Daugelis šiuos metus įvardija kaip geriausius apskritai žaidimų istorijoje. Sunku ir pasiginčyti, nes sulaukėme aukščiausios prabos įvairiausių žanro žaidimų. Kad ir kaip norėtųsi juos visus išbandyti, bet dėl laiko stokos tenka pasirinkti tik tuos, kurie įdomiausi mano smegeninės pusrutuliui. Nusprendžiau parašyti apie savo "gaming" 2018 metus, kartais šiek tiek nuklysiu į industrijos gaires, tad prašau labai nepykti.

2018 metaus buvau pasižadėjęs sau "mažiau pirkti - daugiau žaisti". Pažvelgus į backloggery statistika, esu dideliame minuse (-57). Sugebėjau pereiti viso labo vos 4 žaidimus, o įsigyti suspėjau 61 žaidimą. Liūdna ir tuo pačiu graudu. Esu iš lėtėsnio tipo žaidėjų, kuriems patinka keliauti po žaidimo pasaulius ir išniukštinėti kiekvieną kampelį, tačiau galiu kaltinti tik savo lengvabūdiškumą. Ir dar (mano keistenybė), visada pasirenku "Hard" sunkumo lygį, ko pasekoje ilgėja pats žaidimo laikas. Manau visi turime silpnybių, maniškė - naujienų srautai, ypač forumai. Galiu skaityti visą dieną, dalyvauti diskusijose (be abejo neskaitau tiek, bet per parą apsisuką keletas valandų). Tai kokie man buvo 2018 metai? Pradėkime nuo pradžių, o gale suvesime visus taškus.

Geltonojo šuns metai man prasidėjo išties gerai, nes įsigyjau Nintendo Switch konsolę. Be abejo pirmasis įspūdis būna geriausias, pasijungi, paspaudai, pajunti širdies viduje harmonija - taip, pagaliau šis daiktas Tavo namuose, bet kas toliau? Toliau į eilę pradėjo rikiuotis žaidimai, kaip "Mario Odyssey", "Mario Kart 8 Deluxe" ir "Xenoblade 2 Special Edition" (kuris taip ir būtų likęs savo plastiko rėmuose, jei ne Nintendo "Gold points"). Išbandžiau Mario kartingą, puikus žaidimas, tik žaidžiant jį keliese, greitai aplanko keistas jausmas "gal yra kitų žaidimų?" (Su visais Mario kartingais ta pati bėda mums). Sekantis Nintendo Switch žaidimas buvo Mario Odisėja (lietuviškai gan gražu tiesa?). Perėjau du pasaulius, bet galiu drąsiai teigti, šis platfomeris dvelkia magija - spalvotas, unikalus, gražus ir užburiantis. Tikrų tikriausiai 2017 metų GOTY. Tačiau neatspėsite su kuriuo žaidimu leidžiu savo Nintendo laiką, ogi su "Dragon Quest Builders" (ir esu tik trečiame pasaulyje). Esu didelis "Dragon Quest" serijos fanas, todėl vis dar negaliu paleisti šio "Minecraft" tipo žaidimo, nors ir labai lėtai progresuoju.

Nuslūgus Switch emocijoms ir pradėjus blaiviai mąstyti, susimąsčiau ką veikia maniškiai Playstation VR akiniai. O jie sau tyliai gulėjo kampe su laidų puokštę (kas turi PSVR tikriausiai žino apie ką Aš ). Suvokiau, kad dažniausiai juos išsitraukiu, kai noriu išbandyti ką nors 10-15 minučių. Tad Aš jį perleidau kitam piliečiui, kuris tikiuosi juos aktyviai dar ir šiandien naudoja. Man VR tikrai patiko (tikriausiai girdėjote apie šiuos du mažus žaidimus - "ASTRO Bot Rescue Mission" ir "Tetris Effect"), tačiau nutariau palaukti PS VR2 versijos, kurie tikiuosi sumažins laidų kalną ir padarys VR įrenginį belaidį. Išbandžiau daugybę žaidimų ir kitokio VR turinio, labiausiai sužavėjo - "Until Dawn Rush of Blood" (dar dabar atsimenu kai per kūną šiurpuliukai bėgiojo).

