Javelin

Sudėtingumo lygio pasirinkimas

Rekomenduojami pranešimai

@Jeisonas, dėl Easy, tai nematau prasmės, tai gi galu gale ne filmą žiūri, o žaidį, nes visgi dalį žaidimo pojučio sudaro sudėtingumo lygis, nes jeigu na nežinau preišininkas stovi ir vos ne pasyviai laukia kol tu jį nušausi, tai koks čia malonumas. Arba kai resursų tiek kad nėra prasmės kažaką tai papildomai daryti kad svarbius kokius gauti. Dėl Hardo tai pilnai suprantu kitų žaidėjų logika, nes jeigu tu nesi koks Souls fanas, tai normaliose žaidimose tikrai irgi būna tokios situacijos, specilaus sunkesnį momentai, bosai, kai tikrai ant hard realaiai reikia vargti, o jeigu dar prieš tai kokią neteisingą taktiką buvai pasirinkęs, tai dali žaidimo peržaist. Vis dėl to turi būti fun, tai kodėl tuomet nepasirinkus normal ir pereit. Pvz. atsimenu pimame TLOU buvo toks momentas ar jau patekus į miestą pas kitą draugą kontrabandininką ar po  jo kai ant Hard daug vargo turėjau.

Redagavo Javelin

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Na nusprendžiau atgaivint temą, įdomu ar nepasikeitė forumiečių skoniai dėl sudėtingumo. Užsinorėjo parašyt, nes atsiminiau kad prieš 2rą TLOU II ėjimo pradžia kurį laiką pasvarsčiau ar Survival ar visgi Grounded, bet pasirinkau Survival, be to ir Tomygun užsiminė kad labai nori TLOU2 pereit. Kol kas dar nebuvau patekęs į situacijas kad dėl neatsargumo reikėtu visą atkarpą iš naujo pradėt, bet resursus reikia rinkti ir naudoti laaabai atsargiai. Praktiškai viską ką galima turi apieškot ir labai smarkiai apgalvoti ar tau dabar pvz. vaistinėlės reikia ar dar vieno molotovo. Atsimenu prieš vieną susidūrimą su 2 shambleriais turėdamas kiek mažiau nei maximum gyvybės ir nei vienos vaistinėlės visgi pasigaminau papildomą molotovą (ir tuomet turėjau 2), o šoviniu buvo tai vienas revolverio ir vienas snaiperkės. Tai turėdamas tik vieną molotovą ir vaistinėlę greičiausiai nebūčiai išgyvenęs susidūrimo su jais, nes kas iš to kad pasigydyčiau be šovinių, vistiek jie sudorotu. O su 2 molotovais jau kitas reikalas buvo?

Atradau dar ir straipsniuką į temą   https://www.pushsquare.com/guides/the-last-of-us-2-what-difficulty-should-you-select   

Redagavo Javelin

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Geras topic'as. O man įdomu, ar egzistuoja šiais laikais tokių žaidimų, kuriuos metėt dėl to, jog buvo pernelyg sunkūs? Turbūt, kai gali pasirinkti sudėtingumo lygį, neįveikiamų iššūkių nebelieka, ar klystu? :) Šiuo atveju, žinoma, kalbu ne apie įvairių galvosūkių sprendimą, o grynai apie žaidėjo įgūdžius.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš 3 valandas, MixasPA parašė:

ar egzistuoja šiais laikais tokių žaidimų, kuriuos metėt dėl to, jog buvo pernelyg sunkūs?

Nežinau, nebuvo man taip. Kiek esu žaidęs, jeigu ką ir palikdavau, tai todėl kad nebeįtraukdavo žaidimas, nors tu ką. Bet dabar taip labai retai jau būna, nes smarkiai atsirenku ką noriu žaist. Nebėra jau tiek laiko ir jėgų kad savo laisvalaikį neįdomiems žaidimams švaistyt. Paskutiniia tokie kurios bent po porą kartų bandžiau pradėti buvo RDR 2 ir Horizen. Dar Odyssey liko, bet to gerą pusę perėjau kol užkniso. Valhalla įjungiau vieną kartą ir išjungiau. Bet esu girdėjęs (ir pats buvau prei tokios ribos), kad žmonės menesiui, kitam palieka Souls like, jeigu nepavyksta po daugelio bandymų bosą įveikt, nes jau psichiką nebeatlaiko. Tai šitie turbut vieninteliai kur dėl sudėtingumo gali mest.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

sunkiems zaidimams reikia atkaklumo ir atviro proto mokintis, plius jeigu matai kad ta diena neina, tiesiog padaryt pertrauka. kartais buna tokiu dienu kaip tycia kad neina, o kita diena is pirmo karto pereini. zinau kad nervas ima, bet geriausia paimti pertrauka, esu pats taip dares ne karta :D

