Ar „woke agenda“ pražudė „Sony“ 200 mln. dolerių vertės žaidimą?

Ar itin trumpas „Concord“ gyvavimo laikas rodo, kad trūksta „šiuolaikinės auditorijos“, kuriai studijos pataikauja?

Vaizdo žaidimuose, kaip ir bet kurioje kitoje verslo srityje, yra tendencijų, kurios ateina ir praeina. Daugelis bendrovių, kurios per lėtai į jas reaguoja arba per ilgai jų laikosi, dažnai už tai sumoka. Atrodo, kad „Sony“ yra naujausia, kuri neseniai išleido žaidimą „Concord“.

Tai jau ne pirmas kartas, kai matome tokį didelio atgarsio sulaukusį nesėkmę. 2018 m. „Konami“ išleido „Metal Gear Survive“, daugelio žaidėjų išgyvenimo žaidimą, kai mada dėl išgyvenimo / meistriškumo žaidimų buvo aprimusi. Lūkesčiai buvo menki, o „Konami“ ką tik buvo nutraukusi santykius su legendiniu serijos kūrėju Hideo Kojima. MGS Survive atrodė skubotas, nenušlifuotas ir neturėjo jokio panašumo į „Metal Gear“ seriją, išskyrus bendrą atmosferą ir kai kuriuos NPC modelius. Dėl to jis tapo žaidimų industrijos pajuokos objektu ir pamoka kiekvienam kūrėjui, kad nereikia barstyti druskos į savo gerbėjų žaizdas.

Praėjus šešeriems metams, panašaus masto nesėkmė įvyko ir dabar. Panašu, kad „Sony“, didžiulė jėga tiek žaidimų techninės, tiek programinės įrangos srityje, su savo naujaisiais žaidimais nesugeba nieko suvaldyti.

Aštuonerius metus kurta ir iki 200 mln. dolerių kainavusi pirmojo asmens daugelio žaidėjų herojaus šaudyklė „Concord“, kurią asmeniniams kompiuteriams atidarė mažiau nei tūkstantis žaidėjų. Niekas nenorėjo jos žaisti. Kodėl taip nutiko, galima atsakyti keliais būdais. Pirma, rinka nėra labai karšta naujai herojų šaudyklei - jau turime pripažintų žaidimų, tokių kaip „Overwatch“, „Valorant“ ir net būsimą „Marvel Rivals“. Jau nekalbant apie tai, kad „Concord“ buvo pilną kainą kainuojantis žaidimas, o kiti šio žanro žaidimai jau perėjo prie nemokamo žaidimo modelio. Nuo pat pradžių jam teko kovoti didžiulę nelengvą kovą. Jis turėjo pervilioti žaidėjus iš šių žaidimų kažkuo unikaliu, nauju ir vertu mokėti pinigus, o to jam akivaizdžiai nepavyko padaryti.

Vietoj to „Concord“ pasiūlė keistus veikėjų dizainus, kurie atrodė lyg nukopijuoti tiesiai iš kokio nors DEI (Diversity, Equity, Inclusion) vadovėlio - veikėjai neturėjo jokio išskirtinio, įsimintino identiteto, išskyrus tai, kad atkartojo visas kasdien girdimas kalbas apie įvairovę. Jie net sukūrė robotą žudiką, kuris atrodė kaip netinkama, nepatraukli geltona statinė! Nenuostabu, kad žaidėjai net nesuteikė šanso pademonstruoti žaidimo - jei herojai nesukelia noro žaisti už juos, o tai ir yra savotiška herojaus šaudyklės esmė, kodėl turėtumėte pradėti žaisti?