- "Resident Evil 7" tikiu kad ateityje ateis ir Tavo eilė ir kartu žengsime į VR pasaulį.

Pirmus keturis mėnesius mano dėmesį vis dar kaustė "The Elders Scrolls IV: Oblivion GOTY" (PS3). Žaidimas kuris turi pilna klišių, tačiau pasaulis kaip reikiant prikausto dėmesį. Tačiau "Bugthesda" kaip visada kepa blynus, kurie dažniausiai būna ne pagal receptą. Todėl mano dideliam nusivylimui, negalėjau pilnai išbandyti didžiausio Oblivion papildinio (DLC) - "Shivering Isles". PS3 versija buvo išleista su klaida, kurios kūrėjai taip ir neištaisė. Norint pereiti papildoma turinį, reikia 1. Nervų 2. Kantrybės 3. Sėkmės. Supratau kad tai ne man ir padėjau žaidimą į užtarnautą poilsį, šiame pasaulyje praleidau 245 valandas (būtų ir daugiau) ir tai buvo pirmasis žaidimas, kurį užbaigiau 2018 metais.

Kartais norisi pabėgti nuo mėgstamiausių JRPG ir nuotykių žanro, o kas geriau nei FPS žanras? kuriame galvoti nereikia, tik spaudinėji kelis mygtukus ir judi į priekį. Todėl balandis atnešė - "Far Cry 5 Gold Edition" (PS4) (tapau reklamų ir "podcast" auka). Tai buvo pirmasis šios serijos žaidimas mano rankose. Pripažinsiu Ubisoft meistrai žaidimų pasaulius sugeba sukurti labai aukštos skalės, ką jau moka tą moka, neatimsi. Pats žaidimas kaip AAA lygio Holivudo filmas, tik jį įvertins kiekvienas žaidėjas skirtingai. Man jis patiko, pasišaudžiau, atsižiūrėjau kalnų, upokšnių ir kitų grožybių. Tik taip ir neišmokau skraidyti lėktuvu. O kad turėjau "Gold Edition", tai gavau visus išėjusius papildinius (DLC) ir "Far Cry 3" (Remastered?). Tad apie kiekviena trumpai. "Hours of Darkness" - Nuostabus Vietnamo papildinys 10/10 (be juokų). "Lost on Mars" - Sci-fi? Įdomu? deja ne 0/10. "Dead Living Zombies" - Parodija, tačiau neišpildyta iki galo 5/10. Ir tai buvo antras 2018 metų pabaigtas žaidimas.

- "Far Cry 3" dar susitiksim pacane, neliūdėk.

Ir kaip visada atėjus vasarai, sulaukiame didžiausios žaidimų parodos - "Electronic Entertainment Expo" (trumpai - E3). Trumpai ir drūtai - įspūdis buvo nekoks. Microsoft kaip visada žaidė su vartotojais, daug žaidimų, daug skambių frazių. Nintendo savo laiką skyrė vienam žaidimui "Super Smash Brothers. Ultimate". Sony pabandė visus užburti "Last of Us: Part II" dekoracijomis, tačiau gavosi šnipštas (pripažinsiu treileris buvo nuostabus). Tačiau man kaip žiūrovui, trūko to cinkelio, unikalumo ir nuostabos, kad norėtųsi praverti plačiai burna ir apie tai papasakoti kaimynui, kuris nieko nenutuokia apie žaidimus.