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Pritariu. Mano mėgstamaiusias žanras apskritai survival horor būtu. Ten iš principo jau ant normal turi apgalvotai žaist, kas labai patinka. Ką jau kalbėt apie hard ir sunkesnius lygius. Patinka tas jausmas kai kiekvieną šovinį ir net tuščia butelį skaičiuoji, nervus kutena kai žaidi. Ir tuo pačiu gali būti tokiu momentu kai parašint gali, pvz. su mačete prasinešt ir 2-3 priešininkus šalia pagautus užkapot. Vnž galvok galva ir imrovizuok kaip nori.  Tikios po 4-5 metų TLOU3 išeis. Išspaus viską iš PS5.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Dažniausiai vidutinį lygį renkuosi. Beje nebūtinai lengvesnis lygis tai mažiau priešų ar bukesni. Berods serious sam 2 kažkur dideliam lauke su daug priešų ( o serious sam žaidimai priešų kiekiu nepralekiami ? ) pasirinkus lengvesnį lygį tiesiog gyvybė po truputį savaime atsistatydavo.o visa kita buvo taip pat.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

as tai priklausomai nuo zaidimo. vienus sunkiai, kitus lengvai, kitur net neduoda pasirinkt ir spardo sikna kol ismoksti :D

 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Faina tema šiaip :)

Ankstyvoj "geimerystėje", kai būdavo toks pasirinkimas, tai pradžiai, pirmą kartą žaidžiat žaidimą rinkdavausi easy. Vėliau keldavau aukščiau.

Kaip žinom, senieji geimeriai, šių dienų hard mode nebelygu tų laikų (Nes ir dadėkim Sega dar, hard mode.

NES konsolės laikais žaidimai senovėje easy/normal, šiom dienom prilygtų hard mode'ui. Tai pirmam praėjimui stengdavausi neperkraut savęs, nes būdavau labai nervingas žaidėjas, kuris sunkiai laikydavo emocijas ir keiksmažodžiai liedavosi laisvai. Pabandykit laisvai patransliuot keiksmažodžius per butą, kai kartu gyveni su tėvais. Shit's ain't gonna fly. Tekdavo tai sulaikyt savyje.

Šiaip jei iš tikrųjų mano pernelyg didelis įsitraukimas į žaidimus ir nervus, kai nesigaudavo lydėjo mane su migrena, kas būdavo žiaurus galvos skausmas. Kuris mane epizodais apimdavo žaidžiant sunkius žaidimus. Šiai dienai prisimenu Saint Senya ant NES. Boso kovos JAP versija. No clue kas dedasi, ir mirt gali lygioj vietoje, nes elementariai nesupranti JAP kalbos :D? Neišaiškinti gyvenimo dėsniai...

Toliau iš įsimintinesnių variantų pamenu Silent Hill 1 ar 2. Tai sužinojęs, kad, jei renkiesi easy mode kažkur, tai tavo progresas visai kitaip vertinamas ir tai įtakoja žaidimo siužeto pabaigą. Tai nuo tų laikų kaip minimum rinkdavausi normal, nes noriu bent story normaliai pamatyti. O jei labai kabina, tai hard mode ne problema.

Bet šiaip kaip vaikui labai trūko kažkokio tėvų įsiterpimo, kurie domėtųsi žaidimais ir neleistų tiek emociškai per daug į juos  įsitraukti ir kai nesisekdavo, labai dėl to niršti. Labai daug energijos nervam esu nuleidęs savo metu. Ir tai tęsėsi daug metų, iki Silent Hill 1 hard mode laikų. Tada smegeninėje kažkas stuktelėjo, kad čia tik žaidimas. Negalima savo brangios gyvybinės energijos taškyti tokiam heitui ant gorilų, kurios langvai užšoka tau per nightmare scene. Emocijas reikia atskirti. O jei feilini ir pradeda tave tas trigerint, geriau išjungt konsolę ir eit paveikt kažką kito. Shit's supposed to be fun. Gali bandyti kitą dieną, bet be nervų ir be emocijų. Like shaolin ninja ir panašiai.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Va,va aš irgi pagalvojau apie sinclair zx ar nes laikų žaidimų hardą ir šių laikų "hardą" ?? tik garsiai nesakiau :)

a įsijaust gerai yr! ? pamenu ,kai su draugeliu klasioku kokiais 88 ar 89m žaisdavom sinclair zx žaidimus tai taip rėkaudavom visokiausius keiksmus ,kad tikriausiai ir gatvėj girdėdavosi ??

