Pasijuokim ir pralinksmėkim

Jos dienoraštis:

Šį vakarą mano vyras elgėsi gana keistai. Mes buvome suplanavę susitikti pavakarieniauti restorane. Aš visą dieną "shoppinausi" su savo draugėmis, taigi aš pamaniau, kad jis buvo liūdnas dėl to, kad šiek tiek pavėlavau, bet jis apie tai nieko nepasakė. Pokalbis nesivystė, todėl pasiūliau jam nueiti pasišnekėti kažkur, kur ramiau. Jis sutiko, bet daugiau nieko nepasakė. Aš paklausiau jo kas yra. Jis atsakė 'nieko". Aš paklausiau jo, ar tai aš kalta, kad jis nuliūdęs. Jis pasakė, kad jis nėra liūdnas, ir kad aš su tuo visai nesusijusi ir kad aš nesukčiau dėl to galvos. Pakeliui namo, aš pasakiau, kad jį myliu. Jis tik lengvai nusišypsojo ir toliau vairavo. Aš negaliu paaiškinti jo elgesio, nesuprantu, kodėl jis nepasakė "aš taip pat tave myliu". Kai grįžome namo, pasijaučiau taip, lyg būčiau jį visai praradus, tarsi jis nebeturi daugiau ką su manim veikti. Jis tiesiog ramiai sau sėdėjo ir žiurėjo TV. Jis ir toliau atrodė nutolęs, lyg jo čia nebūtų. Galiausiai, dėl atsibodusios tylos, aš nuėjau į lovą. Maždaug po 15 minučių atėjo ir jis. Bet aš vis dar jaučiau, kad jis jautėsi suglumęs, o jo mintys buvo kažkur kitur. Jis užmigo - aš pravirkau. Nebežinau ką daryti. Aš esu beveik tikra, kad jo mintys susijusios su kita moterimi. Mano gyvenimas žlunga.

Jo dienoraštis:

Motociklas vis dar neužsiveda...nesuprantu kodėl.