masa

USB? Ka matai ekrane, ka pajungia/nepajungia. Pajungus isorini vaira/dzoistika/zaidimu pulta, tu ji turetumei matyti Control Panel esanciame kokiame nors Game Controlers lange. Jei ji atpazino - gali bent pabandyti sukalibruoti. Jei kalibruojasi, sekantis zingsnis - ziureti ar norimas zaidimas gali naudoti ta vaira

Pats spresk ar brangu Asmenims be teisių 124²-01 Pavojingos situacijos sukėlimas asmens be teisių 1000-2000 - - policija 124²-02 Chuliganiškas vairavimas asmens be teisių 2500-3500 - - policija 124²-03 Pavojingos situacijos sukėlimas neblaivaus, be teisių asmens 3500-4000 su automob. konf. - arba 10-20 parų areštas su automob. konf. teismas 124²-04 Chuliganiškas vairavimas neblaivaus, be teisių asmens 4000-5000 su automob. konf. - arba 20-30 parų areštas su automob. konf. teismas 130-01 Asmenų be teisių nepaklusimas sustoti, stabdant policijos pareigūnui, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos 4000-5000 - - teismas http://www.automokyklos.lt/vairavimo/infor...ket-pazeidimus/

slepynes

Nuotraukas laidu imesk.Siaip turetu neveikti is pricipo. VGA-analoginis signalas. DVI-gali perduoti ir analoginis ir skaitmenini signala. Pajungi adapteri, kuris perduoda analogini signalai i DVI. Po to imi DVI-HDMI adapteri, kuris perduoda tik skaitmenini signala. Analogine dalis neperduodama. Del to jokio vaizdo nematai.

Siulyciau neziureti i tokias super talpas. Kinieciai ka nori paraso. O jei rimtai: kraunamu AA ir AAA 1,2 V bateriju lyderis - kompanija SANYO. Kiti gamintojai is ju perka licencijas. Verta demesio ju ENELOOP akumuliatoriu serija. Nors ju deklaruojama talpa mazesne - laiko jos daug ilgiau. Esminis skirtumas nuo "iprastiniu akumuliatoriu" - praktiskai nera savaiminio issikrovimo. Si baterija parduodama pilnai ikrauta. T.y. parduotuveje nusipirkai ir idejai - veikia. Per metus nenaudojama issikrauna ~10 proc. Isbandziau praktiskai - dviratyje paliktos per ziema baterijos pavasari veike be problemu. Tai gana patogu, kai akumuliatorius paliekamas ilgam - pvz televizijos pultuose ir pan. Antras siu bateriju pliusas - realus ~1000x ikrovimu/iskrovimu ciklas.Minusas - didesne kaina. Galima bandyti taupyti - pirkti ne SANYO, o pagal licencija pagamintus akumuliatorius. Ant ju parasyta "precharged".

televizorius apibudinamas kitais parametrais. Kaina neapibudina kiek geras tv. Rasyk konkretu modeli. Apie LED parasiau gretimoje temoje:http://www.playmanija.net/forumas/index.ph...c=24813&hl=

1) LED TV - siuo metu rik pasvietimas - atlieka lempos f-ja uz iprasto LCD ekrano. Siuo metu taip gaminami ir televizoriai, ir kompiuteriu ekranai.2) pliusai a ) LED pasvietimas duoda platesni spalvu atkurima - atitinka arba virsija plazmos spalvu atkurima. (jei ideta gera matrica) b ) sprendziama problema tolygaus ekrano apsvietimo - naudojant liuminescentines lempas - ta padaryti sunku, kai naudojami dideli ekranai (32' - reiksmes mazai) c ) topiniuose modeliuose (pvz philips 9-a serija) - kiekvienas apsvietimo LED'as valdomas atskirai. Taip sudaroma galimybe skirtinguose ekrano krastuose skirtingai veikti dinaminiam kontrastui d ) maziau naudoja elektros nei kito pobudzio apsvietimas minusai: a ) brangesnis b ) klaidinantis pavadinimas - LED yra tas pats LCD. Pirmieji sia reklama panaudojo Samsung. Senieji M9 ir F9 seriju Samsung LCD irgi turejo LED pasvietima. Nors juos Samsung pardavinejo kaip LCD. Po to nusprende "sukurti" nauja modeli. 3) siulau ziureti i kitus parametrus. LED yra tik vienas, bet ne esminis faktorius renkantis TV.

