Tiesą sakant, žaidžiau ne tiek daug "survival horror" tipo žaidimų, bet galiu pasakyti, kad po šio žaidimo tikrai tapsiu šio žanro fanu (jei širdies smūgio negausiu). Vyrukai iš "Frictional Games" (tie patys, kurie sukūrė panašaus pobūdžio žaidimą "Penumbra") tikrai gerai padirbėjo.

Tokios atmosferos dar neteko matyti. Ją sudaro ne tik niūrios pilies tekstūros ir apšvietimas, bet dar ir kiekvienas išgirstas ar pasivaidentas garsas. O jis turi milžinišką poveikį. Sakyčiau, garsai čia veikia psichologiškai ir, mano manymu, tai stipriasusias baimę sukeliantis faktorius. Besižvalgydami po tamsius kampelius kartais išgirstame grindų girgždėjimą, kažkieno sunkius žingsnius, o vien moters ryksmas ko vertas. Visa tai prisodrinta pagrindinio herojaus alsavimu, širdies ritmo pagreitinimu. Pridėjus dar vaizdinį bauginimą išeina infarktiškas baimės kokteilis. Kaip reaguoti, kai matai juodą siluetą tamsoje, ar vandenyje nematomos būtybės artėjančius žingsnius? O tuo metu grėsminga muzika pagarsėja. Kartais, kai baigiasi lempoje kūras, norisi tiesiog stovėti prie uždegtos žvakės, palįsti po stalu ar užsidaryti spintoje ir dairytis ar niekas neartėja.

Žaidimą, kas be ko, yra baisų žaisti. Jau nesakau, kad žasti būtina naktį, nes tai tikriausiai ir taip visiems aišku. Kartais būnu priverstas išjungti žaidimą dėl jo kraupaus klimato ir atsikvėpti. Patariu išbandyti visiems, o žaisti tik stiprių nervų žmonėms.