Kurios vaizdo plokštės palaiko Full HD 1080p?

Sveiki, noreciau paklaust jusu, kokios vaizdo plokstes AGP palaiko Full HD kaip Blu-ray filmu, nes naudojau ziuret filmu is monitoriaus Samsung T220 Galiu pirkt vaizdo plokste iki 200lt ir pigiau.

Redagavo Gruodžio 25, 2008 XBOX_360

Sveiki, noreciau paklaust jusu, kokios vaizdo plokstes AGP palaiko Full HD kaip Blu-ray filmu, nes naudojau ziuret filmu is monitoriaus Samsung T220 Galiu pirkt vaizdo plokste iki 200lt ir pigiau.

O kam? Monitorius nepalaiko "Full HD kaip Blu-ray filmu", nes jo rezoliucija yra 1680 x 1050 (WSXGA+), o ne - 1920x1080.

http://www.samsung.com/us/consumer/detail/...d=LS22TWHSUV/ZA

 

O be to raiktu patikslinti ka reiskai "palaiko". Ar gali pavaizduoto 1920x1080 rezoliucija? Ar turi hardwarini MPEG-2 ir h.264 dekodavima? Pirmu atveju pavyks rasti. Antru - sunkiai. Ypac uz tokia kaina.

Redagavo Gruodžio 25, 2008 masa

scalman,

 

Vaizdo plokste turi itaka. Prisimink ta lakotarpi, kai tik atsirado DVD ir buvo pradeti montuoti DVD-ROM'ai i kompiuterius. Kad ir koks tada budavo galingas kompiuteris - problematiska budavo ziureti DVD filmus kompiuterio ekrane - vaizdas trukciodavo. Problema buvo ta, kad tuometines vaizdo plokstes hardwariskai nedekoduodavo MPEG-2 srauto. Dabar, kai sis dekodavimas jau senai integruotas i bet kuria net ir pacia prasciausia vaizdo plokste, si problrma atrodo juokinga. Kad, vaizdo plokste labai turi itakos HDTV ziurejimui, galima suzinoti pasiskaicius palydovines TV ziuretoju forumus. Yra tokie entuziastai, kurie naudoja specialius tiunerius imontuojamus i kompiuterius. Paleidzia atitinkamas programas, ir zuri. Pirmas reiklavimas kuriant tokia sistema (VDR) - vaizdo plokste hardvariskai turi dekoduoti h.264. Jei ji to nedarys - viska tures daryti procesorius. O tada - 3 Ghz Athlono nebeuztenka.

 

Problema, kad temos autorius, bent mano manymu, kazka viena ausim girdejes norejo uzduoti kruta klausima. Bet nelabai suprato ka. Norejo pasigityi, kad turi kruta monitoriu. Mol, duokit man HDTV ir AGP plokste....

 

Siaip ir 720p ir 1080i standartai skiriasi ir matomi ir mazame ekrane. Mano 15,4 colio laptopo ekranas palaiko didesne nei HDTV rezoliucija - 1920x1200. Skirtumas matosi.

 

Tik tam, kad skirtuma pamatyti reikia tureti gera vaizdo saltini. Jei vaizas bus "upscalintas" is SDTV arba jo bitreitas bus labai mazas, tai kokybes skirtumas bus mazas arba atvirkscias. Tuo ir naudojasi ivairaus plauko "testuotojai" noredami prakisti savo standarta ar gamini.

3ghz pilnai uztenka 720p atsiustiem hd filmam ziuret,as rasiau su kokia tehnika pries tai ziurejau,aisku reikia proco geresnio nei 1.5ghz,bet labai galingo nereikia,rasau ka esu pats ismegines,teorijos yra viena,o praktika kas kita,geri kodekai padaro savo ir be geros video plokstes

Kokie geri kodekai tiktu ziueti neripinta blu-ray diska? Parsisiunciau per keleta valandu idomumo delei matricos filma. Isidejau PowerDVD8 Ultra. Fimas uzima 31 GB. 1080p. Stremas - 2-25 MB/sek.

 

Kompiuterio parametrai:

OS Name Microsoft® Windows Vista™ Business

Version 6.0.6001 Service Pack 1 Build 6001

Other OS Description Not Available

OS Manufacturer Microsoft Corporation

System Name xxxxxxx

System Manufacturer Dell Inc.

