Išleidimo Data: 2015, rūgsėjo 1

Kūrėjai : Kojima Productions

Leidėjai: Konami

žaista su AK/PS3

Fantomo skausmas – tai nebeegzistuojančių galūnių skausmas, kuris šio žaidimo veikėjams primins jų tikslą – kerštą už žuvusius draugus, kurių jau nebėra, bet vis tiek jaučiasi jų buvimas šalia.

Apie ką yra Metal Gear ir ar galima žaisti nežinant praeitų dalių siužeto?

Metal Gear – tai jau 28-us metus gyvuojanti sėlinimo žaidimų serija, kurta Hideo Kojima (kuriam Phantom Pain yra paskutinė serijos dalis) ir leidžiama kompanijos Konami.

Serija žinoma dėl įdomių veikėjų (tokių kaip vienas pilietis jaučiantis potraukį kartoninėms dėžėms ir gitaristas, kuris neseniai perėjo prie smuiko) ir rimtų politinių temų (šio žaidimo tema – terorizmas).

MGS Phantom Pain yra trūkstama grandis, kuri paaiškina ryšį tarp pirmojo Metal Gear ir likusių serijos žaidimų, pasakojančių apie Solid Sneiko tėvą, žinomą kaip Didysis Bosas. Pagrindinis šio žaidimo motyvas yra kerštas ir kadangi tai yra serijos priešistorė, kuri paaiškina kaip Sneiko tėvas tampa blogiečiu, čia niekam gerai nesibaigs.

Siužetas (trumpas istorijos paaiškinimas)

1975-iais, Didysis Bosas patraukia į misiją išgelbėti 2 veikėjus, su kuriais per „Peace Walker“ užmezgė gana neblogus ryšius, tačiau vieną iš jų, trigubą agentę, vardu Paz Ortega arba Pacifika Oušen (Pacifica Ocean), pagrobė organizacija, žinoma kaip Šifras (Cypher) ir jos specialus smogikų būrys XOF, kurie įkalino minėtą veikėją CŽV stovykloje Kuboje. Jai iš paskos sekė vaikinukas vardu Čiko, kurį irgi įkalino toje pačioje stovykloje. Didysis Bosas, žinoma, pradėjo operaciją siekdamas juos iš ten ištraukti, bet, deja, tai buvo XOF būrio spąstai, dėl kurių Boso misija žlunga, o jis netenka ir pagrindinės bazės Karibuose, ir abiejų savo draugų.

Taigi, po 9 metų komos jis atsibunda ir supranta, kad nebeturi kairės rankos ir kaukolėje yra įstrigęs ragas. Ligoninė, kurioje jūsų veikėjas pragulėjo visą tą laiką, užpuola „Šifro“ smogikai ir praktiškai išnaikina visą personalą bei pacientus, tiesa, Bosui pasiseka išgyventi, nes tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje pasirodo pacientas, kuris teigia esąs Išmaelis ir padeda mūsų veikėjui praeiti pro smogikus. Žinoma, tai nebūtų Metal Gear jeigu nebūtų įdomių įvykių. Bosą atranda Ocelotas ir praneša, kad Kazuhira Milleris, vyrukas, su kuriuo bosas įkūrė savo privačią karinę organizaciją „Militaire Sans Frontiers“, įkalintas Afganistane ir Bosui tenka ruoštis jo gelbėti. Šį kartą jis turi susitaikyti ir su skausmu, kurio neturėtų būti, kadangi jis nebeturi kairės rankos, kurią pakeičia prostetine. Taip pat pakeičia vardą į „Punished Venom Snake“.

Dėl ko žaidimas įdomus?

Phantom Pain pasižymi labai dideliu atrakinamo turinio kiekiu – įvykdęs visas pagrindines ir šalutines misijas turiu 70 procentų įveiktą žaidimą.

Taigi tie žaidėjai, kurie mėgsta įveikti žaidimą visu 100 procentų, turės tikrai labai pasistengti. Tačiau, jeigu žaidžiate įprastu tempu ir tik pagrindines misijas, galite žaidimą pereiti per 30-35 valandas.

Ilgamečiai serijos fanai pasiges kodekų, kuriuos pakeis kasetės, šiek tiek paaiškinančios žaidimo siužetą ir veikėjų pastebėjimus.

Pagrindinis veikėjas didžiąją žaidimo dalį ir taip nekalbės taip leisdamas žaidėjui lengviau įsijausti į vaidmenį. Taip pat, kaip jau buvau minėjęs, žaidime ne tiek ir daug vaizdo intarpų palyginus su kitais žaidimais. Ypač tai pastebima lyginant su MGS:4, kuris buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą dėl ilgiausio vaizdo intarpo žaidimuose.[1])

Tai visgi – kaip pats žaidimas?

