Kambarys. Jaunuoliai būriuojasi prie mažiausio televizoriaus pasaulyje (tikriausiai tai ne tiesa) - Šilelio 401D modelio. Tačiau visų dėmesį prikausto, ne pats televizorius, o per jo ekraną rodomi vaizdai. Juodai baltame ekrane šviečia dideliomis raidėmis parašytas žodis - "Galaxian". Bruzdesys. Laikas perduoti pultelį kitiems žaidėjams ir laukti vėl savo eilės prie televizoriaus ekrano...

Su pirmaisiais kompiuteriniais žaidimais susidūriau labai ankstyvoje jaunystėje, tai buvo "ZX Spectrum +2" rusiškas klonas. Jame pirmą kartą gyvenime išbandžiau žaidimą su ninzėmis, deja nebepamenu pavadinimo. Tada sekė daugelio mėgstamas rusiškas žaidimas "Na Palauk" (rus. Ну Погоди!). Pats žaidimas buvo paprastas kaip 2 rubliai, krenta kiaušiniai, o vilkas juos turi visus sugauti, kuo daugiau sugauname kiaušinių, tuo didesniu greičiu jie pradeda kristi. Kas darė šį žaidimą patrauklu, tai kad jis buvo įrašytas į nešiojamą žaidimų kompiuterį pavadinimu "Elektronika IM 02". Tuo metu be abejo nežinojome, kad tai "Nintendo Game & Watch" kopija. Tačiau didžiausią įtaką man padarė geltonos disketės ir žalios mikroschemos.

Vieną Kalėdų rytą, po eglutę radome žaidimų konsolę. Dabar sunku net prisiminti koks buvo jos pavadinimas, tik pamenu juodą plastiką su mėlynais mygtukais. Be abejo, tai buvo Nintendo Entertainment System (NES) konsolės kopija. Komplektacija sudarė: konsolė, du atskiri pulteliai, šautuvas ir disketė su pačiu kiečiausiu pavadinimu "9999999 in 1 Games". Kaip žinia daugelis klonų turėdavo įlituotus pultelius, o mūsiškė kopija ištraukiamus, ir tai buvo didelis privalumas, nes pultelius dažnai tekdavo remontuoti, atsukti, palituoti, pastumti mygtuką į pradinę padėtį ir vėl toliau mėgautis žaidimais. Nors geltonoji disketė ir skelbė apie 9999999 žaidimų, tačiau tiesa buvo karti, joje buvo tik 3 skirtingi žaidimai. Mano minėtas "Galaxian", prie kurio praleisdavome daugiausiai laiko, nes galėdavai varžytis kas surinks daugiau taškų. Ir pats žaidimo principas buvo paprastas, šaudyti ateivių lėktuvėlius ir visaip bandyti išvengti jų kulkų. Sekantis žaidimas buvo "Duck Hunt" - tai vienas žinomiausių žaidimų, kuriame turėdavai naudoti pridėtą šautuvą. Žaidimo mintis paprasta, turi nušauti antį, tačiau viskas čia apsiversdavo aukštyn kojomis, nes šautuvas šaudavo atstitiktinai kur papuldavo, antys išskrisdavo į šiltuosius kraštus, o ekrane degdavo dažniausiai pasikartojantis vaizdas "Game Over". Trečiasis žaidimas buvo dar prastesnis, tai "Sky Destroyer". Jame reikėdavo pilotuoti lėktuvą ir skristi pilkame tuščiame fone, kur pasirodydavo priešų lėktuvai, ir reikėdavo stengtis juos numušti. Tačiau kai televizorius "išspausdavo" tik juoda ir balta spalvas, tai norom nenorom tekdavo šį žaidimą išjungti jau po pirmojo lygio, o dar tie žaidimo

Taip ir sukome mes tuos trys žaidimus, kol neapsireiškė kaimynas, kuris mums paskolino disketę šiek tiek prastesniu pavadinimu "20 in 1 Games". Ir pirmą kartą išbandžiau bombų karaliaus žaidimą "Bomberman", praėjo kelios dienos ir žaidimas buvo įveiktas, visi 50 lygių pereiti ir norėjosi dar daugiau. Prisipažinsiu ši žaidimų serija man iki šiolei labai patinka, neseniai išbandžiau "Saturn Bomberman" ir prašau jei turite galimybę - IMKITE IR IŠBANDYKITE ŠĮ NUOSTABŲ ŽAIDIMĄ!!!! Nes tai geriausias "Bomberman" visoje visatoje! (Nemeluoju).

