Istorija prasideda jaunosios Niujorko teisininkės atvykimu į Valadelinę - mažą, ištuštėjusį miestelį, šalia Prancūzijos Alpių. Nepatyrusi ir prie miestietiško gyvenimo būdo pripratusi amerikietė Keitė Walker jau kelionės pradžioje susiduria su sunkumais, o jos misijos tikslas - pasirašyti sutartį, kuri įteisina Voralbergų verslo perleidimą Amerikos kompanijai.

Voralbergų šeima, kelis šimtmečius garsėjusi savo prisukamais žaislais ir mechanizmais, XXI a. pradžioje išgyvena nepataisomą finansinę krizę. Dar blogiau, Keitės atvykimo dieną mirė paskutinioji iš Voralbergų ir vienintelė gamyklos savininkė - Anna. Atrodė, kad Keitės Walker kelionė baigsis net neprasidėjus, tačiau pasirodė, kad Anna turėjo jaunesnį brolį. Taip mūsų simpatiškos ir impulsyvios herojės nuotykiai pakrypsta netikėta linkme. Turėsime jai padėti surasti dingusį Voralbergų verslo paveldėtoją Hansą, o tuo pačiu susipažinsime su jo šeimos paslaptimis ir kadaise mažo berniuko svajonėmis.

Žaidimas yra sukurtas taip, kad visos interjero, landšafto ir kitokios vietovės yra dviejų dimensijų (2D), t.y. plokščios, lyg menininko nutapyti paveikslai. Tai suteikia išskirtinio žavėsio, kuriuo galima mėgautis labai ilgai. Miesteliai ir jų pastatai yra didingi, originalūs, paslaptingumo ir mistikos supančioti, o taip pat "mirę", taip sakant "matę geresnius laikus".

Pirmas miestelis, kuri Keitei Walker teks aplankyti, yra jau minėtas Valadileine. Tai nedidelė gyvenvietė, kurioje yra Voralbergų namas, sodai bei gamykla, bažnyčia, keli gyvenamieji namai, mieguisto advokato kontora, geležinkelio stotis ir paslaptingas miškas. Tai miestelis, pilnas automatizuotų Voralbergo mechanizmų, kuris "buvo matęs geresnius laikus": tylios, tuščios gatvės, jaunimas išvažiavęs į didesnius miestus, niūrūs, lietingi orai.

Kita vietovė, kurioje teks apsilankyti yra universitetinis miestelis Barrockstadt, kuris yra žymus ne tik dėl didingai atrodančio ir keistais mechanizmais išgarsėjusio universiteto, bet dar ir dėl didelio kiekio įvairiausių rūšių paukščių miesto geležinkelio stotyje. Barrockstadt universitete yra ne per daugiausia studentų, o stoties lankytojų taip pat užsuka labai mažai. Taip sakant ir šita vietovė "matė geresnius laikus".

Keitės Walker nuotykiai atves mus į komunistinį kasybos ir pramonės miestelį Komkolzgradą. Tai yra tamsi ir šiurpi vietelė, kur net saulės spinduliai neprasiskverbia dėl milžiniško užterštumo. Čia taip pat sutiksime jau pažįstamus prisukamus mechanizmus, bei patirsime pavojingą ir nenuspėjamą nuotykį. Buvęs pramoninis miestas neteko savo didybės, ko pasekoje tapo "geresnius laikus mačiusiu".

Paskutinė stotelė į kurią mus nuves paslaptingojo įpėdinio paieškos yra Aralbado sanatorija-kurortas. Tai prabangi ir žymi vieta, kurioje lankosi įvairios garsenybės ir turtuoliai, tačiau šiais laikais negali pasigirti per dideliu dėmėsiu.

Visos žaidimo aplinkos vaizduojamos panašia spalvų gama, vyrauja pilkos, nublyškusios spalvos, kas suteikia lokacijoms apleistumo, ištuštėjimo, o taip pat mistinę ir melancholinę nuotaiką.

Pagrindinė veikėja yra jau aptarta teisininkė Keitė Walker. Keitė yra žmogus visomis jėgomis siekiantis užsibrėžto tikslo. Kelionės metu matome, kaip keičiasi jos pasaulėžiūra, įpročiai, santykiai su artimaisiai ir gebėjimas užmegsti naujas pažintis. Ją lydi Voralbergų sukurtas automatonas Oscaras. Tai robotas-mašinistas, kuris neva vairuoja ir prižiūri mechanizuotą lokomotyvą, kuria keliauja Keitė Walker. Oscaras yra šmaikštus, išlepęs ir taisyklių besilaikantis technologinis stebuklas. Taip pat visą žaidimą mus lydės pats Hansas Voralbergas, tiesa netiesiogiai. Visur rasime laiškų, žmonių ir mechanizmų, kurie pasakos mums Hanso istoriją, kurios dėka pažinsime sunkią šio žmogaus vaikystę, jo talentą ir neišpildytas svajones.

Nepritruks ir kitokių, mažiau svarbių, bet ne mažiau įdomių personažų, kurie mums padės, bandys pakenkt, nukreips ar kitaip paveiks Keitės nuotykį. Scenaristų ir dizainerių dėka kiekvienas sutiktas personažas yra gyvas, originalus ir įdomus.

Visas žaidimas remiasi galvosūkių sprendimu, daiktų suradimu ir personažų kalbinimu. Kaip ir kitokiuose tokio tipo žaidimuose valdymas apsiriboja pelės maigymu. Tai turi savotiško žavėsio, kai veiksmas vyksta lėtai, kas leidžia vis labiau pasinerti į vykstančius įvykius ir susilieti su žaidimo nepakartojama atmosfera. Dauguma galvosūkių nėra labai sudėtingi, bet kai kurie meta rimtą išbandymą ir prašosi pagalbos iš išorinių šaltinių. Tarp atskirų siužeto dalių pamatome gražius video intarpus, kurie pasakoja prie ko privedė mūsų veiksmai. Istorija yra linijinė ir pasirinkimai yra surežisuoti, bet tai padaryta taip profesionaliai, kad žaidimą norisi kartoti kelis kartus.

Syberia yra pirmas patikęs point & click žaidimas, kuris papasakojo be galo įdomią, paslaptingą ir jausmingą istoriją. Labai prisirišau prie pagrindinės herojės, jos nuotykių, galvosūkių sprendimų, kad net pamiršdavau apie miegą. Visas žaidimo atlikimas yra meniškas, skoningas ir originalus. Manau, dauguma žaidimų turi imti pavyzdį iš šio, jau klasika tapusio, B. Sokalio darbo. Nežinau, kas kūrė garso takelį žaidimui, bet jis yra ne mažiau užburiantis nei pati istorija. Prisimenu kaip džiaugiaus išsprendęs kokį nors galvosūkį, nes tada grodavo toji melodija kai ausys džiaugdavosi, o siela būdavo ekstazėje.

Syberia - tai vienas iš tų žaidimų, kurie lavino mano skonį žaidimams, filmams ir įvairioms literatūrinėms istorijoms. Žaidimas, prie kurio visada malonu prisėsti ir atgaivinti pasitenkinimo pojūčius. Tai žaidimas, kuriam plojama atsistojus.