Siužeto prasme, egzistuoja 37 pagrindinės misijos, 13 pasikartojančių tik sunkesnių ir 157 šalutinės misijos. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio smagu žaisti, yra žaidėjui suteikta pasirinkimo laisvė. Jeigu jūs norite būti Džonas Rembo, jūs galite – svarbu nežūti ir užbaigti savo darbą. Jeigu norite sėlinti – galite, žinoma, dėl pakankamai protingo dirbtinio intelekto misijų sunkumas bus dinamiškas ir keisis priklausomai nuo jūsų veiksmų. Pavyzdžiui, jeigu visąlaik taikotės į galvą, po kurio laiko priešai užsidės šalmus, taip priverčiant keisti strategiją. Žaidėjui suteikiama galimybė apeiti šį dalyką nusiunčiant savo smogikus į šalmų sandėlį ir priešai vėl nebeturės šalmų. Tačiau didžiąją žaidimo dalį jums reikės užmigdyti priešo kareivius, kad su balionu juos partemptumėte į bazę ir gautumėte naujų karių savo organizacijai. Ši mechanika paimta iš Peace Walker.

Jums duodama ypatinga pasirinkimų laisvė, net ir „išjungiant“ priešą... Atsiprašau, turėjau omenyje būsimą bazės personalą. Juos galima sušaudyti migdomaisiais, o už jus tai gali padaryti „draugužis“ (buddy) arba galima prieiti prie būsimo draugo arčiau ir senamadiškai „pakrauti malkų“. Na, žmonės su geresne fantazija taip pat gali panaudoti tuščias ginklo apkabas, kurios pataikiusios veikėjui tiesiai į veidą jį išjungia, o kai pataikote žaidimas sugroja labai specifinį garsą. Žinoma, išgirdę bet kokį įtartiną garsą priešai pradės ieškoti šaltinio ir jeigu garsas per daug įtartinas į tą pusę pareina mortyrų sviediniai, o jeigu tai vyksta naktį jie pradės šaudyti šviečiamąsias raketas. Dėl tokių pakankamai protingų priešų, bandydamas sėlinti ir eiti tyliai jaučiau lygiai tokią pačia įtampą lyg žaisdamas pirmuosius „Hitman“ žaidimus. Na, o jeigu nepasiseka ir jus pastebi, įsijungia „Reflex“ režimas, kuris sulėtina laiką ir suteikia šansą neišsiduoti pašalinant asmenį, kuris jus pastebėjo. Kadangi šiame žaidime nėra sunkumo lygių, kai kurie žaidėjai nepatenkinti, tačiau jeigu norite patirti sunkumą rekomenduoju žaisti su žemiausio lygio ginkluote ir eiti tiesiai į priešo stovyklą.

Misijų metu nebūsite per daug baudžiamas jeigu eisite garsiai ir žudysite priešo karius palyginus su Peace Walker, tačiau jeigu sugebėsite išlikti nepastebėtas, gausite papildomų taškų ir gerą misijos įveikimo įvertinimą. Einant tyliai, migdant kareivius ir siunčiant į baze su fultonu, jūs pagerinsite vienos iš kelių skirtingų bazės komandų personalo lygį, o jam didėjant jūs galite gauti įvairesnių ginklų ir daiktų, pavyzdžiui, kietesnių kartoninių dėžių. Atrakinus aukšto lygio ginklus jūs pradėsite lengviau įveikinėti misijas ir smagiau praleisti laiką, ypač kai aukštesnio lygio ginkluotė ir daiktai eina per „crazy“ ir „cool“ kategorijas, o tokie dalykai kaip raketinis kumštis (Rocket Punch) ar kai pilnai ištobulinate balioną, vadinamą fultonu, suteikia dar daugiau linksmumo, jau neminint akimirkos kai jūs atrakinate mini juodąją skylę, kuri teleportuoja visus objektus į „Deimantinių šunų“ bazę.

Tačiau yra vienas svarbus dalykėlis.

Viskas Phantom Pain, kitaip nei Peace Walker, kainuoja žaidimo pinigais - GMP (Gross Military Product), net ir tokie paprasti dalykai kaip pasirodymas mūšio lauke, ginklų atsiuntimas, priešų nutempimas į motininę bazę. Minėtasis veiksmas, žinoma, kainuoja ne taip brangiai, palyginus su kitais tačiau, kai neturite GMP reikia taupyti. O jeigu išeinate į minusą bazės moralė krenta. Visiems geriausiems šio žaidimo ginklams ir daiktams reikia papildomų resursų, tokių kaip taurieji metalai, kuras, biologinės medžiagos, kurias partempus į bazę dar reikia išgryninti ir tai užtrunka. Nereikia pamiršti ir pakankamai efektyvaus pinigų naikintojo D-Walker (palyginti mažas dvikojis kovinis robotas), kuriam tobulinti reikės labai daug pinigų, tad jeigu norėsite pasinaudoti geriausiais žaidimo siūlomais žaisliukais, turite būti pasiruošęs už juos susimokėti. Po kiek laiko atrasite ir „Gunsmith“, kuris leis tobulinti turimus ginklus iš kitų turimų ginklų dalių, netgi galima sukurti ginklą geresnį už „Metal Gear“[2]

Rekomenduoju žaisti Offline režimu – nors jūs ir gautumėte papildomų bonusų prisijungę prie serverių, tačiau prisijungus jūs prailginsite iDroid laukimo laiką kartais net iki kelių minučių, kas gaišina jūsų brangų laiką.

