masa

gerbiamas senoli,pirma, aprasant sistema ir problema rekomenduociau pradeti nuo to: PS2 cipintas ar ne, originalus diskas ar ne, kada pagamintas PS2, jo serijos numeris (pradzia), softo numeris toks ir toks. Bandant spresti problema, buvo "stringantis" diskas isbandytas su kitu PS2 irenginiu, kuriame, jis veikie/neveike. Pagal tai galima issiaiskinti kas jame sudeta. O tai, kad aiskia parodo, kad Jums gerbiamas senoli reiktu pradeti studijuoti nuo Boro postulatu ir pusiau pralaidziu veidrodziu, kas ir leido sukurti LAZER (trumpinys) spinduli: http://en.wikipedia.org/wiki/Laser O del lazerio silpimo - absoliuti nesamone. Dazniau ne lazeris silpsta, o nuskaitymo irenginis neatskiria loginio vieneto nuo loginio nulio. Arba disko skaidrumas/atspindintis pavirsius blogeja. Pabandyk ismatuoti seno lazerio ir naujo lazerio spindulio stipruma. Kiek liuksu skirsis? Tai, kad irenginys neskaito disku, ne vien lazeris gali buti nusilpes. Dazniausia problema: siekiant nupiginti technologija, naudojamos vis pigesnes technologijos, kurios greiciau sensta, maziau atspario terminiam ar mechaniniam poveikiui. Zodziu, nera tokios technologijos, kurios negaletu sugadinti kinieciai ir lenkai. Tas pats galioja DVD, CD, SCART, SPDIF, LCD ir t.t. Pradzioj sukuriamas standartas, jis isgiriamas, po to padaromas pigesnis, bet ne toks kokybiskas. Po to i nekokybiska irengini kisame nekokybiska diska, nekokybiskas softas, bando apdoroti informacija. Nekokybisku kabeliu perduodama i TV. Televizorius ant nekokybisko ekrano, neteisingai parodo vaizda (visa tai slepiama). O galutinis vartotojas daro gigantines isvadas. Tiek to, galime likti prie savo nuomoniu. Kaip pavyzdi galiu pateikti savo turimos prastos aparaturos pavyzdi: Pas mane yra DVD grotuvas NAD T531. Ne is praciausiu Hi-Fi irenginys. http://www.homecinemachoice.com/reviews/hc...NAD/NADT531.php pirkimo momentu jo kaina buvo apie 1750 Lt. Praejus mazdaug metams pradejo neskaityti kai kuriu DVD disku. CD skaite neblogai (ir tebeskaito). Tuo tarpu DVD skaite vis blogiau ir blogiau. Mazdaug 75 proc. disku buvo originalai (1,2,3,5 regionai). Bandziau taisyti. Kas paaiskejo: nors firma ir garsi, BET butent lazeri NAD "tyliai" nusipirko ir idejo pagaminta LG. Bandant pakeisti i nauja toki pati LG lazeri specializuotam centre nieko gero nedave. Reziume - is prasto daikto gero nepadarysi. "Paseno" ir "nusilpo" ir naudotas mano irenginyje ir nenaudotas "servisinis" lazeris. Pastaruoju metu bandziau pasiskaityti apie koki nors naujasni NAD DVD grotuva. Pasirinkau du galimus variantus T515 ir T585. Is pirmo zvilgsnio atrode neblogai - idiegtas Faroudja http://www.meridian-audio.com/faroudja/technology.html upscalingas, HDMI. Taciau net su naujaisiais irenginiais radau skundu del DVD neskaitymo... Tas mane ir sustabde. Po to, kai paciupinejau 515-a - iskart nusivyliau, o moketi ~2500Lt, uz 585 su itartinai prastu lazeriu keliems metams iki HDTV - fig.