Labas,o koks konkreciai laptopas? Siaip laptopai daromi ne 16:9, o 16:10 krastiniu santykiu. Ir rezoliucija tokiu atveju buna 1920x1080, o 1920x1200. As rinkciausi suo kuo aukstesne rezoliucija. Tik kuo aukstesne rezoliucija, tuo brangesnis ekranas.

Ne į temą tuo ir pabaigiam. Susibegimai ir taip yra. Ten as bunu pastoviai.

Ne į temą 1) lempinio televizoriaus modelis? Is kokios lempos sugebejai isvesti garso isejima i AVreceiveri?2) as atsimenu laikus, kai prie to butent lempinio televizoriaus buvo jungiami namuose surinkti kompiuteriai. nepleciam diskusijos neisnagrineje pradzioje paminetu dalyku. Arba gausis is tuscio i kiaura. Ta ir turejau omenyje Labai malonu sutikti zinanti zmogu.

Ne į temą apie viska is eiles. Neplatinam diskusijos neisnagrineje ka praseme ir atsakom uz ka parasom papunkciui. As i viska atsakysiu, ka zinau - su grafikais ir konkreciais pavyzdziais. Tik pradedam nuo to: koks tas lempinis televizorius, kuris buvo ijungtas i stiprintuva?

vel viska sumalei. HDMI nesiskiria i HDMI, kurie yra PS3 ir, kitus HDMI. HDMI yra duomenu perdavimo standartas. Pajungus irengini HDMI irenginiu, EDID protokolu perduodamas 128 arba 256 bitu raktas, pagal kuri apibudinamas koks irenginys dirba, kokia rezoliucija palaiko, kokiomis rezolicijomis gali dirbti, kokius garso formatus palaiko, ka siuncia ir kaip, perduodamas spalvu perteikimas (kiek ir ko perduoti - ne konkreciu atveju o apskritai). Jau vien sitoje vietoje yra problemos, nes nereiskia, kad jei per HDMI perduotas taskas butent taip kaip sumane PS3 bus atvaizduotas televizoriaus ekrane. Lygiai taip pat ir su garsu. Jeigu HDMI jungiama per AVreceiveri, atsiranda papildomos problemos. HDMI jungti turinti receiveris turetu (bet taip nera): (HDMISpecification13a):A.1 Repeater Functions A Repeater is defined as a device with one or more HDMI inputs, one or more HDMI outputs, and a retransmission function. A Repeater has at least one of following functions: • Repeat function: Single-input, single-output devices. Used primarily for cable extension. • Switch function: Multiple-input, single-output devices. Used primarily to select among multiple Sources. • Distributor function: Single-input, multiple-output devices, where only one output is active. Used primarily to select among multiple displays or Sinks. • Duplicator function: Single-input, multiple-output devices, where more than one output is active. Used for signal distribution. Combinations of the above, for instance, multiple-input, multiple-output devices, incorporating both input selection and output selection or signal distribution are allowed. In all cases, each HDMI input shall fulfill all of the requirements of an HDMI Sink when it is connected with an active sink device, and each HDMI output shall fulfill all of the requirements of an HDMI Source when it is connected with an active source. The E-EDID presented by a Repeater should reflect the capabilities of the downstream Sink. Deja bet dazniausiai taip nera. Kas blogiausia, dazniau nei norisi, AV receveris neperduoda tokio siganlo koki gauna, ir dar priedo iskraipo EDID protokola. Del namu kino "surinkimo is gabalu". Deja taip yra. Ir ne tik namu kine. Pas mane automobilis - SAAB, o padangos - Michelin. Taip jau yra. Negavau SAAB padangu ir Michelin automobilio. AV receiveris - NAD, koloneles - ELTAX ir zemu dazniu KEF. Ir tokia praktika yra labai dazna. Ir paskutinis variantas - kaip pavyko lempiniam televizoriui isvesti garso isejima? Paskutinis mano matytas lempinis televizorius svere ~50 kg. Po to visi tueti buvo tranzistoriniai. Gal galima to lempinio televizoriaus modeli? Ar vel sumaisei ir lempiniu televizoriumi pavadinai kineskopini? As ne pries lempinius televizorius. As uz juos. Ju isduodamos porines ir neporines garso harmonikos atitinka naturalias ir labiau sinusoidines. Tuo tarpu tranzistorines - tolygiai stiprina ir porines ir neporines ir su triuksmais. Be to lempiniame garso stiprinime kaip "gala" naudoti tranzistorini stiprinima... Tas pats kaip meslui krauti sakes sutvirtinti platininias medsraigciais. Kam to reikia? Bet kokiu atveju koks tas lempinis televizorius???

