Vakar užbaigiau žaisti Legend of Zelda Twilight Princess Nintendo Wii versija, todėl, kol įspūdžiai dar švieži, draugo fisherman patartas, nusprendžiau parašyti šio žaidimo apžvalgą. Be jokios abejonės, twilight princess pažaisti yra būtina visiems turintiems nintendo gamecube ar wii konsolę (jei neturit pasiskolinkit is draugų, kurie turi) - tai geras ir įdomus žaidimas padėsiantis puikiai praleisti mažiausiai 60 gyvenimo valandų. Kita vertus, kad ir koks geras žaidimas tai bebūtų, šios serijos gerbėjai, negali šios dalies nelyginti su kitomis. Apie tai ir bus mano apžvalgas, nes man liko labai įvairus ir susimaišę ispūdžiai - tai pati geriausia ir tuo pačiu metu pati blogiausia Zelda kurią man teko žaisti. Per daug nesiplėsdamas pasistengsiu tai paaiškinti.

Išsakant bet kokią kritiką (ypatingai žmonėms) labai svarbu yra pradėti nuo gerųjų savybių. Kas yra geriausia šitame žaidime? Atsakymas paprastas, tai VALDYMAS ir jis buvo tikrai NUOSTABUS! Kalbu apie Wii versija. Linkas valdomas nunchako analogine svirtele, o atakos atliekamos judinant nunchaką arba pultelį ir rankai tai jautėsi labai natūraliai, patogiai ir tiesiog tai buvo labai malonu ir sklandu. Ypač smagu nukauti priešą jojant ant ištikimosios Eponos nugaros. Žaidimo eigoje galima išmokti papildomus 7 paslėptus manevrus, kurie padeda tolimesnėse kovose.

Be valdymo, kita man patikusi naujovė šioje serijoje buvo galimybė pavirsti i vilką, kuris atlikdavo kai kurias funkcijas, kurių Linkas negalėdavo. Taip pat nuklydus nuo Eponos, vilku keliauti po Hyrule laukus buvo galima greičiau ir efektyviau, nei kaip kvailiui daryt kūlversčius nuo vieno lauko galo iki kito ir vargint piršta bei pultelį maigant A mygtuką.

Šis žaidimas yra didelis. Iš Ocarina of Time pažistama Hyrule dabar yra žymiai didesnė, kurioji slypi didlelė veiklos įvairovė. Išbandant viską ir darant side questus nuobodu tikrai nebus. Šioje šalyje slepiasi 9 pagrindiniai ir vienas papildomas požemis. Iš kurių keturi man be galo patiko ir pridėjo labai didžiulius pliusus - Snowpeak Ruins, Temple of Time, Palace of Twilight ir Hyrules castle. Jie turėjo idomių galvosokių ir dvelkė labai stipria savotiška atmosfera.

Štai čia pereinu prie blogųjų pusių. Tai taip pat yra požemiai ir juose esantys daiktai bei bosai. Kai kurie požemiai kaip pvz City in the Sky, yra neįkvepiantys žaisti, nesunkūs bet klaidinantys, niūriai atrodantys ir verčiantis jaustis ne herojumi dideliam nuotikyje, bet tiesiog žaidi ir lauki kada tai pagaliau baigsis. Pereinu prie kito man kliuvusio dalyko - laikas nuo laiko bežaisdamas vis pagalvodavau, kad žaidžiu Ocarina of Time, šiuo atžvilgiu TP žaidimas atrodo neoriginalus, o tiesiog OoT remake, ir likdavau su tokiom mintim kaip:"hmm, įdomu kodėl jie taip padarė, ar nintendo norėjo daugiau pinigų ar jie tiesiog davė gerbėjams tai ko jie norėjo", t.y. po komerciškai nesėkmingo Wind Waker, padaryti gryną OoT tesinį. Deja, originalumo ir viso žaidimo bei nuotykio pojučio atžvilgiu Wind Waker aš vertinu žymiai labiau, ir nurašyti jo dėl vaikiškos grafikos tikrai nereikėtų. Twilight Princess žaidime dauguma požemiuose rastų daiktų yra identiški Ocarina of TIme inventoriui. Išskyrus keletą, kaip spinner ir didelį kamuolį su grandine, kurių panaudojimas per žaidimą suskaičiuojamas ant rankos pirtštų.

Paskutinis mano nusiskundimas yra per lengvos kovos su bosais. Ateini ir iš pirmo karto nugali. Net paskutinė kova su Ganondorfu. Praėjau iš pirmo karto ir nebuvo to didelio jausmo, kai pagaliau po ilgų ir sunkių pastangų pavyksta įveikti ta nelemtą bosą.

Gal kiek ir per daug įsivažiavau į trūkumus, bet, deja, man jie gan dideli. Šiuos trukūmus rasti galima tik lyginant su kitais serijos žaidimais. Legend Of Zelda Twilight Princess yra puiki vertybė bet kokiam žaidimų kolekcionieriui ir didelis nuotykis žaidimų megėjams. Puiki grafika, tamsi ir nejauki atmosfera, didelė įvairovė tikrai įtrauks. Tuos, kurie nežaidė Ocarina of Time, tikrai nustebins ir įsimins ilgam, o žaidusiems galbūt sukels nora iš naujo pereit Ocarina of Time. Esant galimybei būtina įsigyti. Sekmės žaidžiant!