Na ir diskusija. Susidaro ispudis, kad dauguma ekspertu nesupranta lazerio veikimo principo. Nesupranta, kokiu budu rasoma informacija i CD/DVD. Ir nesupranta kaip veikia nuskaitymas. Prie ko cia kineskopinis televizorius su isblukusiu ekranu ir lazeris? Lazeris yra matomos sviesos spindulys, kurio visi spinduliai yra absoliuciai lygiagretus, kiekvienas kvantas yra idealiai vienodas, vienodo bangos ilgio ir t.t. Spindulys atsimusa i diska, kuriame yra isdegintos duobutes. Po to atsispindi ir patenka i nuskaitymo irengini. Nesvarbu ar lazeris svies i diska ar i menuli - "devesis" jis vienodai. Kuo prastesnis diskas (maziau skaidrus, blogai isdegintas) - tuo prasciau atsispindi i nuskaitymo irengini. Jei diskas subraizytas, tai sviesos spindulys pereinantis i is vienos aplinkos i kita (is oro i skaidria plasmase) - luzta ir nepataiko i takeli arba, atsispindejes nuo disko, i nuskaitymo irengini. Todel diskas "nenuskaitomas". Standartiskai irenginyje yra idiegtas algoritmas skaityti "bloga" vieta kelis kartus nuolatos letinant skaitymo greiti. Jei dulkemis apsines nuskaitymo vieta, arba spinduliavimo vieta - irenginys disko neskaitys. Tuo remiasi ivairus valymo diskai, kurie mechaniskai nuvalo "akutes". Beje bendram isprusimui. Jau keletas metu yra sukurti disku skaitymo irenginiai skirti nuskaityti subraizytus diskus. Daiktas pakankamai brangus. Principas: vietoj vieno yra du lazerio spinduliai, ta pati takeli "skaitantys" skirtingu kampu. Tokiu budu net esant subraizytam diskui, kai vienam lazeriui subraizymas uzdengia takeli, tai kitas ji "mato", nes "ziuri" kitu kampu. Kineskopiniam televizoriuje lazerio nera. Yra isspinduliuojamas ELEKTRONU srautas, kuris kreipianciosios sistemos deka piesia vaizda ekrane - o ekranas svyti (liuminoforas). Cia tiktu kitas pavyzdys, ar lempute nesvariam kambaryje sviecia trumpiau, nei svariam? o vat pabandyk - idek visikai purvina, bilekuo aptaskyta diska i nauja irengini. Nu toki prasta, kad irenginys jo visiskai neskaitytu. Ir per savaite "nusilpink" lazeri. Keliais liuksais jis pasilps? Jei atrodo, kad diskas per geras- gali padaryti ji matiniu svitriniu popierium. Tik zemiu nepilk, nes tada apdulkes optika, kuria nuvalius vel viskas veiks. Parasyk rezultatus.

labai teisingas postas.Idomu butu suzinoti tu, kurie mano, kad diskas "gadina lazeri" paaiskinima kaip tai vyksta. Kas sugenda?

sekmes spredziant problema. Para as darbe.

kuo toliau, tuo labiau nesuprantu... Kas gi taip sustiprino signala? Siaip signala pasilpnint problemu nera.Gal galima antenos foto ir kaip matuotas signalo stiprumas. Be to, jei teisingai supratau tai WLAN. Luzinejimo metu koks ping iki routerio, gateway? Jei WLAN, vienas kanalas, daug vartotoju, kurie vienu metu naudoja ta pati kanala, o bendras isejimas i interneta nedidelis, tai automatiskai internetas luzines. Be to svarbu zinoti, kad 2,4 GHz radijo bangu ruozas yra nelicenzijuotas. T.y. jame galima naudoti ka nori. Jame veikia radijo bangom valdomi modeliai, AVsenderiai ir t.t. VIsa tai kerta per kokybe. Be to neaisku kas per stotele, kuri valdo visa sita srauta (su kuria nepavyksta susisiekti). Ten viskas tvarkinga? Cia mano wirelles plokste. Mano namu internetas yra radijo internetas (erdves). Kryptine antena ant stogo.