siaip poste yra nuoroda - galima nesunkiai pasiskaityti. O viska perrasineti (keliasdesimt puslapiu) manau nera prasmes. Nesuderinamumas pasireiskia labai ivairiai. Paprasciau isnagrineti konkretu atveji, nei bandyti kalbeti apskritai - "kas galetu buti".Siaip nusimato tendencijos HDMI atsisakyti - nelabai jis issprendzia visu problemu, prikuria nauju. Vienas is galimu vairantu - naudoti Ethernet (RJ-45). Labai sunku apibrezti kas yra "normalus" namu kinas ir "normali" zemu dazniu kolonele. Mano man normali zemu dazniu kolonele KEF PSW100 (galiu klysti del tikslaus modelio - dabar randuosi darbe), gali buti jungiama ivairiai. Ji gali buti jungiama "tarp" koloneliu ir stiprintuvo. T. y. is stiprintuvo i zemu dazniu kolonele ateina koloneles laidas ir iseina laidas i kolonele toliau. Kalba eina apie iprasta varini pinta koloneles laida. Tokiu atveju zemu dazniu kolonele "pasiima" savo zemo daznio virpesius is sio saltinio ir nekeisdama jo siuncia toliau signala i koloneles. Manau, kad sis pajungimas yra skirtas naudoti tokiu atveju, kai nera tinkamo stiprintuvo (nei stereo, nei daugiakanalio), o norima atkurti zema dazni. Zemu dazniu kolonele turi savo imontuota 100W (mano atveju) stiprintuva skirta tik savo garsiakalbio isejimui. Taip atkuriami zemi dazniai ir be stiprintuvo turinti net ir "dochlas" koloneles Antru atveju i zemu dazniu kolonele paduodamas signalas tulpemis (RCA) - is stiprintuvo kaip aatskiras zemo daznio subkanalas, is televizoriaus ar dar is kur nors. Tam yra dvi tulpes (raudona ir balta) - iejimui ir dvi tulpes tolimesniam perdavimui jei reikia. Reikia pazymeti, kad tokios zemu dazniu koloneles kaina prasideda nuo keliu simtu litu.

Deja, bet bus. HDMI AV receiveriuose ne tik neissprende, bet dar ir prikure problemu. Kaip perduodmas vaizdas ir garsas HDMI kabeliu reglamentuoja EDID protokolas. Juo irenginai atpazista vienas kita, nurodo kokiu garso ir vaizdo formatu bendraus. Deja, bet nesusikalbejimo yra daugiau nei susikalbejimo. http://en.wikipedia.org/wiki/Extended_disp...tification_data http://forum.ixbt.com/topic.cgi?id=62:14612

Ziurint ka ziuresi. Televizoriuje bus geriau ziureti TV programas, o monitoriuje - dirbti kompiuteriu. O siaip - is esmes lygini nesulyginamus dalykus. Panasiai kas geriau - sunkvezimis ar ferrari? Jei pervezti penkias tonas zvyro - sunkvezimis, jei lekti lygiu keliu - ferrari. Televizorius tures standartine geba - 576 eilutes veikiancias "interlaced" rezimu. Monitorius turi galimybe keisti rezoliucija. Televizorius skirtas priimineti televizijos signala ir rodyti ji ekrane. Be to kaip papildomas variantas - galimybe pajungti isorinius BUITINIUS saltinius - visokius grotuvis veikiancius panasiame rezime. Kompiuterio monitorius skirtas pajungti monitoriu. Naudoti ji kaip televizoriu galima tik is bedos. Absoliuti dauguma monitoriu vazida formuoja didesniu dazniu nei televizorius ir piesdami kiekviena eilute tame paciame kadre. Siekiant pagertinti kokybe - labiau diskredituoti atvazduojama taska SONY kompanija sukure TRINITRON monitoriu. Jame be kitu technologiju galima isskirti du pagrindinius momentus: 1) ekrano pavirsiaus padengimas nelygia, gruobleta sviesa atspindincia medziaga. Taip ekranas apsviestas tiesiogiais saules spinduliais labiau juos isskaido i visas puses ir sumazina atspindzius. 2) specialaus tinklelio idejima tam, kad atvazduojamas taskas butu "labiau taskas", o ne deme. Si tecnnologija veliau buvo perkelta ir i monitorius. Taciau atsirado vienas "BET", tas tinklelis atitikdavo kazkuria rezoliucija - 800x600 arba 1024x786. Esant kitai rezoliucijai jis tik trukdydavo. Kiek arsimenu, LG pirko patenta is SONY ir taip Trinitron tapo Flatron (su dar kai kuriais priedais). Kas geriau - Saule ar Menulis?

