seriju. Vat ir pritruksta ideju. Humoras tampa vis lekstesnis. Ziurejau as si seriala kokiu desetka seriju per TNT kanala pries pora metu (o gal anksciau - kai tik pradejo transliuoti). Na nelabai uzvede. Gal del to, kad maciau kaip jie tikrai gerai vaidino. Kas netingi gali internete paziureti Galia Chrenova pasimetusios mergaites klipa is STEM rungties Vasaros taures zaidime ir palyginti su dabartiniais nasha rasha.http://www.cha.lt/2006/10/09/kvn.html P.S. Antrasis is sio klipo nuejo i kita Humoristini sou - Comedy Club.

Tesiant tema: geras pavyzdys - sestadinio Lietuvos Ryto laikrastis. Rodos sestame puslapyje didelis straipsnis per visa puslapi. Kai perskaitai - atrodo rimtai parasyta. Tik gale smulkiomis raidelemis - uzsakyta Glaxo kompanijos. Keli pestebejimai. 1) Jie gamina vakcina nuo gripo. Nuotraukoje matomas butent ju kompanijos svirkstas su vakcina. 2) Lietuvo Rytas "pamirso" isskirti uzsakomaji reklamini straipsni, spausdindamas ji kitokiu sriftu. Vat taip daromas biznis.

Britu tyrejai atrado dvirati. Atskirkime du dalykus: a) susirgimus, sukeliamus bakteriju - vartojami antibiotikai (ju yra daug rusiu, ir kiekviena rusis turi daug variantu) b ) susirgimus, sukeliamus virusu, jei yra tinkami - vartojami antivirusiniai vaistai (ju yra mazai) Atskirti ligos sukeleja padeda paprastas bendras kraujo tyrimas. Ir vienu ir kitu atveju rekomenduojama vartoti daugiau skysciu. Ir Vienu ir kitu atveju antipiretikai skiriami esant krasciavimui virs 38 laipsniu. Beje, o kiek tikimasi, kad bus sutrumpintas serganciu gripu ligos laikas? Penkiomis dienomis? Ko kiek gripas trunka? Tamiflu nereikalingas kaip vaistas visiems susirgusiems gripu (nors pagal PSO rekomendacijas jis turetu buti skiriamas visiems, kai tik paskelbiama epidemija). Britai nustate, kad sis vaistas nepadeda umiu kvepavimo taku uzdegimu atveju. Vat cia tai stebuklas. Jis taip pat sekmingai galejo UVRI ar otita gydyti bobutes uzkalbejimais. Irgi nustatys, kad padeda tiek pat. Gal tegu zymus britu mokslininkai pasiskaito kaip tamiflu veikia. Jis veikia pries neuraminidaze. T.y prie N, kuri mes matome H1N1. Visais atvejais, kai sukelejas yra ne gripo virusas, sis vaistas neveiks. Saunuoliai britu mokslininkai. Keista, kad si tema tiek gyvuoja. Pagrinidis vaistas, kurio perduodama daugiausia be reikalo, gaminama daugiasiai be reikalo ir vartojama daugiausiai be reikalo, kurio gamybos ir pardavimo kastu skirtumas yra didziausias - vitaminai.