aiskiau darosi, kai kiti padeda aiskinti. Bet man vis vien neaisku kurioje vietoje problema. Ar as teisngai supratau, kad cia kalba apie WLAN veikianti 802.11g protokolu? "2.4Ghz tinklas" reiskia tik tai ta, kad sis ruozas yra nelicencijuotas. Jame veikia ir 11 mbps (802.11b) ir 54 mbs (802.11g).Ar as teisingai suprantu, kad kazkas vienas (tipo tiekejas) yra sukonfiguraves vietini bevieli tinkla, problema yra ta, kad per mazas signalo stiprumas? Ar per mazas duomenu perdavimo greitis? Ar kitokia problema?

didesnes dalies pranesimo nesupratau, bet tas "tingiu aiskint" nustebino. Cia tipo: tingiu aiskint kas pas mane, patys aiskinkites ir man patarkit? VISADA klausejas yra suinteresuotas, kad paaiskinti problema, o ne atsakinetojai turi knistis ir aiskintis kas, kur ir kaip ten yra. Kryptines antenas turi buti abiejose pusese. Duomenys i abi puses vaiksto. Normaliai sukonfiguruoti reikia ziniu ir aparaturos, nes tenka signalo stipruma matuoti. O cia net neaisku kokia problema ir kur silpniausia gradis.

sienos storis lemia mazai. Daugiau lemia kiek toje sienoje metalo ir kiek tankiai jis sudetas. Zebra optimalaus plano as nezinau. Bet jis jokios esmes neturi. Esme yra konfiguruoti tinkla. Kad ir koks letas bevielis jis bus, jis vis vien virsys interneto greiti. Vadinasi, leciausia grandis bus pati Zebra. Keturi metrai bevieliam rysiui yra mazas atstumas.

reikia access pointo. Is esmes jis atlieka bevieles stoteles f-ja, kuri sujungia du lokalius tinklus 1) XBOX-access point ir 2)routeris su daug isejimu tarpusavyje bevieliu budu.XBOX<->LAN<->access point<->WLAN<->router<->internet