Ne as turiu omenyje, jungiant raudona ir geltona i kabeli i zemu dazniu kolonele, o geltona i TV - garsas bus tik zemu dazniu koloneleje. Standartine zemu dazniu kolonele turi savyje imontuota mini stiprintuva. Is paduodamo signalo imami zemi dazniai (maziau nei 80-120 Hz). Signalas sustiprinamas ir perduodamas tik zemo daznio garsiakalbiui.Norint kad veiktu ir salia esancios koloneles, turi buti paduodamas signalas ir i jas (tiesiogiai, arba is zemo daznio koloneles isejimo).

Esant tokiam pajungimui, veiks tik subwooferis.

susitarkime ka reiskia tas zodis "normalus". Vienam yra "normalus" maximos dviratis. Kitas perka priekini amortizatoriu uz 2000 EU. As praeita savaite pasikeiciau viena padanga maxxis 26x2,0 - sumokejau (su kamera ~120 LT). O siaip tam, kad nesigincyti rekomenduociau parasyti visus dviracio parametrus ir kur galima pirkti. Tada bus galima aiskintis kas kam normalu.

Jei nauja pirksi, tai realiai gausis tik maketas. Tokiu pilna maximoje ir panasiai. Maketais vadinami dviraciai, kurie is isvaizdos panasus i rimtus, taciau kainuoja pigiai - 150-500 LT. Si juo vaziuosi, taciau jis bus:1) sunkus 2) nepatvarus 3) blogai veiks (vis blogiau persijungines pavaros, greit sudils granndine ir pan) 4) amortizatoriai tik atrodys amortizatoriais 5) salyginai nepatvarus ratlankiai - neatsparus smugiams ir t.t. Realiai naujo dviracio kaina prasideda nuo ~1200-1500 LT. Ir tai gausi be uzpakalinio amortizatoriaus. Bet juo jau daugiau maziau galesi vazinetis karta per metus pakeisdamas grandine, pareguliuodamas pavaras. Aisku gali imti su vidinemis (imontuotomis i uzpakalinio rato asi pavaromis), bet tokiu dviraciu kaina pasideda mazdau nuo 1700 Lt. (turiu omenyje su shimano 7-8 pavaru varianta) Zvelgiant toliau: kylant kainai, mazeja dviracio svoris, ir dideja detaliu tikslumas. Jei dviratis kainuoja ~1500 LT, tai jo svorio sumazinimas 2-3 kilogramais, pakelia jo kaina iki 3000-5000 LT. Aisku svorio mazinimas irgi idomus sprendimas. Pvz mano dviracio spyna sveria ~1,5 kg, o as ja nuolatos veziojuosi ant dviracio... Kas tau geriau - spresk pats. Jei nori vienkartinio dviracio - imk maximini ir nesuk galvos. Sulus - ismesi. Jei nori rimtesnio - taupyk pinigus. Arba imk deveta. Taciau cia atsiranda antras minusas - devetas gali buti vogtas. Be to net ir perkant deveta reikia orientuotis jo sudetinese dalyse. Vardas irgi mazai ka reiskia. Net ir garsios firmos gamina ir prastus pigius komponentus ir brangius kokybiskus variantus. Pvz. shimano uzpakalinis pavaru perjungejas gali kainuoti ~10-20 LT, o topinis variantas ~400 LT (atkreipk demesi, kad jo kaina yra beveik tavo viso dviracio kaina). Spresk pats.