Internete, Youtube, geltonojoje spaudoje galima surasti ivariu interviu: kate sekmingai sukryzminta su suniu, Maskvos metro begioja puses metro ziurkes ir t.t. Ir visa tai pasakoja zmones rimtais veidais.... Del skiepu nuo kiauliu gripo. Atsiras jie LR pirmoje gruodzio puseje. As asmeniskai abejoju ar zinodamas dabartine situacija skiepysiuos. Nors nuo vadinamojo sezoninio gripo as pasiskiepijau pries keleta menesiu. Del to "filmuko". Is tuscio i kiaura. 1) Vakcinos esme: sukuriamas sukelejas, kuris nesukeliai ligos (arba sukelia labai silpna forma) bet į kurį reaguodamas organizamas sukuria antikunus, bei lasteles kilerius ir specifiskai veikia pries sukeleja. Tokiu budu tikram ligos sukelejui papuolus i organizma, jame jau yra paruostos kovos priemones. Zmogus arba nesuserga visai, arba suserga labai lengva forma. Dazniausiai net nesuprantama, kad sergama pavojinga (kartais nesiskiepijus mirtina) liga - tipo siandien kazkoks neissimiegojes, silpnokai jauciuos ir panasiai. Kita diena viskas normoje ir net neprisimeni vakarysktes blogos dienos. 2) Nesamone, kad vakcina gali uzmusti imunine sistema. Uzmusti gali (ir tai daro) chemoterapija, AIDS. Vakcinos tikslas - sukurti imuniteta pries specifini sukeleja. 3) Nesamone, kad kudikiui negalima duoti vakcinos. Ka tik gimes kudikis po paros gauna pirmaja savo vakcina nuo HepatitoB 4) Kai kurios ligos neturi gydymo, bet turi vakcina (stablige, pasiutlige, raupai). Beveik visi mes turime raupu randeli ant peties. Deka jo raupu zemeje aplinkoje nera. Jie islike tik specifinese laboratorijose. Dabar jau nebeskiepijama nuo raupu. Laikoma, kad nera galimybes ja uzsikresti nuo kito zmogaus. 5) Labai idomiai kalbetojai apibreze sveikata - kazkoki elektrochemini balansa. Zmogus ne batareja ir ne Vytauto mineralinio butelis. Kas yra sveikata, yra apibrezta PSO. Gal jie nezino bent wikipedijos? 6) Skundziasi del mobiliu telefonu, kitu elektriniu prietaisu sveikatai sukeliamas zalos, o uz nugaros stovi veikiantis kompiuteris? Ar bent pats tiki kuo sako? 7) Jei nori sumazinti zmoniu skaiciu, nereikia vakcinos. Paprasciau isplatinti senas ir patikrintas priemones, kaip mara, botulina ir panasiai. O dabar: zmones patys ims ir mokes uz tai, kad save zudyti... Dabartine "vakarietiska" pasauleziura ir filosofija yra paremta vartojimu. Vartojimui yra butinas zmoniu skaiciaus didejimas. O dabar atseit kuriame vakcina, tam, kad visi nusipirktu ja, susirgtu ir ismirtu ir po kurio laiko turesime maziau potencialiu sekancio gripo vakcinos pirkeju? 7b) zmonijos skaiciaus didejimas siuo metu vyksta del kinieciu ir indu skaiciaus didejimo. Jei norime sumazinti ju skaiciu - nereikia jokios vakcinos. Jiems pati gripa reikia isplatinti ir to uzteks. 700 mln (kitaip sakant 200 Lietuvu) kinieciu nera mate gydytojo per savo gyvenima. I Kinijos sveikatos apsaugos sistema neitraukta 800 mln kinieciu. 8) Visa laika bus maza procento dalis zmoniu, kuriems vakcina gali buti mirtina. Zvelgiant i bendrus skaicius - susirgimu del ligos ir mirciu skaicius mazeja simtais, tukstaciais, desimtim tukstanciu. Teoriskai skaiciuojant - mirsta vienetai. Bet lieka psichogine dilema - mire zmogus nuo vakcinos, o neskiepytas galejo gyventi, net susirgti ir isgyventi. Kai tai atsitinka artimam zmogui - visi anksteni isvardinti mano punktai nublanksta. 8b) kai daroma masine vakcinacija (taip buna retai, isskyrus PSO patvirtinta skiepu kalendoriu - kokliusas, difterija, stablige, hepatitasB, TBC ir t.t.) populiacija neserga. BET pasimato tas nedidelis procentas mirusiu nuo vakcinos. Butent si pavyzdi ir nurodo sie du kalbetojai klipe paminedami 1976 m. pandemija. Tipo: kam pylei vandeni ant kilimo - ugnis visai nedidele buvo. Yra toks kompiuteriniu virusu tipas: pranesimai apie pavojinga virusa. Jis butinai turi specijini bruoza: perskaityk ir isplatink kitiems. Cia tas pats (turiu omenyje klipa).