Nulauzti galima bet koki bevieli ar "vielini" tinkla. Nesvarbu kokio ilgio WEP raktu uzkoduota. Taciau ziniu reiks, ir pakankamai dideliu. Vat cia galite pasiskaityti apie "lauzimo" algoritmus: http://www.securityfocus.com/infocus/1814 http://www.securityfocus.com/infocus/1824 nereikia tukstanciu ar milijonu paketu, uztenka vieno. Nenulauziamu sistemu nera, taciau lauzti kaimyna.... O ta kaimyna pazisti? Nebaisu bus nakti laiptineje susitikti? Arba savo tinkla po kurio laiko taisyti, jei jis ne l***** bus? Protingam routeryje galima logus irasineti ir paziureti kas kur kaip jungiasi. O po to su ta pacia lazda atgal duoti. Ir atsiras tema forume: HELP, padekit, nezinau kas darosi.... Siaip, kai "lauzimas" yra fiksuojamas ir "lauzejas" yra aiskus - labai lengva pritaikyti LR BK. Kas apsaugo savo tinklus irgi ne lochai. Informacijos apie tai lietuviu kalba pilna: http://www.critical.lt/?articles/show/43/printable cia is satmanijos forumo: http://www.satmania.lt/showpost.php?p=22339&postcount=23 SSID broadcasting'o nuemimas nera kokia nors rimta saugumo priemone, nes SSID gana lengvai pagaunamas is oro bet kuriuo atveju. Evoliucine ir saugumo prasme algoritmai issideste mazdaug taip: pirmoji karta - WEP - statinis WEP, dinaminis WEP (reikalingas RADIUS serveris naudojamas kartu su vartotoju duombaze ar CA sertifikatais bei IEEE 802.1x autentifikacija). Jei dinamiskai keisti raktus gana daznai (pvz kas minute) saugumas gerokai padideja. antroji karta - WPA (TKIP sifravimas) - WPA-PSK, dinaminis WPA (RADIUS ir t.t. analogiskai dinaminiam WEP'ui). trecioji karta - WPA2 - atitinka palyginus neseniai isleista IEEE 802.11i WLAN tinklu saugumo standarta. Siuo atveju sifravimui naudojamas AES protokolas. statinio rakto ivedimo atveju (statinis WEP, WPA-PSK ir pan.) saugumo lygis zemesnis uz dinaminius metodus, kur raktai gali keistis automatiskai nurodytais laiko intervalais ir kas kazkiek laiko vyksta pilnas persiautentifikavimas. Dinamine vartotoju autentifikacija naudojant IEEE 802.1x, priklausomai nuo poreikiu ir irangos galimybiu gali buti vykdoma ivairiais budais. Paprasciausias naudojant winxp butu PEAP - siuo atveju vartotojo "tapatybe" patikrinama slaptazodzio, o RADIUS serverio "tapatybe" - CA sertifikato pagalba. Vienas is saugiausiu budu butu EAP-TLS - siuo atveju abieju pusiu "tapatybe" butu nustatoma sertifikatu pagalba, taciau siuo atveju sudetingeja (ir brangsta) CA serveriu ir visos PKI infrastrukturos administravimas. http://www.wi-fi.org/ - organizacija kuri uzsiima ivairiu gamintoju irangos testavimu (suderinamumo ir panasiais klausimais). Sveika wi-fi iranga butu rinktis is cia sertifikuotos irangos saraso. Siaip WLAN ir jo saugumas gana plati tema, todel gana sunku viska sukrauti i viena zinute. Reziumuojant reiktu pabrezti, kad labiausiai reiktu vengti WEP'o, nors nevisada pavyksta to padaryti, kadangi tiek vartotoju korteles, tiek prieigos taskas gali buti skirtingu kartu ir palaikyti skirtingus standartus. Jei WLAN tinklas renkamas is ivairiu gamintoju ir senumo komponentu, daznai vieninteliu visiems suprantamu protokolu buna WEP'as :-(. Kondsruojant namu WLAN tinkla is nauju komponentu, kaip cia jau buvo meineta, minimaliai reiktu naudoti WPA-PSK. Kai kurie access-point'ai skirti mazoms imonems ar pan. turi integruota RADIUS serveri, kas leistu naudoti dinamini autentifikavima be papildomos irangos. Pririsimas prie MAC adreso yra papildoma, taciau neypatingai saugi priemone. Senais laikais, kad pakeisti tinklo plokstes MAC adresa reikdavo pasileisti specialia gamintojo diskete. Siai dienai ethernet MAC adresa galima pakeisti per keliolika sekundziu net neperkraunant kompiuterio. Zodziu, siulyciau smarkiai pagalvoti, pries pradedant. Man cia primena: pas mano kaimyna uz duru daug brangiu daiktu yra, kaip atidaryti jo duris. Net paprasti vagys savo laiptines nevagia... P.S. o be to - ka daryti, kai rysys staiga dingsta, o jo labai reikia? Nu perkrove, ar atjunge "lauziamasis" rysio stotele?

Viskas paprasta. I XBOX'a ziurime kaip i kompiuteri ir kuriame lokalu tinkla. Prie XBOX'o ethernet jungties jungiam access point'a Kitoje puseje stovi routeris su bevielio tinklo galimybe. Pageidautina naudoti dirbancius bevieliu 802.11g protokolu. Jei atstumas nedidelis. Prarastu paketu nebus daug. Jei norima uztikrinti maksimalia kokybe - galima naudoti kryptines antenas, nors to neturetu reikt. As namuose su laptopu vaikstau ir i kiema iseinu. Namie 54 MBit/sek, lauke - bent 10 Mb/sek.Po to siame bevieliame rysyje uztikriname minimalu sauguma (paslepiame SSID, padarome galima tik viena MAC adreso prisijungimo galimybe, iveikliname WPA protokola, arba bent jau 128 bitu WEP. Viskas. Sekmes

kiek disku atgaivinai?