Neturi jokios reiksmes ar analogine, ar skaitmenine TV. Signalas abejais atvejais perduodamas taip pat. Palydovines tv atveju namo kampas turi ta pacia reiksme ir analogines ir skaitmenines tv atveju.Lietuvoje DVB-T perduodama tik decimetriniame bangu ruoze. Tiesioginis matomumas labai svarbus. Siame bangu ruoze signalas labai mazai linksta aplink kliutis. Todel televizijos transliatoriu antenos statomos aukstai - visokiuose statiniuose - vadinamuose televizijos bokstais. Priemimo taskuose antenos keliamos taip pat kuo auksciau - ant stogu, stulpu ir panasiai. Tokiu atveju uztikrinamas rysys tarp antenu. Jei viduryje misko su gera antena pagausi analogine TV, tai lygiai taip pat pagausi ir skaitmenine tame paciame diapazone. Nera skirtumo. BET: 1) Esant analoginei TV, silpnejant signalo stiprumui, blogeja vaizdo kokybe, o skaitmenineje TV, vaizdo kokybe, silpnejant signalui nekinta tol, kol signale galima atskirti "vieneta" nuo "nulio". 2) Esant analoginei TV, tenka kovoti su signalo atspindziais, kai i televizoriaus antena patenka keli tokie patys signalai, tik su nedideliu atsilikimu. Vienas signalas patenka tiesiai is siustuvo, o antras atsispindejes, nuo didelio objekto - namo, praskrendancio lektuvo ir pan. Tada televizoriaus ekrane matomas susidvigubines vaizdas. Jei antena kambarine - tenka stumdyti antena virs televizoriaus, kad surasti ta vieta, kurioje vaizdas ne dvigubas. 3) Esant analoginei TV, tenka kovoti su kitomis televizijos kompanijomis, kai susidarant ypatingai gerom perdavimo salygoms, pagaunamas signalas is labai tolimo saltinio - is uz keliu simtu kilometru. Tada televizoriaus ekrane, vienu matu matomi du vaizdai (du kanalai vienas ant kito) - vienas geras, o kitas, tarsi uzdeti seseliai. Taip atsitinka todel, kad: a) televizijos kanalu eteryje yra mazai: metriniu nuo 1-o iki 12-to, decimetriniu nuo 21-o iki 69- to (arba 59-to). Reiskia sumoje. O tai yra tikrai nedaug. b ) del tam tukru ypatumu, nepavyksta kokybiskai perduoti dvieju televiziniu kanalu vienas salia kito toje pacioje vietoveje. Tarp ju turi buti "tuscias" kanalas. Todel ir tarybiniais laikais is Vilniaus lietuviska TV buvo perduodama 4-u kanalu, o rusiska 2-u (jei tiksliai atsimenu). c) tas pats televizijos kanalas is skirtingu siustuvu (miestu) turi buti perduodamas skirtingais kanalais. Jei to nedarysime, t.y. ir Vilniuje ir Kaune LTV transliuosime tuo paciu 2-u kanalu - tarp Vilniaus ir Kauno esantys imtuvai rodys "dviguba" vaizda. Vadinasi, kai diegiame nauja kanala, mes turime paisyti kas transliuojama aplink - Vilnius, turi ziureti kas transliuojama Utenoje, Alytuje ir pan. d) tuos pacius standartus tenka derinti pasieniuose su kitomis valstybemis, kad kanalai "nesipjautu" tarpusavyje. e) kanalu dar labiau mazes, kadangi Lietuvai tapus Nepriklausomai, mes sutikome atsisakyti rusisko standarto - metriniu TV kanalu - jie pagal vakarietiskus standartus turi buti perduoti radijo stotims. Skaitmenines TV atzvilgiu issisprendzia daug problemu. Paprastai kalbant - mes organizuojame ne TV perdavima, o duomenu perdavima i visas puses. Tai tarsi vienpusis interneto rysys. Musu tikslas uztikrinti, kad imtuvas sugebetu atskirti butent tokia "vienetuku" ir "nuliuku" seka, kokia perduoda siustuvas. Esant dabartinem technologijoms, i viena buvusi televizijos kanala suspaudus MPEG-4 budu sukisama iki keliolikos televizijos kanalu. Todel issprendziamas kanalu trukumas, kokybe yra gana stabili, nesunku ivesti kodavima (analogine taip pat galima koduoti, ir yra koduojama, bet problematiskiau), lengva kaitalioti TV kanalus tame paciame sraute ir panasiai. Kuo auksciau iskeli antena, tuo maziau kliuciu buna tarp imtuvo ir siustuvo. Bet jei rodo gerai ir su kambarine TV, neverta statytis nuosavo televizijos boksto priemimui.

