Septintasis pagal eiliškumą Assassinas buvo išleistas pirmaisiais metais kai tik pasirodė naujai iškeptos naujos kartos konsolės. Šis žaidimas jungė tarpusavy net 3 kitus AC žaidimus: "Black Flag" - sequel, trečios dalies - prequel ir "Unity" - prologas. Bet ar šis žaidimas nepasimetė mirštančios generacijos liekanose ir prištampuotų kopijų vandenyne? Ar kam nors įsiminė kaip išskirtinį pasaulį, unikalų turinį turintis serijos žaidimas?

Greičiausiai, kad ne. Bet "Ubisoft" galvoja kitaip ir todėl šiais, 2018-ais metais, po keturių metų, išleido patobulintą ir naujoms konsolėms pritaikytą versiją. Ne pirmi ir ne paskutiniai kurie taip daro, bet naujoje versijoje per daug niekas nepasikeitė - patobulinta vizuali pusė ir pridėti keli kosmetiniai dalykai.

Pradėkim nuo pripažinimo, kad istorijos prasme visi AC žaidimai yra kažkuo išskirtiniai. "Rogue" žaidimui šiuo atveju galima pritaikyti tą pačią taisyklę. Pagrindinis privalumas, kuris skiria šią dalį nuo kitų, tai pilkosios konflikto pusės tarp Assassinų ir Tamplierių parodymas. Dar labiau įsigiliname į tai, kad siekiai ir tikslai abiejų pusių yra tie patys, skiriasi tik jų siekimo priemonės ir principai. Todėl tiek vienoje, tiek kitoje to paties medalio pusėje įvykstą narių įsitikinimų lūžiai. Istorija pasakoja, kad bėgant laikui tokių "išdavykų" abejose frontuose buvo nemažai. Vieno iš jų istorjią mums siūlo pamatyti šis Assassin's Creed žaidimas. Kodėl tai įdomu? Būtent dėl to, kad parodomas juodos ir baltos, Yin ir Yang pusių nebūvimas. Assassinas jungiasi su Tamplieriais vedamas kilniausių tikslų, ko pasekoje siužetas yra tikrai intriguojantis, įdomus, kažkiek nuspėjamas, bet tikrai greit neatsibostantis.

Atsibostančiu yra valdymas. Tai buvo visų last-gen Assassinų problema. Ir ne tik jų, kai žaidimuose vienas mygtukas atsako už kelis, o AC toks jausmas, kad už kelioliką veiksmų. Praktikoje turime, kad vietoj bėgimo tiesiai personažas šoka ant sienos, vietoj peršokimo ant kitos platformos įvyksta šuolis nuo skardžio. Jei ankstenėse dalyse kovos sistemos nekeikiau, tai čia negalėjau jos pakęst. Dėl kokios priežasties pasikeitė mano požiūris sunku pasakyti. Primityvu, neintuityvu. Labai retai įšoku į laivą ir nubėgu prie šturvalo tiesiu keliu prieš tai neužšokus įgulos nariui ant veido, nepašokinėjus ant patrankų ar kitaip nepademonstravus kas šiame laivę kapitonas. Bet galiu lažintis, kad įgula laikė kapitoną klounu. Toks priedas kaip "Naval Campaign", kur nusiunti savo užgrobtus laivus vykdyt misijų, taip pat kaip ir daugelis kitų žaidimo mechanikų, yra mažai su pagrindine istorija surištas ir tiesiog nereikalingai bei aklai nukopijuotas iš ankstesnės "Black Flag" dalies. Tuo visos mechanikos ir apibūdinamos - gėdingai nukopijuota versija.

Dėl aukščiau išvardintų dalykų pasaulis jaučiasi tuščias. Taip, vietovių daug. Taip, veiklos daug. Ir taip, kaip visada, rinkimo visokiausių niekučių - labai daug. Tačiau, mano manymu, nei siužetinė kampanija, nei jokios šalutinės misijos nemotyvuoja explorinti pasaulio. Laivo patobulinimai reikalauja daug resursų, personažo įrankių tobulinimai reikalauja daug medžiojimo, bet labai mažai turi reikšmės iš tikrųjų. Žaidimą pabaigti su 100% sinchronizacija yra paprasta net nesitobulinant žaidimo eigoje, arba kitaip sakant, tobulinant tik tiek kiek leidžia resursai per daug jų nerenkant. Tai yra didžiausias potencialo neišnaudojimas Assassin's Creed žaidime. Nėra paraginimo rinkti artefaktus, kurie atskleidžia išskirtinius kostiumus ar ginklus. Pabaigus pagrindines misijas liko neaplankytų labai daug vietovių. Pasaulio vietovės nėra surištos tarpusavy ir jaučiasi kaip atskiros, beveik vienodos daiktų rinkimo aikštelės. Vienintelis kietas dalykas iš praeitų dalių, kuris nors ir liko nepasikeitusiu, bet vis dar angažuoja yra laivas ir su juo susiję laivų mūšiai.

Kad ir kiek minusų neturėtų šį dalis, smagu yra pereiti siužetinę liniją. Misija, kur Shay Patrick Cormack išsiruošia ieškoti artifakto ir sunaikina visą miestą, stebėti buvo malonu. Bet visa kita veikla visiškai neįtraukia, kas neturi būti būdinga Assassin's Creed žaidimui. Rogue atgaivinimas atliktas buvo iš dalies beprasmiškai, o iš kitos pusės teisingai, nes tokiems ilgiems serialams patartina nepraleidinėti serijų. Taip darysiu ir aš - kitu mano AC žaidimu bus chronoligiškai einantis "Unity".