Demon's Souls Remake

2020-11-29 17:06, gedunex parašė:

jau sakiau God of War gerai atrode, poto TLoU 2, poto Ghost, bet sitas man dar daug geriau atrodo. suprantu gal nera open world, bet atrodo taip kaip nieko dar nemaciau. kokybe absoliuciai visur. be grafikos, dar garsas puikus, o atmosfera, wow, man asmeniskai atmosfera lygiuose tai kazkas tokio, isskirtinio, ne daug zaidimu tai pasiekia. ispudinga, ispudinga.

man asmeniskai tai nerealu ka jie padare cia su tuo remake, sunku net patiket.

Pritariu visu 100% (ir net daugiau). Pirmą kartą paleidęs Demon's Souls atitinkmai pirmą kartą supranti kad PS5 tikrai yra NextGen.

Na ką gi vakar užbaigiau šitą tikrai nuostabų žaidimą. Iš karto pasakau, kad originalios dalies nebuvau žaidęs. Ką galiu pasakyti. Žaidimas labai patiko (mano stiliaus), pagal oficialią statisitika padovanojo man be kelių min. 60 val. džiaugsmo ir lygiai 200 mirčių? Pats asmeniškai ji įvertinčiau 10 balų. Jis tikrai duoda iki šiol neprilygstama klasikinės Dark Souls mechanikos ir naujausios grafinės vizualizacijos derinį. Toks sakyčiau su "siela"? žaidimas. Buvo įdomu ir malonu žaisti, per visą žaidimą tikrai nesutikau momentu, kad jis mane nervuotu ar norėtusi mesti. Man tai yra antras iki galo pereitas Souls žaidimas (pirmas buvo DS3) ir pasakyčiau kad jis praktiškai visom prasmėm yra lengvesnis, negu DS3, ypač kalbu apie bosus. Daugumą jų tokie nors ir įsimenantis, bet tokie nevarginantis kaip čia pasakyt. Dauguma jų nekankina taip kaip pvz. beveik visi DS3 bosai. tikrai save vertinu kaip labai vidutinį Souls žaidėja, todėl nebuvo jau visi visai lengvi. tikrai turėjau problemų su Flamelurker ir jam asmeniškai vieninteliam kviečiausi pagalba (nežinau gal sutapo taip, gal persas buvo dar per silpnas). Labiausiai tai patiko Pentrator ir apskritai visą Inner Yard sekcija, ten turbut vienintelį kartą perejėjau visą lygi įskaitant ir boss figtht be mirčių. King Alant, na ką aš galiu pasakyt. Palyginti su DS3 gali daryt ką nori, ramiai jis tau duoda pasiilsėt, arena didžiūlė, aš sakyčiau kad man susidurimai su juodais fantomais gal daugiau vargo duodavo, negu boss fightai. Dar viena kuris tikrai jau vargino, panašiai kaip DS3, tai Maneater, kai nugalabijau (daugumoj naudojai lanką), tikrai džiugiausi. Šiap jis ne tiek sunkus kaip madinga sakyti, kaip tiesiog pastovaus kropštumo ir apdairumo einant per lygį reikalaujantis žaidimas. sakau jiegu jis man būtu pirmas Souls like tai manau keikčiausi kaip turi būt. Bet po DS3 jau buvau užsigrūdinęs? Ir apskritai man tą niūri mediveal kardai/šarvai atmosfera visą laiką patikdavo. Antro perėjimo iš karto tikrai nepulsiu daryt, nes viskas galvoj dar labai šviežia, bet po kurio laiko, už kitą persą, kodėl gi ne. šiam žaidimui naudojau hanterį. Šaudymo iš lanko mechaniką visą galvą viršiją viską ką iki šiol esu žaidęs. From Software respect už fantastišką idėją, kuri originalaus žaidimo išleidimo metu atrodė beprotiška. Blue Point už nuostabų grafinį išpildymą?    

prieš 3 valandas, kybartai parašė:

Pameginau pazaist ir man pasirode, kad sumazintas norm sunkumas negu, kad buvo orginale. Pasirinkau priest pradine klase, pasiemiau blessed mace ir 5-1 ir viskas per visus kiaurai einu

Nežinau kaip buvo originale, bet jis nėra labai sunkus, tik reikalaujantis kantrybės ir atsargumo. bosai tai tikrai lengvesni, negu pvz. DS3, man tik su Flamelurker buvo problemų ir su Old Warrior (ar kaip jis ten vadinasi, kol nesupratau ko reikia). Bet kurio atveju superinis žaidimas, patiko.