Dar karta pasikartosiu. 1) Ir analogine, ir skaitmenine televizija perduodama tais paciais dazniais. Cia ju dazniai ir aprepties zonoshttp://www.rrt.lt/index.php?601208331. Tik, reikia suprasti, kad analogines televizijos atveju vienas televizijos kanalas yra viena televizijos programa, tuo tarpu skaitmenines televizijos atveju, vienu kanalu perduodama kanalu paketas. Suprastejus vieno kanalo priemimui, skaitmenines televizijos atveju, sutrinka viso paketo priemimas. 2) Analogine televizija perduodama ir decimetriniais ir metriniais kanalas. Metriniu kanalu sklaida didesne, todel galima situacija, kad toje pacioje vietoveje metriniame diapazone esantis kanalas bus matomas be trukdziu, o decimetriniam bangu ruoze nesimatys visai. 3) Kiekvienas TV kanalas turi savo stiprintuva - nereikia isivaizduoti, kad TV3 ir TV6 perduodami i ta pati aparata televizjos bokste ar retransliatoriuje, eina tuo paciu laidu ir jungiasi prie tos pacios antenos. Todel stiprintuvai buna skirtingos galios. Jei imtuvas yra toliau nuo signalo saltinio - gali buti, kad galingesniu stiprintuvu transliuojama programa matysime gerai, o silpnesniu - matysime blogai arba visai nematysime. 4) Ziurime i antena, su kuria priiminejame televizjos signala. Ji gali buti kryptine arba ne. Kryptine nukreipiama i ta puse is kurios transliuojamas signalas. Ant antenos elementu susizadines signalas vis stipreja, pasiekia antenos gala, atsimusa nuo reflektoriaus ir labiausiai sustiprintas perduodamas i kabeli. Nekryptines - priima signala is visur, bet stiprinimas yra mazas ir naudojamos tik prie stipraus saltinio - pvz dideliuose miestuose. Tokios antenos pavyzdyd - prie televizoriaus komplektuojama kambarine antena. Bet si antena turi viena privaluma - ji priimineja is visu pusiu. 5) Ziurime i televizjos signalo poliarizacija - kaip eina banga - vertikaliai ar horizontaliai. Taip ir skiriama vertikali ir horizontali poliarizacija (palydovineje TV dar be to naudojamos kairine ir desinine apskritimines poliarizacijos). Sio punkto esme - jei antena bus suderinta vertikaliai poliarizacijai, tai ji visiskai nepriimines horizontalios. Todel vieni kanalai bus matomi, kiti - ne. 6) Decimetrinis bangu ruozas yra platus. Is esmes pigiai padaryti geros antenos, kuri gerai stiprintu visa si diapazona negalima. Realiai - naudojamos vadinamos lenkiskos "akecios", kurios stiprina platu ruoza, bet prastai. Signalo pastiprinimu ii pacia antena idedamas dar stiprintuvas, beti su juo idealaus rezultato nepadarysi - stiprinami ir signalas ir triuksmai 7) Signalo stiprumo matavimas procentais yra imanomas. Nors siaip signalas matuojamas decibelais. Pvz. kabelines antenos galiniame taske turetu buti 60-80 dB. Galima matuoti ir procentais, bet tada reikia nurodyti kokiu irenginiu (imtuvu) matuojama. Sis imtuvas turi buti daugeliui zinomas ir, pageidaujama, gana tikslus. Pvz. palydovineje televizjoje signala galima matuoti Humax imtuvu (gana tikslus, jautrus anksciau labai paplites), Openbox (pigus, del to dabar daugiau paplites). Negalima derinti pagal Viasat parduodama Tomson - rodo 100 proc, kai signalo nera. Netinka senieji Dreambox - ju skale neaiski. Konkreciu temos autoriaus atveju siulyciau pradzioje paderinti antena, paziureti ar niekas neuzstoja (medziai, namo kampas, kaimyno stogas) - galbut kilstelejus per metra auksciau viskas susitvarkys. Jei ne - ieskoti kokybiskesnes antenos. Siaip Birzuose yra daug geru specialistu. Bet kazkokia skale yra? - tipo daugiau ar maziau uzpildyta juosta?