Jei tai yra normali vakaru salis, tai yra tokia savoka, kaip "vitrininis daiktas". Pvz.: monitorius stovi ir 2 men rodo reklama. Po dvieju men jis isimamas is vitrinos ir OFICIALIAI kaip naujas, bet demonstruotas daiktas yra parduodamas uz puse ar trecdali kainos. Tas pats buna ir su parodose demonstruotas irenginiais. Taip galima gauti pigiai pakankamai galinga daukta - pvz - du-tris men vitrinoj stovejusi nuliova kruciausia laptopa. Jei kas nors su tuo demonstraciniu daiktu buna "ne taip" - ibreztas korpusas - kaina dar labiau krinta. Paprastai tokio irenginio demonstravimas kad ir Akropolio vitrinoj yra zymiai pigiau, nei vienkartine reklama per treciarusi TV kanala. O efektyvumas - zenkliai didesnisNa o po to kelias buna toks - netiketai e-bay ar kokioj triperinej interneto parduotuvej parduodamas kaip "NAUJAS DAIKTAS".

yra toks geras dalykas, kaip stebejimo kameros su daugiakanaliu vaizdo irasymu. Po to dar iraso sulaikymo momenta. Po to israso premija ir per televizoriu parodo kokioje nors laidoje.

2 Shamp, jei as tesingai iziuriu nuotraukoje, tai Video (CVBS) jungiasi BNC jungtim. Yra perejimu ir i RCA ir i SCART. BNC privalumas lyginant su RCA, kad jis fiksuojasi uzsuktas. http://en.wikipedia.org/wiki/BNC_connector http://www.planetomni.com/CABLE_SCART_scart7.shtml

pirma, aprasant problema reikia parasyti kas per tas "monitorius tikrai puikus". Gal jis pavadinima turi, gal net modeli budu galima suzinoti. Antra, jei tai kompiuterio monitorius, tai jis ir turi prasciau rodyt, nei ant TV (ps2). Tie "trys kistukai raudona,balta, geltona " yra pats prasciausias pajungimo budas. Vaizdas perduodamas per geltona (CVBS).Tai vat, tolimesni patarimai galimi tik po detalesnio problemos aprasymo. Sekmes

Ne panaceja, nes: -vienas is skaitmeninio signalo privalumu (triuksmu nebuvimas) buna tik tada, kai nera analogines dalies grandineje. O siuo atveju - imam analogini komponenta ir konvertuojam i HDMI. Be to hauname antra minusa - skaitmeninis signalas pradzioje paciame XBOXe konvertuojamas i analogini, o analoginis vel i skaitmenini. Cia del kokybes. Toliau atsiranda problema del aukstos raiskos (HDTV) filmo perziuros is HD DVD grotuvo. Privalo buti idiegtas HDCP protokolo palaikymas, apsaugant nuo HDTV filmu piratavimo - ju perdavimo kokybe dirbtinai sumazinant iki SDTV rezuliucijos. Teoriskai XBOX per HDMI turi bendrauti su TV. O siuo atveju nepavyks, HDMI yra ne XBOXo ir kontakta su HD DVD disku kazin ar tures

Gerai, pasnekekime apie LCD ziurejima is sono. Apskritai paziurekime apie BET KOKIO televizoriaus ziurejima is sono. Dazniausiai nesimato. Arba matosi tik krastas ekrano. Del tu daug valandu - net 30 000. Ijunk TV3 trim menesiams ir neperjunginek. Viso turesime 3men x 30d x 24 val. T.y. 2160 val. As labai noresiu pamatyti ta kamputi, kur tas TV3 zenkliukas matosi. Kiekviena technologija turi savo pliusu ir minusu (CRT, LCD, plazma, projekciniaiTV, OLED, lazer). Absoliuciai pirmaujancio daikto visais parametrais nera. Plazmoj pagerejo veikimo resursas, LCD pagerejo horizontalus apzvalgos kampas ir t.t. O tai kad emmisive technologija... Noreciau pasigincyti grynai is teorines puses. Kaip ten su pradiniu impulsu ir tolimesniais impulsais veikiant plazmai? Ir response rate - yra grynai marketingo dalykas.

