Nesu kažkoks profesionalus blogų rašytojas, tiesą sakant apskritai nesu niekad jo rašęs, na, bet kai musu Impaleris įdiegė šią funkciją, galvoju, kad būtų nuodėmė nepasinaudoti šia galimybe.

Šiandien ryte atsikėlęs prisiminiau apie savo senuką, ir pagalvojau, kad visai neblogai būtų jį vėl užsikurti. Prisiminęs, kad kažkur mėtosi nedabaigtas Red Faction: Armageddon live star'as nedvejodamas jį įsidęjau į savo, jau kerpėm ir pelėsiais apaugusią dėžę. Po trijų nesėkmingų bandymų, "Open Tray" užrašą pagaliau pakeitė "Play game" užrašas.

Prasibrovūs pro visus įžanginius filmukus, ir daėjęs pagrindinį meniu, iš karto už akių užkliuvo dar nebandytas Ruin Mode. Perskaitęs aprašymą labai apsidžiaugiau, nes buvo rašoma jog pateksiu į areną kurioje galėsiu mėgautis pastatų griovimu ir naikinimu. Spaudžiu Tęsti... ir.. "norint aktyvuoti šį žaidimo rėžimą, įveskite kodą kuris buvo žaidimo dėžutėje". Atidaręs savo live star dėžutę, ir įsitikinęs, kad nera ten jokio kodo, greit paspaudžiau "Play demo", kurioje buvo duodama vienas žemėlapis ir tik pus antros minutės džiaugsmo raudonosios planetos žaidimų aikštelėje. Prisiminęs kaip atrodo žaidimo destrukcija, suskubau tęsti kampanijos rėžimą.

Tiesa, žaidimo jau buvo pereita 70-80%. Tą nujautęs, pagalvojau "viskas, dabar dabaigsiu". Per žaistą laiką įsimintinų vietų labai daug nebuvo. Urvai, olos, šiek tiek išlipi į paviršių, kuriame pastovios smėlio audros, ir vėl atgal į olas. Žaidime draugijos netrūksta, nors ir dažną dalį tenka blaškytis vienam su savo rankoje esančia drauge S.A.M., tačiau ir pačią netikėčiausią akimirką gali pasirodyti tavo draugė Kara, ar juodaodis seržantas dėvintis nano suit iš crysis galaktikos.

Ginklų šiame žaidime apstu, tačiau dauguma jų labiau orientuoti i aplinkos naikinima, nei į ateivių šaudymą. Galima sakyti, žaidimą įveikiau naudodamas pagrinde du ginklus - rocket launcher'i ir tradicinį automatą. Eigoje taip pat gauname papilotuoti įvairiausius mech'us, vorus ir net skraidancius aparatus. Dauguma jų turi infrared vision, todel priešus ir kitas blogą linkinčias ataugas atpažinti itin lengva. Užsimenant apie priešus, pradžioje jie mane gana nervuodavo, nes yra linkę šokineti, ropineti viskuom kuo įmanoma ir slapstytis kampuose. Tačiau labiau įvaldžius savo veikėją bei nano forge (žr. 2-ą nuotrauką) pasidarė vienas malonumas juos vaikytis. Pačių priešų įvairovė taip pat ne menka. Nors jie ir atrodo panašiai, tačiau yra įvaldę skirtingas galias - vieni šaudo papraščiausiais automatais, kiti lazeriais, mėtosi ugnimi ar netgi moka pasiversti nematomais.

Kad ir kaip nenorėčiau tačiau einant link galo pastebėdavau vis daugiau panašumų į mano labai pamėgtąjį.. ką? O gi Gears of war. Nuo pačių priešų pavadinimų, iki uolų ir tos pačios galutinės man duotos misijos. Tačiau jokiu būdu nesakau, kad čia gearsu kopija ar dar kas nors.

All in all. Nors žaidimas pradžioje ir pasirodė labai monotoniškas, bet suteikus jam antrą šansą susižaidė labai gerai. Žaidimų balais nemėgstu vertinti, todėl spresti jums patiems