Pradėsiu nuo pirmos dalies. Laikų, kai buvau dar nepatyręs žaidėjas ir Gothic buvo mano pirmas RPG žanro žaistas žaidimas. Kai papuoliai į nusikaltelių valdomą kasybos koloniją, tas pasaulis mane iškart įtraukė ir nepaleido dar labai ilgai. Tikriausiai nesuskaičiuočiau kiek kartų esu perėjęs šį žaidimą skersai ir išilgai. Netgi šiais laikais karts nuo karto prie jo grįžtu. Labai sunku atpasakoti visą tą susižavėjimą, kurį tuo metu jaučiau. Neišdildomus įspūdžius patyriau, kai pirmą kartą atėjau į pelkių sektą, kur apsirūkę keistuoliai garbino neaiškią būtybę, arba kai pirmą kartą susipažinau su įtakingiausiu visos kolonijos žmogumi - Gomezu (turiu pripažinti - jis buvo tikras šiknius). Trumpiau tariant, visas mano, o tiksliau bevardžio ir paslaptingojo herojaus nuotykis pakerėdavo mane kaskart, kai sutikdavau naują personažą, atlikdavau misijas, o kai įstojau į Senąją Stovyklą ir gavau naujus šarvus - mano laimei nebuvo ribų. Visa "Gothic I" istorija buvo stebėtinai nenuspėjama, be galo atmosferiška ir kažkiek mistinė. Šis žaidimas man suteikė daugiausiai įspūdžių kaip žadėjui ir tai buvo nepakeičiama patirtis.

Paskui ilgai ieškojau antros dalies, o tais laikais internetą turėjo labai mažai draugų, o tokiais dalykais kaip žaidimai domėjosi dar mažiau. Ir pagaliau turguje suradome piratinę versiją su kreivu rusišku vertimu, bet tai mums jau nerupėjo. Pasirodė, kad antroji dalis savo nepakartojamu klimatu mažai pasikeitė nuo pirmtako, tačiau į žaidimo procesą įnešė labai daug naujovių. Tas malonus pilnatvės jausmas, kuris mane lydėjo pirmos dalies žaidimo metu, nei kiek nepasikeitė. Buvau maloniai nustebintas, kai teko grįžti į koloniją ir savo akimis pamatyti kaip pasikeitė iki skausmo pažįstama teritorija. Galėčiau išvardinti krūvą nuotykių, kurie man giliai įstrigo atminty, bet nenoriu per daug atskleisti siužetą, na, pvz. jeigu kas nežaidė. Tai va, noriu pasakyti tik tiek, kad tęsinys buvo aukščiausio lygio, o svarbiausia, kad to pačio lygio kaip ir pirmoji Gotika. Negaliu neišskirti pirmos ir antros dalies garso takelių. Manau, niekada nepamiršiu nei vieno garso iš tų žaidimų. Tai skamba per daug fanatiškai, bet patikėkite, nieko nerūkiau ir jokiai sektai nepriklausau. Tiesiog tai kalba emocijos.

Pabaigęs dilogiją su papildymu, užplūdo keista melancholija. O po kiek laiko sužinojau, kad kuriama trečioji dalis. Kai pagaliau įsijungiau žaidimą, iš įvadinio filmuko pajutau tą Gotikai būdingą dvasią, bet paskui tas jausmas išnyko. Galbūt dėl to, kad pasikeitė grafinis variklis, spalvų gama ir kitos techinės charakteristikos. O galėjo įtakos turėti ir tai, kad pasikeitė mūsų herojaus, kaip čia pasakius... statusas. Dabar tai nebuvo kažkoks eilinis skudurais apsiviniojęs chuliganas, o jau dydis karžygis, drakonų nugalėtojas. Žodžiu, visa dvasia buvo negrįžtamai palaidota. Nepaisant to žaidimas (trečioji dalis) buvo ganėtinai smagus.

Tačiau tai, kas prasidėjo po trečiosios dalies, tai jau netelpa į jokius rėmus. Pirmiausia išleido tą nieko vertą "stand-alone" papildymą, dėl kurio kūrėjams turėtų būti gėda. Bet čia suprantama, nes kūrė visai ne Piranha Bytes, o kažkokia indiška kompanija. "Forsaken Gods" taip ir nepabaigiau, nors ir bandžiau net tris kartus. Toliau Gothic ateitis tapo visai miglota, kai leidėjas "Jowood" galutinai susipyko su kūrėjais. Ir ką jus manot? Ogi žaidimui paskyrė naują kūrėja - Spellbound. Iki paskutiniųjų tikėjaus garbingo pratęsimo, bet to, kas dabar vadinama "Arcania", negalėjau susapnuoti net baisiausiame sapne. Na, atleiskit, bet Arcania neturi nieko bendro su senuoju Gothic, nebent PAVOGTĄ idėją ir jos elementus. Šios dalies nepabaigiau dėl mano kompiuterio techninių problemų. Ir nenoriu.

Štai tokie yra mano įspūdžiai. Gothic - tai nepamirštama, legendinė, niekada nepabostanti RPG žaidimų klasika. Ir nesvarbu ką sako kiti, man šis žaidimas visam laikui liks stovėti garbės lentynoje. Daugiausiai emocijų ir prisiminimų sukėlęs žaidimas ir už tai aš jį myliu.