Na perklausiau as tuos tris klipus...Kyla naturalus klausimas, kodel mes vis ieskome informacijos ir patvirtinimo uzsienyje - Ispanija, Ukraina. Paimkite 20 metu senumo vadoveli pasiskaitykite apie gripa. Klinika, epidemiologija viskas tas pats. Kad ten bus maziau apie antigenu struktura - cia daugiau epidemiologinis ir profilaktinis klausimas. Dabar toliau. Visur: internete, ziniasklaidoje ir t.t. vyrauja dvi priesingos nuomones: 1) kiauliu gripas - labai pavojinga - pirkim kaukes, gerkim Tamiflu, bauskime daktarus, kurie nepaskyre tamiflu - negi neaisku, kad reikejo. 2) kiauliu gripas - tai muilo burbulas, skirtas uzpildyti laikrasciu skiltis, reikalingas farmacininkams ir t.t., o istikruju visai nepavojingas. Deja, nei viena is siu nuomoniu yra neteisinga. Bet kuris gripas pavojingas ir tas kur buvo pernai, ir uzpernykstis ir panasiai. Taip pat pavojingas yra ir dabartinis kiauliu gripas. Tai, kad jis yra sukelia lengvesnes ligos formas - nieko nereiskia. Zmones gali mirti ir nuo jo. Ir mirs. Ir saugoti save reikia nuo bet kurio gripo. Ir VISADA bus zmoniu, kurie mirs nuo gripo ar jo sukeltu komplikaciju, NEPAISANT TINKAMO IR LAIKU PASKIRTO gydymo. Taip yra. Toks gyvenimas. Dabar trumpa reziume to ka saziningai perziurejau: tas medicinos mokslu kanditatas (pas mus jis skaitosi mokslu daktaras) kalbejo daug ir pompastiskai. Siaip keliose vietose lazda jis stipriai perlenke ir priestaravo pats sau. 1) Jis teige, kad zmones gali susirgti virusine ir bakterine pneumonija. Nuo bakterines pneumonijos yra vaistai - antibiotikai. Nuo virusines - nera. Klaida - Tamiflu yra vaistas skirtas gydyti gripo viruso sukurtai pneumonijai. 2) Bandydamas sumenkinti gripo metu kilusia antrine pneumonija kaip superinfekcija teige, kad ir nuo kaulo luzio gali buti tokia pati pneumonija. Nifiga. Del kaulo luzio pneumonija bus retai ir zenkliai lengvesne. NES gripo atveju turime dviguba pazeidima - pradzioje virusas zeidzia epiteli, o po to prisideda bakterija kuri dar pazeidzia papildomai. 3) Skundziasi, kad nenustatoma kokia pneumonija sirgo mire zmones - bakterine ar virusine. Gali skustis kiek nori. Taip yra visame pasaulyje. Nes: a) mirusiam zmogui jau nepadesi, kad nustatysi nuo ko jis mire b ) salia esanciam serganciam zmogui irgi nepadesi, nes net esant tam paciam sukelejui organizme - ligos pasireiskimas bus visiskai skirtingas. Kas vienam buvo mirtina - tukstanciams bus lengva klinikine forma c) reikia zinoti kaip padaryti tyrima: ----------skrodimas (artimieji dazniausiai priesinasi, nes tai yra didele netektis, skausmas, nelaime, ir niekas nenori uztesti laidotuviu, tampymosi po patologijos centrus) ----------gautos skrodimo metu medziagos apziurejimas, mikroskopavimas (kas vyrauja - nekroze? limoficitai, mononuklearai?) ----------specialus tikslus tyrimai galutinai identifikuojant sukeleja (imunohistologija, imunofermentiniai tyrimai ir pan.) Kol visa tai padaroma - epidemija baigiasi ir niekam tie atsakymai nereikalingi. 4) Sergant gripu mirstama ne tik nuo pneumonijos. Gali buti tiesioginis sirdies pazeidimas. Buna labai retai. LR pries kelis metus buvo. 5) Pradzioje teigia, kad apsikres visi, po to, kad ne visi jei kontaktuos su serganciuoju. Teisingas antras variantas. 6) Na ir paskutinis teiginys tikrai baisus - mol gripas ir taip praeis, vis kita makaronai skirti padidinti vaistiniu pardavimus. Taip kalbeti negalima. Jei temperatura gripo atveju siekia 40 laipsniui ir nieko nedarysi, o lauksi kas bus - tada tikimybe, kad mirsi. Hipertermija - nespecifiniai priesuzdegiminiai vaistai, didele intoksikacija - daug skysciu ar infuzoterapija. Del kaukiu, tiesa, del plitimo - tiesa. Del dregnumo namuose - noreciau pamatyti ta buta, kuriame santykinis oro dregnumas siekia 20 proc. Pas mane nuosavas namas. As pradedu sildyti pries prasidedant sezonui 2-3 sav. Na esu mates kad butu 37 procentai. Siaip 40-45. Geles palaistai ir dregnumas kyla. Sunku padaryti 20 procentu. Turi buti labai karsti radiatoriai ir kiauros sienos. Sunku isbuti kambaryje, kuriame 20 proc. - burna dziuna. Isvada - nereikia pamesti galvos ir nereikia panikuoti. Na o del vaistininku. Cia daugiau gamintojai kalti ir jie ta inicijuoja. Reikia uzdrausti vaistu reklama. Dings biznis. Vaistus gamina generines ir papildomos kompanijos. Generines sukuria, papildomos perka licencijas ir bando gaminti. Na dar yra rusai, kinieciai, kurie vagia vaista ir bando susintezuoti patys. Dazniausiai gaunasi prastas vaistas. Vaista sukurti labai brangu. Standartinio vaisto sukurimas iki galutinio produkto kainuoja mazdaug puse MILIJARDO USD. Persivedam i litus ir palyginam su musu biudzetu. Zodziu, kainos kosmines. O sukurti komercini produkta, kuri po to pirktu visi sunku. Vaistas turi padeti visiems, turi netureti pasalinio poveikio. Turi buti skanus, turi tikti vaikams, seniams berniukams, mergaitems, nesciosioms, nesukelti apsigimimu. Turi buti ivairiu formu - milteliai, leidziama forma, tabletes ir t.t. Ir dar - vaisto pagaminimas turi buti pigus. Turi buti plataus terapinio lango - tarpas tarp dozes kai vaistas jau veikia ir jau sukelia toksini poveiki turi buti labai didelis. Zodziu nei vieno tokio vaisto nera.Kartais buna ir kuriozu: kure vaista sirdies ligoms gydyti. Trecioje tyrimo fazeje (klinikineje) pastebejo pasalini poveiki. Poveikis buvo ant tiek daznas ir labai svarbus, kad ji nutare platinti kaip ne sirdies ligoms skirta gydyti vaista. Ir vadinasi tas vaistas VIAGRA.... Vaistu pramoneje visada yra lobizmas ir komercija. Jei jo nebus - nebus nauju vaistu. Tada tenka privacias kompanijas uzdaryti ir vaistu kurima atiduoti i valstybiu rankas. Deja - bet taip nepavyksta. Per brangu. Pliusai - turime nuolat atsirandancius efektyvesnius vaistus ir gydymo, tyrimo metodus. Minusai - stabdomas tas pats progresas, jei tai trukdo farmacijai. Pavyzdys - embrioniniu lasteliu tyrimai, galu gale leis isauginti organus. Jei tai pavyks - puses farmacijos nereikes. Tam ir yra lobizmas - pasitelkiama morale, religija pseudomokslas ir t.t.

