Kaip atpažinti kompiuterinę priklausomybę?

Viena iš šių dienų aktualijų – laisvalaikio leidimas prie kompiuterio ir susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais.

Kaip atskirti, kada vaiko žaidimas kompiuteriu yra tiesiog nekaltas pomėgis, o kada – klastingai besivystanti priklausomybė? Šiaulių visuomenės sveikatos biuras domėjosi, kiek laiko prie kompiuterio leidžia Šiaulių moksleiviai ir pataria, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio sveikatai.

Berniukai dažniau ir ilgiau kiurkso prie kompiuterio

Vaikų, naudojančių kompiuterius, skaičius didėja. Atlikus šiauliečių sveikos gyvensenos tyrimą, paaiškėjo, kad prie kompiuterio dažniau sėda berniukai nei mergaitės. Po šešias valandas prie kompiuterio kasdien praleidžia beveik 13 procentų berniukų.

Berniukai dažniausiai žaidžia vidutiniškai apie dvi valandas per dieną (26 proc.). Trečdalis apklaustų mergaičių teigė visiškai nežaidžiančios kompiuteriu. 19 proc. jų – apie vieną valandą per dieną.

Savaitgaliais penktadalis berniukų prie kompiuterio praleidžia tris valandas, penktadalis jų – net šešias valandas.

Šeštadieniais ir sekmadieniais mokinių pasiskirstymas pagal tai, kiek laiko praleidžia naršydami internete, atsižvelgiant į klases, taip pat skiriasi.

Daugiausia prie kompiuterio po dvi valandas per dieną praleidžia septintokai (23 proc.), visai prie kompiuterio neprisėda ketvirtadalis apklaustų devintokų. Tačiau šios klasės moksleivių lyginant su kitomis klasėmis daugiausia žaidžia 7 ir daugiau valandų per dieną (4,4 proc.)

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus specialistė Diana Šiurkienė pastebi, kad kuo labiau išsilavinę tėvai, tuo mažiau vaikai – ypač savaitgaliais ir švenčių dienomis – praleidžia prie kompiuterio.

„Jeigu vaikai turės ir kitokios veiklos, bus sudarytos galimybės skleistis jų kūrybiškumui, kompiuteris nepakenks“, – mano ji.

Nuo akių ligų iki iškrypusio stuburo

Vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, tad jie mažiau juda. Vaikams nepritaikytoje darbo vietoje formuojasi netinkama laikysena, gali atsirasti rankų, kaklo, pečių ar nugaros fiziologinė įtampa, kuri vėliau virsta skausmu, iškrypsta stuburas.

Daug sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio „kenksmingumo“, o dėl to, kad žmonės nežino pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių, neteisingai įrengia darbo vietą.

„Ilgai naršant internete, bendraujant virtualioje aplinkoje jaunimas atitrūksta nuo tikrovės. Daugelis psichologų tai laiko gana pavojingu reiškiniu“, – įspėja D. Šiurkienė.

Tėvai turėtų vaikus kontroliuoti, sekti, kokius žaidimus jie žaidžia, kokias interneto svetaines lanko.

Kaip atpažinti kompiuterinę priklausomybę?

Specialistai įspėja, kad per ilgai sėdint prie kompiuterio, nepaisant režimo bei nesilaikant darbo kompiuteriu taisyklių, vaikui gali pradėti vystytis kompiuterinė priklausomybė.

„Tėvai turėtų išmokti atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius. Jeigu vaikas po žaidimo kompiuteriu tampa irzlesnis, piktesnis, keičiasi jo nuotaika, vadinasi, jis emociškai pernelyg į tai įsitraukia. Reikėtų pakankamai skirti dėmesio vaikui, jo interesams, domėtis tuo, ką jis veikia. Pasiūlyti jam kitokios veiklos, skatinti kuo nors užsiimti“, – ragina D. Šiurkienė.

„Vaikui darosi nesvarbu, kad mama pyksta. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti. Šis simptomas itin svarbus“, – įspėja ji.

Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas nesugeba baigti žaisti tuoj pat, kai jam tai yra pasakoma.

„Dažnai girdite kartojamą „tuoj“ ar „gerai gerai“, tačiau vaikas vis vien niekaip nebaigia. Jam tampa nesvarbus bendravimas su namiškiais ir draugais. Dažnai toks vaikas nebenori niekur eiti, nebesidomi namų ruošos darbais, nebeatlieka jam skirtų užduočių. Jis mažiau kalbasi su namiškiais, pyksta, jei kas nors įėjęs į kambarį kalbina ir „trukdo“ žaisti“, – apibūdina priklausomybės požymius specialistė.

Dar vienas iš signalų, kad kompiuteris įtraukia pernelyg daug, tai, kad vaikas nešasi valgyti prie kompiuterio. Atsiranda problemų mokykloje, mažėja dėmesys asmeninei higienai, keičiasi miego įpročiai arba ima trikti miegas.

Kaip padėti akims?

Norint išvengti regėjimo sutrikimų dirbant kompiuteriu, reikėtų darbo vietas įrengti taip, kad jos atitiktų vaikų poreikius.

„Norėdami sumažinti atspindžius, pakreipkite monitorių truputį žemyn. Nestatykite jo tiesiai prieš langą, kad saulės šviesa neatsispindėtų monitoriaus ekrane ir nevargintų akių, naudokite žaliuzes ar užuolaidas“, – pataria Diana Šiurkienė.

Skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, reikėtų šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir įjungti stalinę lempą.

Anot specialistės, jeigu mirga ekranas, reikėtų įsitikinti, ar monitoriaus vaizdas tinkamai nustatytas. Jeigu ekrane esantys simboliai yra per maži ir neįskaitomi, reikėtų juos padidinti.

„Nerekomenduojama vaikui be pertraukos prie kompiuterio praleisti ilgiau nei valandą. Praleidus prie kompiuterio 45 minutes reikia daryti 10-15 minučių pertrauką. Naudotis kompiuteriu nepilnamečiui per dieną galima ne daugiau kaip 2-3 valandas. Dirbant kompiuteriu reikia stengtis dažniau mirksėti“, – įspėja D. Šiurkienė.

Per pertraukas padeda specialūs pratimai akims. Juos galima atlikti stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį. Specialistai pataria nuo kompiuterio nueiti ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla.

Kaip ir kiek laiko sėdėti prie kompiuterio

Netinkama kėdė formuoja netaisyklingą laikyseną, vaikas gali pradėti kūprintis.

Jeigu kūno padėtis ilgą laiką nekinta, žmogus jaučiasi pavargęs ir nedarbingas.

Patogi darbo poza yra kai pečiai atpalaiduoti, alkūnės arti kūno ir arti klaviatūros, riešas tiesus, tiesi galvos padėtis, stuburas atremtas į kėdės atlošą, pėda tvirtai atremta į grindis, šlaunys šiek tiek žemiau kelių.

„Pastebėję, kad vaiko laikysena tampa ydinga, tėvai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Metams bėgant gali išsivystyti skoliozė, gali tapti sunkiau kvėpuoti, gali sutrikti kraujo apytaka, virškinimas“, – įspėja D. Šiurkienė.

9–12 metų vaikams per dieną patariama prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką.

Vyresniems – iki 2 valandų, kas 30 minučių darant pertraukas, kurių metu būtina pakeisti kūno padėtį – pasivaikščioti, atlikti akių mankštos pratimus arba nors pažiūrėti į toliau esančius daiktus.

Darbo kėdė turi būti slankiojanti, su mažiausiai penkiais ratukais.

Monitorius statomas per ištiestos rankos ilgį, bet ne arčiau nei 40 cm nuo kūno. Viršutinis monitoriaus kraštas neturėtų būti aukščiau akių lygio.

„Vaiko laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, galima ir reikia riboti, bet nebūtina drausti. Riboti laiką prie kompiuterio, reiškia parodyti, kad yra ir kitų būdų leisti laiką“, – reziumuoja D. Šiurkienė.