System Model Vostro1510

System Type X86-based PC

Processor Intel® Core2 Duo CPU T9300 @ 2.50GHz, 2501 Mhz, 2 Core(s), 2 Logical Processor(s)

BIOS Version/Date Dell Inc. A06, 2008.05.05

SMBIOS Version 2.4

Windows Directory C:\Windows

System Directory C:\Windows\system32

Boot Device \Device\HarddiskVolume1

Locale Lithuania

Hardware Abstraction Layer Version = "6.0.6001.18000"

User Name xxxxxxxxxx

Time Zone FLE Standard Time

Installed Physical Memory (RAM) 4,00 GB

Total Physical Memory 3,00 GB

Available Physical Memory 1,32 GB

Total Virtual Memory 6,19 GB

Available Virtual Memory 4,52 GB

Page File Space 3,29 GB

Page File C:\pagefile.sys

 

As manau, kad mano GeForce 8400M nepaveza. Gal geri kodekai pades?

o kam siunti neripinta bd filma,nes tokiu atveju yra daug naudojamas tiek cpu,tiek gpu,ir manau kad tavo gpu neuztenka

siaip megink powerdvd9,arba senesne ,kartais padeda

bet geriau vietoj to siustumeis bdripus .mkv ir ziuretum tokia pacia kokybe,be jokiu stabdziu,tik reiktu CCCP codeku pako ,KMPlayer ir Media Player Classic,pries tai issinstalinus visus turimus kodekus,nes siuos atveju beveik nera naudojamas gpu vaizdo spartinimas,viska daro kodekai

Tai ir bandziau parodyti. As visa laika stengiuosi ziureti aukstos kokybes filmus. Visokie avi, divx atrodo graziai, kol nepamatai pradinio saltininio is ko jie padaryti. Siuo atveju as pasirinkau filma, aukstos kokybes, ir jo powerdvd8 jau nepaveze. Ir problema, kaip as isivaizduoju, ne del to, kad letas GPU, o kad nera hardwarinio dekodavimo. Tokiu atveju naudojamas "kodekas" - iranga skirta ta darba uzkrauti procesoriui. Tas bandymas buvo skirtas parodyti, kad kodekai nesprendzia visu problemu. Pvz. SAT-TV taip pat eina gana didelis srautas. Ir transliuotojui nepasakysi - transliuok mkv ar bdrip. Vat tam ir yra reikalingas Hardwarinis dekodavimas.

 

Manau, kad tai yra laiko klausimas, kai paplis blu-ray irenginiai kaip optiniai irenginiai kompiuteriuose. Tada paplis ir plokstes su hardwariniu dekodavimu.

 

Nes viska daro ne kodekai, o CPU, kurio tokiu atveju pradeda nebepakakti.

Redagavo Sausio 9, 2009 masa

tu ten rasei apie neripinta bd filma,ar tu kazka ne taip parasei. jei siunti filma .mkv formatu bdripa 720p ar 1080p daryta ant x264 tai nereikia galingo kompo kad galetum tokius ziureti,reikai tureti tinkamus kodekus ir tinkama media playeri jie m ziureti ir viskas eina kuo puikiausiai,niekas nenaudoja tam jokiu powerdvd ar kitokio slamsto

butent kad nera naudojamas hardwarinis dekodavimas del to ir nereikia galingu vaizdo ploksciu,jos tiesiog nepaveza,uztai kad viska daro kodekai,uztat ir galim grozetis hd filmais,anime savo pc

pc reikia ne silpno bet ziurint ko nori,nes 720p ziuret pilnai pakanka single core proco

p.s. mes cia kalbam tik apie hd filmu siuntima ir ziurejima per pc,o ka tu cia parodei tai neaisku kazkaip

Sudedame taskus ant "i"

 

Kas yra kodekas, hardwarinis ar softwarinis, dekodavimas, kas naudojama GPU ar CPU (grafine plokste ar procesorius).

 

Problema: parodyti vaizda ekrane.