Kur tau nereikia kreiptis, turi buti parasyta garantiniame lape. Jei neparasyta, cia ne tavo problema. Pasiskambink vartotoju teisems, telefona rasi http://www.vartotojoteises.lt/ir viska paaiskins. Dabar toliau: 1) nueini i ta istaiga, kuri taiso ir iskarto turi tureti rastiska pareiskima, kad tu jo nenori taisyti dviem kopijomis. Serviso centras bet kokiu atveju nores taisyti. Nes garantinio daikto remontas jiems apsimoka, o konstatavimas, kad daiktas sugedes yra neapmokamas ir jiems neapsimoka. Viena lapa duodi jiems ant kito jie pasiraso. Kitu atveju jie apsimes, kad tipo tu nieko nesakei, kad nenori taisyt. (jei daiktas sugedo neistarnaves viso garantinio laiko - tu turi teise atsiimti pinigus) 2) Su tuo gautu is serviso centro aktu, tu eini butent i ta topocentra is kurio pirkai. Turi ceki, garantini, akta. Rasai laisvos formos prasyma grazinti pinigus ar atiduodi preke. Gaves pinigus, perki nauja XBOX'a ir turi nauja dvieju metu garantija. Jeigu XBOX'e yra pakeistas softas i negamintojo rekomenduojama - garantija netaikoma. Jeigu kurioje vietoje su tavimi nesutinka - rasai pretenzija. Privalo atsakyti per gana trumpa laika. Jei su gautu atsakymu i pretenzija nesutinki - kreipiesi i vartotoju teises (nemokamai). Jei joms atrodo, kad tu teisus - jos pasako savo isvada. Paprastai to uztenka. Jei to neuztenka - teismas.

