Rašau norintiems pradėti rinkti retro žaidimų kolekciją. Atsakyti ar verta galima įvertinus kelis nesudėtingus jeigu. Neverta - jeigu tai planuojama daryti dėl mados ir jeigu manai, kad viską susirinksi per skelbimus, nes tiesiog tai būtų per brangu ir yra daug pigesnių ir prasmingesnių užsiėmimų. Verta - jeigu, ketini susigrąžinti savo mėgstamiausius žaidimus ar iš tikro žaviesi praeities technologijomis, bei gali skirti laiko žaidimų medžioklei.

Prieš kažkiek, nebaisiai daug metų, pradėjo sparčiai populiarėti retro žaidimų kolekcionavimas. Tai įtakojo nintendo wii virtualios konsolės žaidimų atsiradimas, kai už pinigus iš internetinės Nintendo parduotuvės į Wii atmintį gali parsisiųsti prieš tai buvusių konsolių žaidimus, kitaip tariant tai oficialus Nitendo žaidimų emuliatorius, bei sparčiai populiarėjantys video žaidimų kanalai Youtube. Visa tai įvyko dėl vieno magiško dalyko - nostalgijos. Dabar šis pomėgis ant bangos ir panašu, kad mada greit nepraeis. Populiarumo pasekmė - tai tapo ypatingai brangiu hobiu. Panašu, kad jei žaidimas turi ant jo užklijuotą Zeldos vardą - jis aukso vertės, ir tuo pradėjo naudotis papildomai užsidirbti siekantys asmenys.

Aš pradėjau kolekcionuoti, nes man tai buvo natūralu, taip nutiko, kad patys pirmieji žaidimai, kuriuos žaidžiau buvo labai geri (Darkwing Duck, The Flintstones: Surprise at Dinosaur Peak, Chip 'n' Dale, TMNT 2: arcade game, Super Mario Bros, Felix the Cat), tai paliko gerą įspūdį apie tuometinį zilitoną ir aš kartas nuo karto vis norėdavau grįžti prie jų, kol palaipsniui nusprendžiau susigražinti savo mylimiausius vaikystės žaidimus ir įsigyti tuos, apie kuriuos buvau girdėjęs ir visada norėjau pažaisti ( Super Mario 64, LoZ: Wind Waker, Resident Evil Zero ir t.t.). Tuo užsiimu jau penktus metus. Man prisijungus į kolekcionierių gretas, Lietuvoje jau buvo žmonių su milžiniškomis kolekcijomis - tai buvo įkvėpimas, kad galėjau pasiekti ko norėjau. Tačiau tuo metu senus žaidimus pradėjo rinkti ir daugiau nostalgijos gerbėjų ir laikui bėgant viskas buvo sugadinta. Pradžioje skelbimų buvo labai mažai - bet jie buvo gerom kainom. Pavyzdys - įsigijau savo Super Nintendo su 7 žaidimais (jų tarpe Donkey Kong Country 1 ir 3 dalys, Castlevania Vampire's Kiss) už 70lt. Įsigijau kitą puikios buklės Super Nintendo su dėže ir Mario All Stars žaidimu už 20 Lt, tuomet pirmąjį SNES išmainiau į Gamecube. Pagrindinis kolekcijos papildymas vyko mainais arba paieškomis sendaikčiu turguje. Bendrą vaizdą įsivaizduojate. Šiomis dienomis tas pats Nintendo su vienu, kažkieno kolekcijai netikusiu ir atlikusiu žaidimu kainuoja apie 130lt, nors pasirinkimo ir netrūksta. Taigi grubiai tariant reali daikto kaina šiuo atveju išpūsta 6,5 karto. Žiūrint į šviesiąją pusę, kartais pasitaiko ir teisingų skelbimų geromis kainomis.

Tokia situacija pasaulyje nusistovėjusi jau senokai, o prieš porą metų taip nutiko ir Lietuvoje. Ir kuo toliau ji tampa vis labiau apgailėtina, kadangi atsirado dvi niekingos šitos požeminės ir vis besiplečiančios industrijos atstovų rušys - perpardavinėtojai ir kaupikai. Perpardavinėtojai - tai tie, kurie ieško žaidimų pigiau ir juos parduoda su milžinišku antkainiu. Naujokai kolekcionieriai pamatę tokias kainas, mano kad jos yra normalios ir nenorėdami blogina situacija parduodami savo atliekamus žaidimus tokiomis pat ar dar aukštesnėmis kainomis, galbūt lygindami jas su ebay kainomis, kur situacija, kaip minėjau, nekontroliuojamai bloga jau ilgą laiką. Rezultatas - dabar žaidimų skelbimų yra apstu, bet tokiomis kainomis, kad daiktus gali įsigyti tik patys turtingiausi.

Kaupikai - tai tokia kolekcionierių rūšis, kurios atstovai renka ir krauna i lentynas bet ką, svarbu, kad jos pilnėtų, o gavę naują žaidimą ir jį pažaidę 10 minučių jau nori kito. Jie neperleidžia kitiems net tų žaidimų, kuriuos jie laiko blogais. Tokie žmogėnai trugdo, tiems, kurie nori žaisti. Duosiu pavizdį, daugelio nemėgstami bet mano mylimi NES žaidimai - Ghosts and Goblins ir Jurassic Park guli pas kažkokį kaupiką lentynoje, ir jie niekada nebus žaidžiami, gal net priešingai, jie bus kritikuojami, bet vistiek ten gulės, kai mano rankose jie būtų bent jau kartą per metus žaidžiami su malonumu. Aš pats niekada nelaikau to žaidimo, kuris man nepatinka ar manau, kad jį perėjes nenorėsiu dar kartą pereiti.