a) lenkiska - tai zargonu vadinamos "akecios" su imontuotu stiprintuvu? Variantas ne pats geriausias.c) keliuose postuose anksciau paaiskta - arba su televizoriaus skale (jei imtuvas imontuotas i TV, arba priedelio skale) patikslink prasau g ir f punktus: jei visi decimetriniai kanalai dingo, tai kaip tu ziuri analoginius? Kazka maisai. Tau pasilpo signalas ir dingo is kazkurio vieno decimetrinio kanalo visas kanalu paketas. Skaitmenineje TV naudojamas TAS PATS decimetrinis kanalas, kaip ir analoginiam, bet i ji sutelpa visas paketas - nuo keliu iki keliolikos kanalu. Todel, kai atsiranda problemos, atsiranda su visu siuo paketu. Siaip problemos sprendimas gana aiskus - keisti antena, arba bent pareguliuoti Jei jau analoginius rodo prastokai, vadinasi signalo kokybe prasta. Esant geresniama praeinamumui tu ant ribos dar matai skaitmeninius, signalio silpstant - vaizdas turi "byreti" ekrane, arba visai dingti.

Siaip postus as skaitau idemiai. Ir pries rasydamas pasitikrinu. Galiu trumpai pareziumuoti: 1) nesvarbu ar analogine ar skaitmenine tv - signalas perduodamas taip pat. 2) Signalo dingimo priezasciu daug, BET uzduodant klausima pries tai reikia parasyti: a) kokia antena b ) kabelis, tipas, jungtys c) signalo stiprumas pries suderinant d) vietove, kurioje vyksta priemimas e) is kurio miesto gaudome skaitmenine TV f) kokiu decimetriniu kanalu gaudome skaitmenine TV g) ar visai devcimetriniais kanalais dingo signalas f) ar rodo analoginiai kanalai Gavus atsakymus bus galima aiskiau atsakyti, o ne burti is kavos tirsciu, antena per silpna, lietus palijo etc. Lietus mazai turi reiksmes. Pas ka lyjant lietui nustojo rodyti analogine TV? Mano ankstesnio parasymo esme ir yra ta: ir analogine, ir skaitmenine tv is esmes perduodama taip pat.

Jei nori idealaus rezultato - perki rasalini spausdintuva, kuris turi galimybe spausdinti ant CD disku. Kokybe nesisikirs nuo fabrikinio.LabelFlash ir LightScribe technologiju privalumas - galima spausdinti su tuo paciu irenginiu, kur irasai diska. Bet irasai ir paveikslai yra monochrominiai ir blysku

Nesupratau ironijos. Sugalvojau ne pats. Palydovine televizija sau reguliuojuosi apie penkiolika metu: nuo paprastu iki ivairiu multifidu. DVB-T ziuriu ir vertinu daugiau nei penkeri metai. Signalo stiprumo ir kokybes bandymus esant antzeminei TV ilgai derinau, kad matyti tuo metu LTV HDTV formatu transliuota paskutine olimpiada. Ir ziurejau ja is Vilniaus, budamas 70 km atstumu nuo transliacijos saltinio - t. y. zenkliai toliau nei deklaruojamos priemimo ribos. Kalbant apie trumpabangininku megeju sriti - esu tempes ir paprastu longwire - tam, kad atsispindejus nuo jonosferos, butu galima susiekti su panasiais is JAV ir dipolius. Toliau dometis, neuzteko proto - dabartine mano specialybe neturi nieko bendro nei su SAT, nei su TV, nei su radiju.Sia tema isties daug domiuosi. Ir skaitau, ir bandau praktiskai. O jei tau per sudetinga, bandyk paklausti kurioje vietoje nesupratai. Per paprasta - galime panagrineti signalo kokybes priklausomybe nuo diapazono, FEC reiksmes, moduliacijos tipo, kompresijos algoritmo ir pan. Ir jei jau pradeti kabinetis - antenos neskirstomos i stipresnes ar silpnesnes. Pacios antenos daugiau ar maziau stiprina priimama signala. Pagrindine problema - siuo metu paplitusios ir labiausiai siulomos antenos su integruotais stiprintuvais. Esant silpnam signalui, geriau konstruoti antena konkreciam diapazonui, o ne stiprinti ji kazkokio stiprintuvo pagalba. O pirmame poste aprasyta problema yra neaiski. Kur antena. Koks kabelis. Kokios jungtys? Gal F-jungtis sudreko ir dialektrikas per blogai izoliuoja centrine serdi nuo sarvo.