Ne į temą konichiwa ン akurat, man sie: tsu, n, shi, so truputi maisosi - vis ziurek kaip pasvire kiek bruksniuku, kaip jie pasvire. "Tsu" sumaisiau su "n". Aciu uz informacija arigatou

Manau, kad nei vienas normaliai neatsakys i si klausima - ar geras, ar verta, ar uz tokia kaina. Nes: 1) sios firmos televizoriai daug retesni, uz kitu agresyvesne reklamine politika naudojanciu firmu (samsung, philips, sony, lg), todel turinciu toki, dirbusiu su tokiu, galinciu pasakyti kuo skiriasi nebus. 2) pateiktoje nuorodeje neaisku kokia matrica, koks vaizdo procesorius. Is ko gi grundingas pirko visa tai, kad ikisti i savo korpusa? 3) neaisku koks MPEG-4 dekoderis (ty ar dekoduoja ir HDTV) 4) neaisku ar yra CI slotas, jei noresi ziureti koduotus MPEG-4 kanalus ir noresi ikisti Conax moduli. Pateiktose specifikacijose tera nurodytas tik apsvietimo tipas Ekrano apšvietimas WCG-CCFL netingesi - susirasi kas tai yra. Aciu ir uz tai kiti ir tai slepia. Uzvesiu ant kelio: nuo apsvietimo tipo priklauso spalvu atkurimas. taciau yra ir nesamoniu prirasyta: Atkūriami formatai 1080i (HDTV) • 720p (HDTV) • 480p (EDTV) • 480i (SDTV) Jei tai tiesa, tai: 1) nematys blu-ray - 1080p 2) nematys JOKIU ANALOGINIU IR SKAITMENINIU SDTV MPEG-4 kanalu Lietuvoje, nes jie transliuojami 576i formatu. Vadinasi, ten yra klaida, arba aparatas skirtas isskirtinai Amerikos, kur vyrauja 4680i/p standartas. scalman parase - imk ir ziurek. Butent taip oir reikia daryti. Nesuprantu as zmoniu, kurie tiki, kad per penkiolika minuciu google ir poros forumu pagalba atsakys i visus klausimus. Principas turetu buti toks: pasiziurejau modelius, pasiskaiciau normalias apzvalgas, nuejau paziurejau, pajungiau ivairius vaizdo saltinius. Prisiknisau prie deinterlacingo 60fps perdarymo i 25, 50 ir 100 fps, tikro 1080p atkurimo (ne kiekvienas fullHD geba parodyti 1920x1080p, nors ir turi tokio ekrano rezoliucija), realaus apzvalgos kampo, spalvu atkurimo, tiunerio jautrumo, televizoriaus menu patogumo ir tt. Jei tai pabandziau ir MAN patiko - vat tada paklausiau - chebra, kas jums NEPATINKA siame televizoiuje? Ka girdejote? Gal jo maitblokiai silpni, gal pas ji programiniai bugai yra? Ir tik po to perku. Nes jis MAN patinka, o ne del to, kad masa, scalman ar dar kas nors pasake kad jis geras. NIEKAS SIAME FORUME (iskaitant mane) NETESTUOJA VISU IS EILES TELEVIZORIU VISAIS REZIMAIS. Taciau yra kruva "ekspertu" - kaip uz tokia kaina - geras. Bet paprasius paaiskinti kas slepiasi po tuo "geras" - entuziazmas baigiasi. gal scalman su japonu ziniomis daugiau ka zino: シングルプレーヤ - "shitsugerupureya RE turetu tartis ilgai, jei teisingai perskaiciau katakanos abecele. Tik ka reiskia nezinau. sumimasen