Pasibaigus FPS šovinių apkabai, grįžau prie savo mėgstamiausio žanro - Japan Role Playing Games. Ilgai lauktas ir sulauktas - "Ni No Kuni II: Revenant Kingdom Prince Edition" (PS4). Kritikai jį įvertino teigiamai, tačiau žaidėjų bendruomenė pasiskirstė į du sluoksnius: juoda ir balta. Vieni aukštino, kiti peikė žaidimą. O kokia mano nuomonė? Įveikiau 99,9 procentus siūlomo turinio (be DLC) ir gavau "Platinum" trofėją. Iš šio žaidimo išgrandžiau visus trupinius, tik palikau bosų bosą, nes jis pasirodė emm.. per daug atkaklus. Ši dalis yra novatoriška, lyginant su tuo kas buvo pirmoje Ni No Kuni dalyje, čia gavome trijų žanrų mišrainę - JRPG, RTS, City Building. Bet man taip viskas puikiai dėrėjo, todėl iš visų elementų išspaudžiau maksimumą. Tenka sutikti, kad ši dalis labai silpnai pateikė pagrindinę istoriją, o pagrindinių veikėjų paveikslų beveik neatskleidė. Daugiau laiko skirdama pašalinėms istorijoms ir misijoms. Turiu pripažinti kovų mechanika, yra Ni No Kuni II stipriausia vinis. Tik gaila, kad žaidimas buvo greitai pamirštas, nepadėjo ir nemokamas papildomas turinys. O kūrėjų užtemptas "Season Pass" turinys, apie kurį niekas nieko nežinojo pusę metų, padarė savo. Todėl gruodį pasirodęs pirmasis mokamas papildinys (DLC) - "The Lair of The Lost Lord", liko daugelio užmirštas. O Aš trinu rankas, nes po "Žudikos Odisėjos", keliausiu atgal į Ni No Kuni pasaulį. Ir tai buvo mano trečiasis pereitas žaidimas 2018 metais.

Į vasaros galą, pas mane pagaliau sugrįžo - "Sega Saturn" (dėkingas meisteriui Edmundui aka "Red-Cat-EX"). Nostalgija pakvipo namuose, ašaros neišspaudžiau, bet nušvito džiaugsmas manyje. Ši konsolė pas mane gyvena apie 20 metų, tik kartą nutiko nelaimingas nutikimas ir sugebėjau sudeginti jos maitinimo bloką. Kadangi techninių žinių neturiu ir nesu didis "geležies" specialistas, tai ieškojau kas galėtų prikelti antrajam kvėpavimui šį Sega žaidimų kompiuterį. Edmundas ne tik sutvarkė, bet ir modifikavo mano konsolę, įdėjo čipą, su kuriuo galiu išbandyti visus šios konsolės žaidimus. Tad Didelis Ačiū!

- "Saturn" luktelk dar mėnesiuką ir eisim lošti "Bomberman"!

"Kas parduoda God of War?", "God of War Mano GOTY", "eik jau God of War 1000000 kartų geriau, nei .....", "Užp#$@% visi su savo GOW", "God of War, gggggoooood offff Waaar, GOOODDD oooooff waaaaRRRR....." - tokie visokie svaisčiojimai, 2018 metais sukosi internete, skaitai forumą, o ten visi tik "pila" gerus žodžius apie šį žaidimą. Klausaisi podcast ir vėl tas pats, prislėgtas ir nebegalėdamas susilaikyti, įsijungiau "God of War...HD" (PS3). Keistas iš mano pusės sprendimas, tačiau nutariau prisiminti PS2 laikus ir nuraminti GOW kirminą. Po žaidimo pabaigos, mano veidas švytėjo. Tai bent žaidimas! Garso takelis yra kažkas unikalaus, jis perteikia Kratos pasaulio nuotaika ir įtraukia žaidėją į nelaimingą istoriją, kurios pabaigą tikriausiai kiekvienas žinome. Tuo pačiu perėjęs šį epą, nutariau pasivaržyti "Challenge mode". Jame turime įveikti 10 lygių, tačiau kiekvienas lygis yra SUPER-IMPOSSIBLE-ULTRA-HARD. Ties septintu sustojau, nes po trejetos valandų pultelio maigymo ir krūvos kaltinimų (kalti ne mano pirštai, o žaidimas - pasąmonės magija) išjungiau God of War. Tai buvo ketvirtas žaidimas.