Blogiausi iš visų tai abiejų šių tipų kombinacijos, kurie pardavinėja tik besidubliuojančius daiktus, be abejo nepamiršdami jus kuo labiau apiplėšti. Tokių žmonių skelbimai vyrauja įvairiuose portaluose, jie labai aktyvus, kurdami savo video, komentuodami, tuo metu galbūt to net nenorėdami smarkiai kenkdami šiai bendruomenei. Net mainydami jie vertina ir lygina žaidimų kainas.

Šie mano aprašyti tipai ir pablogėjusi situacija ne kartą vertė susimastyti apie šio hobio nutraukimą, bet nusprendžiau nepasiduoti, kol neturėsiu savo mėgstamiausiųjų savo rankose.

Asmeninė patirtis:

Visas šitas laikas, skirtas kolekcijai buvo labai smagus. Viską lemia tie nerealūs potyriai, kai gauni labai norėtą ir ilgai ieškotą žaidimą, kai randi dar nebandytą žaidimų konsolę, ypač jei jau kuris laikas nori ją išbandyti, o kartais pradžiuginantis net ir bet koks radinys, kai ilgą laiką nieko naujo neberandi. Nieko nėra smagiau, kai gali pasidalinti tuo su kitu žmogumi, tada kai su geru draugu ar draugais žaidi kabinančius dviejų ar daugiau žaidėjų žaidimus ir visi smagiai leidžia laiką bendraudami, bei mainų metu, kai matai, kad žmogui suteiki džiaugsmo. Visada smagu paštu gauti siuntinį, ypač jei jis didelis, o ir jo laukimas suteikia gerų jausmų.

Rinkdamas žaidimus išmokau ir naujų dalykų. Pavyzdžiui naudotis pašto paslaugomis ) Seniau buvau labai drovus ir nemėgdavau skambinti telefonu, tačiau kontaktavimas su įvairių skelbimų autoriais privertė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nuo vaikų iki jų mamų, kurios sunkiai gaudosi apie ką eina kalba. Išmokau derėtis, supratau, kad dauguma kainų yra šiek tiek pataisomos.

Dar viena svarbi priežastis, kodėl man tai patinka - tai laiko išbandymus atlaikusių, klasikinių ir nepamirštamų žaidimų patyrimas, žaidimų, kurių nestikėjai pažaisti, ir visa tai vyksta taip kaip buvo sugalvota - tu sėdi ant sofos prieš teliką su pulteliu rankose ir tuo mėgaujies. Daugybė valandų džiaugsmo. Vienas iš tokių žaidimų Legend Of Zelda Ocarina of Time, tai atskiras gyvenimo nuotykis, o gerų Nintendo 64 emuliatorių nėra, todėl originalų turėjimas - vienintelis būdas, pajusti visą šią galią 100%.

Labai norėčiau patarti žmonėms norintiems pradėti, o galbūt nesenai pradėjusiems užsiiminėti retro žaidimų kolekcionavimų. Mano TOP 7 patarimai:

1. Nepasidaryk gobšus, neskubėk, nenorėk visko įsigyti per naktį ir gerbk kitus gerbtinus kolekcionierius.

2. Pastebėjau, kad kolekcijos dydis nemažai priklauso nuo gyvenamosios vietos. Pasidomėk, kurie sendaikčių turgūs yra arčiausiai tavo gyvenamosios vietos. Tai turėtų būti pagrindinis tavo lobių šaltinis

3. Nepasiduok, jei tame turguje, nerasi nieko 5 kartus iš eilės, galbūt rasi šeštąjį. Tavo išsvajota SEGA ar Nintendo nebūtinai turi laukti tavęs išskėstomis rankomis.

4. Puikios ir pigios konsolės pradžiai - PS1 ir Sega Mega Drive 2, tik nepirk jų nuo blizgančio balto audeklo per skelbimą, o kantriai ieškok turguje. Aš už savo PS1 mokėjau 20lt, psOne - 20lt, pernai Sega Mega Drive 2 pirkau uz 5 lt, visur buvo pilnas komplektas.

5. Laikykis tam tikros sumos už kiek gali pirkti žaidimą ir būk kantrus. Įsivesk taisyklę: neperku žaidimų kurie kainuoja daugiau 20lt. Iš patirties: pirkau Super Mario Sunshine žaidimą už 50lt, nes labai norėjau jį pažaisti. Po pusmečio jų atsirado daugiau už gerokai mažesnę kainą. Be abejo man tas žaidimas buvo vertas pinigų, nes suteikė daugybė valandų linksmybių, todėl nieko nesigailiu, bet pamoka tokia.

6. Ieškok dėvetų drabužių parduotuvėse, komisuose, labdarynuose.

7. Atsiskaitant ir parduodant internetu laikykis paprastos taisyklės. Pirmą atliekamas pinigų pervedimas, pervedimui įvykus išsiunčiami daiktai. Nesiųsk pirmas daiktų kitam, ir neprašyk daiktų iš kitų neturėdamas pinigų ir problemų neturėtų kilti.

Norėčiau sužinoti komentaruose, ar svarstote pradėti tokia kolekciją? O jei pradėjote tai kada ir kaip sekas? Aš norėčiau pabendrauti, su žmonėmis, kurie renka žaidimus, ne tik tam, kad kauptų, bet juos ir žaidžia. Norėčiau padėti naujokams. Galbūt senieji kolekcionieriai gali pasidalinti patarimais ir patirtimi. Ačiū.