Bet grįžkime atgal į 90-ųjų laikotarpį. Išbandžius šiuos žaidimus, norėjosi dar daugiau įvairovės. Prisiminkime, jog vienos, naujos disketės kaina dažnai prasidėdavo nuo 50 litų, todėl mums tėvai jų dažnai nepirkdavo, o išbandyti kitus žaidimus norėdavosi. Todėl dažniausiai keisdavomes žaidimais su kiemo draugais, o geltonos disketės dažnai lūždavo, todėl kartais parsinešdavai žalia mikroschema, kurioje nežinodavai kokie žaidimai tavęs laukia. Per tą laikotarpį buvo išbandyta didelė serija, puikių dabar klasika virtusių žaidimų, kaip "Ninja Gaiden", "Double Dragon", "Duck Tales", "Mario" ir daugybę kitų. Dažnai norint pereiti žaidimą turėdavai jį išmokti vos ne mintinai, o žaidžiant ilgesnius žaidimus tekdavo palikti per naktį žaidimų kompiuterį įjungta, nes išsisaugoti galimybės nebūdavo ir ne visi žaidimai turėdavo lygių "password'us". Geriausiai būdavo, nueini miegoti ir lauki rytojaus, kad pratęsti žaidimą, o ryte sužinai, kad tėvai išjungė kompiuterį. Ir viskas prasidėdavo iš naujo...Labiausiai mintyn įkritęs žaidimas man yra "Tiny Toones Adventures". Jį pereiti bandžiau tiek daug kartų ir vis pritrūkdavo sėkmės. Tačiau vieną karštą vasaros dieną, sėdint pagaliau prie spalvoto televizoriaus, Aš jį pagaliau įveikiau. Tuo metu man tai atrodė kaip didžiausias pasiekimas, nes tas žaidimas atrodė velniškai sunkus ir kiek mes bandydavome, niekaip jo įveikti nesugebėdavome. Jausmas buvo labai geras, taip atradau savyje charakterio savybę - "Viską galime padaryti, jei tik labai pasistengiame ir įdedame daug darbo". O dar daugelis vis burba, kad žaidimai nieko naudingo nesuteikia, neklausykit jų, žaidimai duoda daug naudingų dalykų, tik svarbu žinoti kas per daug, tas negerai

Dar keli įdomūs faktai. Dažnai suaugusieji galvodavo, kad ilgai pajungtas žaidimų kompiuteris gadina televizorių, todėl leisdavo žaisti tik kelias valandas arba tekdavo žaisti ant nenaudojamo televizoriaus, vieną tokį turėjome, televizorius kuris neturėjo garso...O kai žaidimų kompiuteris būdavo paslėptas, kartais ieškodamas televizoriaus kanalo, netikėtai pagaudavai signalą, kuriame eidavo matyti ką žaidžia Tavo kaimynas. Pats kaimynas nežinodavo, kad tiesiogiai transliuoja žaidimą, tai tikriausiai galima pavadinti vienu pirmųjų "stream" Lietuvos istorijoje. Ir nereikėjo jokio interneto, skamba kaip iš fantastikos srities, bet tai buvo realybė. (Kurios iki šiol nesuprantu).

Bėgant laikui atsirado pirmosios žaidimų kompiuterinės, o jose pagaliau susipažinau su "Sega Mega Drive" ir "Super Nintendo" konsolėmis, tačiau apie jas kitoje mano pasakojimo dalyje...

p.s. Pasidalinkite nuo ko Jus pradėjote pirmuosius žingsnius kompiuteriniuose žaidimuose, kas Jums labiausiai įstrigo į atmintį. Smagaus

BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement.lt