- "FiFa 19" kaip visada atėjai tuo pačiu laiku, nepalikdama man jokio pasirinkimo.

Futbole kiekvieną sezoną viskas prasideda iš naujo, taip ir "FiFa 19" nugulė Playstation 4 konsolėje. Varžomes su draugais turnyruose, kuriuose susipykstam, apsižodžiuojam, nebežaidžiam, tada vėl visi susitaikome ir vėl viskas iš pradžių. Tinkamiausias žodis būtų "loop reaction".

Ir štai rudenį Ubisoft išlindo su magiškais žodžiais - "The biggest adventure", "RPG!", "Spartaaa!". Ir vėl mane sugundė. Ir vis dar suku tą patį žaidimą. Taip, tai "Assassins Creed Odyssey". Ilgas kaip žirafos kaklas. Kaip ne kartą minėjau patinka žaidime įvykdyti viską viską viską ir dar kartą viską. Todėl mano laikas kapsi arti 130~ valandų, o dar keliauti ir keliauti. "Fetch quests" žaidimą padaro ilgesnį, nuobodesnį ir užmirštamesnį. Keista patirties taškų sistema verčia susimąstyti. Pvz. už tai kad sušelpei pinigėlių žmogeliui, gausi 30k patirties taškų, nors tai užtrūko viso labo 10 sekundžių, o užimti fortą trunka 10-20 minučių (priklauso kokiu stiliumi žaidi) ir gauni 15k patirties taškų. Neteisinga ir buka. Dar vienas bjaurus dalykas, tai "šaldiklio" metodas, nuo kurio žaidimas kenčia, tampa nebeįmanomas žaisti, nes viskas juda kadras po kadro ir tenka daryti restart. Tačiau Odyssey pasaulis labai gražus (dažnai sustoju ir leidžiu akims mėgautis peizažais), kovos sistema nenuobodi, veikėjai man patinka. Bijau, kad mano laikas su šiu Assassins Creed žaidimu bus virš 200~ valandų, nes dar yra "Parsisiunčiamo turinio paketas" (lietuviškai). Malaka.

Ir pats didžiausias šių metų įvykis, tai "GamElement" atsiradimas. Didžiuojuosi, kad pradėjome šį projektą ir tikimes nesustoti, bet ir dar daugiau tobulėti. Noriu tikėti, kad 2019 metai bus įdomūs, kūrybiški ir pasieksime užsibrėžtus tikslus, kad ir kokie jie būtų dideli ar maži

Ir pabaigai, pateiksiu savo mini "backlog" sąrašą 2019 metams:

• The Legend of Zelda: Wind Waker HD (Wii U)
  
• Persona 5 (PS4)
  
• God of War (PS4)
  
• The Last Story (Wii)
  
• YS VIII: Lacrimosa of Dana (Switch)
  
• Octopath Traveller (Switch)
  
• Dragon Quest XI (PS4)
  
• Kingdom Come Deliverance (PS4)
  
• Resident Evil 7 (PS4)
  
• Prey (PS4)
  
• Titanfall 2 (PS4)
  
• Uncharted: The Lost Legacy (PS4)
  
• DMC Devil May Cry (PS3 - taip, būtent ši dalis ir Dubstep garsai)
  
• Resident Evil Code Veronica HD (PS3)
  

2019 metų tikslas, neišleisti daugiau nei 200€ žaidimams, bei jų priedams ir pereiti 12 žaidimų. Vienintėlis žaidimas, kurį tikrai įsigysiu bus "Resident Evil 2 Remake" (PS4). Tuo pačiu NeoGaf narys DunDunDunpachi sukūrė gija - "No new games in 2019, unfinished backlog only", kurioje nutariau dalyvauti, prisijunkite ir Jūs

Gerų 2019 metų!

BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement.lt