Sakykime turime paprasta SDTV vaizda, kuri ziurime TV (monitoriaus ekrane). Transliuojame ji 720(taskai pagal horizontale)x576(taskai pagal vertikale)x25(kadrai)x24(spalvu gylis bitais)/per 1 sek. Gauname 248,8 megabitu per sekunde srauta. Toks vaizdas bus idealus, BET - reikia diziules talpos patalpinti ta SDTV, reikia didziules pralaidos kanalu visur vaizdo grotuve, televizoriuje, monitoriuje, palydovineje transliaciojoje ir DVB-T ir t.t. Pagrindines problemos: didelis srautas ir didele uzimama vieta. Tam, kad tai zumazinti nuspresta vaizda glaudinti. Kazkada pats pirmas rimtesnis ir daugiau paplites kodavimo budas buvo MPEG-1, sukurtas 1988 m (jo greitis buvo iki 1,5 megabito per sekunde). Dabar MPEG-2 (sukurimas 1994-1999) (DVD, DVB-T, SAT-TV). Jame buvo naudojami du pagrindiniai spaudimo budai: salinamas erdvinis ir laiko informacijos perteklius. Labai trumpai parasysiu, kaip tai daroma:

Laiko perteklius salimas taip: videoseka sudaro kadru (p atveju) arba lauku (i atveju) seka. Skiriami triju rusiu kadrai (laukai).

I (intra coded picture) - paprastai sakant tai yra pilnas kadras. Jame nera jokio laiko pertekliaus salinimo (isskyrus erdvini). Sis kadras uzima daugiausia vietos.

P (prdeictive coded picture) - rasomas ne pilnas kadras, o tik skirtumas tarp I kadro ir numatomo sekancio kadro. Taigi irasomas ne pilnas kadras, o tik pasikeitimas.

B ( bidirectionaly predicted coded picture). Tai tarpinis kadras tarp I ir P. Rasomas skirtumas tarp pilno ir paskaciuoto kadro. Realiai P uzima 1/3 I kadro, o B - 1/4 I kadro

 

Realiai videoseka atrodo taip: I B B P B B P B ... B I...

 

Kadangi irasoma ne pilni kadrai ir ju seka, o keletas pilnu ir tarpiniai (su zenkliai mazesne informacija), taip sutaupoma daug srauto. Tu kadru seka nuo pirmo "I" iki antro jo neapimant vadinama vaizdu grupe GOP (group of pictures). Kuo GOP trumpesnis, tuo detalesnis vaizdas ir tuo yra maziau problemu del galimu klaidu sraute. Jei GOP yra labai ilgas, tai atsiradus klaidai ilgai vaizdas ekrane matomas neatitinkamtis tikroves (matomi kazkokie seseliai, neteisingai uzpildytos spalvomis ir t.t.), kol neateina "I" kadras. Tai galima pamatyti staigiai persukus vaizda VLC ar Media Player Classic.

Bendram issilavimui: DVD GOP turi buti ne ilgesnis, kaip 15. Jei sukursite ilgesni nei 15 GOP, atsiranda rizika, kad ne visi buitiniai DVD grotuvai ji rodys. (Norma - 12). Taciau butent sioje vietoje ir pradedama taupyti - ilginamas GOP, prarandama kokybe. Taip daroma ir DVD ir SAT-TV. Is mano matytu "lyderis" sioje srityje yra rusu transliuotojas Trikolor.

 

Erdvinis informacijos pertekliaus salinimas

Kiekviena vaizda galima isivaizduoti kaip triju matricu rinkini. Pirmaja sudaro sviesis (Y) - balta sviesa ir dvi skirtumu matricos: Cb ir Cr. Cb (blue) koduoja melyna sviesa ir Cr - raudona. Is Y atemus Cb ir Cr gaunama zalia.

Cia atsiranda galimybe "taupyti". Galima perduoti visas matricas vienodai. Tai vadinama 4:4:4. Galima perduoti Y pilnai, o Cb ir Cr nepilnai - kas antra taska (pagal horizontale arba veritikale - arba abu). Tada turime 4:2:2 arba 4:2:0

 

Toliau:

Vaizdas yra "supjaustomas" kvadraitais is bloku 8x8 tasku. Keturi blokai sudaro makrobloka. 4:4:4 atveju viename makrobloke yra po 4 Y, Cb, ir Cr. blokus. (P.S. siuos makroblokus mes matome, kai ziurime "labai suspaustus" DVD ar SAT-TV esant labai judanciam vaizdui visame ekrane. Deja, bet 4:4:4 yra retas dalykas. Dazniau naudojama 4:2:0, kai makrobloka sudaro 4Y+1Cb+1Cr. Arba 4:2:2 - 4Y+2Cb+2Cr. Paprastai tariant 16x16 dydzio ekrane makrobloka realiai apibrezta tik sviesis, o spalvu perduodama keturi kartus maziau. Prarandame kokybe, islosiame talpa, sumazinam srauta.