ne sroves, o itampos konverterio. Galima ir paciam pasidaryti: imi ir susuki transformatoriu.

nesupratau, kas yra RGB component ir kuo jis skiriasi nuo RGB? Gal nuoroda yra? Jei jungi RGB prie tv, tai nieko kito ten nepajungsi kaip R, G+Synchro, B ir zeme. Kas tas "component"? Siaip komponentu daugiau vadinamas YPbPr.

Taigi pats atsakai i savo klausima. Kaip fiziskai viename fiziniam taske atvaizduoti du? Tik istrinant viena is ju ir jo nerodant.

nieko neisieina, paziurek savo nuorodoje apie philipsa:•HD LCD WXGA display, with a 1366 x 768p resolution "p" nereiskia geriausia kokybe.

temos autoriui: reikia ziureti kokia failu sistema kompe Ieinam i My Computer, ant C disko spaudziam desini peles klavisa, issirenkam properties ir ziurim. Jei yra FAT32 - rekomenduociau konvertuoti i NTFS. Standartiniuose winXp yra toks irankis. Del FAT32 sistemos disko adresavimo sistemos yra ribotas (iki 4GB) maksimalus failo dydis. Naudojant NTFS sistema, failo dydi riboja disko dydis. Todel, kai norima dirbti su dideliais failais (pvz. filmuota medziaga) rekomenduojama diske naudoti NTFS sistema

taigi aiskiai parasyta: pervesti failu sistema i NTFS (New Technology File System), kuri yra naudojama WinNt, WinXP, WinVista seimoje. FAT32 sistemoje maksimalus leidziamas failo dydis yra 4GB.Uzduodant tokio tipo klausima reiktu aprasyti savo kompa, OS.

del hdtvlietuva - skaitykit atsargiai - as vat paskaiciau ir buvau isbanintas ,"nes visi ten mano parasyti pranesimai izeidinejo kitus forumo dalyvius". Ten tas todel ~100 pranesimu as istryniau. Gana keistas tas forumas. Pries metus (rodos) buvo teigta, kad vat tuoj Lietuvoj HDTV savo mobiliakuose matysim. Ir parase ne bet kas, o pats forumo administratorius. Vat vis ziuriu kas dien i savo mobiliaka ir laukiu kada gi prades rodyt. Kitas dalykas: labai negrazus HDTV SAT tiunerio Humax HDCI-2000T prastumimas - mol mkit, pats geriausias - kai tik atsiras HDTV Lietuvoj - galesit ziuret. O realiai tai - FTA (nekoduotu kanalu) tiuneris, kuri priderinti prie koduotu kanalu ziurejimo, galima tik su CI moduliais. Bet NTV+ ziuret neimanoma. Viasat pries pora savaiciu pradejo testuoti savo HDTV kanala - irgi nebus galima ziureti (NDS modulio dar nera). O as isikisau - ir gadinau bizni. Kiek atsimenu buvau nuoroda i pyramido foruma apie sio tiunerio gliukus idejes... vis vien negerai. Zodziu realiai uzbanino mano IP. Po to pora kartu buvau uzejes, situacija buvo nepagerejus. Ten yra meldziamasi HDTV standartui ir viskam kas su tuo susije. Technariu ten mazai. Realiai bandziusiu - dar maziau. Paziurejau yra mase zmoniu, kuriuos as pazistu asmeniskai su kuriais as bendrauju kituose forumuose - jie irgi yra prisiregistrave tam forume. TIk, vat pranesimu - "0". O kitur - simtai, tukstanciai. Zodziu tam forume tiesos gruda galima surast. Bet labai reikia moketi ieskoti...