Ir aišku šovėm mintį - jeigu kas eidamas pro šalį išgirsta , tai tikriausiai iškart pagalvoja: jie turbūt kompiuteriu žaidžia ???

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

arcade masinos ar seni zaidimai neturedavo Save funkcijos, viena gyvybe ar stulpelis ir vsio. paziurekit kiek del Returnal zmones verkia, kas butu jei save neliktu is vis :D vot tai gaming Era buvo. 25metu ar jaunesnis neturi ne zalio supratimo apie tai :D

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš 8 valandas, Impaler parašė:

Bet šiaip kaip vaikui labai trūko kažkokio tėvų įsiterpimo, kurie domėtųsi žaidimais ir neleistų tiek emociškai per daug į juos  įsitraukti ir kai nesisekdavo, labai dėl to niršti. Labai daug energijos nervam esu nuleidęs savo metu.

Šiaip labai patiko tavo autentiški atsiminimai, įdomu buvo skaityt. Dėl mūsų tėvų, tai matai ten tokia iškreipta situacija buvo sovietmečių, kad manau praktiškai nei vienas mūsų neturėjo tėvų gaimerių, kurie suprastu savo atžalas dėl kompiuterių ir žaidimų. Tėvai manau tiesiog džiaugėsi kad sėdi prilipęs ir nekvaršini jiems galvos, nes patys rimtesnių reikalų turėjo. Vakaruose gal kitaip visgi buvo to metu. Apie save pagalvojau kad gali  būti kad kaip vaikas "neatsižaidžiau" taip smarkiai to laiku, tai dabar savotiška kompensacija gaunasi. Praleidau aš tos visus SNES, Sega, Playstation 1-2 laikus, o gaila. Na bet yra kaip yra. Džiaugios kad jums patinka sukurta tema.    

prieš 6 valandas, gedunex parašė:

kiek del Returnal zmones verkia

Gerai kad dar kuria tokius žaidimus ir tokios kompanijos kaip Sony palaiko jų išleidimą. Šiaip pastebėjau kad geriausi žaidimai gaunasi tiems kūrėjams, kurie nebando įtikti visiems ir ko mažiau vaikosi visų market tyrimų. Bet tvirta užnugari turi turėt kad taip darytu. Tikios sulauksim Returnal 2. (keista kad niekur Selenos figūrėles dar nėr, visai norėčiau). 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš 11 valandų, gedunex parašė:

arcade masinos ar seni zaidimai neturedavo Save funkcijos, viena gyvybe ar stulpelis ir vsio. paziurekit kiek del Returnal zmones verkia, kas butu jei save neliktu is vis :D vot tai gaming Era buvo. 25metu ar jaunesnis neturi ne zalio supratimo apie tai :D

Tai kad ir kompiuteriniu laikais, jeigu issisaugodavaii tai ne ilgam, nes ant virsaus kazkas uzrasydavo :D 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Seniau zaisdavau ant Hard arba extrime , dabar normal, neturiu noro gadinti savo nervus , ir taip durnas esu :P 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Standartiškai pirmam perėjimui vis dar HARD pasirenku. Matyt jau turiu kažkoį iškreiptą įsivaizdavimą, kad pasirnkus normal prarasiu dalį tikro žaidimo potyrio per pati pirmą ėjimą. Čia mane matyt survival horor taip sugadino.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Prisijunkite prie pokalbio

Jūs galite rašyti dabar, o registruotis vėliau. Jeigu turite paskyrą, prisijunkite dabar, kad rašytumėte iš savo paskyros.

Svečias
Parašykite atsakymą...

×   Įdėta kaip raiškusis tekstas.   Įdėti kaip grynąjį tekstą

  Only 75 emoji are allowed.

×   Nuorodos turinys įdėtas automatiškai.   Rodyti kaip įprastą nuorodą

×   Jūsų anksčiau įrašytas turinys buvo atkurtas.   Išvalyti redaktorių

×   You cannot paste images directly. Upload or insert images from URL.