Be viso to apibreziami objektai, nustatomas ju judeijo vektorius ir t.t. Viskas, kad apibrezti ne kadra ir jo informacija o kazka pasikratojancio ir fiksuoti tu pasikrartojimu skaiciu. Atspeti busima vektoriu (kur judes objektas kadre - labai sunku, tam reikia DAAAAAAAAUUUUUUG skaciavimo rsursu.

Be to zaidziama keliais faktoriais - statiniame vaizde akis fiksuoja net ir smulkius daiktus, vadinasi sioje vietoje reikalinga didele diskreditacija. Dinaminiame vaizde - akis to nepastebi - vadinasi galima aukoti smulkmenas, bet didinti informacijos apibreziancios vektorius ir taip kompensuoti prarandama detaluma.

 

Apie tai galima daug rasyti. Bet principas mazdaug aiskus.

 

Dabar einame i HDTV. Turime jau ne 576i, o 720p, 1080i ar p. Informacijos kiekis isauga Kelis kartus. I DVD netelpam. (Beje DVD turetu rodyti iki 15 megabitu per sekunde srauta. Kas toki mate? Geras oroginalas - ne ACME - sieks 9, piratinis bus maziau nei 1. Ypac tie filmai, kur "daug viename". Taciau pagrindine problema butent didelis srautas. Didesni optini irengini galima sukurti. Isvesti i dangu palydovus sunku. Standartinis DVB-S SR27500 FEC 3/4 transpderis yra ~ 55 megabitai per sekunde. Realiai i ji telpa 5-7 SDTV kanalai (transliuotojai taupydami "sukisa" iki 20). Jei nekeisime kompresijos arba nepereisimi i transpoderio talpos didinima (is QPSK i 8PSK ir daugiau), tai i viena Transpoderi tilps 2-3 HDTV 1080i kanalai. Pradzioje taip ir buvo. Pirmieji HDTV kanalai taip ir budavo transliuojami 1080i DVB-S MPEG-2. Dabar tokiu bent Europoj ner. Absoliuti dauguma - DVB-S2 MPEG-4 h.264.

 

Dabar griztame prie kodeku procesoriaus (CPU), ir vaizdo plokstes (GPU - graghic procesing unit).

 

Kaip matosi is anksciau aprasyto vaizdas gana stipriai apdorojamas. T.y. ivyksta jo kompresija, o po to "dekompresija". Kai formuojamas vaizdas ekrane panaudojan vektoriaus skaiciavima, spalvu padengima pagal aplinikinius taskus, ir makorobloku formavima, kadru suformavima is tarpiniu.

 

Galimi du budai kompiuteryje kaip tai pasiekti.

 

1) sukuriamos mikroschemos, kurios "moka" tai padaryti. T.y. algoritmas yra grieztai apibreztas, ir pagal ta algoritma yra sukuriama mikroschema. Paleidus fima kompiuteryje srauta yra nukreipiamas i vaizdo plokste, kuri ir dekoduoja vaizda hardwariskai. CPU tuo atveju dalyvauja nezymiai. Sis kelias yra efektyviausias. Jis naudojamas VISADA KAI TIK GALIMA. Butent siuo keliu ir yra tobilinamos vaizdo plokstes siekiant pagerinti zaidimu tkroviskuma. I jas idedama gatavi algoritmai ir vaizdo plokste pati pavaizduoja ruka, ugni, sprogimus, pagal apibrezta schema. Todel mes ekrane turime daug judanciu monstru, sprogimu, o fps nemazeja. Nes vaizdo plokstes resursai neapkrauna CPU.

 

Beje taip veikia visi DVD grotuvai, blu-ray, CD ir t.t.

 

2) Vaizdo plokste nesugeba dekoduoti srauto. Sukuriama programa, kuri veikia pagal zinoma aksciau aprasyta algoritma. Visas vaizdo srautas nukreipiamas i CPU, kuri bendraudama su letesne RAM (negu videoRAM) dekoduoja viska programiskai naudodama procesoriaus resursus. Cia jau neuztenka didinti procesoriaus dazni. Problema, kad jis tam nelabai pritaikytas. Tiesiog jis yra labai greitas. Procesorius pats tai dekoduoja ir zymiai didesni dekoduota srauta per sina siuncia i vaizdo plokste, kuri viska siuncia monitoriu. Sis kelias yra prastesnis, nes reikalauja zenkliai daugiau resursu. Kaip pavyzdys - pakutinis 80846DX4 procesorius veike 100 MHz dazniu. O pirmas Pentium -75 Mhz. Bet pentium veike greiciau, nors buvo letesnis.

