Noriu jusu asmenines nuomones, mano tema: Kompiuteriniai zaidimai - siuolaikines kulturos dalis - Ar as bent pataikau i tos laukus?

Tik nuomones savo, jokiu bereikalingu komentaru

Kalbos Rašymas

Kompiuteriai yra neatsiejama šiuolaikinės kultūros dalis. Žinoma jais ne tik dirbama bet ir pramogaujama. Dauguma jaunuolių žaidžia kompiuterinius žaidimus norėdami linksmai praleisti laiką ar pailsėti, atsiriboti nuo kasdienybės, tačiau ir šis būdas turi naudingų privalumų žaidėjams. Norėčiau pakalbėti apie žaidimų privalumus ir trūkumus, jų pritaikymą šiuolaikinėje visuomenėje mokinantis ir ugdant kūrybiškumą.a

Tobulėjant technologijoms atsiranda vis daugiau kompiuterinių žaidimų, kuriuose galima matyti raiškesnį vaizdą, grafiką, tikroviškesnius animacinius objektus ir pan. Tokios inovacijos pasitarnauja daugiausiai strateginiuose žaidimuose, kur ypatingas dėmesys skiriamas smulkioms detalėms, nes žaidžiama pirmuoju asmeniu tarsi žiūrint iš viršaus ar iš šalies. Tokie žaidimai ugdo loginę mąstyseną, vaizduotę, kūrybiškumą. Kai kurie iš žaidimų yra taikomi tokių savybių lavinimui mokyklose.

Besidomėdamas sužinojau, kad Amerikoje egzistuoja įstaigą pavadinimu „Užduotis išmokti“. Nuo pat tada, kai 1972 metais pasirodė klasikinis kompiuterinis žaidimas „Stalo Tenisas“, šio tipo pramogos visada lenkė mokytojus vienu esminiu aspektu: jie sugeba pritraukti dėmesį ištisoms valandoms. Todėl tokia ir buvo pasirinkta edukacinė strategija siekiant ilgą laiką palaikyti vaikų susidomėjimą ir paruošti juos karjerai aukštųjų technologijų srityje. Ši idėją iš tiesu gali pasiteisint, nes taip besimokydami vaikai ne tik tobulėja logiškai, bet ir įgauną kūrybiškumo, pasak Mičigano universiteto mokslininkų atlikto tyrimo su 500 dvylikamečių, paaiškėjo, kad vaikai ištikruju tampa kūrybiškesni piešdami ir rašydami istorijas. Šis tyrimas atskleidžia, kad technologijų sąsają su kūrybiškumu egzistuoją. Ypatingas atradimas smegenų ir mokslo universitete Ročesteryje atskleidė jog pirmojo asmens, veiksmo žaidimai iš tikro padeda suaugusiems pagerinti regėjimą ir net pakeisti akinius bei kontaktinius lęšius. Tyrimo metu pastebėta, kad vaizdo žaidimus žaidusių žmonių regėjimas pasitaisė: jie pradėjo skirti spalvų tonus, pastebėti įvairias smulkias detales. Dar vienas svarbus faktas šio tyrimo toks, kad veiksmo žaidimai gerina smegenų veiklą ta prasme, jog egzistuojanti vizuali informacija yra efektyviau įsisavinama. Tai dar karta įrodo, kad naudodami žaidimus iš tiesu lengviau perduodam reikalinga medžiaga.

Žinoma, kompiuteriniai žaidimai turi ir negerų savybių. Pastovus žiūrėjimas į ekraną ypatingai tamsoje gadina jaunas akis. Turi būti išlaikyta taisyklinga kūno padėtis, nes gali grėsti stuburo iškrypimas. Kai kurie žaidimai yra ypatingai žiaurūs ir vaikams sukelia agresijos protrūkius. Šitokie straipsniai dažnai naudojami laikraščiuose ir užgožia teigiamus komp. žaidimų bruožus. Todėl dažnai girdime, kad kompiuteriniai žaidimai yra tik neigiama prasme turintis hobis. Tai pat neatmetama mintis jog ištikruju ypač paauglystės metu jaunimas per ne lyg pasineria i kibernetini gyvenimą išsiugdo priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų. Dėl to nukenčia jų socialinis gyvenimas, pradedama blaškytis mokykloje, neatidžiai sekamos pamokos, skubėjimas grįžti namo. Tai priklausomybės poveikis.

Aš pats vaikystėje leisdavau laisvą laiką žaisdamas žaidimus, ir bėgant laikui supratau, jog jie mane daug ko išmokė. Pavyzdžiui jei ne žaidimai aš nesuprasčiau anglų kalbos taip gerai kaip suprantu dabar. Taip pat jų pagalba gavau proga pamatyt senovės Roma, Venecija, kaip tuo metu atrodė aplinka bei kaip skyrėsi žmonių aprangą. Bei sužinojau tam tikrus istorinius įvykius apie kurios iki šiol nieko nesu girdėjas.

Apibendrinant norėčiau pasakyt, kad kompiuteriniai žaidimai yra ne vien tik pramoga bet ir mokymo, ugdymo priemonė jeigu taikomi saikingai. Nes bet kokiu kitu atveju per daug dažnas žaidmų naudojimas, gali sukelti neigiamų padarinių tiek socialiniam tiek asmeniniam jūsų gyvenimui.