Vėliau sekė pašaipos ir visuotinė sumaištis, kodėl taip atsitiko. Žmonės kaltino baisiuosius DEI reikalavimus, taikomus visoms šių dienų pramogoms, visiškai nevykusį žaidimo dizainą arba elementarų nesupratimą, kad žaidimai turi būti kuriami visiems, o ne tik X (buvusio Twitter) aktyvistams. Concord žaidėjų skaičius krito vis žemiau, įrodydamas, kad net gautas viešumas negalėjo padėti. Žaidėjų skaičiui nukritus iki dviženklio skaičiaus, „Sony“ atšaukė žaidimą, išbraukė „Concord“ iš parduotuvių ir grąžino pinigus už visus pirkinius.

Žaidimai nuolat patiria nesėkmę - nieko naujo. Tačiau šis nesėkmingas žaidimas išsiskiria tuo, kad jį sukūrė „Sony“, o ne kokia nors nedidelė aktyvistų studija, kad jis buvo labai brangus už tai, ką gavome, ir tuo, kas jame buvo negerai. Pastaraisiais mėnesiais žmonės ėmė priešintis pramogoms „šiuolaikinei auditorijai“ - „Star Wars Acolyte“, „Rings of Power“, o dabar „Concord“. Nėra jokių protestų, jokių peticijų, tiesiog žmonės atsisako bendrauti, žiūrėti ar pirkti bet ką iš to. Dėl to jau buvo atšauktas „Acolyte“ ir uždarytas „Concord“.

Niekada nesužinosime, dėl ko būtent Concord patyrė tokį didelį fiasko. Jį sužlugdė keli dalykai. Didelė klaida buvo padaryti jį pilnos kainos žaidimu, kai visi konkurentai yra nemokami. Concord buvo šviežias IP, o ne nusistovėjusios visatos dalis, todėl jis negalėjo remtis esamų gerbėjų, turinčių disponuojamų pajamų, susidomėjimu. Sony šiek tiek pavėlavo į visą herojų šaudyklių sceną, nes tokių žaidimų paklausa mažėja. Kita vertus, būsimasis „Marvel Rivals“ ir „Valve“ žaidimas „Deadlock“, kuris tik pakviestųjų beta etape be perstojo pritraukia 100 000 žaidėjų. Gerai sukurtu žaidimu galima prasimušti ir padaryti pareiškimą.

Ir galiausiai, žmonės pavargsta nuo aktyvizmo ir DEI kvotų žaidimuose. Niekas nenori žiūrėti į prastai sukurtus veikėjus, kurių vienintelis tikslas - savo rase, kūno tipu ir spalvų palete nieko neįžeisti. Nėra nieko blogo savo veikėjus padaryti išties įtraukiančius - pabrėžti mažiau žinomas kultūras, tapatybes ar išvaizdą. Tačiau jei jūsų veikėjo rasė ar tapatybė yra vienintelis pastebimas jo bruožas, niekas nenorės su juo asocijuotis ar žiūrėti į jį ekrane ištisas valandas.

„Concord“ ne vienintelis atkreipia į save neigiamą dėmesį. Kitas absurdiškai „woke“ žaidimas, „Dustborn“, per visas tris savaites nuo išleidimo taip ir neįveikė 100 žaidėjų iš eilės. Jo žaidime netgi yra mechanikos, kai reikia sukelti, kad nugalėtum rasistinius policininkus.Jei šis žaidimas buvo „woke“ judėjimo parodija, jis atliko pernelyg gerą darbą, nes niekas negali atskirti. Kitas būsimas „Sony“ žaidimas, „Fairgame$“, prieš kelias dienas išleido savo treilerį. Ir iš išvaizdos atrodo, kad jo likimas bus panašus kaip ir „Concord“.

Tikėkimės, kad kontroversijos dėl „Concord“, „Dustborn“ ir kitų žaidimų privers žaidimų studijų vadovus susigriebti ir pakeisti savo požiūrį į tai, ką jie kuria. Juk negali išlaikyti savo verslo kurdamas žaidimus, kol nėra žaidėjų, norinčių juos pirkti, kad ir kiek DEI taškų gautum.