DVD grotuvas skaito MPEG-2 formatu irasytus diskus. Tai ka tu vadini "paprastai imestu filmu i DVD", yra koks nors is nžinterneto atsisustas filmas, suspaustas stipriau, dazniausiai sumenkinant kokybe i kitoki formata - dazniausiai panaudojamas koks nors MPEG-4 porusis (koks nors xvid, divx ir pan.). Standartinis DVD grotuvas hardwariskai nedekompresuoja MPEG-4 formato, todel tu jo nematai. Standartinis DVD yra 720x576i25fps ML formato. Tuo tarpu internetiniai failai dazniausiai turi 200-400 eiluciu. Tuo tarpu minimas VideoCD yra dar senesnis vaizdo formatas, kuriame naudojama MPEG-1 vaizdo kompresija, srauto greitis yra iki 1 megabito (DVD iki 15), o vaizdo rezoliucija tesiekia 352x288. Tai mazdaug atitiko tuo metu paplitusi VHS kaseciu kokybe. Aisku galima ta 700 MB filma paversti i VideoCD, kokybe dar labiau nukris, bet failo dydis dar labiau sumazes. Nero programu yra daug versiju: ir pilnu ir nepilnu. Taciau nuo to nepriklauso MPEG formato dydis. Galima pabandyti kokio nors prasto "naujovisko" DVD grotuvo, kuris rodo divx failus. Paprastai elitiniai gamintojai tokiu negamina, nes pats vaizdo formatas yra gana prastas ir dideliuose televizoriuose ziureti nerysku, besikvadratuojanti vaizda nelabai kas nori. Esme - kokybe reikalauja didelio srauto (bitrate), automatiskai dideja dydis. Paimk blu-ray ir pamatysi, kad jame dar daugiau failu, o STREAM direktorijoje gali rasti 25 GB faila, kuris ir bus pats filmas. Tik vaizdo rezoliucija bus 1920x1080x25p MPEG-4 (AVC, h.264) (nemaisyti su divx).

Aisku, kad neveiks. Kazkoks "samodielkinas" be konverterio prijunge laidus nuo RCA iki 15 D-Sub ir bando prastumti kaip gera daikta. Kas kruciausia dar S-Video su dviem AUDIO laidais prilitavo. Tik idomu prie ko - siaip per VGA jungti garsas ir S-VIDEO neperduodamas )))) Perduodamas RGB su vertikalia ir horizontalia sinchronizacija.

Nagi nagi, negi sirgai pauksciu gripu? Kas patvirtino? Kokia laboratorija? Ar is bendro isprusimo bandai pasakyti, kad pauksciu gripas jau nebepavojingas? Jei taip - tai pasiskaityk pries tai. NeramiBite pateikia informacija su nuorodomis i saltinius. Ir gana neblogomis. O pats is tuscio i kiaura parasei. Dabartinis "kiauliu" gripas yra beveik identiskas dvidesimtojo amziaus pradzioje buvusiam "ispaniskajam" gripui. O auku skaicius skaiciuotas desimtimis milijonu. Pauksciu gripas ispjaus tiek pat, jei vakcinos nebus ir nespecifiniai priesvirusiniai vaistai bus kazuistika. Jei truks vaistu - zmoniu mirs dar daugiau, nes tiesiog siuo metu ju Zemeje daugiau gyvena.Kaip manai, kodel iki siol visame pasaulyje keliasdesimt kilometru spinduliu nuo rasto pauksciu gripo zidinio ispjauna visus naminius paukscius?

Tada ne skaidymas, o sklaidymas. Pasidaryk mini sviesolaidi. Imi skaidria plasmase ar organini stikla. Vienoje puseje, kur bus lemputes - palieki skaidria, kitoje puseje - patrini svitriniu popieriumi.

Kompiuteri galima pajungti per SCART:1) naudojame tik kompozitini siganala - jei kompiuteris turi RCA tulpes isejima. Tokiu budu jokiu problemu su televizoriaus "gadinimu" nera. Minusas - rezoliuciju neatitikimas, problemos sutapatinant krastines. 2) Kompiuteris turi S-Video isejima - jungiame per SCART. Tolimesnis aprasymas atitinka pirma punkta. 3) "VGA" d-sub 15 pin jungiame tiesiai i SCART'o RGB. Cia jau blogai. VGA turi atskira vertikalia ir horizontalia sinchronizacija. Tuo tarpu RGB ji sinchro paduodama kartu su zalios spalvos signalu. Jei jungiame tiesiai - blogai. Jei jungiame per atitinkamas schemas - imanoma.

Nepavyks. Keli suprantantys formieciai paaiskino, kad bus galima nustayti tik kokiam interneto paslaugu tiekejui priklauso konkretus IP. Joks googlas, ar mapas nepades. Pvz., jei patikrinti is darbo kam priklauso IP - parodys, kad vienai garsiai Kauno firmai, o darbas - Vilniuj...

HDCP yra protokolas, o ne monitoriaus tipas. Jis skirtas apsaugoti nuo nelegalaus HDTV perziurejimo per HDMI, DVI.HDMI-DVI-VGA neveiks.

Tai gal guolius peverzti reikia (arba pakeisti). Gal ne ta vieta keitei?