Nereikia klaidinti kad "viska daro kodekas". Daro tai CPU+RAM+sinos etc -zodziu visas kompas.

 

Taigi reziume: kodekas yra programa, naudojanti CPU resursus ir bandanti spresti problema programiskai. Tam reikia daug didesniu resursu, nei tas pati spresti harwariskai.

 

Pavyzdys. Turime sunkvezimi, kuris vaziuoja 40 km/h greiciu. Jis perveza 9 tonas smelio is tasko A i taska B. Atstumas 3 km. Ir turime sportini automobili (ka norit McLaren, Ferrari, Bugatti), i ji galime ipiti 200 kg. Bet jis gali pasiekti 300 km/h. Reikia pervezti 50 tonu smelio. Hardwarinis sprendimas (sunkvezimis) bus greitesnis ir praktiskenis nei Softwarinis (sportinis automobilis). Kuo smelio bus daugiau, tuo praktiskumas augs. Nesvarbu, kad mes gerininsim kodeka - platinsim sportinio automobilio ratus. Ismesim keleivio sedyne ir ipilsim papildomai 50 kg smelio.

 

 

Dazni priekaistai: "o kam tau to reikia", "galima ziureti ir taip", "as nematau skirtumo", "o kam 1080p, jei galima ziureti 720p, (arba net 480p)".

 

Tokiems as negaliu nieko atsakyti. VISADA bus tokiu kurie teigs, kad kokybe galima mazinti. Tuo labiau, kad ji siuo metu mazinama visuotinai (prasti HDTV televizoriai, mazas MPEG-4 DVB-T srautas Lietuvoj ir t.t.)

Kiekvienas pasirenka tai ka jis nori. Tik nereikia teigti "kad ta yra beveik tokios pacios kokybes".

Redagavo Sausio 10, 2009 masa

ka nors naudingo bent jau parasei?

kam ta tavo teorija galiu nueit ir pasiskaityt sita pats jei noriu,bet tu rasyk praktiskai kas kaip veikia nieko naudingo neparasei,as tau sakau kad gali su vidutiniu kompu ziuret pasiustus hd filmus,o kad neveza tai jau cia tavo nesugebejimo problema,tik nereikia sakyt kad tavo geras kompas nepaveze 1080p ,tiesiog nesugebejai pasileist kaip reikia

del skirtumo tarp 720p ir 1080p ,jautik ne ant mazu moniku pamatyt ta skirtuma,nepasakok nesamoniu,suprantu ant kokio full hd telika 40' ar daugiau tai jo,cia velgi rasau kaip praktiskai tas skirtumas matosi,o ne kaip teoriskai skiriasi rezoliucija

Taip mano kompiuteris yra silpnas, sutinku su tuo. Bet tolimesne diskusija yra neverta, jei bandoma teigti" nerasyk nesamoniu", kad ant mazu moniku matomas skirtumas. Tarp 576p ir 720p yra mazesnis skirtumas nei tarp 720p ir 1080p. As skirtuma matau. As matau skirtuma ir is akies apytikriai galiu nustatyti bitreita megabito pusantro tikslumu ziuredamas i SAT duodama vaizda. Taip pat sugebu isgirsti skirtuma tarp MP3 audioCD (su savo namu audio sistema).

 

Taciau visada atsiras tokiu, kurie bandys teigti - nesamone, net nebandydami pagristi to.

 

Atsijungiu is sios diskusijos, kadangi ji yra betiksle. Jei kam nepatinka labai trumpai aprasyta MPEG-2 teorijos pagrindai - adminstratoriai ir moderatoriai gali trinti. O kiti gali aiskint, kad kodekai gali viska. (ikiskite visagali kodeka i 286 kompa, arba butini dvd grotuva, jei viska daro tik kodekas).

As parasiau praktiskai kaip veikia sistema. Atkreipk demesio, kad visiskai neliesta, kaip tai veikia kompiuteryje, paremtame x86 architektura. Ech tuscia to.

 

Tuscia sneka. Man lengviau nerasyti, negu rasyt