Pirmasis žaidimas, kurį teko žaisti ant tuo metu palyginus dar naujos PlayStation 3 žaidimų konsolės. Po 6 metų nusprendžiau vėl pažaisti šį žaidimą, tik šį kartą ant Nintendo Wii. Prieš žaidžiant šį žaidimą reikėtų atitinkamai nusiteikti - tai nebus pats geriausias žaidimas pasaulyje, tačiau linksmas ir autentiškas Simpsonų serijų patirimas garantuotas. Žaidimas ir veikėjai pripažįsta, kad tai nėra tikra ir veiksmas vyksta virtualioje erdvėje ir apie tai juokauja. Humoro šiame žaidime netrūksta ir tai yra stiprioji pusė

Gerosios žaidimo savybės yra nebloga grafika, kaip tokio žanro Wii žaidimui, puikus įgarsintojų ir scenarijaus autorių darbas, animaciniai intarpai bei ypatingos veikėjų galios. Houmeris pavirsta i didelį kamuolį, Bartas į Bartmaną, Mardžė gali suburti ir kontroliuoti vietinių gyventojų minią, Megė - įlisti į ventiliacijos angas ir paspausti mygtukus, o Liza pasitelkusi budizmą kilnoti sunkius ir didelius daiktus, žudyti žmones, nutrenkiant juos žaibu, bei apsvaiginti priešus savo muzika. Pastarosios galios šiek tiek keistos, bet bendram žaidimo jausmui prideda nemažai. Galvosūkiai ir lygių dizainas įvairūs, man patiko, bet neretai buvo kad vaikštai ratais ir nežinai ka daryti vien dėl to, kad kažkas nesimato.

Nuo čia galima pereiti prie blogųjų pusių, iš kurių pati didžiausia blogybė yra kamera. Ją galima valdyti d-pad mygtukais, kurie nėra pačioje patogiausioje vietoje kamerai, o taipogi neretai kyla jausmas, kad kamera priešinasi ir nenori likti, ten kur ji turėtų būti.Pats valdymas yra žymiai prastesnis nei PS3 versijos ir priverčia ranka pasijusti keistai. Žaidimas nėra ilgas, apie 8 valandas. Pagrindinės sudedamosios dalys yra monotoniškas priešų daužymas ir galvosukių sprendimas su prastokais platformerio elementais apsunkintais nepaklusnia kamera. Labai erzina lygio ribų neapibrėžimas - ribos yra, tačiau neretai jos nieko nepažymėtos ir veikėjas tiesiog atsiremia į nematomą sieną. Tai kelia neužbaigtumo atmosfera, kaip ir Komiksų pardavėjo komentarų apie žaidimų klišes įgarsinimo trūkumas. Beje, tie juokeliai jau buvo paminėti Simpsonų Hit & Run žaidime. Identiški.

Norėčiau paminėti, kad šiame žaidime yra galimybė žaisti dviems žaidėjams vienu metu. Ji nėra labai akivaizdi, o galbūt taip nutiko tik man, nes neskaičiau instrukcijos, bet apie tai sužinojau tik žaidimo pabaigoje, netyčia sumaišęs pultelius. Kita vertus gal ir gerai, nes būčiau kankinęs vieną iš savo draugų, kadangi galvosokių sprendimo esmė yra tokia, kad tarkim iš pradžių Bartas atidaro kelią Houmeriui, tada Houmeris padaro kelią Bartui ir vėl iš pradžių. Tai gautųsi taip, kad kol vienas žaidėjas daro savo reikalus, kitas tiesiog stovi ir laukia. O monotoniškas priešu daužymas daug džiaugsmo nekelia. Žaidžiant vienam dirbtinio intelekto pagalbininkas gana padoriai sugeba neatsilikti, o lygiai suprojektuoti būtent žaidimui su tokiu pagalbininku, todėl dviejų žaidėjų režimą, nors ir nemėgines priskiriu prie silpnujų pusių.

Jeigu gerai suprantate anglų kalbą ir mėgstate Simpsonus, tai žaidimas jus prajuokins ir labai neprailgs. Žaidimo atmosfera ir lygių įvairovė primenanti atskiras serijas ir parodijuojanti kitus žaidimus yra nuostabi. Pats geimplėjus yra vidutiniškas, todėl vertinti yra labai sudėtinga, bet manyčiau, kad tiek užkietėjusiams Simpsonų gerbėjams, tiek paprastiems žaidimų megėjams The Simpsons Game vertas pasiskolinimo ir vienkartinio perėjimo. Ieškantiems geriauso Simpsonų žaidimo asmeniškai rekomenduočiau Simpsons Hit & Run.