Kalbant apie žaidimą, man patinka tas faktas, kad kiekvienas „Venomo“ naudojamas daiktas turi savo panaudojimą, net ir vandens pistoletas, kuris gali būti naudojamas priešo elektronikai naikinti ir sutaupyti šovinius naikinant minas. Taip pat man patiko žaidime naudojami tokie 80-jų hitai kaip „Take on Me“, „Rebel Yell“, „Final Countdown“, kurie pagyvina žaidimo atmosferą, neminint, kad pridedamas ir originalus žaidimo garso takelis.

Na, o AK žaidėjai gali įsikelti savo muziką į žaidimą ir naudoti kaip sraigtasparnio muziką. Taigi, jeigu kas nors kels per daug problemų, galėsite ant jo pasiusti „Meilės laivą“ ar „Neliesk mano damos“ – taip žaidimą iš dalies padarant netgi smagesniu, ypač kai reikia slėptis nuo milžiniško roboto.

Private Military Company simulator 2015?

Be operacijų mūšio lauke, jūs turėsite ir privačios karinės organizacijos simuliatorių, kuriame jūs skirsite darbus bazės personalui, atleisite iš pareigų. Kaip buvau minėjęs, jeigu jūs pakelsite bazės moralę, veikėjų įgūdžiai kils. O moralė kyla, kai jūs „užvažiuojate“ kokiam personalo nariui į veidą ar pasirodote šalia grupės. Laikui bėgant jūs plėsite bazę ir su nevyriausybinių organizacijų pagalba pastatysite rezervacinį skyrių, į kurį siųsite mūšio lauke rastus gyvūnus. Bazės personalas bus sudarytas ne tik iš karių, kuriuos ištempėte kovos lauke, bet ir iš savanorių, o kuo didesnis jūsų heroizmo lygis tuo geresnių savanorių rasite. Savonoriai bus iš įvairių tautų: turėsime anglų, ispanų, rusų, latvių, estų ir netgi lietuvių bus, kurie dirbs jūsų bazėje.

Kas nepatiko?

Free Roam – kadangi tiek Afganistanas, tiek Afrika, be laukinių gyvūnų ir priešo karių neturi jokios gyvybės ar veiklos. Kažkur pradingo visi mudžahidai ir šiaip civiliai gyventojai. Nors žaidime ir duodamas paaiškinimas, vis tiek turėtų būti kažko daugiau. Lygiai, tiesą pasakius, labai gražus ir detalus, bet reikia sulaukti modų palaikymo.

Siužetas – žaidimo siužetas nėra blogas, tačiau ties pabaiga žaidimas jaučiasi kažkaip „paskubintas“, dalis siužeto tiesiog neužbaigiama ar nepaaiškinama, o paskutinės misijos bus tik pirmųjų pakartojimas sunkesniu lygiu. Aišku, didžioji žaidimo istorijos dalis bus pakankamai gera daugelio skoniui. Ir nors kai kurie istorijos elementai paaiškinami kasetėmis, kurias gaunate po misijų, – to per mažai.

Optimizacija (šitas labai patiko)

Šį žaidimą išbandžiau su 4 vaizdo plokštėmis: GTX 980, GTX 960, GTX 560 Ti ir Intel HD 4600. Su šiomis kortomis žaisti galima, žinoma, su Inteliu reikia būti paprastesniam ir susimažinti rezoliuciją iki 1024x768 ir nustatyti viską ant low, bet užtat išlaikomas stabilus, net 32 kadrų per sekundę dažnis, o tai yra žymiai geriau nei parodo PS3 ir Xbox 360 žaidimo versijos. Kalbant apie 980, žaidžiant Full HD prie vieno monitoriaus ultra grafikos šios kortos nevargins. GTX 960 žaidžiant ultra, taip pat Full HD rezoliucija, išlaikomas 60 kadrų per sekundę dažnis. Senolė GTX 560 Ti žaidžiant su High nustatymais išlaiko 60fps. Taigi, galima sakyti, kad žaidimas tikrai labai gerai optimizuotas. Grafika tikrai graži.

Verdiktas

Metal Gear Solid V: The Phantom Pain – tai žaidimas, kuriuo mėgausis tiek ilgamečiai serijos fanai, tiek visai šios serijos žaidimų nežaidę žaidėjai. Tačiau jeigu tikitės žaidimo grandiozine istorija su epinėmis bosų kovomis ir siužeto prasme užbaigto žaidimo – stipriai nusivilsite, nors galiu teigti, kad žaidimas vertas visų tų pinigų, kurių aš nemokėjau. Šiam žaidimui duodu stiprų 9, nes Phantom Pain yra tikrai fantastiškas Metal Gear Serijos užbaigimas, kurį rekomenduočiau kiekvienam.

Tai, ko gero, paskutinis rimtas žaidimas išleistas Konami. [3]

[1] http://metalgear.wikia.com/wiki/Series_Achievements

[2]

[3] https://www.vg247.com/2015/09/18/konami-stops-all-aaa-console-production-except-for-pes-report/