Rasant klausima pageidautina nurodyti kompiuterio modeli, ir jei imanoma to porto nuotrauka.(Ispletimo portas ir PCMCI yra skirtingi dalykai) Ispletimo portas yra skirtas prijungti laptopa prie to paties gamintojo specialiai siam modeliui skirta irengini, kuris daugiau ar maziau isplecia laptopo periferija. Tai gali buti papildomi USB, PCMCI portai, CD, HDD, isorines klaviaturos (pilnos), peles, monitoriaus pajungimas, tinklo plokstes, modemai ir t.t. Sie irenginiai labai ispopuliarejo Japonijoje pries 10-15 metu. Tikslas: darbuotojui sudaryti salygas dirbti ir namuose, nesitampant kruvos irangos. Realiai tai atrodo taip - atsinesei laptopa prisijungei prie "docking station" per expansion porta ir dirbi su isoriniu, geresniu monitoriumi, naudojiesi normalia pele ir pilna klaviatura. Tavo kompiuteris pajungtas prie tinklo, naudojasi jo resursais ir t.t. VGA 15 pin - zargonizmas. VGA - video graphic adapter - vaizdo standartas. 15 pin - penkiolikos laidu jungtis. Laptope ji skirta pajungti isoriniam monitoriui. XBOX prie laptopo nejungiamas. Vaizdo iejimo jis neturi.

Pajungti galima daug ka, jei tik lenda. Taciau nepatartina. Jei nesuprantama, apie ka kalbama, geriau neduoti neteisingu patarimu.Gausis blogai. Idealiausia schema - XBOX - <HDMI Laidas> AV receiveris <HDMI> televizorius. Televizorius nutildomas. AV receiveris turi buti naujas, HDMI juose pasirode nesenai. Kita gera sistema - XBOX - HDMI - i TV, optika i AV receiveri. Prastesnes schema - XBOX - komponentas i TV, optika i AV receiveri. Na ir taip toliau, kol gauname prasciausia: XBOX - RCA (tulpe) geltona - i TV (vaizdas), balta, raudona - i TV vaizdas. kiler01 kazkodel siulo ikisti penkiu kanalu+vieno laidus i televizoriaus ausiniu lizda, kuriame, geriausiu atveju bus dvieju kanalu isejimas. Ir ka tuo norima pasiekti? Stereo turi televizorius. Jei jis neturi stereo, tai ir ausiniu isejimas bus vienkanalis. Garsas i televizoriu pateko analoginiu budu, jei tai ne HDMI. Jei ir HDMI - televizoriuose nededamas DD dekoderis su kiekvieno kanalo stiprinimu ir daug isejimu. nepasiteisina toks dalykas. Ko vertas pasiulymas -ikisk paziurek kas bus? Nieko nevertas. Ausiniu isejimo indukcine varza gali siekti ~1000 omu, o standartine koloneliu - 2-8 omai. Bet ir cia ne svarbiausias akcentas. Nereikia tiketis, kad jei lizdas atitinka kistuka, jis perduos butent tai, kas reikalinga. P.S. Koloneliu kistuka galima ikisti i 220 V rozete. Jei pavyks, apie sekunde ar dvi galima isgirsti 50 Hz triuksma. Minusai - sistema sudegs, galima suzaloti rankas, zuti, sukelti gaisra ir pan.

O ka ten koduoti? Eina duomenu srautas per optini kabeli, kuris patenka i integruota Doby Digital dekoderi. Is jo isskiriami penki garso takeliai ir vienas riboto pralaidumo zemu dazniu kolonele. BET KURIS pats pigiausiais namu kinas "viskas viename" turi dolby dekoderi, kuris ir iskoduoja tuos kanalus. Nes standartinis DVD garso takelis yra DD5.1 Reciau DD2.0, dar reciau DTS, po to eina naujesnes ir maziau paplitusios visokios DTS-EX ir DD7.1, ir reciausiai MPEG koduotas garsas. Namu kino pigumas pasiekiamas viska darant is treciaruses plasmases, i komplekta idedant laidus, kuriuos baisu vynioti, kad nenutruktu. Idedamos treciaruses koloneles, galingas treciarusis subwoofer'is, kad uzgostu kitu koloneliu prasta garsa, i visas judancias sistemas sukisami plastikiniai krumpliaraciai. Na ir atisakoma visokiu optiniu/koaksialiniu iseijimu ir iejimu. Bet paskutinis faktorius kainai turi mazai itakos. Dekoduoja ne optika, o dekoderis. O standartinis DD/DTS dekoderis bet kuriame namu kine yra.