Pasijuokim ir pralinksmėkim

ATSILIEPIMAS APIE DEPILIACIJOS KREMĄ VYRAMS! (linksma istorija).

Po to, kai man pasakė, kad mano kiaušų vaizdas primena seną rastamaną, aš nusprendžiau imtis ryžtingų veiksmų ir įsigyti tą depiliacijos kremą, nes ankstesni bandymai nusiskusti nebuvo sėkmingi, be to aš vos nugaros nepribaigiau bandydamas pasiekti sunkiai prieinamas vietas... Aš šiek tiek romantiškas, todėl sugalvojau apdaryti tai žmonos gimtadienio dieną - na, tipo dar viena dovanėlė!

Iš anksto užsakiau tą gelį. Kadangi dirbu jūroje, laikiau save kietu vyru ir maniau, kad visus tuos atsiliepimus rašo kokios nors apgailėtinos ofiso žiurkės.... Ak, mano nelaimės broliai, kaip aš klydau... Aš palaukiau, kol mano antroji pusė nueis miegoti ir metęs užuominą dėl ypatingos staigmenos nuėjau į vonią. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai. Aš užtepiau gelį ant reikiamų vietų ir pradėjau laukti... Ir sulaukiau labai greitai...

Pradžioje pajutau šilumą, kurią po kelių sekundžių pakeitė stipriausias deginimas ir jausmas, kurį galiu palyginti nebent su tuo jausmu, kai tau staiga užmautų apatinius iš dygliuotos vielos tuo pačiu bandydami pamėtėti tave iki lubų.

Iki to vakaro aš nebuvau itin religingas, tačiau tą akimirką aš galėjau patikėti bet kokiu Dievu, kad tik jis galėtų išgelbėti mane nuo to baisaus deginimo aplink šikynę ir kiaušus. Stengdamasis nenusikąsti sau apatinės lūpos aš bandžiau nusiplauti gelį kriauklėje, tačiau man tik pavyko užkimšti kriauklę kuokštu nuslinkusių plaukų....

Ašarodamas išropojau iš vonios ir nušliaužiau į virtuvę. Vaikščioti jau nelabai galėjau, tad paskutinius metrus iki šaldytuvo teko tiesiogine prasme šliaužti. Atidaręs šaldymo kamerą aš joje radau pakelį ledų, nuplėšiau dangtį ir pakišau ledus po savim... Palengvėjimas buvo fantastiškas, tačiau ledai greitai ištirpo ir pragariškas deginimas grįžo...

Pakelis buvo gan mažas, tad anuso išgelbėti nepavyko... Pradėjau raustis po kameros dėžę, vildamasis rasti bet ką - tačiau akyse jau buvo tiek ašarų, kad mažai ką temačiau... Čiupau pakelį, kuriame, kaip po to sužinojau, buvo šaldyti pupelių daigai, suplėšiau jį stengdamasis padaryti viską kuo tyliau ir nesėkmingai pabandžiau užspausti keletą daigų tarp sėdmenų... Tai nepadėjo, nes panašu, kad gelis pateko į tiesiąją žarną ir jausmas buvo toks, tarsi ten veiktų reaktyvinis variklis...

Tikiuosi kad niekada neteks dar kartą taip žemai nusiristi, tačiau tuo momentu svajojau apie tai, kad virtuvėje atsirastų gėjus senis besmegenis... Vienintelis sprendimas, kurį sugebėjo priimti mano išprotėjusios nuo skausmo smegenys - įsikišti vieną tų daigų ten, iš kur dar neišdygdavo nei vienas augalas...

Deja, išgirdusi keistus garsus ir aimanas, sklindančias iš virtuvės, mano sutuoktinė nusprendė atsikelti ir išsiaiškinti, kas po velnių dedasi. Ją pasitiko įspūdingiausias vaizdas: aš, gulintis ant grindų, atkišęs šikną, per kurią laša braškiniai ledai ir grūdu į save pupeles murmėdamas "O, kaip gi gera". Tai neabejotinai ją šokiravo ir ji pradėjo rėkti... Aš negirdėjau, kaip ji įėjo, todėl ir pats gerokai peršikau, mano žarnos suspazmavo ir.... daigas... padoriu greičiu... jos pusėn....

Taip, aš suprantu, kad pupelių daigas, kuriuo perdžiama jos pusėn vidurnaktį - tai ne visai tas siurprizas, kurio ji tikėjosi, bei kitą dieną vaikams teko ilgai aiškinti, kas gi nutiko ledams...

Žodžiu, dėka gelio galima netekti ne tik plaukų, bet ir orumo bei savigarbos...